Lietuvos botanikai XVIII–XXI a., I

Gimė 1984 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje. 2002 m. baigė Vilniaus raj. Sužionių vidurinę mokyklą. 2009 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo molekulinės biologijos bakalauro ir mikrobiologijos magistro kvalifikacinius laipsnius.

2008–2009 m. – Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos vyresnysis laborantas, 2009–2013 m. – doktorantas, 2013–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Fitovirusų laboratorijos biologas, 2014–2017 m. – mokslo darbuotojas, nuo 2017 m. – Augalų patologijos laboratorijos mokslo darbuotojas.

2014 m. Gamtos tyrimų centre apgynė mokslų daktaro disertaciją „Fitoplazmos ir jų vabzdžiai pernešėjai Lietuvoje“1. 2014 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertacinio darbo metu buvo aptiktos ir identifikuotos Lietuvoje paplitusios fitoplazmos vabzdžiuose, surinktuose nuo įvairių augalų su fitoplazminiais simptomais. Nustatyti fitoplazmų vabzdžiai pernešėjai bei atskleisti identifikuotų ir kitų fitoplazmų filogenetiniai giminingumai.

Išspausdino 9 mokslinius, keletą mokslo populiarinimo straipsnių.

2010 m. stažavosi Turino universiteto Žemės ūkio fakulteto DIVAPRA laboratorijoje.

Vilniaus universitete dėsto augalų fiziologiją.

Lietuvos mikrobiologų draugijos, Lietuvos biochemikų draugijos narys.

Nuorodos

1 Ivanauskas A. Phytoplasmas and their insect vectors in Lithuania = Fitoplazmos ir jų vabzdžiai pernešėjai Lietuvoje : summary of doctoral dissertation. – Vilnius 2014. – 36 p.

Gimė 1930 m. birželio 15 d. Viduklėje, Raseinių rajone. 1949 m. baigė Vilniaus S. Nėries v. vidurinę mokyklą. 1954 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės specialybę. 1954–1958 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantė. 1958–1961 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1961–2000 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja.

1959 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Lietuvos TSR kūliniai grybai“. 1972 m. Botanikos institute – daktaro disertaciją „Pabaltijo kūliniai grybai“1. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Baltijos šalyse nustatė 135 kūlinių grybų rūšis, jų tarpe rado 35 naujas šiam regionui. Išaiškino 170 augalų šeimininkų, kuriuos jie parazitavo. Taip pat nagrinėjo įvairius šių obligatinių parazitų ekologijos, biologijos klausimus.

Tyrė kūlinius ir rūdinius, taip pat anamorfinius – Coelomycetes (Melanconiales eilės) grybus, aiškinosi įvairius jų sistematikos, ekologijos bei biologijos klausimus.

Išspausdino apie 60 mokslinių straipsnių. Viena ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Golovnevyje griby Pribaltiki“2, „Lietuvos grybai. Rūdiečiai grybai (Uredinales)“ V t. 1 kn., 2 kn.3, „Lietuvos grybai. Acervuliečiai (Melanconiales)“ IX t.4, „Lietuvos grybai. Kūliečiai (Ustilaginales)“ IV t.5

Vadovavo vienos daktaro disertacijos parengimui.

Dalyvavo Baltijos šalių mikologų ir lichenologų konferencijose.

1964 m. suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.

2001 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Lietuvos makromicetų ir augalų parazitinių mikromicetų įvairovės įvertinimas (1991–2000 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

Ilgametė Žinijos draugijos, Lietuvos botanikų draugijos narė.

Daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ redkolegijos narė.

Mirė 2015 m. sausio 6 d. Palaidota Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

Nuorodos

1 Игнатавичюте М. Материалы к флоре головневых грибов (Ustilaginales) Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1959. – 20 с.

2 Игнатавичюте M. Головневые грибы Прибалтики: Автореферат дис. на соискание ученой степени доктора биол. наук. – Вильнюс, 1972. – 60 с.

3 Игнатавичюте М. Головневые грибы Прибалтики = The smuts of the Baltic region. – Вильнюс, 1975. – 277 с.

4 Ignatavičiūtė M., Treigienė A. Lietuvos grybai. Acervuliečiai (Melanconiales). – Vilnius, 1998. – T. 9. – 246 p.

5 Ignatavičiūtė M. Lietuvos grybai. Kūliečiai (Ustilaginales). – Vilnius, 2001. – T. 4. – 199 p.

×