Podoktorantūros stažuotės

Tręšimo įtakos Thymus × citriodorus antžeminei biomasei, eterinio aliejaus sudėčiai, eterinių aliejų liaukučių dydžiui ir tankiui įvertinimas

Projekto vadovai: dr. Kristina Ložienė

Stažuotoja: dr. Vaida Vaičiulytė

Stažuotės trukmė: 2020.08.05 – 2022.08.04

Finansavimo šaltinis: ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis 

Nors sintetiniai cheminių junginių analogai yra pigesni ir naudojami įvairiose pramonės šakose, jie ne visada atkartoja natūralių gamtinių junginių savybes, bioaktyvumą, dažniau turi šalutinį poveikį. Todėl daugelis tyrimų yra telkiami į natūralios kilmės bioveikliąsias medžiagas. Gausus jų šaltinis yra augalai, sintetinantys vertingomis savybėmis pasižyminčius antrinius metabolitus. Kad patenkinti bioveikliąsias medžiagas kaupiančių augalų žaliavų poreikius, bandoma į kultūras įvestis naujas augalų rūšis arba didinti jau kultyvuojamų augalų produktyvumą. Yra gausu informacijos apie maistinių, pašarinių augalų tręšimo tyrimus. Tačiau tyrimų, kaip tręšiant padidinti kai kurių bioveiklių antrinių metabolitų kiekius augaluose, nėra daug. Ypač mažai tyrimų atlikta tręšiant organinėmis trąšomis, kas aktualu ekologiškai auginant bioaktyvius antrinius metabolitus kaupiančius augalus. Komerciškai svarbios antrinius metabolitus eterinius aliejus kaupiančios Thymus genties rūšys (Thymus vulgaris, Thymus zygis) yra netinkamos auginti šiaurinėje ES dalyje dėl atšiauresnių šio regiono klimatinių sąlygų. Baltijos šalyse yra tinkamas auginti šios genties hibridas Thymus × citriodorus, eteriniame aliejuje sukaupiantis 57–80% geraniolio, turintis citrinos kvapą ir skonį, pasižymintis antimikrobinėmis, antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis. T. × citriodorus žaliava yra naudojama maisto ir farmacijos pramonėje, gydomosios ir maistinės paskirties arbatų mišiniuose kaip citrinos skonį ir kvapą suteikiantis komponentas. Grynas geraniolis kaip aromatinis ingredientas paklausus dekoratyviosios kosmetikos, buitinės paskirties ir maisto produktų gamyboje. Todėl T. × citriodorus yra potencialus natūralios kilmės geraniolio šaltinis, tinkamas auginti Baltijos šalyse. Šio projekto tikslas – įvertinti tręšimo įtaką T. × citriodorus derliui, eterinio aliejau sudėčiai bei su eterino aliejaus kaupimusi susijusioms augalo anatominėms struktūroms.

 

Brazilijos Atlanto miškų pakrančių vandenų bioįvairovės įvertinimas: Jūrinių parazitų ir jų šeimininkių žuvų rūšių gausa ir genetinė įvairovė

Projekto vadovai: Dr Olena Kudlai

Stažuotoja: dr. Camila Pantoja de Oliveira

Stažuotės trukmė: 2020 – 2022

Finansavimo šaltinis: ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas”

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-19-0182

Globalios bioįvairovės pokyčiai yra viena svarbiausių aplinkos problemų mūsų laikais, kurią sukėlė klimato kaita, žmonių veikla, tarša ir buveinių nykimas. Brazilijoje randama didelė dalis viso pasaulio bioįvairovės ir jos ekosistemos daro didelę įtaką vietinio ir globalaus klimato stabilumui. Deja mūsų žinios apie tikrą šios šalies bioįvairovę yra menkos. Dėl to, pagrindinės šio projekto užduotys yra: (i) įvertinti jūrinių parazitų gausą bei bendrijų struktūrą žuvyse sutinkamose prie Brazilijos Atlanto krantų augančių miškų ir (ii) sukaupti duomenis tolimesniems žuvų parazitų ir vandens veterinarijos tyrimams taikant modernius morfologinius bei molekulinius metodus. Kartu bus nustatyta trematodų įvairovė bei gauti molekuliniai duomenys apie ekonomiškai svarbias šių parazitų šeimininkes žuvis (šeimos Carangidae, Sciaenidae ir Scombridae). Projekto rezultatai bus: (i) labai reikalingi ir patikimi duomenys apie Brazilijoje sutinkamų jūrinių parazitų ir jų šeimininkių žuvų rūšių bei genetinę įvairovę (ii) dėl išugdytų naujų gebėjimų, pagilintų žinių ir išsivystytų naujų kontaktų pakelta jaunos tyrėjos kvalifikacija. Taip pat, projekto metu gauti duomenys galės būti naudojami globalios bioįvairovės apsaugos programose bei vertinant naujai nustatytų žuvų parazitų zoonozinį potencialą.

Projekto viešinimas

Paukščių hemosporidiozės sukeltų vidaus organų pažeidimų patogenezės mechanizmai

Projekto vadovai: habil. dr. Gediminas Valkiūnas

Stažuotoja: dr. Carolina Hernández-Lara 

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-19-0005.

Projekto trukmė: 2020-08-06 – 2022-08-04.

Finansavimo šaltinis: ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Projekto tikslas – gauti naujų žinių ir parengti jauną specialistą gebantį tirti paukščių hemosporidinių parazitų egzoeritrocitinių stadijų (EES) sukeltų patologijų mechanizmus.

Projekto viešinimas

Ar hemosporidijų gametocitų gyvybingumas keičiasi skirtingais sezonais gamtoje?

Projekto vadovai: prof. habil. dr. Vincas Būda

Stažuotoja: dr. Dovilė Bukauskaitė

Stažuotės trukmė: 2020 – 2022

Finansavimo šaltinis: ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas”

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-19-0171

Maliarija ir kiti hemosporidiniai parazitai (Haemosporida) yra plačiai paplitę, o kai kurios rūšys sukelia ligas stuburiniams, įskaitant ir žmogų. Daugybė naujausių tyrimų yra susiję su paukščių hemosporidijomis visame pasaulyje. Šių parazitų parazitemija akivaizdžiai koreliuoja su metų laikais, kai aktyvios transmisijos laikotarpiu (pavasaris-vasara) ji yra gana didelė, tuo tarpu kai transmisija sumažėja (ruduo) parazitemija taip pat smarkiai sumažėja, tikriausiai dėl sumažėjusio dvisparnių vabzdžių aktyvumo Europoje. Molekuliniai tyrimai rodo, Europos paukščiai yra užkrėsti šiaurinės kilmės parazitais ir nuneša juos į atogrąžų regionus, kur šių rūšių transmisija nevyksta. Taip gali būti dėl sumažėjusio gametocitų gyvybingumo lėtinės infekcijos stadijoje. Tyrimų šia tema nėra ir neaišku ar hemosporidijų gametocitų gyvybingumas keičiasi kartu su parazitemijos mažėjimu rudenį. Mūsų hipotezė teigia kad Haemoproteus gametocitų gyvybingumas rudenį ženkliai sumažėja, kas reiškia, kad migruojantys paukščiai perneša epidemiologiškai nereikšmingus parazitus į žiemojimo vietas, tačiau priešinga epidemiologinė situacija susidaro pavasarį, kai gyvybingi gametocitai parnešami į paukščių perėjimo vietas. Todėl šio projekto tikslas yra patikrinti šią hipotezę eksperimentiškai. Tikslui pasiekti bus tiriamas tų pačių Haemoproteus rūšių (seserinė gentis maliariniams parazitams) lytinis procesas in vitro and in vivo. Paukščių kraujas su subrendusiais gametocitais bus renkamas ir tiriamas ookinečių vystymasis in vitro, taip pat eksperimentiniai krėtimai bus atlikti su laboratorijoje auginamais smulkiaisiais mašalais Culicoides nubeculosus. Bus tiriami šių patogenų vystymosi modeliai derinant molekulinius ir mikroskopijos metodus. Mes planuojame gauti pirmuosius duomenis apie hemosporidijų gametocitų gyvybingumą skirtingais metų sezonais. Ši informacija padės geriau suprasti hemosporidiozės epidemiologiją ir gali būti naudojama kuriant ligų prevencines priemones.

Projekto viešinimas

Hemosporidinių parazitų egzoeritrocitinis vystymasis plėšriuosiuose paukščiuose

Projekto vadovai: dr. Mindaugas Dagys

Stažuotojas: dr. Mikas Ilgūnas

Stažuotės trukmė: 2020-2022

Finansavimo šaltinis: ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3.-LMT-K-712 veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“

Projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-19-0081

Paukščių hemosporidiniai parazitai (Plasmodium ir Haemoproteus) yra paplitę visame pasaulyje ir yra aprašyta daugiau nei 200 jų rūšių. Iki šiol šie parazitai buvo vertinami kaip gana nekenksmingi savo šeimininkams. Tačiau, per pastarąjį dešimtmetį publikuoti darbai atskleidė, kad hemospordiniai parazitai gali rimtai pažeisti šeimininko vidinius organus dėl egzoeritrocitinių stadijų formavimo. Ir nors jų patogeniškumas nebekelia abejonių, žinių apie šių stadijų vystymosi dėsningumus trūksta. Dėl to yra būtina atlikti tyrimus leisiančius geriau suprasti paukščių hemospordijų gyvybinius ciklus, biologiją ir ekologiją. Ruošdamas daktaro disertaciją, podoktorantūros stažuotojas įvaldė metodologijas reikalingas egzoeritrocitinam hemosporidjų vystymuisi tirti, tačiau jam trūksta žinių apie paukščių biologiją, kurios yra būtinos norint suprasti parazito-šeimininko sąveiką gamtoje. Pagrindinis šio projekto tikslas yra ištirti egzoeritrocitinį hemosporidinių parazitų vystymąsi, kuris iki šiol yra netirtas, natūraliai užsikrėtusiuose plėšriuosiuose paukščiuose. Gamtos tyrimų centro ornitologai turi darbo su plėšriaisiais paukščiai patirties bei bendradarbiauja su Kauno Tada Ivanausko zoologijos muziejumi, kuris gali tiekti nugaišusių paukščių mėginius tyrimams. Siūlomas podoktorantūros stažuotės projektas yra multidisciplininis tyrimas padėsiantis geriau suprasti parazitų gyvybinius ciklus bei jų poveikį užkrėstiems plėšriesiems paukščiams. Darbe bus derinami histologiniai, polimerazės grandinine reakcija paremti ir šviesinės mikroskopijos tyrimo metodai bei lauko darbai. Gauti rezultatai atskleis naujas žinias apie menkai suprastą hemosporidijų gyvybinio ciklo dalį bei leis stažuotojui praplėsti savo suvokimą apie paukščių biologija, kas bus labai naudinga tolimesniuose jo darbuose.

Projeko viešinimas

 

Šviesos ir tamsos sąlygų poveikis lapinių daržovių fotofiziologiniam atsakui ir produkcijai uždarų sistemų daržininkystėje

Projekto vadovai: dr. Sigita Jurkonienė

Stažuotoja: dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė

Stažuotės trukmė: 2020-2022

Finansavimo šaltinis: ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3.-LMT-K-712 veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“

Projekto numeris: 09.3.3.-LMT-K-712-19-0101

Dėl globalinės klimato kaitos sukeliamų gamtos reiškinių sunku prognozuoti augalinės produkcijos derlių, patiriami ekonominiai nuostoliai. Siekiant maksimalaus augalų produktyvumo, vis daugiau jų auginama intensyviose uždarų patalpų daržininkystės sistemose. Augalų apšvietimui naudojama aplinkai draugiška šviesą emituojančių diodų (angl. LED) technologija leidžia sumažinti elektros energijos išlaidas ir parinkti šviesos parametrus taip, kad būtų stimuliuojama augalų fotoreceptorių veikla užtikrinant sveiką augimą, sustiprinant pageidaujamas maistines savybes, siekiant išlaikyti kokybę sandėliavimo metu. Pasaulyje, taip pat Lietuvoje, plačiai nagrinėtas šviesos spektro ir intensyvumo poveikis daržo augalų vystymuisi, augimui, žmogaus sveikatai naudingų metabolitų ir mineralinių elementų kiekiams. Tačiau, šviesos ir tamsos reakcijos augaluose nėra detaliai ištirtos. Projekto tikslas - įvertinti šviesos ir tamsos sąlygų poveikį lapinių daržovių fotofiziologiniam atsakui ir produkcijai uždarose daržininkystės sistemose. Eksperimentų metu bus nustatyti šviesos fotoperiodo ir dažnio efektai skirtingų augimo tarpsnių sėjamosios salotos ir lapinio kopūsto fenotipiniams, fotosintezės ir biocheminiams rodikliams kontroliuojamos aplinkos sąlygomis. Atlikti nauji plazminių membranų ATPazių aktyvumo, oksidacinio streso ir tolerancijos nustatymo tyrimai papildys mokslines žinias apie šviesos ir tamsos reakcijas augaluose ir leis prognozuoti produkcijos kiekį ir kokybę. Remiantis gautais rezultatais bus parengtos mokslu pagrįstos rekomendacijos apie LED apšvietimo taikymą uždarų patalpų daržininkystės sistemose.

Ponto-Kaspijos šoniplaukų DNR barkodingo duomenų bazė: invazijų valdymo ir biologinės įvairovės apsaugos gerinimo link

Projekto vadovai: dr. Asta Audzijonytė

Stažuotojas: dr. Denis Copilaş-Ciocianu

Trukmė: 2020-08-05 – 2022-08-04

Finansavimo šaltinis: ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Naujos kartos sekoskaitos ir DNR metabarkodingo atsiradimas iš esmės pakeitė vandens telkinių biologinės įvairovės tyrimus. Naujos kartos monitoringas yra ekonomiškai efektyvus ir leidžia neprilygstamai tiksliai bei objektyviai identifikuoti rūšis, todėl yra veiksmingas įrankis biologinės įvairovės apsaugai bei biologinėms invazijoms valdyti. Nepaisant to, metabarkodingo efektyvumas priklauso nuo rūšių DNR barkodingo duomenų bazių, kurios net ir gerai ištirtuose regionuose dažnai yra neišsamios. Šio projekto tikslas – ištirti Ponto-Kaspijos regiono vėžiagyvių – šoniplaukų – sąranką, sukuriant pirmąją jų DNR barkodingo duomenų bazę bei pateikiant atnaujintą jų įvairovės apžvalgą. Šiai įvairove pasižyminčiai grupei priklauso vienos iš sėkmingiausių vandens invazinių rūšių, kurios plinta Europoje bei Šiaurės Amerikoje ir neigiamai veikia vietinę biologinę įvairovę. Tačiau dauguma Ponto-Kaspijos šoniplaukų iš tikrųjų yra menkai pažintos, mįslingos rūšys, gyvenančios tik Juodojoje ir Kaspijos jūrose bei jų apylinkėse, sunkiai kenčiančiose nuo žmogaus veiklos. Nepaisant šių opių problemų, šios šoniplaukos menkai tirtos molekuliniais metodais, jų taksonomija itin dažnai pasižymi neaiškiais rūšių aprašymais bei abejotina aukštesne klasifikacija, o kai kurios invazinės rūšys dešimtmečiais yra nuolat klaidingai identifikuojamos. Tiksli ir daug taksonų apimanti DNR barkodingo duomenų bazė žymiai pagerintų rūšių identifikavimą metabarkodingo metodu, todėl leistų efektyviai stebėti invazinių Ponto-Kaspijos šoniplaukų plitimą bei pagerinti daugybės endeminių rūšių apsaugos strategijas. Taksonominės, ekologinės ir morfologinės įvairovės apžvalga padėtų formalizuoti šios grupės sistematiką bei atskleisti svarbius evoliucinius dėsningumus. Tad tokie šio projekto rezultatai padės pagrindus ekologiniams, evoliuciniams ir sistematiniams tyrimams ateityje bei turės praktinį pritaikymą siekiant efektyviau valdyti biologines invazijas ir apsaugoti vietinę biologinę įvairovę.

 

Kultivuojami svirpliai ateities maistui: saugumo tyrimai mikrobiotos aspektais

Projekto vadovai: doc. dr. Elena Servienė

Stažuotojas: dr. Dominykas Aleknavičius

Stažuotės trukmė: 2020–2022

Finansavimo šaltinis - ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas”

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-19-0021

Tyrimu nagrinėjama labai šiuolaikiška ir aktuali tema – maistui kultivuojamų svirplių mikrobiologinė sauga. Tikslas - mokslinės kompetencijos ugdymas vykdant tarptautinio lygio tyrimus analizuojančius per pašarą svirpliams perduodamus žalingus mikroorganizmus, bei svirplių gebėjimą juos atpažinti ir jų išvengti. Modelinėmis rūšimis pasirinkti naminis (Acheta domesticus) ir jamaikinis (Gryllus assimilis) svirpliai, kurių naudojimo maisto pramonėje mikrobiologinis saugumas turi būti užtikrintas. Projekto uždavinys - nustatyti maistui kultivuojamiems naminiams ir jamaikiniams svirpliams su pašaru perduodamus mikroorganizmus bei įvertinti jų poveikį svirplių uoslei ir elgsenai. Projekto idėja – nustatyti ir palyginti kokie žalingi mikroorganizmai maistui kultivuojamiems dviejų rūšių svirpliams yra perduodami per jiems auginti naudojamus pašarus bei įvertinti, ar šie vabzdžiai geba atskirti modeliniais žalingais mikroorganizmais užkrėstą pašarą. Gautos žinios bus naudingos tobulinant maistinių vabzdžių auginimo gerąją higienos praktiką. Atlikus pašarų ir jais šertų svirplių metagenomines analizes bus nustatyti žalingi mikroorganizmai, kurie mitybos grandine, per pašarą, perduodami svirpliams ir aptinkami ne tik svirpliuose, kaip maisto žaliavoje, bet ir juos perdirbus – galutiniuose produktuose. Nustatyta mitybine grandine perduodamų mikroorganizmų sudėtis leis parinkti optimalias svirplių, kaip maisto produkto, mikrobiologinį saugumą užtikrinančias priemones. Planuojami svirplių elektrofiziologiniai ir elgesiniai tyrimai, testuojant modelinių mikroorganizmų lakiuosius organinius junginius, leis sužinoti, ar šie vabzdžiai atskiria jiems potencialiai pavojingą pašarą ir geba sąmoningai jo vengti. Stebimas mažesnis užkrėsto pašaro suvartojimas svirplių augintojams galėtų identifikuoti jo netinkamumą.