Projektai

Užsakovas: AM Aplinkos apsaugos agentūra

Projekto trukmė: 2021–2021 m.

Projektas: Įvairių polimerų mikroplastikų genotoksinio ir citotoksinio poveikio lašišinėms žuvims tyrimai

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0048

Projekto pavadinimas: „Įvairių polimerų mikroplastikų genotoksinio ir citotoksinio poveikio lašišinėms žuvims tyrimai”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Milda Stankevičiūtė

Studentė: Agnė Bučaitė

Santrauka: Projekto tikslas – nustatyti įvairių polimerų mikroplastikų citogenetinius efektus lašišinėse žuvyse, tuo pačiu keliant jaunosios tyrėjos įgūdžius tarpdisciplininiuose tyrimuose. Veikla - polipropileno (PP),  polistireno (PS) ir polietileno (HDPE, LDPE) genotoksinio ir citotoksinio poveikio įvertinimas Oncorhynchus mykiss kraujo eritrocituose.

Siekiamas rezultatas: Jaunoji tyrėja įgys patirties ekologijos ir aplinkotyros krypties tyrimuose - ekotoksikologinių eksperimentų planavime, jų vykdyme ir koordinavime. Įsisavins ksenobiotikų genotoksinio ir citotoksinio poveikio organizmams vertinimo metodus. Susipažins su ekotoksikologinių duomenų surinkimo metodais bei įsisavins statistinių metodų taikymą realių duomenų analizei, ko pasekoje, studentė gebės savarankiškai atlikti statistinių duomenų analizę bei interpretaciją. Įgys praktinių žinių bei patirties rengiant mokslinius pranešimus ir aukšto lygio mokslines publikacijas.

Projektas finansuojamas/finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.33.3- LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projekto viešinimas

Projekto koordinatorius: Institute for the Advanced Study of Sustainability United Nations University (UNU-IAS); Institute for Integrated Management of Material Fluxes and of Resources United Nations University (UNU-FLORES)

Projekto trukmė: 2020 - 2023 m.

SMART-Water Domain – tai konsorciumas, kurį sudaro Jungtinių Tautų universiteto Medžiagų srautų ir resursų integruoto valdymo institutas (UNU-FLORES, Vokietija), Drezdeno technikos universitetas (TUD, Vokietija), CzechGlobe (Čekijos Respublika), Jungtinių Tautų universiteto Pažangių tvarumo tyrimų institutas (UNU-IAS, Japonija), Lietuvos Gamtos tyrimų centras (Lietuva), Slovakijos mokslų akademijos Miškų ekologijos institutas (IFE SAS, Slovakija), Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas (Lenkija) ir Aplinkos institutas, s.r.o. (Slovakija).

Projekto "SMART-WaterDomain" tikslas - sukurti sprendimų priėmimo įrankį pakartotinio vandens naudojimo skaitmeninei apskaitai, kuris galėtų "kredituoti" bendroves bei komunalinių paslaugų įmones, keičiančias gėlą vandenį valytomis nuotekomis. Šis įrankis atitinka Europos ir viso pasaulio aplinkosauginius interesus, susijusius su vandens prieinamumu ir nuotekomis natūralioje aplinkoje. Gauti rezultatai paskatinti sukurti ilgalaikį planą, numatantį didesnį pakartotinį vandens naudojimą ir ekologiškai tvarų vandens resursų valdymą. "SMART-WaterDomain" padės įgyvendinti vandens naudojimo iššūkį per daugiapartnerinį bendradarbiavimą sumanaus vandens valdymo srityje ir prisijungs prie Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030. Projekto rezultatai padės verslui ir politikams geriau suprasti vandens vartojimo aplinkosauginę reikšmę, taip pat nuotekų naudojimo galimybes bei iššūkius. 

Projekto koordinatorius: Suomijos aplinkos institutas

Projekto trukmė: 2009 - 2012 m.

Užsakovas: Aplinkos apsaugos agentūra

Projekto trukmė: 2010 - 2013 m.

Projekto trukmė: 2021–2024 m.

Pagrindiniai projekto prioritetai: a) nustatyti užkrėtimo parazitais (koinfekcijų ir monospecifinių infekcijų) ir vienalaikio cheminių medžiagų poveikio biologinius efektus vandens organizmuose, b) įvertinti skirtingo dydžio ir polimerų mikroplastiko geno- ir citotoksiškumą vandens organizmams, c) įvertinti laukinių ir dirbtinai veisiamų lašišinių žuvų citogenetinę būklę ir d) įvertinti dirbtinai veisiamų ir laukinių lašišinių žuvų palikuonių jautrumo patogeniniams oomicetams skirtumus. Šie tyrimai yra svarbūs siekiant suprasti šeimininko-parazito-taršos sąveiką vandens ekosistemose antropogeninio poveikio (klimato kaita) kontekste. Biologinis patogeninių oomicetų, parazitinių pirmuonių (pvz.: trichodinų) poveikis bus vertinamas atskirai arba kartu su cheminiais stresoriais. Abiejų stresorių (parazitai + tarša) poveikyje bus tiriama programuota ląstelių mirtis (apoptozė), kaip įgimtas ir adaptyvus šeimininko atsakas į parazitus. Svarbi mokslinė informacija apie parazitų gebėjimą manipuliuoti šeimininko imunine sistema bus gauta įvertinus apoptotinio aktyvumo pokyčius parazito-šeimininko sąveikos metu taršos poveikyje. Projekto tikslai bus įgyvendinti įvertinus parazitų-taršos sąveiką, tiriant priežastinius ryšius tarp užsikrėtimo parazitais, cheminių stresorių ir biologinių atsakų organizmuose. Projekto metu iš Lietuvos akvakultūros vandens mėginių bus išskiriami ir identifikuojami oomicetai priklausantys Saprolegniales būriui (žuvų ligos – saprolegniozės sukėlėjai). Išskirtų parazitinių oomicetų rūšių patogeniškumas bus vertinamas naudojant lašišines žuvis. Išskirti pavyzdžiai bus fiksuojami ir inseruoti BILAS herbariume, kultūros saugomos mikroorganizmų kultūrų kolekcijoje, o DNR sekvenavimo duomenys bus pateikti tarptautinėms duomenų bazėms (pvz., „GenBank“).

Projekto trukmė: 2020–2022 m.

Projekto tikslas yra naudojant žuvis kaip mitybinės ontogenezės modelį kompleksiškai ištirti nanodalelių (ND) poveikį žuvims skirtingais gyvenimo ciklo etapais ir jų pernašą per vandens mitybinę grandinę. Nustatyti ND lemtį vandenyje, dugno nuosėdose ir organizmuose priklausomai nuo aplinkos veiksnių (klimato kaitos kontekste). Sukurti empirinį žuvų mitybinės ontogenezės modelį, aiškinantį ND pernašą per vandens organizmų mitybinę grandinę. Projekto metu bus ištirtas ND, patenkančių į organizmą su maistu, poveikis žuvų virškinimo sistemai, bus atlikta žarnyno mikrobiotos metagenominė analizė skirtingais žuvų gyvenimo ciklo etapais, priklausomai nuo aplinkos veiksnių. Nustatyti ND pernašos mitybinėmis grandimis (dumbliai-dafnijos-žuvų lervos/mailius) ypatumai ir išaiškinta ND elgsena ir lemtis vandenyje, dugno nuosėdose ir organizmuose, priklausomai nuo aplinkos veiksnių. Tyrimo rezultatai leis prognozuoti nanomedžiagų sukeliamą riziką ekosistemų tvarumui ir funkcionavimui bei žmonių sveikatai, o taip pat sukurti praktinę strategiją ND reglamentavimui.

Projekto trukmė: 2015–2018 m.

Projekto trukmė: 2012 - 2014 m.

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Projekto viešinimas

Projekto viešinimas

Projekto trukmė: 2020–2021 m.

Projekto koordinatorius: Universite Paul Verlaine Metz

Projeko trukmė: 2009 - 2010 m. 

Projekto trukmė: 2012 - 2014 m.

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.