Žuvų ekologijos laboratorija

Vadovas dr. LINAS LOŽYS

Jūros ekologijos laboratorijos veikla ir strategija

Nuo 1949 m. Jūros ekologijos laboratorija (JEL) atlieka nepertraukiamus ekosistemų fukcionavimo tyrimus didžiuosiuose Lietuvos vandens telkiniuose – Kauno mariose, Nemune, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Ypatingas dėmesys skiriamas žuvų bendrijų ir atskirų rūšių ekologijos tyrimams, taip pat abiotinių ir biotinių veiksnių poveikio žuvų įvairovei bei ištekliams vertinimui. Intensyvaus įvairių ūkinės veiklos šakų, darančių įtaką vandens ekosistemoms, vystymosi kontekste JEL aktyviai dalyvauja vertinant jų poveikį, parengiant poveikio žuvų ištekliams sušvelninimo priemonių planus ar jau degradavusių rūšių atkūrimo planus. JEL nuolat vykdo mokslinius tyrimus vertinant Klaipėdos uosto, Būtingės naftos terminalo, Kruonio hidroelektrinės įtaką žuvų ištekliams ir rūšims.

JEL, turėdama solidžią patirtį jūrinių ir gėlavandenių žuvų bendrijų tyrimuose, atstovauja Lietuvai tarptautinėse ekspertų darbo grupėse, tokiose kaip Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), Helsinkio komisija (HELCOM). 2008–2012 m. laikotarpiu JEL savo moksliniais darbais ir nuolatine vandens ekosistemų būklės stebėsena (monitoringu) aktyviai prisidėjo prie Lietuvos įsipareigojimų, susijusių su rūšių ir buveinių apsauga pagal ES direktyvas, įgyvendinimo.

Laboratorija nuolat atlieka žuvų bendrijų gausumo ir populiacijų tyrimus vandens telkiniuose, kuriuose intensyviai vykdoma verslinė žvejyba – Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemuno žemupyje ir Kauno mariose. Atlikta daug tyrimų vertinant vandens telkinių ekologinius ir žuvų bendrijų parametrus: struktūrą, gausumą, biomasę, taip pat pagrindinių žuvų rūšių populiacijos parametrus. JEL nuolat vertina biologinių parametrų kitimą įvairiuose vandens telkiniuose ir verslinės žvejybos intensyvumo poveikį; reguliariai teikia rekomendacijas dėl išteklių būklės ir žvejybos reguliavimo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms.

Be taikomojo mokslo vystymo, kurio poreikį diktuoja valstybės ir pramonės augimas, 2008–2012 m. JEL išplėtė ir fundamentinių mokslinių darbų spektrą. Iš tokių darbų paminėtini eksperimentai, padedantys nustatyti aplinkos veiksnių (pavyzdžiui, vandens druskingumo, temperatūros) įtaką žuvų fiziologijai ir elgsenai. Šie tyrimai turi ir praktinę reikšmę, kadangi gerina supratimą apie natūralius ir antropogeninius procesus Kuršių mariose, kurie pastaruoju metu sukelia daug diskusijų visuomenėje.

Bendrabarbiaujant su Taivano ir Australijos mokslininkais, laboratorijoje pradėti nauji fundamentiniai tyrimai Lietuvoje. Visų pirma, tai žuvų otolitų mikrocheminė ir stabiliųjų izotopų analizė, suteikusi naujų žinių apie gėlavandenių žuvų Kuršių mariose migracinius ir buveinių pasirinkimo ypatumus. Dalis šių, vis dar plėtojamų, tyrimų rezultatų yra paskelbta tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose.  

Bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų organizacija Department of Primary Industries (Australija) ir privačia kompanija Fish Ageing Services Pty Ltd (FAS) (Australija), laboratorijoje buvo sukomplektuota unikali Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse otolitų tyrimų įranga. Šiuo metu JEL vyksta pirmosios ir antrosios pakopos Vilniaus universiteto studentų apmokymai, sudarytos sutartys su partneriais Australijoje dėl bendradarbiavimo keičiantis tyrimų medžiaga, apmokant ir keliant JEL darbuotojų kvalifikaciją. Tai sudaro palankias sąlygas kelti JEL darbuotojų kompetenciją šioje srityje ir siekti ilgalaikio tikslo – teikti aukščiausios kvalifikacijos mokslines paslaugas tarptautiniu mastu.

2012 m. pabaigoje JEL sudarė oficialią sutartį ir su Taivano mokslų akademijos Jūrinių tyrimų laboratorija. Bendradarbiaujant planuojami žuvų klausos tyrimai, siekiant sukurti ir patentuoti prietaisus, kurie mažintų nepageidautiną žuvų mirtingumą hidroelektrinių turbinose ar kituose industriniuose objektuose, taip prisidedant prie Europos Sąjungos pastangų mažinti antropogeninį poveikį žuvų bendrijoms, apsaugoti ar atkurti tam tikras populiacijas (pavyzdžiui, ungurių).

Didelis dėmesys JEL pastaruoju metu skiriamas jaunų studentų apmokymams siekiant pritraukti naujų specialistų ir plėtoti ichtiologijos mokslo pažangą Lietuvoje. 2012 m. laboratorijoje sėkmingai apginta daktaro disertacija apie kormoranų poveikį žuvų populiacijoms Kuršių mariose, suteikusi aiškumo siekiant suprasti kormoranų ir žuvininkystės konfliktą Kuršių mariose. 2012 m. JEL mokslinį darbą pradėjo vienas doktorantas, dar vienas doktorantūros darbas aktualiais ichtiologijos mokslui klausimais pradėtas vykdyti 2013 m. spalio mėn.

Sprendžiant prioritetines mokslines problemas, JEL ir ateityje tikslingai plės jau pasiektą pažangą, ypač akcentuojant darbuotojų kompetencijos didinimą. Vienas būdų tai pasiekti yra intensyviai apmokomi, įdarbinami, užsienio tyrimų centruose besistažuojantys talentingi studentai, tarptautiniuose projektuose patirtimi besidalijantys užsienio ekspertai. JEL yra atvira naujoms tyrimo sritims, atsižvelgia į praktinius valstybės ir pramonės poreikius, visa tai yra grindžiama nuolatos atliekamais fundamentiniais tyrimais.

JEL nuolat vykdo švietėjišką veiklą pristatydama tyrimų rezultatus tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose, susitikimuose su visuomene, viešina tyrimų rezultatus spausdintoje žiniasklaidoje, radijo ir televizijos laidose, dalyvavo rengiant švietėjiškas laidas ir filmus, tokius kaip, pavyzdžiui, „Pamatyk jūrą!“ („See the Sea!“) apie Baltijos jūros ekosistemą, jos funkcionavimą, kylančias grėsmes ir šių grėsmių sprendimų būdus; šis pažintinis filmas demonstruotas įvairiose šalyse, konferencijose ir per Lietuvos televiziją. 

JEL kolektyvas, vykdydamas LIFE-NATURE projektą „Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija „Natura 2000“ tinklo plėtrai Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (DENOFLIT)“, prisidėjo parengiant leidinį „Jūros knyga. Baltijos jūros pasauliai“, lietuviškai skaitykite: http://corpi.ku.lt/…/…/BEF_Juros-knyga_Preview_galutinis.pdf

Apie Jūros ekologijos laboratoriją ir svarbiausius įvykius taip pat rasite socialiniame tinkle Facebook

 

Gėlųjų vandenų ekologijos sektorius tiria žuvų bendrijų, populiacijų struktūrą, ekologinę būklę ir išteklius, indikatorinių rūšių genetinę įvairovę, gamtinių ir antropogeninių veiksnių kaitos dėsningumus.

Tiria žuvų ir nėgių populiacijų ir bendrijų įvairovę, genetinę struktūrą ir produkcinius procesus. Naudojant konvencinius ir radijo žymeklius tiria praeivių (lašišų, šlakių, ungurių) ir retų (aštriašnipio eršketo) žuvų rūšių migracijas ir laikymosi vietas Nemuno baseine, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Lietuvos vandenyse tiria svetimkraščių žuvų ekologiją, mitybos tinklų sandarą ir kaitą bei jų funkcionavimo dėsningumus. Vykdo vandens telkinių ekologinės būklės įvertinimą pagal žuvų rodiklius, atlieka praeivių, verslinių ir Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių populiacijų ir bendrijų būklės kaitos tyrimus įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose. Atlieka žuvų išteklių tyrimus ir nustato jų būklę, teikia rekomendacijas dėl racionalaus išteklių panaudojimo, rengia žuvininkystės išteklių atkūrimo programas. Eksperimentinėje akvariuminėje recirkuliacinėse sistemose augina ir veisia retas ir nykstančias žuvų rūšis, vykdo mokslinius eksperimentus ir rengia veisimo technologijas.

 

Ekologinės fiziologijos ir toksikologijos sektorius tiria toksinių medžiagų, taip pat  nanodalelių ir jas sudarančių metalų sukeltų fiziologinių pokyčių ir organizmo reakcijų skirtingose hidrobiontų rūšyse dėsningumus ir mechanizmus.

Tiria skirtingos cheminės prigimties teršalų toksinio poveikio testorganizmų funkcinėms sistemoms, jų testreakcijoms ypatumus. Vykdo specifinių ir nespecifinių organizmo atsakų (fiziologinių ir elgsenos žymenų) į teršalų poveikį paiešką. Aiškinasi teršalų patekimo į organizmą kelius, jų pasiskirstymo ir kaupimosi organizme mechanizmus, modeliuoja galimą teršalų toksinį poveikį organizmams. Vertina toksiškumo testų, testorganizmų ir jų testreakcijų panaudojimo teorines ir praktines galimybes, tiriant atskirų teršalų, nuotekų toksiškumą, gamtinių vandenų ekotoksikologinę būklę. Analizuoja nanodalelių (ND) ir jas sudarančių metalų sukeltų fiziologinių pokyčių ir organizmo reakcijų skirtingų vystymosi stadijų žuvyse dėsningumus.

 

Laboratorijos