Moksliniai interesai
DNR išskyrimas iš plėviasparnių vabzdžių, PGR metodų taikymas, elektroforezė, genų sekų lyginimas ir analizė. Geluonies nuodų baltymus koduojančių genų kintamumo, evoliucijos greičio įvertinimas ir ryšio su atitinkamų rūšių adaptaciniu potencialu nustatymas. Plėviasparnių vabzdžių filogenijos rekonstrukcija, naudojant „tradicinius“, patiriančius neutralią evoliuciją, ir naujus, patiriančius tiesioginę atranką, molekulinius žymenis.
Disertacijos anotacija
Tikslai:
- Remiantis naujais empiriniais duomenimis, patikrinti hipotezę, kad genų kintamumas ir jų santykinis evoliucijos greitis teigiamai susijęs su taksonų adaptaciniu potencialu.
- Nustatyti morfologijos, ekologijos ir elgsenos bruožus, susijusius su rūšių gebėjimu prisitaikyti antropogeninėje aplinkoje.
Uždaviniai:
- Palyginti (1) filogenetiškai artimų vapsvų rūšių, geliančių filogenetiškai tolimą grobį ir (2) filogenetiškai tolimų vapsvų rūšių, geliančių filogenetiškai artimą grobį nuodų pagrindinių fermentų genų ortologines sekas, įvertinti jų santykinį evoliucijos greitį ir evoliucijos greičio priklausomybę nuo grobio pasirinkimo, nustatyti dėl sąveikos su geliamu grobiu intensyviausią atranką patiriančius genus.
- Palyginti ortologinių genų sekų kintamumą, santykinį evoliucijos greitį bičių ir vapsų stenotopinėse rūšyse ir rūšyse, kurios lengvai prisitaiko prie antropogeninės aplinkos; įvertinti pasirinktų genų sekų kintamumo ryšį su rūšių adaptaciniu potencialu.
- Nustatyti, kurie tiriamų rūšių morfologijos, ekologijos ir elgsenos bruožai galimai susiję su tų rūšių gebėjimu adaptuotis antropogeninėje aplinkoje.
Aktualumas:
- Tematika aktuali fundamentiniu požiūriu, kadangi molekulinės mikroevoliucijos tyrimų, kuriuose rūšies genomo pokyčiai tiesiogiai siejami su ekologine adaptacija, yra nedaug. Tyrimo metu bus galimai pirmą kartą įvertintos filogenijos rekonstrukcijos ypatybės, naudojant „tradicinius“, patiriančius neutralią evoliuciją, ir naujus, patiriančius tiesioginę atranką, molekulinius žymenis.
- Tematika aktuali taikomuoju požiūriu, kadangi šie plėviasparniai yra svarbūs apdulkinimui ir kenkėjų kontrolei, tačiau adaptacijos antropogeninei (sinantropinei ir agroekosistemų) aplinkai molekulinių mechanizmų tyrimai yra labai negausūs ir fragmentiški.
- Kitą ne mažiau aktualų planuojamų tyrimų taikomąjį aspektą sudarys nauji empiriniai duomenys apie žmogaus sveikatos apsaugai svarbių gamtinių alergenų – gėluoninių plėviasparnių nuodų baltymų – įvairovę. Šiuo metu geriau ištirti yra tik bendruomeninių plėviasparnių (kelių bičių, kamanių, širšių ir skruzdėlių rūšių) nuodų baltymai, o apie pavienių (solitarinių) vapsvų ir bičių rūšių nuodų fermentų įvairovę beveik nieko nežinoma.