Projektai

Jungtinė veikla

Žvejų mėgėjų skaičiaus vertinimas pasitelkiant bepiločius orlaivius

Projekto vadovai: dr. Asta Audzijonytė

Sutartis su UAB "AeroDiagnostika"

Sutartis pasirašyta: 2021.01.18

Podoktorantūros stažuotės

Ponto-Kaspijos šoniplaukų DNR barkodingo duomenų bazė: invazijų valdymo ir biologinės įvairovės apsaugos gerinimo link

Projekto vadovai: dr. Asta Audzijonytė

Stažuotojas: dr. Denis Copilaş-Ciocianu

Trukmė: 2020-08-05 – 2022-08-04

Finansavimo šaltinis: ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Naujos kartos sekoskaitos ir DNR metabarkodingo atsiradimas iš esmės pakeitė vandens telkinių biologinės įvairovės tyrimus. Naujos kartos monitoringas yra ekonomiškai efektyvus ir leidžia neprilygstamai tiksliai bei objektyviai identifikuoti rūšis, todėl yra veiksmingas įrankis biologinės įvairovės apsaugai bei biologinėms invazijoms valdyti. Nepaisant to, metabarkodingo efektyvumas priklauso nuo rūšių DNR barkodingo duomenų bazių, kurios net ir gerai ištirtuose regionuose dažnai yra neišsamios. Šio projekto tikslas – ištirti Ponto-Kaspijos regiono vėžiagyvių – šoniplaukų – sąranką, sukuriant pirmąją jų DNR barkodingo duomenų bazę bei pateikiant atnaujintą jų įvairovės apžvalgą. Šiai įvairove pasižyminčiai grupei priklauso vienos iš sėkmingiausių vandens invazinių rūšių, kurios plinta Europoje bei Šiaurės Amerikoje ir neigiamai veikia vietinę biologinę įvairovę. Tačiau dauguma Ponto-Kaspijos šoniplaukų iš tikrųjų yra menkai pažintos, mįslingos rūšys, gyvenančios tik Juodojoje ir Kaspijos jūrose bei jų apylinkėse, sunkiai kenčiančiose nuo žmogaus veiklos. Nepaisant šių opių problemų, šios šoniplaukos menkai tirtos molekuliniais metodais, jų taksonomija itin dažnai pasižymi neaiškiais rūšių aprašymais bei abejotina aukštesne klasifikacija, o kai kurios invazinės rūšys dešimtmečiais yra nuolat klaidingai identifikuojamos. Tiksli ir daug taksonų apimanti DNR barkodingo duomenų bazė žymiai pagerintų rūšių identifikavimą metabarkodingo metodu, todėl leistų efektyviai stebėti invazinių Ponto-Kaspijos šoniplaukų plitimą bei pagerinti daugybės endeminių rūšių apsaugos strategijas. Taksonominės, ekologinės ir morfologinės įvairovės apžvalga padėtų formalizuoti šios grupės sistematiką bei atskleisti svarbius evoliucinius dėsningumus. Tad tokie šio projekto rezultatai padės pagrindus ekologiniams, evoliuciniams ir sistematiniams tyrimams ateityje bei turės praktinį pritaikymą siekiant efektyviau valdyti biologines invazijas ir apsaugoti vietinę biologinę įvairovę.

 

Mokslininkų grupių projektai

Ponto-Kaspijos šoniplaukos Baltijos regione: nišos pokyčiai ir funkcinis palyginimas su vietinėmis rūšimis

Projekto vadovai: dr. Denis Copilaş-Ciocianu

Projekto trukmė: 2020–2022 m.

Biologinės invazijos yra viena iš pagrindinių bioįvairovės nykimo priežasčių. Žmogaus įsikišimas sudarė prielaidas itin adaptyvių Ponto-Kaspijos vėžiagyvių – šoniplaukų – invazijoms į Europos vandenis. Siekiant pažaboti besitęsiantį šių gyvūnų plitimą ir sumažinti žalingą poveikį vietinėms rūšims būtina skubiai imtis priemonių. Deja, tai nėra paprasta, nes šių invazijų sėkmę lemiantys veiksniai vis dar nėra iki galo suprasti. Dažniausiai kaltė tiesiog suverčiama dideliam vislumui ir ekologiniam plastiškumui, tačiau invazijos procesas yra daugialypis, o apie invazyvumą lemiančias šoniplaukų genomines ir funkcines ypatybes žinoma mažai. Be to, nėra žinoma, ar invaziniame areale jų ekologinės nišos išsiplėtė ar pasislinko, dėl ko sunku prognozuoti jų ilgalaikį išgyvenimą, plitimą ir ekologinius poveikius. Baltijos regionas yra ideali vieta šiems klausimams tirti, nes XX a. 7-ajame dešimtmetyje čia buvo Ponto-Kaspijos vėžiagyvių introdukcijos centras ir todėl dabar čia yra įsitvirtinusi filogenetiškai įvairi, vietinių ir svetimkraščių rūšių, šoniplaukų sąranka. Vykdant projektą numatoma, taikant daugiadisciplinį požiūrį ir atliekant vidurūšinius bei tarprūšinius palyginimus, patikrinti hipotezes apie nišos pokyčius naujai užimtose buveinėse bei invazijos sėkmę lemiančias genomines ir funkcines ypatybes. Sisteminiai tyrimai bus pagrįsti fizinės ir trofinės nišų, genetine, metaboline ir morfologine analizėmis panaudojant modernius (naujos kartos ir įprastinė DNR sekoskaita, stabiliųjų izotopų analizė) bei laiko patikrintus (metabolizmo greičio matavimas, morfometrinė ir žarnyno turinio analizės) metodus. Tokio integracinio tyrimo rezultatai leis tiksliau prognozuoti rūšių polinkį į invazyvumą, svetimkraščių rūšių išgyvenimą bei vietinių rūšių išnykimo grėsmę, todėl bus reikšmingas įvairiapusės informacijos indėlis į invazijų valdymą ir bioįvairovės puoselėjimą.

Skirtingų stresorių tipų toksiškumo vandens organizmams vertinimas

Projekto vadovai: dr. Laura Butrimavičienė

Projekto trukmė: 2017 - 2020 m.

Šio projekto metu bus įvertintas skirtingų stresorių tipų (cheminių ir fizikinio) toksiškumas įvairiems vandens organizmams skirtingose vystymosi stadijose. Pagrindinis projekto tikslas – laboratorinėmis sąlygomis nustatyti skirtingos sudėties ir kilmės cheminių ir fizikinio stresorių sukeltą biologinių efektų toksikologinį reikšmingumą vandens organizmuose ir jų atsistatymą pašalinus stresorius. Projekte bus nagrinėjami šie reiškiniai: a) cheminiai stresoriai aplinkoje realiomis koncentracijomis sukelia toksikologiškai reikšmingus efektus; b) aplinkoje nustatomas antropogeninės kilmės fizikinio stresoriaus poveikis organizmams ir sukeliami biologiniai efektai; c) organizmų atsistatymas pašalinus stresorius.

Eksperimentiniai tyrimai bus atliekami su keliomis skirtingų vystymosi stadijų gėlavandenėmis ir jūrinėmis organizmų rūšimis (žuvys, moliuskai). Stresorių toksiškumui vertinti bus pritaikytas sisteminis vertinimas, t.y. sukelti efektai bus vertinami nuo subląstelinio iki organizmo lygmens. Tyrimuose bus taikomas platus biožymenų spektras: citogenetiniai, biocheminiai, citologiniai ir fiziologiniai biožymenys. Kaip aplinkos streso indikatorius bus apskaičiuotas integruotas biožymenų atsakas, kuris yra svarbus ir naudingas vertinant ekologinę riziką bei gali būti taikomas aplinkos apsaugos valdyme.

Skirtingų stresorių tipų toksiškumo vandens organizmams vertinimas

Projekto vadovai: dr. Laura Butrimavičienė

Projekto trukmė: 2017–2020 m.

Dafnijų sezoninių fenotipų biocheminiai-proteominiai tyrimai ir jų panaudojimas taršos indikacijai (SEZOFEN)

Projekto vadovai: dr. Kęstutis Arbačiauskas

Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Visuotinė dotacija

Pažangūs modeliai, piliečių mokslas ir didieji duomenys tvariai vidaus vandenų maisto produkcijai ir ekosistemų paslaugoms

Projekto vadovai: dr. Asta Audzijonytė

 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-02-0006              

Projekto pavadinimas: „Pažangūs modeliai, piliečių mokslas ir didieji duomenys tvariai vidaus vandenų maisto produkcijai ir ekosistemų paslaugoms ”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2019-08-01 iki 2022-07-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovė:  dr. Asta Audzijonytė

Santrauka: Projekto tikslas – patobulinti agrobiologinių maisto išteklių ir biologinės įvairovės valdymą vidaus vandenų ekosistemose, sujungiant tradicinių mokslinių tyrimų žinias su tikimybiniais modeliavimo metodais ir didelės apimties duomenų rinkimu pasitelkiant piliečių mokslo programas. Projekto metu bus tobulinamas mėgėjiškos žvejybos įvertinimas ir valdymas, žvejybos ir ežerų ekosistemos modelių pritaikymas Lietuvos sąlygoms, tvarios žvejybos skatinimas, ilgamečių duomenų abibendrinimas ir analizė, bei klimato kaitos poveikio įvertinimas žuvų ištekliams Lietuvos vidaus vandenų ekosistemose.

Siekiamas rezultatas: Žinių apie veiksnius, turinčius įtakos vidaus vandens ekosistemų žuvininkystės produktyvumui, gerinimas, mokslinių publikacijų ir rekomendacijų, kaip į juos reiktų atsižvelgti valdyme, siekiant tvarios maisto produkcijos Lietuvoje ir pasaulyje, sudarymas. Abibendrinus ilgamečius tyrimus bus siekama mokslines žinias apie vidaus vandenų ekosistemas ir žuvininkystę paversti vartotojams draugiškais modeliais ir išmaniomis programėlėmis, kurie tiktų moksliniams tyrimams, ekosistemų valdymui, komercinės veiklos planavimui ir visuomenės įsitraukimui.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą ,,Mokslininkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus”.

Projekto viešinimas

Parama tyrėjų išvykoms

Dotacijos sutartis. Jaunosios mokslininkės kompetencijos ugdymas dalyvaujant tarptautinėje amfipodologų konferencijoje užsienyje

Projekto vadovai: dr. Eglė Šidagytė-Copilas

Dotacijos sutartis. Mokslinės tyrėjų kompetencijos kėlimas tarptautinėje konferencijoje "16th International Conference on Environmental Science and Technology"

Projekto vadovai: dr. Laura Butrimavičienė

Dotacijos sutartis. Jaunojo mokslininko kompetencijos ugdymas dalyvaujant tarptautinėje amfipodologų konferencijoje užsienyje

Projekto vadovai: dr. Denis Copilaş-Ciocianu

Užsienio partnerio mokslininko vizito finansavimo sutartis

Projekto vadovai: dr. Eglė Šidagytė-Copilas

Paramos tyrėjų išvykoms sutartis (Išvykos-4), 2011 m.

Projekto vadovai: dr. Giedrė Višinskienė

Lietuvos - Baltarusijos projektai

Svetimkraščių vėžių poveikiai makrobestuburių bendrijoms ir vandens kokybės ekologiniams rodikliams

Projekto vadovai: dr. Aleksandras Rybakovas

Nacionalinės mokslo programos

Rūšinės ir funkcinės įvairovės reikšmė vandens ekosistemų paslaugoms didėjant eutrofikacijai ir cheminei taršai

Projekto vadovai: dr. Kęstutis Arbačiauskas

Projekto trukmė: 2015–2018 m.

Invazinių rūšių adaptacija ir jų poveikis įvairaus sudėtingumo vandens ekosistemoms (INSIST)

Projekto vadovai: dr. Kęstutis Arbačiauskas

Projekto trukmė: 2012 - 2014 m.

Svetimkraščių vėžiagyvių invazijų įtaka mitybos tinklo sandarai ežeruose (SVETIMI TINKLE)

Projekto vadovai: dr. Kęstutis Arbačiauskas

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

IIMTEPP

Biologinių sistemų funkcijų, reakcijų, adaptacijos tyrimai ir taikymo perspektyvos

Projekto vadovai: dr. Kęstutis Arbačiauskas

Pagrindinės temos:

- Kompleksiškai tirti biologinius procesus, vykstančius skirtinguose gyvybės organizacijos lygmenyse, nuo ląstelės iki ekosistemos, panaudojant ir derinant inovatyvius ir standartinius tyrimų metodus ir metodologijas, gauti fundamentinių žinių apie biologinių sistemų funkcijas, reakcijas ir adaptaciją gamtinės ir antropogeninės kilmės trikdžiams siekiant biologinių procesų ir evoliucijos bei jų tvarumą užtikrinančių veiksnių supratimo.

- Numatyti naujų fundamentinių žinių taikymo perspektyvas, parengti biologinių sistemų funkcijų ir reakcijų vertinimo metodologijas ir biologinių sistemų tvarumo išsaugojimo rekomendacijas.

Ūkio subjektų užsakymai

Eksperto paslaugos atstovavimui ES ežerų ekologinės būklės vertinimo pagal dugno bestuburius metodo interkalibracijos procese (Interkalibracija)

Projekto vadovai: dr. Kęstutis Arbačiauskas

Užsakovas: Lietuvos Aplinkos apsaugos Agentūra

Sutarties trukmė: 2011 m.

Laboratorijos