Būkite pažįstami: blakė kareivėlis

Nuo vasaros vidurio sulaukiame daug klausimų apie pulkais kelmus, tvoras, namų sienas apkibusius raudonus „vabalus“. Žmonės rūpnasi – ar tai nepavojingi gyviai ir nori apie juos duagiau žinoti.  Tai blakių kareivėlių (Pyrrhocoris apterus) suaugėliai, nugaroje turintys garsiojo alavinio kareivėlio „veido“ piešinį ir ne tokios ryškios, dar be piešinio nimfos. Blakėms būdinga nepilna metamorfozė, jos metu vabzdys turi panašią į suaugėlį nimfos stadiją, kuri dar neturi išsivysčiusių sparnų. Kadangi blakes kareivėlius lengvai atpažįstame iš antsparnių rašto, kartais gali būti keblu atpažinti be sparnų esančias jų nimfas. 

Blakės kareivėliai yra Lietuvoje labai dažnai sutinkama rūšis. Suaugusių šių blakių kūnas pailgas, ovalus, ant poros raudonų antsparnių turi po vieną juodą tašką, galva, antenos ir tarp antsparnių matomas trikampiškas skydelis – juodi. Šios rūšies nimfos ryškiai raudonos su juodomis sparnų užuomazgomis, galva ir antenos juodos. Kaip galime matyti skaitytojo nuotraukoje randamos kartu su kitomis tos pačios rūšies atstovėmis. Ryškia raudona spalva šie vabzdžiai įspėja plėšrūnus, kad yra neskanūs, o išgąsdinti paskleidžia nemalonų kvapą.

Blakę kareivėlį galime supainioti su nuostabiaja dirvablake (Lygaeus equestris), kuri išsiskiria ant plėvinės antsparnių dalies esančia ryškia, balta dėme ir raudonmarge kampuotblake (Corizus hyoscyami), kuri nuo blakės kareivėlio skiriasi raudona galva, ir raudonu skydeliu. Blakės kareivėliai neturi plėvinių po antsparniais esančių sparnų, todėl negali skristi, tačiau retai galima rasti ir sparnuotų individų. 

Šios blakės žiemoja suaugėlio stadijoje, dideliais būriais pasislėpusios po nukritusiais lapais. Pavasarį jos nubunda vienos pirmųjų, o atšilus ima poruotis ir dėti kiaušinėlius. Kad žiemą vabzdžiai apsisaugotų nuo šalčio ir audinių pažeidimo, trumpėjant dienoms ir vėstant orui, jie ne tik slepiasi po nukritusiais augalų lapais, bet ir jų kraujyje, vadinamame hemolimfa, ima kauptis medžiagos krioprotektoriai, veikiantys lyg antifrizas, todėl sušalusi blakė nežūsta.

Nors šios blakės gyvena šalia žmonių namų ir dažnai matomos besišildančios patvoriuose, ant malkų ar medžių kamienų, žmogui jos visiškai nepavojingos. Blakės kareivėliai maitinasi augalų sultimis, sėklomis (ypatingai mėgsta liepų ir dedešvų), kitų vabzdžių kiaušinėliais, kartais gali suvalgyti ir kitus tos pačios rūšies vabzdžius.

 

Doktorantės Radvilės Markevičiūtės tekstas

Vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus nuotrauka