Projektai

Salmonelėmis užkrėstų vištienos produktų dezinfekavimo ultravioletine šviesa analizė (Salmuva)

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Užsakovas: „Apertika“, UAB

Projekto trukmė: 2021–2022 m.

Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos mokslininkai vykdydami MTEP projektą „Salmonelėmis užkrėstų vištienos produktų dezinfekavimo ultravioletine šviesa analizė“ atliko optimalių ultravioletinės spinduliuotės parametrų salmonelių užkrato naikinimui laboratorinėmis sąlygomis nustatymą siekiant šią spinduliuotę pritaikyti pramoninei vištienos gaminių dezinfekcijai. Mokslininkai tyrimuose naudojo UAB „Uvireso“ sukurtą UV dezinfekcijos tunelinį maketą. Laboratorinėmis sąlygomis ištirtas skirtingų apšvitos režimų poveikis Salmonella typhimurium bakterijų išgyvenamumui bei pademonstruotas prietaiso tinkamumas patogeninių mikroorganizmų naikinimui technologinio mėsos apdorojimo proceso metu.

 

 

Sistema virusų sklaidos kontrolei ir ekstremalių situacijų valdymui COVID-19 epidemijos sąlygomis (SVISCoM)

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Projekto trukmė: 2021 - 2021 m.

Projekto viešinimas:

Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos kolektyvas kartu su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Kauno technologijos universiteto mokslininkais vykdo trumpalaikių tyrimų sveikatos ir švietimo bei ugdymo srityse projektą „Sistema virusų sklaidos kontrolei ir ekstremalių situacijų valdymui COVID-19 epidemijos sąlygomis“.

Šiandieninė COVID-19 pandemija kelia ypatingą pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, o jo sukėlėjo SARS-CoV-2 plitimas yra itin agresyvus. SARS-CoV-2 sklaida tiesiogiai priklauso nuo viruso gebėjimo išlaikyti infektyvumą, tačiau šio viruso tiesioginis testavimas yra apribotas dėl COVID-19 keliamų grėsmių. Tokioje situacijoje yra ypač svarbu sukurti tinkamą SARS-CoV-2 virusą neutralizuojančių veiksnių vertinimo sistemą ir atlikti šių veiksnių analizę.

Projekto vykdytojai SARS-CoV-2 virusą neutralizuojančių veiksnių atrankai pritaikė mielių Saccharomyces cerevisiae virusines sistemas. Totiviridae šeimai priklausantys mielių virusai atitinka tokiems tyrimams būtinos modelinės sistemos požymius. Šių virusų genetinė medžiaga (RNR) yra tokios pat prigimties, kaip ir SARS-CoV-2 genomas, jų struktūra ir efektyvi replikacija šeimininko ląstelėje yra palanki virusui pavojingų poveikių tyrimui. Mielių virusai evoliucijos metu prarado infektyvumą ir tapo viduląsteliniais, taigi apribotas jų plitimas užtikrina saugumą žmogui.  

Įgyvendinant projekte iškeltus uždavinius yra tiriamas platus spektras antivirusinių priemonių, analizuojamas UVC spinduliuotės, cheminių veiksnių ir natūralių biologinių medžiagų poveikis mielių virusų struktūriniam ir funkciniam integralumui. Pasitelkus atviro ir uždaro tipo ultravioletinės spinduliuotės dezinfekcijos blokus  slopinamas virusinės genetinės medžiagos replikacinis potencialas. Kompleksiškai tiriamas įvairių sudėčių dezinfekcinių skysčių antivirusinis ir antimikrobinis aktyvumas. Vertinamas natūralių eterinių aliejų, jų mišinių ir atskirų sudedamųjų dalių potencialas virusinėms ir mikrobiologinėms infekcijoms neutralizuoti bei individualių saugos priemonių veiksmingumui didinti.   

Mielių virusinės sistemos pritaikymas ir tyrimų išplėtojimas įgalintų atrinkti efektyviausius virusus neutralizuojančius veiksnius bei prisidėtų prie virusų sklaidos kontrolės ir ekstremalių situacijų valdymo.  Projekto rezultatų poveikis yra nukreiptas į virusinių bei jas lydinčių bakterinių ir grybinių infekcijų prevenciją ir kontrolę siekiant užtikrinti maksimalų teigiamą efektą visuomenės narių sveikatai. 

 

Nanosidabro ir grafeno oksido rašalai (NEGOI) (EUREKA)

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Projekto trukmė: 2021–2022 m.

 

Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos mokslininkai bendradarbiaudami su partneriais iš Vilniaus universiteto bei įmonių „Pro for Nano“ ir „Graphene Composites“ vykdo ES finansuojamą EUREKA projektą „Nanosidabro ir grafeno oksido rašalai (NEGOI)“. GTC projekto vykdytojai atliko inovatyviomis nanotechnologijomis ir grafeno oksidu paremtų antimikrobinių rašalų ir dangų testavimą ir sėkmingai įvertino šių medžiagų antibakterinį potencialą slopinant gram-teigiamų ir gram-neigiamų bakterijų augimą tiek skystoje terpėje, tiek ir tekstilėse. Projekto metu sukurtus ir ištestuotus produktus tikimasi pritaikyti oro filtrams, paviršiams ir kitoms reikmėms, kur reikalinga virusų, bakterijų bei grybinių mikroorganizmų kontrolė. 

 

 

Biocidinių mielių paieška vandens ekosistemose ir jų antibakterinio aktyvumo profiliavimas

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Projektas: Biocidinių mielių paieška vandens ekosistemose ir jų antibakterinio aktyvumo profiliavimas

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0108

Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projekto tikslas: ugdyti studento gebėjimus biomokslų srityje bei įtraukti jį į šiuolaikinius mokslo tyrimus.

Uždavinys: taikant mikrobiologinius ir molekulinius tyrimų metodus identifikuoti biocidines mieles iš vandens ekosistemų ir įvertinti jų antibakterinį aktyvumą.

Mielės – vienaląsčiai eukariotiniai mikroorganizmai aptinkami įvairiose gamtinėse nišose: ant augalų paviršiaus, dirvožemyje, ore ir vandenyje. Mielės konkuruodamos su kitais mikroorganizmais išskiria biocidines medžiagas, kurios slopina konkurentų augimą ir vystymąsi. Mielių biocidiškumas priklauso ne nuo konkrečių mielių rūšių, bet nuo jų kamienų. Tos pačios mielių rūšies skirtingi kamienai gali turėti visiškai skirtingą biocidinį poveikį arba išvis jo neturėti. Vienas iš mechanizmų, kuriuo mielės antagonistiškai veikia kitus mikroorganizmus yra baltyminių medžiagų - toksinų - sintezė ir išskyrimas. Dažniausiai tiriamas toksinų poveikis tų pačių arba giminingų mielių gentims, rečiau pelėsiniams grybeliams, o mažiausia duomenų yra apie jų poveikį bakterijoms. Dėl gebėjimo slopinti įvairių žmogui patogeninių mikroorganizmų augimą, biocidinės mielės gali būti pritaikomos daugelyje sričių: maisto pramonėje, žemės ūkyje, medicinoje. Pagrindinis mielių privalumas yra tas, kad jos gali greitai adaptuotis prie aplinkos sąlygų ir dauguma iš jų yra nepatogeninės.

Projekto vadovė: dr. Elena Servienė

VGTU studentas: Lukas Dobrovolskis

Projekto trukmė: 2020–2021 m.

Projekto viešinimas

Mielių rūšių įvairovė Lietuvos gėluosiuose vandenyse

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Studentas: Lukas Dobrovolskis

Projekto viešinimas

Kultivuojami svirpliai ateities maistui: saugumo tyrimai mikrobiotos aspektais

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Stažuotojas: dr. Dominykas Aleknavičius

Stažuotės trukmė: 2020–2022

Finansavimo šaltinis - ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas”

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-19-0021

Tyrimu nagrinėjama labai šiuolaikiška ir aktuali tema – maistui kultivuojamų svirplių mikrobiologinė sauga. Tikslas - mokslinės kompetencijos ugdymas vykdant tarptautinio lygio tyrimus analizuojančius per pašarą svirpliams perduodamus žalingus mikroorganizmus, bei svirplių gebėjimą juos atpažinti ir jų išvengti. Modelinėmis rūšimis pasirinkti naminis (Acheta domesticus) ir jamaikinis (Gryllus assimilis) svirpliai, kurių naudojimo maisto pramonėje mikrobiologinis saugumas turi būti užtikrintas. Projekto uždavinys - nustatyti maistui kultivuojamiems naminiams ir jamaikiniams svirpliams su pašaru perduodamus mikroorganizmus bei įvertinti jų poveikį svirplių uoslei ir elgsenai. Projekto idėja – nustatyti ir palyginti kokie žalingi mikroorganizmai maistui kultivuojamiems dviejų rūšių svirpliams yra perduodami per jiems auginti naudojamus pašarus bei įvertinti, ar šie vabzdžiai geba atskirti modeliniais žalingais mikroorganizmais užkrėstą pašarą. Gautos žinios bus naudingos tobulinant maistinių vabzdžių auginimo gerąją higienos praktiką. Atlikus pašarų ir jais šertų svirplių metagenomines analizes bus nustatyti žalingi mikroorganizmai, kurie mitybos grandine, per pašarą, perduodami svirpliams ir aptinkami ne tik svirpliuose, kaip maisto žaliavoje, bet ir juos perdirbus – galutiniuose produktuose. Nustatyta mitybine grandine perduodamų mikroorganizmų sudėtis leis parinkti optimalias svirplių, kaip maisto produkto, mikrobiologinį saugumą užtikrinančias priemones. Planuojami svirplių elektrofiziologiniai ir elgesiniai tyrimai, testuojant modelinių mikroorganizmų lakiuosius organinius junginius, leis sužinoti, ar šie vabzdžiai atskiria jiems potencialiai pavojingą pašarą ir geba sąmoningai jo vengti. Stebimas mažesnis užkrėsto pašaro suvartojimas svirplių augintojams galėtų identifikuoti jo netinkamumą.

CA18113 Understanding and exploiting the impacts of low pH on micro-organisms

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Projekto trukmė: 2019-2023

Trumpalaikė mokslinė išvyka kompetencijai biomoksluose kelti

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Universalūs priešvirusiniai junginiai: kūrimas, atranka ir mechanizmo tyrimas (UNAVIR_KARMA)

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Projekto trukmė: 2014 - 2016 m.

Žudymo ir atsparumo ryšys Saccharomyces cerevisiae K2 kilerinės sistemos funkcionavime (ŽARA)

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Projekto trukmė: 2013 - 2015 m.

Sisteminis jautrumą K2 toksinui moduliuojančių S. cerevisiae genetinių faktorių identifikavimas (TOKSINAS)

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Projekto trukmė: 2011 - 2012 m.

Agroekosistemų mikrobiota klimato kaitos sąlygomis: struktūra ir dermės mechanizmai

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Projekto trukmė: 2015 - 2018 m.

Bakteriocinų kaip biokonservantų mikrokapsuliavimo tyrimai

Projekto vadovai: prof., dr. Elena Servienė

Projekto trukmė: 2014–2015 m.

Laboratorijos