Mokslininkų grupių projektai

Natūralūs anti-α-Gal antikūnai ir apsauga nuo paukščių maliarijos (AVIGAL)

Projekto vadovai: Dr Vaidas Palinauskas

Projekto trukmė: 2022–2025 m.

Naudingi mikrobai gali turėti įtakos ne tik stuburinių šeimininkų fizinei būklei, bet ir organizmo apsaugos mechanizmams. Todėl svarbu suprasti mikrobiotos tiesioginį ir ne tiesioginį poveikį šeimininko sveikatai. Žarnyno mikrobiotoje esančių gramneigiamų bakterijų oligosacharido galaktozės-α-1,3-galaktozės (α-Gal) ekspresija sukelia α-Gal glikanui specifinių antikūnų gamybą gyvūnuose, kurie negamina endogeninio α-Gal, todėl šiuose organizmuose gaminasi specifiniai antikūnai, galinitys turėti neigiamą poveikį vabzdžių platinamiems patogenams. Šiame tyrime derinsime lauko ir eksperimentinius metodus. Rinksime informaciją apie mikrobiotos sudėtį ir natūralų anti-α-Gal antikūnų kiekį laukiniuose paukščiuose, o eksperimentiniai darbai atskleis, kaip natūralūs α-Gal glikanai, esantys žarnyno mikrobiotoje, įtakoja šeimininko imunitetą ir apsaugo paukščius nuo maliarijos sukėlėjų. Bus įvertintas susiformavusių antikūnų transgeneracinis poveikis ankstyvo amžiaus palikuonių užsikrėtimui Plasmodium parazitais. Tyrimai suteiks naujų žinių apie svarbius veiksnius, formuojančius kraujasiurbių pernešėjų platinamų patogenų užkrečiamumą laukiniuose paukščiuose ir mechanizmus, suteikiančius apsauginį skydą nuo infekcijų.

 

Parazitų ir taršos sąveikos poveikis vandens organizmams (MULTIS)

Projekto vadovai: dr. Milda Stankevičiūtė

Projekto trukmė: 2021–2024 m.

Pagrindiniai projekto prioritetai: a) nustatyti užkrėtimo parazitais (koinfekcijų ir monospecifinių infekcijų) ir vienalaikio cheminių medžiagų poveikio biologinius efektus vandens organizmuose, b) įvertinti skirtingo dydžio ir polimerų mikroplastiko geno- ir citotoksiškumą vandens organizmams, c) įvertinti laukinių ir dirbtinai veisiamų lašišinių žuvų citogenetinę būklę ir d) įvertinti dirbtinai veisiamų ir laukinių lašišinių žuvų palikuonių jautrumo patogeniniams oomicetams skirtumus. Šie tyrimai yra svarbūs siekiant suprasti šeimininko-parazito-taršos sąveiką vandens ekosistemose antropogeninio poveikio (klimato kaita) kontekste. Biologinis patogeninių oomicetų, parazitinių pirmuonių (pvz.: trichodinų) poveikis bus vertinamas atskirai arba kartu su cheminiais stresoriais. Abiejų stresorių (parazitai + tarša) poveikyje bus tiriama programuota ląstelių mirtis (apoptozė), kaip įgimtas ir adaptyvus šeimininko atsakas į parazitus. Svarbi mokslinė informacija apie parazitų gebėjimą manipuliuoti šeimininko imunine sistema bus gauta įvertinus apoptotinio aktyvumo pokyčius parazito-šeimininko sąveikos metu taršos poveikyje. Projekto tikslai bus įgyvendinti įvertinus parazitų-taršos sąveiką, tiriant priežastinius ryšius tarp užsikrėtimo parazitais, cheminių stresorių ir biologinių atsakų organizmuose. Projekto metu iš Lietuvos akvakultūros vandens mėginių bus išskiriami ir identifikuojami oomicetai priklausantys Saprolegniales būriui (žuvų ligos – saprolegniozės sukėlėjai). Išskirtų parazitinių oomicetų rūšių patogeniškumas bus vertinamas naudojant lašišines žuvis. Išskirti pavyzdžiai bus fiksuojami ir inseruoti BILAS herbariume, kultūros saugomos mikroorganizmų kultūrų kolekcijoje, o DNR sekvenavimo duomenys bus pateikti tarptautinėms duomenų bazėms (pvz., „GenBank“).

Paukščių hemoproteozės transmisijos mechanizmai (METAH)

Projekto vadovai: dr. Carolina Romeiro Fernandes Chagas

Projekto trukmė: 2021–2024 m.