Gimė 1966 m. rugpjūčio 28 d. Gliebiškyje (Kaišiadorių r.). 1991 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojo specialybę.

1987–2010 m. – Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos doktorantas, mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslo darbuotojas. Nuo 2002 m. Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas. 1994 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Adventyvinės augalų rūšys Lietuvoje“¹. 1994 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Išspausdino per 90 mokslinių straipsnių. Vienas ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Lietuvos induočiai augalai“², „Aukštadvario apylinkių augmenija“³, „Lietuvos raudonoji knyga. Augalų bendrijos“⁴, „Lietuvos gegužraibiniai (Orchidaceae)“⁵, „Verkių regioninio parko retieji augalai“⁶, „Baltijos šalių flora, 3 tomas“⁷, „Kietinė ambrozija Lietuvoje“⁸, „Atlas florae Europaeae: distribution of vascular plants in Europe: 15: Rosaceae (Rubus)“⁹. Bendraautoris leidinių: „Lietuvos raudonoji knyga (2007)“¹⁰, „Tarptautinių žodžių žodynas (2001, 2003, 2004)“¹¹.

Publikavo seriją knygų apie augalų ir jų dalių pavadinimus. Iš anglų kalbos į lietuvių išvertė nemažai biologinių knygų.

Žurnalo Botanica Lithuanica atsakingasis redaktorius, Europos floros kartografavimo komiteto narys, Tarptautinės augalų taksonomijos asociacijos narys, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys.

Nuorodos

¹ Gudžinskas Z. Alien plant species in Lithuania = Adventyvinės augalų rūšys Lietuvoje : synopsis of doctoral thesis. – Vilnius, 1994. – 25 p.

² Gudžinskas Z. Lietuvos induočiai augalai. – Vilnius, 1999. – 211 p.

³ Balevičienė J., Biveinis A., Gudžinskas Z., Jukonienė I., Krupickas R., Lazdauskaitė Ž., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Rašomavičius V., Sinkevičienė Z., Venckus Z. Aukštadvario apylinkių augmenija. – Vilnius, 1994. – 294 p.

⁴ Balevičienė J., Gudžinskas Z., Sinkevičienė Z. (red.). Lietuvos raudonoji knyga. Augalų bendrijos. – Vilnius, 2000. – 154 p.

⁵ Gudžinskas Z. Lietuvos gegužraibiniai (Orchidaceae). – Vilnius, 2006. – 104 p.

⁶ Gudžinskas Z. Verkių regioninio parko retieji augalai. Vilnius, 2003. – 34 p.

⁷ Balevičienė J., Gudžinskas Z., Jankevičienė R., Lazauskaitė Ž., Lekavičius A., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Rašomavičius V., Sinkevičienė Z. (Ed. Kuusk V., Tabaka L., Jankevičienė R.). Flora of the Baltic Countries, Volume 3: Compendium of Vascular Plants [English / Russian]. – Tartu, 2003 – 405 p. (rusų, anglų k.).

⁸ Šaulienė I., Gudžinskas Z., Malciūtė A., Veriankaitė L., Leščiauskienė V. Kietinė ambrozija Lietuvoje. – Šiauliai, 2011. – 61 p.

⁹ Kurrto K., Gudžinskas Z. ir kt. Atlas florae Europaeae: distribution of vascular plants in Europe: 15: Rosaceae (Rubus). – Helsinki, 2010. – 362 p.

¹⁰ Rašomavičius V. (red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 2007. – 799 p.

¹¹ Bendorienė A., Bogušienė V., Dagytė E., Daržinskaitė T., Grigas G., Gudžinskas Z., Jukna F., Kinderys A. (ats. redaktorius), 11 Kurkulis B., Kvietkauskas V., Morkūnas V., Mudėnienė R., Skirmantas P. Tarptautinių žodžių žodynas. – Vilnius, 2001, 2003, 2004, 2005, 2008 (1, 2, 3 leidimai) – 790 p.

Gimė 1957 m. vasario 20 d. Voverynės kaime (Rokiškio r.). 1975 m. baigė Panemunėlio vidurinę mokyklą. 1980 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės specialybę.

1980–1984 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros vyr. laborantė,1984–1992 m. – Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1992–1997 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto asistentė, 1999–2003 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto doktorantė, 2003–2007 m. ir 1997–1999 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja, 2007–2012 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2012 m. – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

2003 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute apgynė daktaro disertaciją „Obelų atsparumo rauplėms embrioniniame vystymosi periode tyrimas in vitro“¹. 2003 m. suteiktas daktaro mokslo laipsnis.

Disertaciniame darbe pirmą kartą įrodė, kad atsparumas rauplėgrybiui pasireiškia obelų embrioniniame vystymosi tarpsnyje. Nustatė: rauplėgrybio ir obelų tarpusavio sąveikos dėsningumus in vitro sąlygomis; pažeistų sėklaskilčių dažnumo priklausomybę nuo obelų atsparumą determinuojančių monogenų ir poligenų; rauplėgrybio vystymosi dinamikos, pažeidimų intensyvumo ir pobūdžio ypatumus ant skirtingos genetinės prigimties obelų sėklaskilčių. Parengė rauplėms atsparių obelų atrankos technologiją embrioniniame vystymosi tarpsnyje, leidžiančią tiksliai įvertinti obelų atsparumo rauplėgrybiui paveldėjimą, atskleidė šio požymio genetinę kontrolę, prognozavo kryžminimų komponentų parinkimo efektyvumą, sutrumpinantį selekcijos procesą.

Dirba sodo augalų selekcijos ir genetikos, biotechnologijos, fitopatologijos srityse. Paskelbė per 130 mokslinių, septynis mokslo populiarinimo straipsnius.

Buvo dviejų daktaro darbų konsultantė, dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Rusijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Baltarusijoje.

1999 m. stažavosi Olštine, WMU Sodininkystės katedroje.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos, Lietuvos biotechnologų asociacijos narė.

ES Bendrosios programos 9 projektų dalyvė, Nacionalinių mokslo programų 9 projektų dalyvė, valstybinių institucijų 17 užsakomųjų darbų dalyvė ir/ar vadovė.

Naminės obels veislių – ‘Skaistis’, ‘Rudenis’, ‘Alemanda’, ‘Poema’ ir dekoratyvinių obels veislių ‘Perlas’, ‘Vaja’, ‘Rylio’ bendraautorė.

Nuorodos

¹ D. Gelvonauskienė. Obelų atsparumo rauplėms embrioniniame vystymosi periode tyrimas in vitro = Study of scab resistance in the period of apple embryonic development in vitro : daktaro disertacijos santrauka. – Babtai, Kauno r., 2003. – 39 p.

Gimė 1802 m. gegužės 6 d. Dvurcės kaime (Kobrino apskr.) Gardino gubernijoje. 1820 m. baigė Gardino mokyklą. 1825 m. baigė Imperatoriškąjį Vilniaus universitetą, įgijo mediko-gydytojo specialybę. 1824–1831 m. – Imperatoriškojo Vilniaus universiteto farmacijos, farmakologijos ir teismo medicinos profesoriaus padėjėjas, 1830–1842 m. – Imperatoriškojo Vilniaus universiteto ir Vilniaus medicinos chirurgijos akademijos Botanikos sodo vadovas, 1832–1841 m. – Vilniaus medicinos chirurgijos akademijos adjunktas, profesorius.

Dirbo medicinos, botanikos, entomologijos srityse.

Vilniaus medicinos chirurgijos akademijoje dėstė farmaciją, farmakologiją, botaniką.

1823 m. ir 1826 m. dalyvavo floristinėse ekspedicijose Belovežo girioje.

1840 m. lankė Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos miestų botanikos sodus. 1847 m. –Berlyno, Paryžiaus, Pilnicos muziejus ir bibliotekas, vykdė herbariumo mainus.

Išspausdino penkias publikacijas iš botanikos srities. Žymesnės: Wyliczenie roślin naczyniowych Litewskich postrzeganych od r. 1820–1829¹, Rzadsze rośliny okolic Wilna², Icones Potamogetonum Characearum, Cyperacearum et Graminearum novas vel minus cognitas species Lithuaniae illustrantes³.

Jo vardu pavadintos dvi augalų rūšys: Copaifera gorskiana Benth., Tragopon gorskii Reichenbach.

Mirė 1864 m. kovo 22 d. Paliesiaus dvare, Ignalinos r. Mirties data 1864 m. kovo 22 d. yra iškalta antkapyje. Literatūroje nurodoma mirties data  1864 m. balandžio 3 d. galimai yra mirties data pagal Grigaliaus kalendorių. Kai kurie autoriai nurodo mirties datą 1864 m. gegužės 3 d.

Šaltiniai

* V. Galinis. 1968. Stanislavas Batys Gorskis – Lietuvos Floros Tyrinėtojas. – Biologija, 8: 5–21.

B. Hryniewiecki. 1952. Stanisław Batys Gorski (1802–1864) życiorys i prace. – Kraków.

Nuorodos

¹ S.B. Gorski. 1830. Botanische Bemerkungen (Wyliczenie roślin naczyniowych Litewskich postrzeganych od r. 1820–1829). – Eichvald E. K., (ed.). Naturhistorische Skizze von Lithauen, Volhynien und Podolien in Geognostisch-Mineralogischer Botanischer und Zoologischer Hinsicht. – Wilna: 105–184.

² S.B. Gorski. 1835. Rzadsze rośliny okolic Wilna. – Baliński M., (ed.). Opisanie statystyczne miasta Wilna. Wilno: 23–28.

³ S.B. Gorski 1849. Icones Potamogetonum Characearum, Cyperacearum et Graminearum novas vel minus cognitas species Lithuaniae illustrantes. – Berlin.

Gimė 1979 m. rugpjūčio 12 d. Rokiškyje. 1996 m. baigė Pasvalio raj. Saločių vidurinę mokyklą (dabar Saločių Antano Poškos pagrindinė mokykla). 2001 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2003 m. – biologijos magistro kvalifikacinį laipsnį, 2005 m. – mokytojo profesinę kvalifikaciją.

2003–2012 m. – Vėliučionių vaikų socializacijos centro auklėtoja, biologijos mokytoja; 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Hidrobotanikos laboratorijos Vandens ekotoksikologijos sektoriaus vyr. laborantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, nuo 2014 m. – Vandens ekotoksikologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, mokslo darbuotoja.

2015 m. Gamtos tyrimų centre apgynė daktaro disertaciją „Vario oksido nanodalelių suspensijų sukeliami biologiniai efektai Nitellopsis obtusa (Desv.) J. Groves.“¹.

Išspausdino šešis mokslinius straipsnius.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Graikijoje, JAV, Šveicarijoje, Lenkijoje.

2013 ir 2014 m. suteikta Lietuvos mokslų akademijos doktoranto stipendija.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Gylytė B. Biological effects induced by the suspensions of copper oxide nanoparticles in the cells of Nitellopsis obtusa (desv.) J. Groves = Vario oksido nanodalelių suspensijų sukeliami biologiniai efektai Nitellopsis obtusa (desv.) J. Groves ląstelėms : summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2015. – 44 p.

Gimė 1913 m. kovo 12 d. Vepriuose. 1950 m. baigė Kauno universitetą.

1933–1941 m. – VDU botanikos sodo, 1941–1976 m. – Lietuvos MA Biologijos, Lietuvos MA Botanikos instituto botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus vedėjas.

1959 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Apynių kultūros galimumai LTSR sąlygomis“¹. 1959 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis.

Sukūrė penkias paprastojo apynio veisles.

Su bendraautoriais publikavo knygas: „Apyniai“², „Vaistiniai-techniniai augalai“³, „Vaistiniai augalai“⁴, „Nuodingieji augalai“⁵, „Apynių auginimas“⁶, „Vaistingieji augalai: katalogas“⁷.

Nuorodos

¹ Гуданавичус С. Возможности культуры хмеля в естественных условиях Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1959. – 23 с.

² Gudanavičius S. Apyniai. – Vilnius, 1954. – 52 p.

³ Gudanavičius S., Mikšionis P. Vaistiniai-techniniai augalai. Vilnius, 1956. – 142 p.

⁴ Gudanavičius S. Vaistiniai augalai. – Vilnius, 1960.

⁵ Gudanavičius S., Penkauskienė E. Nuodingieji augalai. – Vilnius, 1967. – 214 p.

⁶ Gudanavičius S. Apynių auginimas. – Vilnius, 1980. – 71 p.

⁷ Dudėnas H., Grinevičius J., Gudanavičius S. (sud.). Vaistingieji augalai: katalogas. – Vilnius, 1976. – 944 p.

Gimė 1945 m. liepos 7 d. Kvaselių kaime (Utenos r.). 1963 m. baigė vakarinį skyrių prie Utenos antros vidurinės mokyklos. 1968 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio universiteto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo vidurinės mokyklos biologijos ir žemės ūkio gamybos pagrindų mokytojos specialybę.

1968–1969 m. – VVPI Žemės ūkio pagrindų katedros vyresnioji laborantė, 1969 m. – Žemės ūkio pagrindų katedros ir Botanikos katedros dėstytoja, 1969–1976 m. – stažuotoja tyrinėtoja, 1976–1978 m. – vyr. dėstytoja, 1978–1998 m. – Žemės ūkio pagrindų ir taikomųjų darbų katedros asistentė, 1998–2000 m. – Agrobiologijos katedros docentė. 2000–2008 m. – Botanikos katedros docentė.

1977 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją „Kukurūzų derliaus formavimas ir jų kokybė tręšiant padidintomis azoto normomis ir mikroelementais“¹. 1978 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Išspausdino per 40 mokslinių straipsnių.

VVPI dėstė citologiją, augalininkystę, daržininkystę, vedė laboratorinius darbus bei augalininkystės lauko praktiką.

1985 m. suteiktas docentės pedagoginis mokslo vardas.

Nuorodos

¹ Гутаускене И. Формирование урожая кукурузы и ее качество при удобрении повышенными нормами азота и микроэлементами: диссертация … канд. c-х. наук. – Вильнюс, 1976. – 228 с.

Gimė 1921 m. spalio 2 d. Kaune. 1940 m. baigė Kauno Aušros mergaičių gimnaziją, 1943 m. – Šiaulių prekybos institutą. 1957 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (VVPI) Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1958–1968 m. – VVPI Botanikos katedros vyresnioji dėstytoja, 1968–1980 m. – docentė. 1958–1959 m. – VVPI Biologinės stoties vedėja.

1968 m. Leningrado A. Gerceno valstybiniame pedagoginiame institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Užklasinis skaitymas žmogaus anatomijos, fiziologijos ir higienos dėstymo procese“¹. 1968 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994] nostrifikuota daktare.

Publikavo mokymo priemonę „Materialinė gėlininkystės fakultatyvo bazė“².

VVPI vedė bendrosios biologijos dėstymo metodikos pratybas, vadovavo lauko praktikoms, žmogaus anatomijos, fiziologijos ir higienos dėstymo metodiką. 1970 m. suteiktas docentės pedagoginis mokslo vardas.

Nuorodos

¹ Griniuvienė O. Užklasinis skaitymas žmogaus anatomijos, fiziologijos ir higienos dėstymo procese. – Vilnius, 1968. – 278 p. (rankraštis, rusų k.).

² Griniuvienė O. Materialinė gėlininkystės fakultatyvo bazė: metodiniai nurodymai. – Vilnius, 1974. – 47 p.

Gimė 1937 m. spalio 14 d. Bajoriškių kaime (Utenos r.). 1957 m. baigė Vilniaus žemės ūkio technikumą. 1964 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo agronomo specialybę.

1964–1965 m. – kolūkio pirmininkas, 1965 m. – Jakelių ūkio direktorius. 1967–1971 m. – LŽŪA neakivaizdinis aspirantas, 1973 m. – Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stoties vyr. mokslinis bendradarbis, 1975 m. – Cirkliškių žemės ūkio technikumo direktorius. 1982–1985 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (VVPI) Žemės ūkio pagrindų katedros vyresnysis dėstytojas, 1985–1997 m. – docentas, 1994 m. – katedros vedėjas, 1997 m. – profesorius. 2000–2001 m. – Botanikos katedros profesorius.

1975 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją „Vaismedžių paprastojo vėžio sukėlėjo (Nectria galligena bres.) bioekologiniai tyrimai Lietuvoje“¹. 1975 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis, 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

1995 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Agronomijos lavinimo turinys: struktūriniai elementai ir jų dėstymo metodika“². 1995 m. suteiktas habilituoto daktaro mokslo laipsnis.

Išspausdino apie 50 mokslinių straipsnių.

Publikavo knygas: „Augalininkystės laboratoriniai darbai“³, „Sodininkystės laboratoriniai darbai“⁴, „Daržininkystės laboratoriniai darbai“⁵, „Lietuvoje auginamų daržovių rūšys ir veislės“⁶, „Agrobiologija“⁷, „Daržininkystės praktika“⁸, „Sodininkystės praktika“⁹, „Sodininko patarėjas“¹⁰. VVPI dėstė augalininkystę, vedė laboratorinius darbus, mokomąją lauko praktiką.

1988 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas, 1999 m. – profesoriaus.

Nuorodos

¹ Гальвидис И. Исследование биоэкологии возбудителя обыкновенного рака плодовых (Nectria galligena Bres.) в Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1974. – 56 с.

² Galvydis J. Agronomijos lavinimo turinys: struktūriniai elementai ir jų dėstymo metodika. – Vilnius, 1994. – 247 p.

³ Galvydis J. Augalininkystės laboratoriniai darbai. – Vilnius, 1986. – 98 p.

⁴ Galvydis J. Sodininkystės laboratoriniai darbai: biologijos ž. ū. pagrindų spec. studentams. – Vilnius,1986. – 125 p.

⁵ Galvydis J. Daržininkystės laboratoriniai darbai. – Vilnius, 1986. – 82 p.

⁶ Galvydis J. Lietuvoje auginamų daržovių rūšys ir veislės. – Vilnius, 1989. – 93 p.

⁷ Galvydis J. Agrobiologija. – Vilnius, 2001. – 38 p.

⁸ Galvydis J. Daržininkystės praktika. – Vilnius, 1996. – 270 p.

⁹ Galvydis J. Sodininkystės praktika. – Vilnius, 1990. – 144 p.

¹⁰ Galvydis J. Sodininko patarėjas. – Vilnius, 1999. – 287 p.

Gimė 1927 m. rugsėjo 17 d. Šūtupio kaime (Alytaus apsk.). 1946 m. baigė Prienų gimnaziją. 1950 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo botaniko, vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytojo specialybę.

1946–1951 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Botanikos katedros vyr. laborantas, 1951–1955 m. – asistentas, 1955–1965 m. – vyr. dėstytojas, 1965–1987 m. – docentas. 1956–1957 m. – Gamtos-geografijos fakulteto dekanas, 1958 m. – Botanikos katedros vedėjas.

1965 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją „Lietuvos TSR plūdės (Potamogeton Tourn. L.): flora, ekologija, paplitimas, teorinė ir praktinė tyrimo reikšmė“¹.

Disertaciniame darbe ištyrė Lietuvoje paplitusių plūdžių florą, ekologiją, paplitimą, pateikė teorinę ir praktinę jų pažinimo reikšmę. 1965 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Išspausdino apie 60 mokslinių straipsnių. Publikavo knygas: „Lietuvos floros tyrinėtojai“², „Bakterijos“³, „Vadovas Lietuvos TSR augantiems medžiams ir krūmams pažinti“⁴, „Vadovas Lietuvos TSR dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti“⁵, „Įvadas į augalų sistematiką ir algologijos pagrindai“⁶, „Archegoniniai augalai“ (1977)⁷, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“⁸, „Plikasėkliai augalai“⁹, „Vadovas Lietuvos kerpėms pažinti“¹⁰, „Aukštesniųjų augalų sistematika“¹¹. Leidinio „Lietuvos TSR flora“ II, III, IV, V, VI tomų bendraautoris¹².

Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute dėstė augalų sistematiką, vedė laboratorinius darbus, vadodavo lauko praktikoms.

1967 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas.

1965 m. už Lietuvos TSR floros antrojo ir trečiojo tomų rengimą ir leidybą kartu su kitais paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija.

Mirė 1999 m. spalio 30 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Nuorodos

¹ Галинис В. Рдесты – Potamogeton [Tourn.] L. Литовской ССР [Текст] : Флора, экология, распространение и теорет. и практ. значение их изучения: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1964. – 16 с.

² Galinis V. Lietuvos floros tyrinėtojai. – Vilnius, 1968. – 45 p.

³ Galinis V. Bakterijos. – Vilnius, 1973. – 65 p.

⁴ Galinis V. Vadovas Lietuvos TSR augantiems medžiams ir krūmams pažinti. – Vilnius, 1973. – 99 p.

⁵ Snarskis P., Galinis V. Vadovas Lietuvos TSR dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti. – Vilnius, 1974. – 294 p.

⁶ Galinis V. Įvadas į augalų sistematiką ir algologijos pagrindai. – Vilnius, 1973. – 141 p.

⁷ Galinis V. Archegoniniai augalai. – Vilnius, 1977. – 95 p.

⁸ Galinis V., Mikaliūkštytė J. Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti. – Vilnius, 1980. – 94 p.

⁹ Galinis V. Plikasėkliai augalai. – Vilnius, 1982. – 70 p.

¹⁰ Minkevičius A., Rudzinskaitė T., Galinis V. Vadovas Lietuvos kerpėms pažinti. – Vilnius, 1983. – 165 p.

¹¹ Galinis V. Aukštesniųjų augalų sistematika. Vilnius, 1984. – 295 p.

¹² Minkevičius A. (vyr. red.). Lietuvos TSR flora. – Vilnius, 1963–1980. – T. 2–6.

Gimė 1929 m. Kurtinių kaime (Anykščių r.). 1950 m. baigė Utenos vidurinę mokyklą. 1955 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-augalų fiziologės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1955–1959 m. – Vilniaus universiteto aspirantė, 1959–1961 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros vyresnioji laborantė, asistentė, 1961 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1962–1964 m. – vyresnioji dėstytoja, 1964–1993 m. – docentė.

1959 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Heteroauksino įtaka medžiagų apykaitai bulvėse ir jų gumbų derliui“¹. 1959 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Dirbo augalų fiziologijos srityje, tyrė fitohormonų fiziologines funkcijas aukštesniuosiuose augaluose ir mikroorganizmuose. Išspausdino per 80 mokslinių straipsnių.

Viena ir su bendraautoriais publikavo mokomąsias knygas: „Augimo stimuliatorių reikšmė augalininkystėje“², „Augalų fiziologijos didysis spec. praktikumas“³, „Augalų fiziologijos mažasis praktikumas“⁴, „Augalų fiziologija“⁵.

Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Rusijoje, buvusioje SSRS.

1968, 1978, 1979 m. stažavosi Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo v. universiteto Augalų fiziologijos katedroje, 1982 m. – Ukrainos MA Augalų fiziologijos institute, Greifsvaldo universitete. Vilniaus universitete dėstė augalų biochemiją, augalų mikrochemiją, augalų citologiją ir embriologijos pagrindus, augalų anatomiją ir morfologiją, augalų fiziologiją, vedė augalų anatomijos ir fiziologijos, citologijos laboratorinius darbus, vadovavo didžiajai spec. praktikai.

1966 m. suteiktas docento mokslinis vardas.

Lietuvos biochemikų, Lietuvos augalų fiziologų, Žinijos draugijų narė.

Nuorodos

¹ Срюбайте-Груодене Я. П. Влияние гетероауксина на обмен веществ у картофеля и урожай клубней: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1959. – 27 с.

² Gruodienė J. Augimo stimuliatorių reikšmė augalininkystėje. – Vilnius, 1961. – 40 p.

³ Gruodienė J. Augalų fiziologijos didysis spec. praktikumas. – Vilnius, 1982. – 103 p.

⁴ Gruodienė J., Kavaliauskienė D. Augalų fiziologijos mažasis praktikumas. – Vilnius, 1985. – 125 p.

⁵ Bluzmanas P., Borusas S., Dagys J., Gruodienė J. ir kt. Augalų fiziologija. – Vilnius, 1991. – 419 p.

Gimė 1945 m. balandžio 17 d. Vilniuje. 1963 m. baigė Vilniaus pirmąją darbo jaunimo vidurinę mokyklą. 1970 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1963–1973 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyr. laborantė, 1974–1985 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1985–1989 m. – mokslo darbuotoja, 1990–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. 2010–2015 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

1985 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR milteniečiai grybai“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Tyrė Erysiphales (Milteniečių) eilės, Botrytis, Sclerotinia ir kitų genčių rūšių grybų, parazituojančių augalus, paplitimą ir biologiją. Surinko ir išaiškino 92 milteniečių rūšis ant 854 rūšių augalų, 8 Botrytis genties rūšis ant 687 augalų taksonų. Identifikavo per 100 augalų grybinių ligų sukėlėjų taksonų ant 62 sumedėjusių augalų rūšių. Tyrė šiltnamių žemės mikromicetus, želdynų, gėlių parazitinius grybus. Sudarė per 2000 fitopatologinių grybų pavyzdžių rinkinį. Išspausdino daugiau nei 150 mokslinių, 200 mokslo populiarinimo straipsnių. Publikavo knygas: „Lietuvos milteniečiai“², „Milteniečiai (Erysiphales)“³.

2001 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Lietuvos makromicetų ir augalų parazitinių mikromicetų įvairovės įvertinimas (1991–2000 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

Nuorodos

¹ Григалюнайте Б. Мучнисто-росяные грибы Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1985. – 250 с.

² Григалюнайте Б. Мучнисто-росяные грибы Литвы = Lietuvos miltgrybiai (Erysiphaceae Lév.): монография. – Vilnius, 1990 – 87 c.

³ Grigaliūnaitė B. Milteniečiai (Erysiphales). – Lietuvos grybai 3 (1). – Vilnius, 1997. – 195 p.

Gimė 1936 m. rugsėjo 10 d. Ukmergėje. 1951 m. baigė Ukmergės vidurinę mokyklą. 1955 m. – Ukmergės pedagoginę mokyklą. 1960 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Geografijos, biologijos, chemijos skyrių. Įgijo biologijos-chemijos mokytojo specialybę. 1959–1961 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Sporinių augalų sektoriaus vyr. laborantas, 1961–1973 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1988–1999 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1973–1988 m. – Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos Biologijos ir medicinos mokslinės redakcijos vedėjas.

1969 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR kempininiai (Polyporaceae  s. l.) grybai ir jų ūkinė reikšmė“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Tyrė Lietuvos makromicetus (daugiausia kempininius grybus), ypatingai medieną gadinančius afitoforiečių eilės grybus. Tyrė jų rūšinę sudėtį, kai kurių rūšių biologines savybes. Nustatė, kad Lietuvoje kempininių grybų yra 137 rūšys, 13 varietetų ir 50 formų, augančių ant 46 sumedėjusių augalų rūšių. Pirmą kartą Lietuvoje surasta jų 39 rūšys, 4 varietetai ir 33 formos. Nustatė, kad šie grybai dažniausiai parazituoja egles, beržus, drebules, juodalksnius, ąžuolus, pušis. Išspausdino per 20 mokslinių, 7 mokslo populiarinimo straipsnius.

Su bendraautoriais publikavo knygas: „Grybai“², „Lietuvos grybai, Afiloforiečiai“³.

Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos 12-os tomų leidybos vadovas.

Nuorodos

¹ Грицюс, А. Трутовые грибы (Polyporaceae S. L.) Литовской ССР и их хозяйственное значение: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1969. – 25 с.

² Mazelaitis J., Gricius A. Grybai. – Vilnius, 1966. – 176 p.

Mazelaitis J., Gricius A. Grybai. – Vilnius, 1970. – 215 p. (antrasis papildytas leidimas).

³ Gricius A., Matelis A. Lietuvos grybai, Afiloforiečiai (Aphyllophorales). 6 (2). – Vilnius, 1996. – 232 p.

Gimė 1940 m. rugsėjo 9 d. Repeniškių kaime (Kupiškio r.). 1960 m. baigė Alizavos vidurinę mokyklą. 1967 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo biologijos-žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę.

1967–1968 m. – Kupiškio r. Subačiaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, 1969–1971 m. – Kupiškio r. LKP komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus instruktorė, 1971–1974 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1974–1980 m. – Fitopatogeninių mikroorganizmų biologijos sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1980–1983 m. – Fitovirusų laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė. 1984–1985 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakulteto probleminės laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1987–2002 m. – Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Virusologijos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1977 m. Gruzijos augalų apsaugos mokslinio tyrimo institute apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją „Dobilų geltos tipo ligos Lietuvoje ir kovos priemonių su jomis pagrindimas“¹.

Disertaciniame darbe, remiantis geltligėmis pažeistų augalų karnienos audinių ultrapjūvių, ligų pernešimo būdų ir tetraciklino grupės antibiotikų poveikio ligų simptomų pasireiškimo tyrimais, nustatyta, kad dobilų geltos tipo ligų sukėlėjai yra mikoplazminiai organizmai. Nustatytas geltligių išplitimo laipsnis įvairių rūšių dobiluose, geltliges sukeliančius patogenus platinančios cikadėlių rūšys (Aphrodes bicinctus Shrank., Macrosteles laevis Rib., Phylaenus spumarius L.). Eksperimentiškai naudojant ūglių įskiepijimą, cikadėles ir brantus buvo ištirtas geltligių sukėlėjų pažeidžiamų augalų spektras. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Dirbo fitovirusų, vėliau virusų tyrimo srityje. Išspausdino daugiau nei 100 mokslinių straipsnių.

1986 m. Maskvoje, Liaudies ūkio pasiekimų parodoje registruoti du L. Genytės išradimai: „Mikroorganizmų filtravimo prietaisas“ ir „Mikroorganizmų diferencijavimo prietaisas“ apdovanoti sidabro ir aukso medaliais.

Dalyvavo konferencijoje Prancūzijoje.

Kovos su triukšmu Europos šalių draugijos „Le vol de nuit“ (Naktinis skrydis) narė, ekspertė.

Buvo leidinio „Lietuvos sveikata“ redkolegijos narė. Visuomenės sveikatos fondo viena iš steigėjų, organizatorių, valdybos atsakinga sekretorė.

Nuorodos

¹ Гените Л. Заболевания клевера типа желтухи в Литовской ССР и обоснование мер борьбы с ними: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1977. – 24 с.

Gimė 1952 m. spalio 10 d. Skuode. 1969 m. baigė Skuodo vidurinę mokyklą. 1975 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo biologijos mokytojos specialybę.

1975–1977 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto stažuotoja-tyrėja, 1977–1980 m. – aspirantė, 1980–1992 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. laborantė, 1992–1994 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1994–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

1987 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Miežių ir kviečių stiebų augimo reguliavimas naujais dimetilmorfolino chlorido dariniais“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe atliko naujų dimetilmorfolino chlorido darinių poveikio miežių ir kviečių stiebų interkaliariniam augimui, mechaninių audinių formavimuisi ir derliui tyrimus. Nustatė aktyviausius junginius, kurie didina mechaninį miežių ir kviečių stiebų atsparumą išgulimui bei turi įtakos produktyvumo elementų formavimuisi.

Dirbo fitohormonų fiziologinių analogų paieškos tyrimų srityje. Išspausdino apie 70 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Latvijoje, Azerbaidžane, Ukrainoje, Ispanijoje, Lenkijoje.

1975–1977 m. stažavosi Rusijos MA Bacho v. biochemijos institute.

Vadovavo vienos daktaro disertacijos, kelių Vilniaus pedagoginio universiteto bakalauro darbų parengimui.

Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos biochemikų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Гавелене В. Регулирование роста стеблей ячменя и пшеницы новыми производными хлористого диметилморфолиния: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1987. – 24 с.

Gimė 1886 m. rugpjūčio 20 d. Dotenėnų kaime, Švenčionių apsk. Baigė keturių klasių gimnaziją Maskvoje. 1911 m. išlaikė provizoriaus padėjėjo egzaminus Kijevo universitete.

1912–1915 m. dirbo įvairiose vaistinėse Maskvoje. 1915–1919 m. studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyriuje. 1923–1940 m. vadovavo Lietuvos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriui. 1944–1952 m. – Kauno universiteto Medicinos fakulteto ir Kauno medicinos instituto Farmakognozijos katedros vedėjas ir profesorius bei Kauno botanikos sodo vadovas.

1942 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją „Fenologinis žiedadulkių kritulių spektras“¹. 1942 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Išvystė vaistinių augalų rūšių bei veislių introdukcijos ir auginimo Lietuvos sąlygomis tyrimus. Per visą mokslinės veiklos laikotarpį vienas ir su bendraautoriais išspausdino apie 230 mokslinių ir populiarių straipsnių, aprašė 46 vaistinių augalų rūšis.

Publikavo knygas: „Vaistingieji Lietuvos laukų augalai ir jų pritaikymas“², „Kultūriniai apyniai ir jų auginimas“³, „Gniužuliniai ir archegoniniai augalai“⁴, „Lietuvos vaistinių augalų sąrašas“⁵, „Lietuvos TSR miškų sumedėję vaistingieji augalai“⁶.

Lietuvos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno universitete ir Medicinos institute dėstė farmakognoziją, vedė augalų sistematikos laboratorinius darbus.

1940 m. suteiktas docento pedagoginis laipsnis, 1944 m. – profesorius.

Tarpukariu dalyvavo Tarptautinės vaistinių augalų federacijos kongresuose Budapešte, Paryžiuje, Briuselyje, Miunchene, Prahoje.

Tarpukariu buvo Vaistingųjų augalų rinkėjų ir augintojų, Tabako augintojų, Lietuvos gamtininkų draugijų narys. 1950–1952 m. – Lietuvos botanikų draugijos pirmininkas. 1948–1953 m. – Farmacininkų draugijos pirmininkas.

Mirė 1953 m. birželio 26 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Šaltiniai

Ragažinskienė O., Mekas T. Farmakognozijos ištakos Lietuvoje. Profesorius Kazimieras Grybauskas – vaistininkas, mokslininkas, pedagogas. – Medicinos teorija ir praktika. – 2012.– T. 18 /2. – P. 133–136.

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Nuorodos

¹ Grybauskas K. Fenologinis žiedadulkių kritulių spektras. Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto darbai. – 1941. – T. 1/14. – Sąs. 1. – P. 1–64.

² Grybauskas K. Vaistingieji Lietuvos laukų augalai ir jų pritaikymas. – Kaunas, 1927. – 160 p.

³ Grybauskas K. Kultūriniai apyniai ir jų auginimas. – Kaunas, 1936. – 52 p.

⁴ Grybauskas K. Gniužuliniai ir archegoniniai augalai. – Kaunas, 1937. – 60 p.

⁵ Grybauskas K., Movšovičius J. Lietuvos vaistinių augalų sąrašas. – Kaunas, 1941. – 128 p.

⁶ Grybauskas K. Lietuvos TSR miškų sumedėję vaistingieji augalai. – Kaunas, 1946. – 99 p.