Pažangūs modeliai, piliečių mokslas ir didieji duomenys tvariai vidaus vandenų maisto produkcijai ir ekosistemų paslaugoms

Projekto vadovai: dr. Asta Audzijonytė

 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-02-0006              

Projekto pavadinimas: „Pažangūs modeliai, piliečių mokslas ir didieji duomenys tvariai vidaus vandenų maisto produkcijai ir ekosistemų paslaugoms ”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2019-08-01 iki 2022-07-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovė:  dr. Asta Audzijonytė

Santrauka: Projekto tikslas – patobulinti agrobiologinių maisto išteklių ir biologinės įvairovės valdymą vidaus vandenų ekosistemose, sujungiant tradicinių mokslinių tyrimų žinias su tikimybiniais modeliavimo metodais ir didelės apimties duomenų rinkimu pasitelkiant piliečių mokslo programas. Projekto metu bus tobulinamas mėgėjiškos žvejybos įvertinimas ir valdymas, žvejybos ir ežerų ekosistemos modelių pritaikymas Lietuvos sąlygoms, tvarios žvejybos skatinimas, ilgamečių duomenų abibendrinimas ir analizė, bei klimato kaitos poveikio įvertinimas žuvų ištekliams Lietuvos vidaus vandenų ekosistemose.

Siekiamas rezultatas: Žinių apie veiksnius, turinčius įtakos vidaus vandens ekosistemų žuvininkystės produktyvumui, gerinimas, mokslinių publikacijų ir rekomendacijų, kaip į juos reiktų atsižvelgti valdyme, siekiant tvarios maisto produkcijos Lietuvoje ir pasaulyje, sudarymas. Abibendrinus ilgamečius tyrimus bus siekama mokslines žinias apie vidaus vandenų ekosistemas ir žuvininkystę paversti vartotojams draugiškais modeliais ir išmaniomis programėlėmis, kurie tiktų moksliniams tyrimams, ekosistemų valdymui, komercinės veiklos planavimui ir visuomenės įsitraukimui.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą ,,Mokslininkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus”.

Projekto viešinimas

Maliarinių parazitų ir jiems giminingų hemosporidijų rūšių formavimosi mechanizmai

Projekto vadovai: habil. dr. Gediminas Valkiūnas

Užsakovas: Lietuvos mokslo taryba
Projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-047.
Projekto trukmė: 2011 - 2015 m.
Projekto biudžetas: 1 528 220,00 Lt
Mokslinio tyrimo tikslas: sužinoti naujos informacijos apie maliarinių parazitų ir kitų giminingų hemosporidijų rūšių formavimosi procesus ir genetinę įvairovę palaikančius mechanizmus, naudojant paukščių kraujo parazitus kaip modelius. Tyrimai bus vykdomi susiejant naujausias pavienių ląstelių tyrimo technologijas su pažangiais eksperimentiniais, genetiniais ir ekologiniais tyrimo metodais.

Metabolitų vaidmuo tritrofinėje augalo-mikroorganizmo-fitofago ekosąveikoje

Projekto vadovai: dr. Raimondas Mozūraitis

 

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0099 

Projekto pavadinimas: „Metabolitų vaidmuo tritrofinėje augalo-mikroorganizmo-fitofago ekosąveikoje”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-01-02 iki 2021-12-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Raimondas Mozūraitis.

Santrauka: Mokslinis tyrimas nagrinėja labai šiuolaikišką ir aktualią temą – infochemines medžiagas tritrofinėje sąveikoje – mikroorganizmas-augalas-fitofagas bei galimybę jas panaudoti aplinką tausojančiose augalų apsaugos programose. Projekto tikslas – mokslinės kompetencijos ugdymas vykdant tarptautinio lygio tyrimus analizuojančius infochemines sąveikas tritrofinėje sistemoje – augalas-mikroorganizmas-fitofagas. Tikslui pasiekti numatomi tokie uždavinai:

1. Išskirti ir identifikuoti šaltalankio kenkėjui, Rhagoles batava, biologiškai aktyvius metabolitus šaltalankio (Hippophae rhamnoides) uogų ir su jomis susijusių mielių emisijose, įvertinti sintetinių analogų bei mielių (natūralių R. batava veikiančių metabolitų producentų) panaudojimo praktinėms reikmėms galimybes.

2. Išskirti ir identifikuoti vyšninei musei, Rhagoles cerasi, biologiškai aktyvius metabolitus Prunus spp. uogų ir su jomis susijusių mielių emisijose, įvertinti sintetinių analogų bei mielių (natūralių R. cerasi veikiančių metabolitų producentų) panaudojimo praktinėms reikmėms galimybes.

Siekiamas rezultatas: Ištyrus šaltalankių, vyšnių ir trešnių uogų lakias infochemines medžiagas bei natūraliai ant uogų sutinkamų mikroorganizmų rūšinę sudėtį, kurių skiriami lakūs metabolitai moduliuoja kenkėjų elgseną, būtų galima natūraliais būdais mažinti uogų patrauklumą kenkėjams, panaudoti įgytas žinias kenkėjų monitoringo programose. Gauti aukšto lygio mokslinių tyrimų rezultatai bus publikuoti prestižiniuose atitinkamų tyrimų sričių moksliniuose žurnaluose, populiaria forma pateikti uogų augintojams ir visiems besidomintiems moksliniais tyrimais ir jų praktiniu taikymu. Dviejų laboratorijų (Cheminės ekologijos ir elgsenos ir Genetikos), kelių biomedicinos mokslo krypčių (ekologijos, mikrobiologijos, chemijos, genetikos) specialistų bendradarbiavimas ženkliai prisidės prie jų kvalifikacijos tobulinimo, pasitarnaus tolesniuose tyrimuose , taip pat bus naudingas jaunųjų tyrėjų kvalifikacijos kėlimui.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.33.3-LMT-K-712 veiklą „,Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“

Paukščių maliarijos sukėlėjų virulentiškumas: infekcijos sunkumą įtakojančių genetinių veiksnių nustatymas

Projekto vadovai: dr. Vaidas Palinauskas

Projekto trukmė: 2017–2021 m.

Finansavimo šaltinis: Finansuojama iš Europos socialinio fondo.

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus”

Vienas pagrindinių biologijos uždavinių yra parazitų virulentiškumo supratimas. Infekcijos gali skirtis vystymosi eiga ir poveikiu šeimininko sveikatai ne tik tarp filogenetiškai artimų, bet ir tarp tos pačios rūšies parazitų. Kas nulemia šiuos skirtumus tarp skirtingų individų užsikrėtusių tuo pačiu parazitu išlieka nežinoma. Mūsų keliama hipotezė teigia, kad infekcijos sunkumas yra nulemtas ne tik šeimininko imuninės sistemos, bet ir į organizmą patekusio parazito izoliatų (klonų) skaičiaus bei sąveikos tarp parazito ir šeimininko transkriptomų. Planuojame atlikti tris eksperimentus naudojant paukščių maliarijos sukėlėjo ir stuburinio šeimininko sistemą. Paukščių maliariniai parazitai (Haemosporida; Plasmodiidae) yra tinkami tokiems tyrimams, nes jie yra plačiai paplitę visame pasaulyje, aprašyta daugybė rūšių ir pasižymi plačia virulentiškumo įvairove. Projekto metu bus atliekami kompleksiniai tyrimai analizuojant parazito vystymosi eigą (kraujo stadijų vystymasis), fiziologinę šeimininko būklę ir, svarbiausia, šeimininko ir parazito transkriptomus pirminės infekcijos metu. Atliktos analizės leis daryti įžvalgas apie parazito-šeimininko sąvaiką genetiniame lygyje ir padės suprasti virulentiškų ir mažiau virulentiškų parazitų genų ekspresijos skirtumus. Gauti duomenys prisidės prie geresnio hemosporidijų evoliucijos supratimo, bus galimybė nustatyti bendrus žinduolių ir paukščių maliarijos sukėlėjų aktyvius genus bei įvertinti jų evoliucijos greitį ir kryptį.

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0016

Miegapelių (Gliridae) populiacijų ypatumai šiaurės vakarinėje arealų periferijoje

Projekto vadovai: dr. Rimvydas Juškaitis

Užsakovas: Lietuvos mokslo taryba
Projekto Nr. VPI-3.1-ŠMM-07-K-01-026).
Projekto trukmė: 2011 - 2015 m.
Projekto biudžetas: 600 738,00 Lt
Mokslinio tyrimo tikslas: nustatyti trijų rūšių miegapelių – lazdyninės, didžiosios ir miškinės – populiacijų ypatumus šių rūšių arealų šiaurės vakarinėje periferijoje, lyginant su kitose arealų dalyse esančiomis populiacijomis.

Plačiau