2022 m. II - III ketvirčiai

   
2022-05-06
2022-05-06

Želdinių būklė Vokiečių gatvėje

Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos vadovės, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Daivos Burokienės, mokslo darbuotojo dr. Antano Matelio ir dr. Bangos Grigaliūnaitės straipsnis  „Želdinių būklė Vokiečių gatvėje“ žurnale „Mūsų girios“ (2022 m. kovas, Nr. 3 (887)).

2022-05-17

Paprastojo skroblo (Carpinus betulus) miltligė

Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos vadovės, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Daivos Burokienės, mokslo darbuotojo dr. Antano Matelio ir dr. Bangos Grigaliūnaitės straipsnis „Paprastojo skroblo (Carpinus betulus) miltligė“ žurnale „Mūsų girios“ (2022 m. balandis, Nr. 4 (888)).

2022-06-08

Paprastosios vyšnios kokomikozė

Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos vadovės, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Daivos Burokienės, mokslo darbuotojo dr. Antano Matelio ir dr. Bangos Grigaliūnaitės straipsnis „Paprastosios vyšnios kokomikozė“ žurnale „Mūsų girios“ (2022 m. gegužė, Nr. 5 (889)).

2022-07-01

Įspėja dėl maudynių Lietuvoje: toks vanduo ypač pavojingas sveikatai. Vandens žydėjimas, sukeliamas eutrofikacijos procesų, žmogui gali sukelti ne tik alergiją, bet ir iššaukti rimtas lėtines ligas. Apie tai pasakojo Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos vadovė Judita Koreivienė TV3 portalui.

2022-07-13

Augalų parazitas - dirvinis brantas

Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos vadovės, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Daivos Burokienės, mokslo darbuotojo dr. Antano Matelio ir dr. Bangos Grigaliūnaitės straipsnis „Augalų parazitas - dirvinis brantas“ žurnale „Mūsų girios“ (2022 m. birželis, Nr. 6 (890)).

2022-07-15
2022-07-17

Išbandykite savo žinias ir atsakykite į 12 klausimų, apie grybus. Kai kurių klausimų atsakymus protale Delfi komentuoja Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, biomedicinos mokslų daktarė Jurga Motiejūnaitė

2022-07-20 Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokius nuodingus grybus lengva supainioti su tinkamomis vartoti miško gėrybėmis ir kokios yra svarbiausios taisyklės, kurias turėtų žinoti kiekvienas grybautojas
2022-07-26

Žvejai vasarą dažnai žvejoja „žydinčiame“ vandens telkinyje, kurį išduoda melsvai žalia vandens spalva. Tačiau tikriausiai retas kuris susimąsto, ar saugu žvejoti tokiame vandens telkinyje ir ar pagautas laimikis gali saugiai keliauti ant pietų stalo. Atsakymus rasite Gamtos tyrimų centro mokslininkų Juditos Koreivienės, Jūratės Karosienės, Jūratės Kasperovičienės, Ksenijos Savadovos-Ratkus straipsnyje DELFI portale.

2022-07-27

Maudynės nešvariame vandenyje – rizikingos: telkinio tarša ir biologiniai pokyčiai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Tačiau ką daryti, jeigu telkinys drumzlinas, kitokios spalvos, nešvarus? Ar saugu maudytis tokiame vandenyje? Kaip išsiaiškinti, ar pamėgto telkinio vanduo tikrai patikrintas ir tinkamas maudynėms? Į šiuos klausimus LRT televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže atsako Gamtos tyrimų centro mokslininkės Judita Koreivienė ir Jūratė Karosienė.

2022-08-24
2022-08-25
2022-08-25

Padarius klaidą, šis grybas gali tapti bilietu į ligoninė. Miškuose lietuviai atranda daug įdomių ir skanių grybų rūšių, viena iš jų yra žvynabudė, o grybautojus traukia ne tik išskirtinė jos išvaizda, bet ir skonis. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius papasakojo, kaip atpažinti šį grybą, kaip ji vartoti ir kokių klaidų nedaryti. Staripsnis portale Delfi.

2022-09-13

„Žinių radijo“ laidoje „Žuvys kalba“ – GTC mokslininko ichtiologo Justo Dainio pokalbis apie paslaptingųjų ungurių gyvenimą. 

„Žinių radijo“ laidoje „Žuvys kalba“ dalyvavo ir apie unikalų ungurių gyvenimą papasakojo GTC Žuvų ekologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojas Justas Dainys. Mokslininkas atskleidžia, kad tyrinėjamas ungurio gyvenimas pateikia daugiau klausimų nei atsakymų – nėra iki galo žinoma nei kur unguriai neršia, nei kodėl jie nyksta. Laidoje apie legendomis apipintą žuvį – ungurį – pateikiama daug įdomių faktų. Kaip ir kodėl ungurių nykimui pristabdyti ir jų populiacijos būklei pagerinti taikomas įžuvinimo metodas, kodėl plaukdami neršti unguriai nesimaitina, o migruoja pakankamai lėtai, kaip dirbtinai išnaršinti ungurius, kokios yra ungurio vystymosi stadijos ir ungurių ilgaamžiškumo paslaptys, kaip verslinės žvejybos ir brakonieriavimo atsisakymas prisidėtų prie ungurių būklės gerinimo, kokios yra ungurių nykimo priežastys, ar įmanoma vartoti tvarų ungurį – apie visa tai ir dar daugiau galės sužinoti laidos „Žuvys kalba“ klausytojai ir žiūrovai.

2022-09-14

Kamuojantis klausimas: ar šiemet dar dygs baravykai?

Dienraštis „Kauno diena“ kalbino Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotoją Joną Kasparavičių. Mokslininkas išsamiai ir aiškiai papasakojo apie tai, ar dar šiemet galima tikėtis baravykų, kodėl apskritai menkai dygo grybai, išskyrus voveraites, ar grybai migruoja, ar galima kurią vietą išgrybauti, geriau grybą pjauti, ar rauti, ar Lietuvos miškuose daugėja, ar mažėja grybų, ar baravykų gausumas priklauso nuo miškų, ar prieš grybaujant verta dairytis į mėnulį, kokiu tempu auga grybai, kiek išgyvena išdygęs grybas, kodėl voveraitės nekirmija, kiek Lietuvoje yra grybų rūšių, kiek iš jų valgomų, kaip gyvūnai atpažįsta, kad grybas nuodingas, ar Lietuvoje auga haliucinogeninių grybų, kaip atsiranda naujų grybų rūšių, kodėl grybai nesudygsta sodyboje.

2022-09-15
2022-09-15
2022-09-19

LRT KLASIKOS laidoje – pokalbis su dr. Jurga Motiejūnaite apie kerpes

Apie kerpes, jų gana įvairų ir platų panaudojimą LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pasakojo Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė dr. Jurga Motiejūnaitė, kuri atskleidė, kad šie organizmai naudojami dažų ir vaistų gamyboje, parfumerijoje, o originalu ir įdomu yra tai, kad šie grybų ir dumblių dariniai gali tapti net įkvėpimo šaltiniu kuriant meną. Mokslininkė pabrėžė, kad šiandien kerpės priskiriamos prie savotiškai gyvenančių ir besimaitinančių grybų, o kerpėmis domėtasi ir įvairiais tikslais jomis naudotasi jau senovės Graikijoje.

Apie tai, kada Lietuvoje prasidėjo kerpių kelionė, kiek čia nustatyta kerpių rūšių ir kiek jų įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, kiek laiko ir kokiose netikėčiausiose vietose jos gali išgyventi, kokia žmonių veikla mažina kerpių skaičių, kodėl ir kaip kerpės naudingos ir svarbios kitiems organizmams, išgirskite LRT KLASIKOS laidoje (nuo 11 min. 26 sek. iki 22 min. 31 sek.) interneto svetainėje adresu https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000232979/ryto-allegro-audrius-stonys-fotografijoje-vadovaujuosi-intuicija-ne-racionaliu-protu