Gimė 1941 m. spalio 22 d. Balbieriškyje. 1959 m. baigė Alytaus antrąją vidurinę mokyklą. 1964 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo vidurinės mokyklos biologijos ir žemės ūkio gamybos pagrindų mokytojos specialybę.

1965–1968 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Augalų ir gyvulių augimo stimuliatorių tyrimo probleminės laboratorijos vyresnioji laborantė, 1968 m. – Visasąjunginio mokslinių tyrimų instituto „Termoizoliacija“ vyresnioji inžinierė. 1968–1971 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1971–1972 m. – Sporinių augalų sektoriaus vyresnioji laborantė, 1972–1974 m. – inžinierė, 1974 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1975–1984 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1984–2000 m. – Hidrobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1973 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Bakterijų laisvos amino rūgštys gėlavandenėse ekosistemose“¹. 1973 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuota daktare.

Dirbo vandens hidrobotanikos srityje. Išspausdino daugiau nei 80 mokslinių straipsnių.

1969 m. stažavosi Latvijos MA Mikrobiologijos instituto Mikroorganizmų fiziologijos laboratorijoje.

Nuorodos

¹ Антанинене А. Свободные аминокислоты, образуемые бактериями в пресноводной экосистеме: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1973. – 37 с.

Gimė 1924 m. spalio 20 d. Dobelėje, Latvijoje. 1943 m. baigė Dobelės gimnaziją. 1950 m. baigė Latvijos valstybinio universiteto Biologijos-dirvožemio fakultetą ir įgijo biologės-botanikės specialybę.

1946–1947 m. – Rygos 4-osios pradžios mokyklos mokytoja, 1951–1952 m. – Respublikinės Vilniaus akušerių mokyklos neetatinė dėstytoja, 1952–1953 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1953–1956 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantė, 1956–1959 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1959–1960 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1960–1965 m. – Latvijos P. Stučkos valstybinio universiteto Biologijos fakulteto docentė, 1965–1975 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1975–1987 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1957 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Rytų Lietuvos fliuvioglacialinio banguoto keiminio reljefo plotų augalija“¹. 1957 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis.

Disertaciniame darbe charakterizavo 72 Rytų Lietuvos augalijos formacijas: miškus, krūmynus, sauspieves, dykvietes, žemapelkes ir aukštapelkes, pabrėžė augalų bendrijų indikacines savybes. Ištirtoje teritorijoje inventorizavo 803 aukštesniųjų augalų rūšis, iš kurių daugiau kaip 30 retos visoje Lietuvoje. Pabrėžė naudingųjų augalų rūšių gausą ir jų naudojimo įvairioms ūkio reikmėms perspektyvas.

Vystė dvi tyrimų kryptis: „Rūšių ekonišų svarbiausiųjų ekologinių sąlygų tyrimas“ ir „Pusiau natūralių polidominantinių ekosistemų metodas“. Pasiūlė steigti kompleksinius resursinius draustinius, ūkių mikrodraustinius, žemės ūkyje (pirmiausia – sodininkystėje) plėsti pusiau natūralių polidominantinių bendrijų plotus.

Išspausdino daugiau nei 55 mokslinių, 136 mokslo populiarinimo straipsnius.

Su bendraautoriais publikavo knygas „Augu kolekcijas“², „Gyvoji gamta ir jos apsauga“³, „Raukšlėtalapis erškėtis“⁴.

1961, 1967, 1974, 1986 m. dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Latvijoje, 1971, 1977 m. – Estijoje. Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS.

1966 m. stažavosi SSRS MA V. L. Komarovo v. botanikos institute.

Dėstė Latvijos valstybiniame P. Stučkos universitete bendrąją botaniką, bendrąją augalų geografiją, geobotaniką, aukštesniųjų augalų sistematiką ir augalų ekologiją.

1960 m. Latvijos valstybiniame P. Stučkos universitete suteiktas docentės mokslinis vardas.

Buvo Lietuvos botanikų, Lietuvos gamtos apsaugos, Žinijos draugijų narė.

Vadovavo Lietuvos MA Botanikos instituto „Žinijos“ draugijos būreliui.

Paruošė įvairių rekomendacijų naudingųjų augalų auginimo, pažeistų žemių apželdinimo, augalų rūšių išsaugojimo, draustinių steigimo klausimais.

Parašė informacinių straipsnių į Lietuvoje ir Latvijoje leidžiamas enciklopedijas.

Mirė 1991 m. lapkričio 11 d. Palaidota Vilniaus r. Rudaminos kapinėse.

Nuorodos

¹ Апаля Д. Растительность флювиогляционального волнистого камового рельефа Восточной Литвы: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1957. – 30 с.

² Apaļā Dz., Švinka E., Vimba E. Augu kolekcijas. – Rīga, 1965. – 151 p.

³ Apalia Dz.  (ats. red.), Jankevičius K. (vyr. red.), Eringis K. ir kt. Gyvoji gamta ir jos apsauga: straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1980. – 115 p.

⁴ Apalia Dz., Butkienė Z., Reneckienė J. ir kt. Raukšlėtalapis erškėtis. – Vilnius, 1978. – 99 p.

Gimė 1976 m. rugsėjo 9 d. Šiauliuose. 1994 m. baigė Šiaulių „Aido“ vidurinę mokyklą. 2000 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo ekologės specialybę.

1998–2001 m. – Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vyresnioji laborantė, 2001–2006 m. – doktorantė, 2006–2007 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2007–2010 m. – mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. dirba Nacionalinėje mokėjimo agentūroje.

2006 m. Botanikos institute apgynė disertaciją „Augalijos struktūrų įtaka gamtovaizdžių ekoestetinei kokybei“¹. 2006 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe fitocenotiniais ir ekoestetiniais metodais įvertinta Vilniaus miesto (Pavilnių, Verkių) ir jo apylinkių (Neries) regioninių parkų bei Trakų istorinio nacionalinio parko augalijos struktūrų įtaka gamtovaizdžių ekoestetinei kokybei. Ištirtos gamtovaizdžiams reikšmingos pievų, lapuočių, eglynų, mišrių eglynų, pušynų ir mišrių pušynų pakraščių, Pinus sylvestris, Betula pendula, Salix fragilis medžių giraičių ir Neries, Vilnios, Dūkštos upių ir ežerų apsauginių juostų augalų bendrijos. Parengtos rekomendacijos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų regyklų, gamtovaizdžių ir jų augalijos ekoestetinei kokybei išsaugoti ir pagerinti.

Išspausdino virš 20 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Čekijoje, JAV, Ispanijoje, Portugalijoje.

Lietuvos kraštovaizdžio ekologų draugijos narė, buvusi sekretorė.

Nuorodos

¹ Avižienė D. Influence of vegetation structures on ecoaesthetic quality of sceneries = Augalijos struktūrų įtaka gamtovaizdžių ekoestetinei kokybei : summary of doctoral dissertation – Vilnius, 2006. – 30 p.

Gimė 1944 m. rugsėjo 29 d. Geležūnuose (Prienų r.). 1962 m. baigė Birštono vidurinę mokyklą, 1967 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo vidurinės mokyklos biologijos ir žemės ūkio gamybos pagrindų mokytojos specialybę.

1967–1970 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1970–1973 m. – Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. laborantė, 1973–1978 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1978–2000 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja, 2001–2010 m. – Augalų fiziologijos laboratorijos vadovė ir vyriausioji mokslo darbuotoja. 2010–2013 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vadovė ir vyriausioji mokslo darbuotoja, 2014 m. – mokslo darbuotoja.

1974 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „β-indolilacto rūgšties palyginamasis tyrimas sistematiškai tolimuose augaluose“¹. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Disertaciniame darbe atlikti palyginamieji laisvos ir sujungtos su baltymais β-indolilacto rūgšties (IAR) kiekio tyrimai sausose ir dygstančiose lauko pupų (Vicia faba L.) sėklose bei etioliuotų jų daigų audiniuose ir pelėsinių grybų (Aspergillus niger M1) bei bakterijų Bacillus subtilis 7 ir Bacillus mesentericus B-64 ląstelėse ir kultūrinėje terpėje. Išaiškinti IAR sintezės intensyvumo, kiekio ir būklės skirtumai juose. Nustatytas rezervinių IAR-baltymų kompleksų buvimas sėklose.

1994 m. Botanikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Fiziologinės-biocheminės indolil-3-acto rūgšties apykaitos ypatybės dygstančiose sėklose: rezervai, sintezė, panaudojimas“². 1994 m. suteiktas habilituoto daktaro laipsnis.

Habilitaciniame darbe nustatyta indolil-3-acto rūgšties (IAR) transporto ir metabolizmo sistemų – atskirų IAR konjugacijos kelių ir būdų, konjugatų re-hidrolizės, įvairių katabolizmo procesų – vaidmuo laisvos IAR lygio (koncentracijos) pupų daigų ląstelėse sudaryme ir palaikyme. Septynių IAR metabolitų cheminė struktūra identifikuota kombinuotu dujų-skysčių ir mass-spektrinės analizės metodu. Atskleista skirtingai sujungtų IAR formų reikšmė šio fitohormono fiziologinės funkcijos realizavimui.

Analizavo specifinių IAR prisijungiančių baltymų, IAR receptorių, funkcijonavimą skirtinguose dviskilčių ląstelių kompartmentuose, IAR sąveikos su baltymais specifikas, susiformuojančių kompleksų charakteristikas, amino rūgščių sekas hormono prijungimo vietoje.

Augalų grūdinimosi–atsparumo žiemojimui molekulinių mechanizmų tyrimų pradininkė šalyje.³ Išaiškino baltymų sudėties ir IAR kiekio bei būklės transformacijų pobūdį žiemojimui svarbių organų ląstelėse grūdinimosi periodo metu. Parodė baltymų sudėties bei IAR būklės grūdinimosi periodo pabaigoje ryšį su atsparumu žiemoti.

Išspausdino daugiau kaip 130 mokslinių straipsnių, keletą populiarių straipsnių, bendraautorė knygos „Spygliuočių auksinai ir giberelinai (pušies pavyzdžiu)“³.

Vadovavo penkių daktaro disertacinių darbų parengimui.

Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Ukrainoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

1974 m. stažavosi Baltarusijos Eksperimentinės botanikos institute.

Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) dėstė kursą „Makromolekulių funkcijos organizmuose“. Vadovavo VPU, Vilniaus Universiteto ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto (VGTU) diplominių, bakalaurinių ir magistrinių darbų parengimui. 2010-2014 VGTU Bioinžinerijos specialybės bakalurinių ir magistrinių darbų gynimo komisijos pirmininkė.

Oponavo 6-ias mokslų daktaro disertacijas, buvo 11 mokslų daktaro ir 2 habilitacinių darbų gynimo tarybų narė.

1975 m. (su bendraautoriais) už darbą „Fitohormonų ir retardantų reikšmė kultūrinių augalų augimo reguliavime“ paskirta Respublikinė jaunųjų mokslininkų premija.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė bei Tarybos narė, sekretorė 2002-2005 m. Lietuvos biochemikų draugijos ir Europos augalų biologų draugijų federacijos (FESPB) narė. 2004–2014 m. Lietuvos nacionalinė atstovė FESPB taryboje. Ilgametė (1978-2006 m.) Lietuvos mokslininkų sąjungos valdybos ir sekretoriato narė, Mokslo fondo valdybos pirmininkė. 2003–2007 m. Lietuvos Mokslo tarybos Mokslo prioritetų ir vertinimo komisijos narė, ekspertė. Lietuvos MA Žemės ir miškų skyriaus Agronomijos mokslų sekcijos Augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir biotechnologijos komisijos narė.

Nuorodos

¹ Анисимовене О. Н. Сравнительное исследование β – индолилуксусной кислоты у систематически отдаленных растений: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1974. – 40 с.

² Анисимовене О. Н. Физиолого-биохимические особенности превращений индолил-3-уксусной кислоты в прорастающих семенах: резервы, синтез, использование = Fiziologinės-biocheminės indolil-3-acto rūgšties apykaitos, ypatybės dygstančiose sėklose: rezervai, sintezė, panaudojimas = The physiological-biochemical peculiarities of indole-3-acetic acid in germinating seeds: reserves, synthesis, utilization : габилитационная работа естественных наук. – Vilnius, 1994. – 81 p.

³ Ивонис И., Шуляковская Т., Анисимовене Н. Ауксины и гиббереллины хвойных (на примере сосны). – Ленинград, 1984. – 128 c.

Gimė 1959 m. spalio 6 d. Joniškyje. 1977 m. baigė Joniškio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1983 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1983–1985 m. dirbo Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje vyr. laborante, 1985–1988 m. – aspirantė, 1988–1992 m. – jaunesniąja mokslo darbuotoja, 1992–1993 m. – asistente. 1994–2001 m. – Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotoja, 2001–2011 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. 1994–1999 m. – Botanikos instituto mokslinė sekretorė. Nuo 2011 m. dirba Lietuvos mokslo taryboje.

1992 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją „Fiziologiškai aktyvių junginių poveikis cukrinių runkelių augimui ir produktyvumui“¹. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Disertaciniame darbe tyrė galimybę reguliuoti cukrinių runkelių augimą ir produktyvumą fiziologiniais auksino analogais ir retardantų tipo junginiais. Nustatė, kad efektyviausi cukrinių runkelių augimo reguliatoriai, įtakojantys svarbiausius morfologinius ir fiziologinius šios žemės ūkio kultūros rodiklius bei skatinantys derliaus formavimąsi, buvo fiziologinis auksino analogas α-naftilacto rūgšties darinys preparatas TA-12 ir retardantinio veikimo tipo preparatas kampozanas M. 1994–2010 m. dirbo gleivūnų (Myxomycetes) taksonomijos ir ekologijos, mikorizės srityse.

Išspausdino apie 30 mokslinių, nemažai mokslo populiarinimo straipsnių.

Dalyvavo konferencijose Rusijoje, Baltarusijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Latvijoje, Meksikoje, Estijoje, Ukrainoje.

1990 m. stažavosi Timiriazevo žemės ūkio akademijoje Maskvoje; 1997, 2001 ir 2004 m. – Gioteborgo universiteto Botanikos institute; 2000 m. V. Komarovo botanikos institute Sankt-Peterburge; 2002 m. – Londono Gamtos istorijos muziejuje; 2003 m. Latvijos universiteto herbariume; 2005 m. – Madrido karališkajame botanikos sode.

2003, 2004, 2006, 2007, 2008 m. dalyvavo miksomicetų tyrimo ekspedicijose Prancūzijoje; Rūko kalnų nacionaliniame parke, JAV; Šiaurės Kazachstane; Reunjono saloje; Italijoje; Šiaurės Švedijoje.

Ilgametė mokslo žurnalo „Botanica Lithuanica“ sekretorė.

Lietuvos mikologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Адамоните Г. Действие физиологически активных соединений на рост и продуктивность сахарной свеклы: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс,1992. – 23 с.