Lietuvos vėliavos spalvų mineralai

2021.02.15

Lietuvos valstybės vėliava yra Lietuvos tautinė vėliava, kurią sudaro geltona, žalia ir raudona spalvos. Geltona reiškia saulę, šviesą ir gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona – žemę, drąsą, už Tėvynę pralietą kraują.

Mineralai džiugina visomis žemės spalvomis ir atspalviais. Tarp jų randame ir mūsų tautinę vėliavą sudarančias spalvas. Daug mineralų yra žalios, raudonos, o kai kurie ir geltonos spalvos.

Gintaras saulę primenantis, šviesių atspalvių, rankoje šilumą skleidžiantis akmuo. Senovės graikai tikėjo, jog saulė kiekvieną vakarą patenka į jūrą, o gintaras – nuo saulės atitrūkę gabalėliai, kuriuos jūros bangos atskalauja į krantą.

Gintaras – fosiliniai sakai. Organinės kilmės mineralas, susidaręs sustingus spygliuočių  sakams. Dėl savo spalvos ir natūralaus grožio vertintas ir naudotas papuošalams nuo neolito.

Nefritas – silikatų klasės mineralas. Dažniausiai jį galima atpažinti pagal  ryškiai žalią spalvą, nors jis gali būti baltos, juodos, geltonos, raudonos, mėlynos ar levandų spalvos, kuri priklauso nuo jo cheminės sudėties. Tam tikras sudėtyje esantis geležies kiekis gali nefritą nudažyti rudai – raudonai.  Žalia  spalva priklauso nuo tam tikro chromo kiekio. Itin vertinamas baltas beveik permatomas nefritas. Pats brangiausias ir labiausiai vertinamas skaidrus, smaragdo žalumo,  dar vadinamas „imperatoriškuoju“ nefritu.

Silvinas – halogenidų klasės mineralas, kalio chloridas. Tai evaporitinis mineralas. Jis randamas  išdžiūstančiuose sūriuose ežeruose, lagūnuose - vietose kur vyksta intensyvus vandens garavimas ir druskų nusėdimas. Raudoną spalvą suteikia hematito priemaišos. Minkštas ir gerai tirpsta  vandeny. Pasižymi aštriu, karčiai sūriu skoniu. Naudojamas kaip trąša.

Lietuvos trispalvėje Mineralų muziejaus eksponatai: gintaras, nefritas ir halitas.

 

Nuotraukos ir tekstas Birutės Poškienės