Studentų mokslinė praktika

Rapso B. NAPUS genetinis modifikavimas siekiant pagerinti jo žaliavos tinkamumą biokuro gamybai

Projekto vadovai: dr. Sigita Jurkonienė

Projekto Nr. Nr. 09.3.3-LMT-K-712-03-0095.

Projekto pavadinimas: Rapso B. NAPUS  genetinis modifikavimas siekiant pagerinti jo žaliavos tinkamumą biokuro gamybai

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-09-29 iki 2018-05-01

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: Sigita Jurkonienė

Studentė: Tomaš Šimulevič

Santrauka:

Rapsas yra komerciškai svarbus augalas, auginamas pasauliniu mastu kaip pašaras gyvuliams, bei naudojamas augalinio aliejaus ir biodyzelino gamybai. Galimybė panaudoti jį biokurui yra ypatingai aktuali, nes šiuo metu plačiai naudojamas iškastinis kuras yra neatsinaujinantis, bei riboto kiekio energijos šaltinis. Biodyzelino gamybai panaudojamos aliejingos rapso sėklos, o likusi biomasė – lignoceliuliozė biokuro gamybai nepanaudojama. Tyrimo tikslas buvo pernešti augalą modifikuojančią raiškos sistemą, mir-397b molekulės raišką vykdantį vektorių, į rapsą Brassica napus. Tikėtina, jog ši modifikacija leistų padidinti rapso sėklų kiekį, bei sumažinti lignino kiekį biomasėje. Lignino kiekio sumažinimas biomasėje būtų naudingas panaudojant biomasę lignoceliuliozinio biokuro gamybai, nes sumažintų išlaidas pirminio apdorojimo ir hidrolizės procesams gamybos procese. Tyrimo metu studentas įgijo papildomų žinių apie biomolekulių raiškos augaluose modifikavimo procesą, išmoko genetiškai modifikuoti rapsą, naudojantis agrobakterijomis, bei sėkmingai pradėjo rapso ūglių regeneravimą po genetinės transformacijos proceso. Manoma, jog po regeneracijos proceso, bus nustatytas teigiamas genetinės modifikacijos poveikis rapsui.

Vandens druskingumo ir temperatūros poveikis ešerių (Perca fluviatilis) elgsenai

Projekto vadovai: dr. Linas Ložys

Vandens druskingumo ir temperatūros poveikis ešerių (Perca fluviatilis) elgsenai

Projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-25-0121

Projekto pavadinimas: „Vandens druskingumo ir temperatūros poveikis ešerių (Perca fluviatilis) elgsenai ”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Linas Ložys

Studentė: Miglė Krasauskaitė

Santrauka: Projekto tikslas –  atlikti laboratorinius elgseninius eksperimentus, kurie leis įvertini skirtingo vandens druskingumo poveikį Kuršių marių ešerių elgsenai, bei druskingumo svarbą buveinių pasirinkimui esant skirtingai aplinkos temperatūrai.

Siekiamas rezultatas: Studentų praktikos metu jaunoji tyrėja atliks elgsenos eksperimentus, eksperimentines žuvis laikant skirtingo druskingumo ir temperatūros vandenyje, kuriame galės netrukdomai judėti ir migruoti. Šie eksperimentai, fiksuoti nuotolinio vaizdo registravimo įranga, leis įvertinti kaip keičiasi ešerių elgsena skirtingose druskingumo koncentracijose ir temperatūros intervaluose bei nustatyti, kurioms sąlygoms ši rūšis teikia pirmenybę. Tyrimo metu bus atliekami eksperimentai su didele druskingumo ir temperatūros variacija, kuri leis suprasti natūralioje gamtoje esančią migraciją. Elgseninių eksperimentų metu bus panaudota Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijoje esanti moderni žuvų elgsenos tyrimų sistema, kurioje sukuriamos skirtingos aplinkos sąlygos neatskirtos jokiais fiziniais barjerais, o eksperimente naudojamos žuvys gali laisvai pasirinkti joms tinkamiausią aplinką. Apibendrinti šio tyrimo rezultatai leis paaiškinti iki šiol nepaaiškintą reiškinį, kodėl kiekvieną pavasarį ešeriai išmigruoja į druskėtus Baltijos jūros priekrantės vandenis, o rudenį grįžta atgal į gėlavandenius telkinius (pvz. Kuršių marias, tačiau toks pat reiškinys stebimas ir kitos Baltijos jūros regiono šalyse, pvz. Lenkijoje).

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.33.3- LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projekto viešinimas

Įvairių polimerų mikroplastikų genotoksinio ir citotoksinio poveikio lašišinėms žuvims tyrimai

Projekto vadovai: dr. Milda Stankevičiūtė

Projektas: Įvairių polimerų mikroplastikų genotoksinio ir citotoksinio poveikio lašišinėms žuvims tyrimai

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0048

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Milda Stankevičiūtė

Studentė: Agnė Bučaitė

Santrauka: Projekto tikslas – nustatyti įvairių polimerų mikroplastikų citogenetinius efektus lašišinėse žuvyse, tuo pačiu keliant jaunosios tyrėjos įgūdžius tarpdisciplininiuose tyrimuose. Veikla – polipropileno (PP),  polistireno (PS) ir polietileno (HDPE, LDPE) genotoksinio ir citotoksinio poveikio įvertinimas Oncorhynchus mykiss kraujo eritrocituose.

Pasiekti rezultatai: Jaunoji tyrėja įgijo patirties ekologijos ir aplinkotyros krypties tyrimuose – ekotoksikologinių eksperimentų planavime, jų vykdyme ir koordinavime. Įsisavino ksenobiotikų genotoksinio ir citotoksinio poveikio organizmams vertinimo metodus. Projekto metu atlikti mikroplastikų genotoksinio ir citotoksinio poveikio žuvims eksperimentiniai tyrimai, surinkti ir paruošti kraujo mėginiai, atlikta citogenetinių pažaidų analizė, statistinis duomenų apdorojimas ir interpretacija. Įsisavinta citogenetinių pažeidimų nustatymo metodika, įgyta praktinių žinių bei patirties rengiant aukšto lygio mokslines publikacijas bei pranešimus tarptautinėse konferencijose.

Išvados: PP ir PS poveikis sąlygojo reikšmingai padidėjusius mikrobranduolių, o HDPE bei PP – branduolio pumpurų ir suminių branduolio pumpurų dažnius O. mykiss eritrocituose. Suminis genotoksiškumas kito tokia tvarka: PP → HDPE → PS → LDPE. Suminis citotoksiškumas nebuvo reikšmingai padidėjęs.

Projektas finansuojamas/finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.33.3- LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projekto viešinimas

 

Vakarų Lietuvos kristalinių uolienų metamorfizmo parametrų modeliavimas

Projekto vadovai: dr. Gražina Skridlaitė

Vakarų Lietuvos kristalinių uolienų metamorfizmo parametrų modeliavimas

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0003

Projekto pavadinimas: „Vakarų Lietuvos kristalinių uolienų metamorfizmo parametrų modeliavimas“

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“.

Projekto vykdymo laikotarpis: 2020 – 2021

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Gražina Skridlaitė.

Studentė: Jolanta Putnaitė

Lietuvos kristalinis pamatas yra padengtas nuosėdinių uolienų storyme, todėl kristalinės uolienos pasiekiamos tik gręžiniais. Giluminio kartografavimo metu sukauptas ir Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių centre saugomas magminių ir metamorfinių uolienų gręžinių kernas regiono susidarymo ir evoliucijos geologiniame laike metraštis. Metamorfinėms uolienoms tirti pasaulyje plačiai naudojamas izocheminių fazių diagramų su isopletomis (vienodos sudėties linijos) tyrimų metodas, slėgio (P) ir temperatūros (T) modeliavimas, naudojant įvairias kompiuterines programas. P-T parametrų modeliavimas Lietuvoje pradėtas tik 2018 m., o modeliavimo metodiką įvaldžiusių specialistų trūksta. Tai apriboja regiono evoliucijos geologiniame laike rekonstrukciją. Projekto tikslas - moderniais tyrimo metodais sumodeliuoti Vakarų Lietuvos uolienų metamorfizmo parametrus, išugdyti studentės uolienų atpažinimo, petrografinio aprašymo, mineralų cheminės sudėties tyrimo skenuojančiu elektroniniu mikroskopu (SEM) ir modeliavimo specializuotomis kompiuterinėmis programomis (Theriak-Domino, Thermocalc ir kt.) gebėjimus. Bus tiriami pasirinktų įvairių Vakarų Lietuvos uolienų mėginiai ir poliruoti šlifai, parenkamos metamorfizmo parametrų nustatymui tinkamos mineralų paragenezės, SEM-u su EDS analizatoriumi nustatoma cheminė mineralų sudėtis. Pagal uolienos ir mineralų chemines sudėtis kompiuterinėmis programomis bus modeliuojamos mineralų fazės, nustatomos jų temperatūros (T) ir slėgiai (P).

Projekto viešinimas

Taninus kaupiančių Erikinių šeimos augalų poveikis periodontito sukėlėjams

Projekto vadovai: dr. Vita Raudonienė

Projektas: Taninus kaupiančių Erikinių šeimos augalų poveikis periodontito sukėlėjams

Projekto vadovai: dr. Vita Raudonienė

Studentė: Roberta Česokaitė

Projekto trukmė: 2020 – 2021

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0079

Projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“.

Projekto tikslas: ugdyti studento gebėjimus biomokslų srityje bei įtraukti jį į šiuolaikinius mokslo tyrimus.

Uždavinys: palyginti Lietuvoje augančių erikinių (Ericaceae) šeimos atstovų antžeminėse dalyse susikaupiančių taninų kiekius ir jų poveikį periodontito sukėlėjams.

Klinikinių tyrimų analizė ir reikšmingas skaičius studijų rodo sąsajas tarp lėtinės dantų ligos periodontito ir įvairių širdies-kraujagyslių sistemos bei neurodegeneracinių ligų (pvz., endotelio funkcijos sutrikimo, galvos smegenų insulto, Alzheimerio ligos). Viena iš pagrindinių periodontito išsivystymo priežasčių – patogeniniai mikroorganizmai, t. y. dantų apnašose ir akmenyse besikaupiančios bakterijos. Nustatyta, kad periodonto audiniuose ir kraujagyslių ateromose randami panašūs mikroorganizmai, gausėja įrodymų, jog periodonto sukėlėjų išskiriami toksinai gingipainai skatina neuronų pažeidimus. Visa tai rodo, kad periodontitas didina riziką išsivystyti širdies-kraujagyslių ir neurodegeneracinėms ligoms. Todėl ne tik periodontito gydymas, bet ir jo profilaktika yra labai aktuali tema. Dauguma augalų antrinių metabolitų – biologiškai veikliosios medžiagos, pasižyminčios įvairiu biologiniu aktyvumu, tame tarpe ir antibakterinėmis savybėmis. Vieni tokių junginių yra kai kuriose augalų šeimose aptinkami taninai. Todėl šio darbo tikslas – palyginti Lietuvoje augančių erikinių (Ericaceae) šeimos atstovų antžeminėse dalyse susikaupiančių taninų kiekius ir jų poveikį periodontito sukėlėjams. Prognozuojami rezultatai ateityje galėtų turėti įtakos kuriant naujas burnos higienos ir priežiūros priemones (skalavimo skysčius, dantų pastas ir kt.) periodontito profilaktikai ir gydymui.

Projekto viešinimas

Sarcocystis parazitų paieška gamtinėse ekosistemose ir jų identifikavimas molekuliniais metodais

Projekto vadovai: dr. Živilė Strazdaitė-Žielienė

Projektas: Sarcocystis parazitų paieška gamtinėse ekosistemose ir jų identifikavimas molekuliniais metodais

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0110

Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projekto tikslas: ugdyti studento gebėjimus biomokslų srityje bei įtraukti jį į šiuolaikinius mokslo tyrimus.

Uždavinys: taikant molekulinius tyrimų metodus įvertinti kokios Sarcocystis rūšys yra aptinkamos gamtinėse ekosistemose Lietuvoje

Sarcocystis gentis – tai vienaląsčių, viduląstelinių gyvūnų parazitų grupė, turinti dviejų šeimininkų gyvybinį ciklą. Galutiniai šeimininkai užsikrečia parazitais suėdę tarpinį šeimininką. Sarkocistos į gamtinę aplinką patenka kartu su galutinių šeimininkų išmatomis. Tarpiniai Sarcocystis šeimininkai parazitais užsikrečia per sarkocistomis užterštą dirvožemį, vandenį arba maistą. Sporocistos patekusios į aplinką yra infektyvios nepriklausomai nuo oro sąlygų ir išlieka gyvybingos aplinkoje daugelį mėnesių. Jos yra atsparios šalčiui, šilumai ir daugeliui dezinfekcinių medžiagų (įskaitant ir chlorą). Sarcocystis parazitai yra labai paplitę gamtinėje aplinkoje ir gali užkrėsti beveik visus stuburinius gyvūnus, įskaitant paukščius, roplius, žinduolius, tame tarpe ir žmogų. Kai kurios Sarcocystis rūšys yra patogeninės, patekusios į organizmą, sukelia sarkocistozę. Sergančių gyvūnų skerdena tampa netinkama mitybai, o kai kuriais atvejais nuo šios ligos gyvūnai žūva. Maistui vartodami parazitais užkrėstą žalią elnieną (S. truncatą,  S. sybilliensis, S. wapiti) arba arklieną (S. fayeri) žmonės rizikuoja apsinuodyti, nes šie parazitai išskiria toksinį 15 kDa baltymą, sukeliantį stiprų žmogaus organizmo atsaką. Aplinkos mėginių užterštumo sporocistomis tyrimai yra svarbūs siekiant išvengti infekcinių ligų, prognozuoti maistui naudojamų gyvūnų būklę bei užkirsti kelią infekcijų plitimui.

Projekto vadovė: dr. Živilė Strazdaitė-Žielienė

VGTU studentė: Agnė Baranauskaitė

Projekto trukmė: 2020–2021 m.

Projekto viešinimas

Biocidinių mielių paieška vandens ekosistemose ir jų antibakterinio aktyvumo profiliavimas

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Projektas: Biocidinių mielių paieška vandens ekosistemose ir jų antibakterinio aktyvumo profiliavimas

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0108

Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projekto tikslas: ugdyti studento gebėjimus biomokslų srityje bei įtraukti jį į šiuolaikinius mokslo tyrimus.

Uždavinys: taikant mikrobiologinius ir molekulinius tyrimų metodus identifikuoti biocidines mieles iš vandens ekosistemų ir įvertinti jų antibakterinį aktyvumą.

Mielės – vienaląsčiai eukariotiniai mikroorganizmai aptinkami įvairiose gamtinėse nišose: ant augalų paviršiaus, dirvožemyje, ore ir vandenyje. Mielės konkuruodamos su kitais mikroorganizmais išskiria biocidines medžiagas, kurios slopina konkurentų augimą ir vystymąsi. Mielių biocidiškumas priklauso ne nuo konkrečių mielių rūšių, bet nuo jų kamienų. Tos pačios mielių rūšies skirtingi kamienai gali turėti visiškai skirtingą biocidinį poveikį arba išvis jo neturėti. Vienas iš mechanizmų, kuriuo mielės antagonistiškai veikia kitus mikroorganizmus yra baltyminių medžiagų - toksinų - sintezė ir išskyrimas. Dažniausiai tiriamas toksinų poveikis tų pačių arba giminingų mielių gentims, rečiau pelėsiniams grybeliams, o mažiausia duomenų yra apie jų poveikį bakterijoms. Dėl gebėjimo slopinti įvairių žmogui patogeninių mikroorganizmų augimą, biocidinės mielės gali būti pritaikomos daugelyje sričių: maisto pramonėje, žemės ūkyje, medicinoje. Pagrindinis mielių privalumas yra tas, kad jos gali greitai adaptuotis prie aplinkos sąlygų ir dauguma iš jų yra nepatogeninės.

Projekto vadovė: dr. Elena Servienė

VGTU studentas: Lukas Dobrovolskis

Projekto trukmė: 2020–2021 m.

Projekto viešinimas

Didžiajam milčiui (Tenebrio molitor L.) repelentinių cheminių junginių paieška mikroskopinių grybų išskiriamuose lakiuosiuose metabolituose

Projekto vadovai: prof. habil. dr. Vincas Būda

Studentė: Gabrielė Bumbulytė

Projekto trukmė: 2020–2021 m.

Projekto viešinimas

Repelentinių cheminių junginių didžiajam milčiui (Tenebrio molitor) paieška mėtos (Mentha spicata), čiobrelio (Thymus vulgaris) eteriniuose aliejuose

Projekto vadovai: prof. habil. dr. Vincas Būda

Projekto trukmė: 2019–2020 m.

Mielių rūšių įvairovė Lietuvos gėluosiuose vandenyse

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Studentas: Lukas Dobrovolskis

Projekto viešinimas

Galima higieninės bičių elgsenos įtaka virusų paplitimui bičių šeimose

Projekto vadovai: dr. Laima Blažytė-Čereškienė

Projekto trukmė: 2019–2019 m.

Invazinių Phytophthora genčiai priklausančių mikroorganizmų identifikavimas ir populiacijų molekulinis charakterizavimas

Projekto vadovai: dr. Vaidotas Lygis

Projekto trukmė: 2019–2019 m.

Temperatūros poveikio Picea abies spygliuose susikaupiančio eterinio aliejaus sudėčiai ir chlorofilo kiekiui įvertinimas

Projekto vadovai: dr. Kristina Ložienė

Projekto trukmė: 2019–2019 m.

Miesto antropogeninės taršos įtaka vandens mikrobiotos struktūrai:metagenomo analizė

Projekto vadovai: dr. Vesta Skrodenytė-Arbačiauskienė

Projekto trukmė: 2018–2019 m.

Nanostruktūrinių bakteriocinų veikimo efektyvumo moduliavimas

Projekto vadovai: dr. Juliana Lukša

Projekto trukmė: 2018–2019 m.

Paukščių kraujo parazitų tyrimas dvisparniuose vabzdžiuose (Culicidae, Ceratopogonidae)

Projekto vadovai: dr. Rita Žiegytė

Projekto trukmė: 2018–2018 m.

Anatominių markerių paieška, siekiant efektyvesnės Thymus pulegioides atrankos pagal eterinių aliejų kiekybinę sudėtį

Projekto vadovai: dr. Kristina Ložienė

Projekto trukmė: 2018–2018 m.