Šventas Baltramiejus išlydi gandrus

Lietuvoje – šventojo Baltramiejaus diena, gandrų išlydėjimo šventė. Tiesa, paprastai ši šventė būna jau be gandrų, nes jie kelionėn pakilo kur kas anksčiau – vieni rugpjūčio vidury, kiti – net mėnesio pradžioje.

Mūsų nacionalinio  paukščio baltojo gandro gyvenimas lietuviams visada buvo įdomus. Tai, kas vyksta  gandrų namuose, buvo žinoma. O štai kokios yra jų kelionės, sužinota tik ėmus paukščius žieduoti. Dabar mokslininkai naudoja telemetrinę  įrangą  - siųstuvėlius, duomenų kaupiklius, kurie apie paukščių migraciją pateikia  kur kas daugiau  informacijos.

Gandrų kelias į žiemavietes nesikeičia. Mūsiškiai paukščiai paprastai lekia vadinamu rytiniu keliu - tiesiai į pietus,  aplenkdami Karpatų kalnus pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie keletui dienų apsistoja ir poilsiauja. Po to jų kelias  per Mažąją Aziją (Turkiją) iki Sinajus pusiasalio, kur paukščiai dar sykį apsistoja ilsėtis. Afrikoje gandrai keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus.  Kai kurie  čia jau lieka žiemoti, kiti skrenda dar toliau ir pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tokia kelionė trunka 2 – 3 mėnesius, paukščiai įveikia mažiausiai 8 – 10 tūkstančių kilometrų.

Vakarinės populiacijos, perinčios Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje (čia populiacija suformuota dirbtinai) gandrai skrenda vadinamuoju vakariniu keliu, kuris eina pro Vakarų Europą, Ispaniją, Gibraltarą.

Ar per šventą Baltramiejų dar galima pamatyti gandrus ir jiems pamoti linkint laimingo kelionės? Taip, laukuose dar matomi pavieniai gandrai, tačiau gali praskristi pulkai iš šiaurės rytų. Taigi – žvalgykimės. Nes vėl su jais susitiksime tik   daugiau kaip po 7 mėnesių.

Tekstas ir nuotrauka Selemono Paltanavičiaus