Algirdo Lekavičiaus 100-osios gimimo metinės

2021.07.16

A. Lekavičius gimė 1921 m. liepos 3 d. Avinėlių kaime, Kaišiadorių r. 1940 m. baigė Kėdainių valstybinę gimnaziją. 1953 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą, įgijo mokslinio agronomo specialybę. Iki 1958 m. A. Lekavičius dirbo įvairius darbus – Lietuvos žemės ūkio akademijos Botanikos katedros asistentu, laborantu,  Žiežmarių r. žemės ūkio skyriaus agronomu, Žiežmarių vidurinės mokyklos mokytoju. 1958 m. atėjęs dirbti į Lietuvos MA Biologijos institutą, pradėjo sistemingus Lietuvos floros tyrimus. 1959 m. reorganizavus Lietuvos MA Biologijos institutą į Botanikos ir Zoologijos ir parazitologijos institutus, A Lekavičius tapo Lietuvos MA Botanikos instituto Floros ir geobotanikos sektoriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, nuo 1965 m. – vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1968–1980 m. buvo Floros ir geobotanikos sektoriaus vadovas, 1980–1987 m. – Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas. Nuo 1958 m. savo gyvenimą susiejęs su Lietuvos floros tyrimais ir darbu Botanikos institute A. Lekavičius tapo vienu žymiausių srities specialistu. 1964 m. jis apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos balandiniai, jų biologinės, ekologinės savybės, paplitimas, reikšmė liaudies ūkyje“. Rengdamas šį darbą jis įvairiose Lietuvos teritorijos vietose ištyrė ir aprašė balandinius: 36 rūšis, 2 porūšius, 25 variantus, 36 formas. Nustatė kai kurių rūšių arealo ribas, išskyrė ekologines grupes. Vėlesniu etapu, besigilindamas į Lietuvos floros struktūrą, 1986 m. Baltarusijos MA V. F. Kuprevičiaus eksperimentinės botanikos institute apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos flora (taksonominė charakteristika, chorologinės ir ekologinės ypatybės, racionalaus panaudojimo ir apsaugos moksliniai pagrindai)“. Bendrąja prasme A. Lekavičius tyrė laukinius ir ekonominę reikšmę turinčius Lietuvos augalus, kartu su asistentais teikė rūšių paplitimo duomenis Helsinkyje leidžiamam Europos floros atlasui, atliko Lietuvos ir Baltarusijos retų bei nykstančių rūšių analizę, dalyvavo Baltijos regiono raudonosios knygos projekte, kėlė idėjas apie racionalų augalinės dangos panaudojimą ir apsaugą. Kartu su informatikos specialistais parengė ir įdiegė automatizuotą herbariuminių duomenų apdorojimo sistemą (HERLIT). Išspausdino per 180 mokslinių ir populiarių straipsnių. Publikavo, redagavo knygas: „Anykščių šilelis“, „Rambynas“, „Flora of the Baltic countries“ I tomą, „Vadovas augalams pažinti“. Bendraautoris leidinių: „Lietuvos TSR flora“ 2, 3, 4, 5, 6 tomų, „Lietuvos raudonoji knyga“, „Atlas Florae Europaeae“. Vienas iš Lietuvos TSR floros 6-ojo tomo redaktorių, 2–6 tomuose aprašė 88 gentis. 1965 m. (su bendraautoriais) už Lietuvos TSR floros antrojo ir trečiojo tomų rengimą ir leidybą paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija. A. Lekavičius buvo nuolatinis Baltijos šalių botanikų ekspedicijų-konferencijų dalyvis ir organizatorius, Švedijos nykstančių rūšių sąjungos organizuoto Baltijos regiono raudonosios knygos projekto ekspertas.

 

Parengė Aurika Ričkienė

Fotografijoje A. Lekavičius pirmas iš dešinės kartu su Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos darbuotojais