Tik viena šviesos diena

Atrodo, kaip tai paprasta: vėlų rudenį sulaukti šviesios saulėtos dienos ir pasijausti be galo gerai. Dienai trumpėti liko valanda, tačiau ilgai vyravę niūkūs orai lyg ir ištrynė dienos trukmės sampratą: priešpiet išsisklaidžius ryto tamsai, po pietų imdavo rinktis vakaro prieblandos. Bet štai, pagaliau – šviesa.

Oras skaidrus, jame begalė vabzdžių vabzdelių, visur žalios pievos, žali želmenys. Tik kai kur likę pavieniai lapai. Tiesa, neregėti paukščių keliautojų, o stirnos, vidury dienos išėjusios į laukus žoliauti, atrodo labai žiemiškos, su pilkšvai rudais, labai storais kailiais.

Sakytum – toks gamtos paveikslas iš šalies. Tačiau kur bežvelgsi, visur mįslės ir užduotys mokslininkams: kokie vabzdžiai čia skraido? Kokia dabar augalų fiziologinė būsena? Kodėl išbrinkę kai kurių medžių pumpurai? Kaip gyvena grybai, kurių kol kas labai gausu? Ir tai – ne viskas.

Taigi, viena šviesi diena, o grožio ir gyvybės tiek daug. Ką atneš rytdiena?

Tekstas ir nuotraukos Selemono Paltanavičiaus