2007 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Tulpių (Tulipa L.) biologinės įvairovės ir vegetatyvinio dauginimosi potencialo įvertinimas Vilniaus universiteto Botanikos sode“¹. 2007 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė.

Nuorodos

¹ Juodkaitė R. Assessment of tulips (Tulipa L.) biological diversity and vegetative reproduction potential at the Botanical Gardens of Vilnius University = Tulpių (Tulipa L.) biologinės įvairovės ir vegetatyvinio dauginimosi potencialo įvertinimas Vilniaus universiteto Botanikos sode : summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2007. – 38 p.

Gimė 1913 m. rugpjūčio 10 d. Saločiuose (Biržų aps.). 1941 m. baigė suaugusiųjų gimnaziją Vilniuje. 1946 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos mokslų fakultetą.

1946–1948 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (VVPI) Gamtos mokslų fakulteto asistentas, 1948–1953 m. – Botanikos katedros vyresnysis dėstytojas, 1953–1968 m. – docentas, 1968–1993 m. – profesorius; 1951–1981 m. – katedros vedėjas. 1948–1950 m. – VVPI direktoriaus pavaduotojas neakivaizdinio skyriaus reikalams, 1953–1955 m. – VVPI direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 1953–1955 m. – VVPI Gamtos-geografijos fakulteto dekanas, 1958 m. – VVPI mokomojo bandomojo ūkio direktorius.

1955 m. Lietuvos MA Biologijos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Modifikuotas konduktometrinis metodas protoanemonino kiekiui nustatyti Ranunculaceae šeimos augaluose“¹. 1955 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis.

Išspausdino apie 60 daugiausiai metodinio pobūdžio straipsnių.

Publikavo metodines priemones: „Bendrojo lavinimo mokyklų biologijos programos metodinė analizė“², „Biologijos pamokų metodika“³, „Botanikos metinis planas“⁴.

VVPI dėstė augalų fiziologiją, gamtos mokslų dėstymo metodiką.

1954 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas, 1971 m. – profesoriaus.

Žinijos draugijos narys, SSRS botanikų draugijos Lietuvos skyriaus narys.

Mirė 1995 m. kovo 27 d. Vilniuje.

Nuorodos

¹ Янонис А. Модифицированный кондуктометрический метод количественного определения протоанемонина в семействе Ranunculaceae: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1955. – 20 с.

² Janonis A. Bendrojo lavinimo mokyklų biologijos programos metodinė analizė. – Vilnius, 1988. – 65 p.

³ Janonis A. Biologijos pamokų metodika. – Vilnius, 1989. – 59 p.

⁴ Janonis A. Botanikos metinis planas. – Vilnius, 1971. – 56 p.

Gimė 1959 m. sausio 13 d. Vaišvilų kaime (Vilkaviškio r.). 1977 m. baigė Kapsuko J. Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija). 1982 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1982–1984 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyresnioji laborantė, 1984–1990 m. – aspirantė, 1990–1993 m. – Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1996–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. iki dabar Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslo darbuotoja.

1993 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos lapsamanės (Bryopsida)“¹. Disertaciniame darbe pateikė Lietuvos lapsamanių konspektą, apimantį 275 rūšis, tame tarpe 34 rūšis rastas pirmą kartą Lietuvoje, aprašė lapsamanių gyvenimo formas, apibendrino duomenis apie žaliųjų samanų sporifikaciją. Atliko geografinę Lietuvos lapsamanių floros analizę, nustatė samanų ekologinio pasiskirstymo dėsningumus. Sudarė retų Lietuvos lapsamanių sąrašą, atliko retųjų rūšių ekologinę ir fitogeografinę analizę. 1993 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Dirba briologijos srityje. Išspausdino daugiau nei 60 mokslinių straipsnių. Viena ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Lietuvos kiminai ir žaliosios samanos“², „Lietuvos raudonoji knyga“³, „Lietuvos miškai“⁴, „Preliminary distribution maps of bryophytes in Northwestern Europe“ pirmą, antrą ir trečią tomus^5,6,7 „Kertinių miško buveinių kerpės, grybai ir samanos. Metodinė priemonė“⁸, „Antžeminių fitocenozių būklė Ignalinos AE poveikio zonoje prieš paleidžiant elektrinę “⁹, „Lietuvos raudonoji knyga“¹⁰, „Aukštadvario apylinkių augmenija“¹¹, „Briologiniai archyvai – Lietuvos mokslo ir gamtos istorijos paveldas“¹².

Vadovavo vieno disertacinio darbo parengimui.

Vilniaus universitete dėstė kursą „Briologinių tyrimų metodika“.

1998 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Norvegijoje, 2005 m. – Lenkijoje, 2007 m. – Rumunijoje, 2008 m. – Aliaskoje, JAV.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Ukrainoje, Norvegijoje, Švedijoje, Čekijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Rumunijoje, JAV.

Tarptautinės briologų draugijos narė, Europos samanų apsaugos komiteto koordinatorė Lietuvoje.

Botanikos institute įkūrė samanų herbariumą (Bryotheca Lithuanica).

Nuorodos

¹ Юконене И. Листостебельные мхи (Bryopsida) Литвы = Lietuvos lapsamanės (Bryopsida) : биология (ботаника) : реферат диссертации доктора естественных наук. – Вильнюс, 1993. – 28 p.

² Jukonienė I. Lietuvos kiminai ir žaliosios samanos. Vilnius, 2003. – 400 p.

³ Rašomavičius V. (red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 2007. – 800 p.

⁴ Ozolinčius R. (red.) Lietuvos miškai. – Vilnius, 2005. – 210 p.

⁵ Āboliņa A., Blom H. H., Damsholt K., Enroth J., Fagersten R., Flatberg K. I., Frisvoll A. A., Haapassari M., Hassel K., Hedenäs L., Heegaard E., Huttunen S., Ingerpuu I., Jóhannsson., Juslen A., Jonsoson B. G., Juslen A., Jonnsson B. G., Jukonienė I., Kannukene L., Koponen T., Leis M., Lewinsky-Haapasaari, Loe G., Piippo S., Presto T., Thingsgaard K., Ulvinen T., Vellak K., Virtanen R., Virtanen V., Wahlberg H., Weibull H. Preliminary distribution maps of bryophytes in Northwestern Europe. Vol. 2. Mosses. – Trondheim, 1996. – 72 p.

⁶ Āboliņa A., Blom H. H., Damsholt K., Enroth J., Fagersten R., Flatberg K. I., Frisvoll A. A., Haapassari M., Hassel K., Hedenäs L., Heegaard E., Huttunen S., Ingerpuu I., Jóhannsson., Juslen A., Jonsoson B. G., Juslen A., Jonnsson B. G., Jukonienė I., Kannukene L., Koponen T., Leis M., Lewinsky-Haapasaari, Loe G., Piippo S., Presto T., Thingsgaard K., Ulvinen T., Vellak K., Virtanen R., Virtanen V., Wahlberg H., Weibull H. Preliminary distribution maps of bryophytes in Northwestern Europe. Vol. 3. Mosses. – Trondheim, 1998. – 69 p.

⁷ Āboliņa A., Blom H. H., Damsholt K., Fagersteen R., Flatberg K. I., Frisvoll A. A., Haapassari M., Hallingbäck T., Hedenäs L., Heegaard E., Huttunen S., Ingerpuu I., Isoviita P., Johannsson B., Jukonienė I., Koponen T., Lewinsky-Haapasaari J., Ohenoja M, Okland R. U., Piippo S., Presto T., Syrjänen K., Thingsgaard K., Ulvinen T., Vellak K., Virtanen R. Preliminary distribution maps of bryophytes in Northwestern Europe. Vol. 1. Hepaticae and Anthocerotae (2nd ed.) – Trondheim, 2002. – 55 p.

⁸ Iršėnaitė R., Jukonienė I., Kutorga E., Motiejūnaitė J., Skučienė G., Urbonas V. Kertinių miško buveinių kerpės, grybai ir samanos. – Vilnius–Linköping, 2002. – 122 p.

⁹ Жукаускас A. (red.). Состояние наземных фитоценозов в зоне Игналинской АЭС в предпусковой период = State of land phytocoenoses in the zone of the Ignalina APP during the stage of its building = Antžeminių fitocenozių būklė Ignalinos AE poveikio zonoje prieš paleidžiant elektrinę. – Вильнюс, 1991. – 218 p.

¹⁰ Balevičius K. (red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 1992. – 365 p.

¹¹ Rašomavičius V. (red.). Aukštadvario apylinkių augmenija. – Vilnius, 1994.

¹² Jukonienė I. (sud.). Briologiniai archyvai – Lietuvos mokslo ir gamtos istorijos paveldas. Mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 2018. – 168 p.

Gimė 1761 m. gegužės 6 d. Jasionių kaime, Lydos paviete. 1774–1777 m. mokėsi Pijorų mokykloje. 1777 m. tapo Pijorų ordino nariu. 1798 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.

1777–1779 m. – Raseinių Pijorų mokyklos mokytojas, 1780 m. – Vilniaus Pijorų konvikto mokytojas. 1781–1783 m. – studijavo filosofiją Pijorų kolegijoje Vilniuje. 1783 m. pradėjo teologijos studijas. 1784 m. įšventintas kunigu. 1785–1786 m. dirbo mokytoju Ščiučine. 1785–1787 m. išklausė chemijos ir zoologijos kursus LDK vyriausioje mokykloje. 1790–1792 m. dėstė gamtos mokslus Pijorų mokykloje Vilniuje. 1792 m. paskirtas LDK vyriausiosios mokyklos (Vilniaus universiteto) Gamtos mokslų katedros viceprofesoriumi. 1792–1797 m. – tobulinosi Austrijoje, Vokietijoje (Saksonijoje), Vengrijoje botanikos ir kalnakasybos srityse. 1797–1803 m. – LDK vyriausiosios mokyklos (Vilniaus universiteto) Gamtos mokslų katedros viceprofesorius, 1802 m. – profesorius, 1803–1824 m. – Imperatoriškojo Vilniaus universiteto botanikos ir zoologijos profesorius, Botanikos katedros vadovas. 1799–1824 m. vadovavo Vilniaus universiteto Botanikos sodui.

Išspausdino 36 įvairaus pobūdžio publikacijas – botanikos, zoologijos, gamtos mokslų kabineto istorijos temomis. Botanikai svarbiausios knygos: „Opisanie roslin w prowincy Wielkiego Księstwa Litewskiego…“¹, „Opisanie roslin Litewskich wedlug ukladu Linneusza“², „Botanika stasowana“³, „Poczatki botaniki“⁴.

Buvo Varšuvos mokslo bičiulių, Maskvos gamtos mylėtojų, Varšuvos ūkininkų draugijų narys.

1805 m. įkūrė mėnesinį žurnalą „Dziennik Wilenski“, 1815–1824 m. – žurnalo bendradarbis.

Mirė 1847 m. balandžio 27 d. Vilniuje. Palaidotas Bernardinų kapinėse.

Šaltiniai

* Sławiński W. X. Stanisław Bonifacy Jundziłł, profesor historii naturalnej Wszechnicy Wileńskiej (monografia). – Lublin, 1947. – 207 p.

* Merkys A. Prof. S. Jundzilo ir Prof. J. Dagio gyvenimas ir veikla. – Vilnius, 1995. – 80 p.

* Grębecka W. Stanisław Bonifacy Jundziłł (1761–1847). – Warszawa–Lida, 2003. – 74 p.

Nuorodos

¹ Jundziłł S. B. Opisanie roślin w Prowincyi W. X. L. naturalnie rosnących, według układu Linneusza. – Wilno, 1791. – 585 p.

² Jundziłł S. B. Opisanie roslin Litewskich według układu Linneusza przes X. B. S. – Wilnie, Jundziłła. – Wilno,1811. – 350 p.

³ Jundziłł S. B. Botanika stosowana czyli wiadomość o własnościach y użyciu roślin w handlu, ekonomice, rękodziełach, o ich ojczyźnie, mnożeniu, utrzymywaniu, według układu Linneusza. Wilno 1799. – 496 p.

⁴ Jundziłł S. B. Początki botaniki. Cz.1. – Warszawa, 1804. – 113 p.; Cz. 2 – 112 p.

Gimė 1933 m. birželio 19 d. Kaune. 1951 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1956 m. baigė Leningrado valstybinio universiteto Biologijos-dirvožemio fakultetą. Įgijo biologės-botanikės specialybę.

1957 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto Dūkšto hidrobiologijos stoties vyr. laborantė, 1958–1966 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Botanikos sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1966–1972 m. – Floros ir geobotanikos sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1972–1992 m. – Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1968 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR Kryžmažiedžių analizė“¹. [1993/1994] m. nostrifikuotas daktaro laipsnis..

Disertaciniame darbe išanalizavo Lietuvoje paplitusius kryžmažiedžių šeimos augalus.

Išspausdino apie 90 mokslinių, daug mokslo populiarinimo straipsnių. Viena ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Retieji globotini augalai“², „Vasarą žydintys augalai“³, „Rudenį žydintys augalai“⁴, „Lietuvos TSR augalijos apsaugos pagrindai“⁵, „Retos ir nykstančios augalų rūšys Baltarusijos ir Lietuvos TSR“⁶, „Lietuvos augalų vardynas“⁷, „Botanikos vardų žodynas“⁸, „Flora of the Baltic countries“ 2⁹, 3¹⁰ tomus. Leidinio „Lietuvos TSR flora“ II, III, IV, V¹¹ tomų bendraautorė, dalyvavo periodiškai rengiamose Pabaltijo botanikų ekspedicijose bei mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, Estijoje, Latvijoje.

1965 m. už Lietuvos TSR floros antrojo ir trečiojo tomų rengimą ir leidybą jai kartu su kitais paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija.

1973 m. Liaudies ūkio pasiekimų parodoje apdovanota bronzos medaliu.

1974 m. suteiktas vyr. mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.

Ilgametė Botanikos instituto aukštesniųjų augalų herbariumo kuratorė, botaninių terminų komisijos sekretorė.

Lietuvos botanikų, Žinijos, Lietuvos gamtos apsaugos draugijų narė.

Nuorodos

¹ Янкявичене Р. Анализ крестоцветных Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1968. – 16 с.

² Jankevičienė R. Retieji globotini augalai. – Vilnius, 1978. – 46 p.

³ Jankevičienė R. Vasarą žydintys augalai. – Vilnius, 1987. – 352 p.

⁴ Jankevičienė R., Lazdauskaitė Ž. Rudenį žydintys augalai. – 1991. – 176 p.

⁵ Янкявичене Р., Пакальнис Р., Лякавичюс А. и др. Редкол.: А. А. Пакальнис (отв. ред.) и др. Основы охраны растительного покрова Литовской ССР. – Вильнюс, 1986. – 257 с.

⁶ Парфенов В.И., Лякавичюс А., Янкявичене Р., … [et al.]. Редкие и исчезающие виды растений Белоруссии и Литвы. – Минск, 1987. – 350 c.

⁷ Jankevičienė R., Lazdauskaitė Ž., Lekavičius A. Lietuvos augalų vardynas. – Vilnius, 1991. – 73 p.

⁸ Jankevičienė R. (red.) Botanikos vardų žodynas. – Vilnius, 1998. – 522 p.

⁹ Kuusk V. (Ed.), Tabaka L. (Ed.), Jankevičienė R. (Ed.). Flora of the Baltic Countries, Volume 2: Compendium of Vascular Plants [English / Russian].  – Tartu, 1996. – 372 p.

¹⁰ Kuusk V. (Ed.), Tabaka L. (Ed.), Jankevičienė R. (Ed.). Flora of the Baltic Countries, Volume 3: Compendium of Vascular Plants [English / Russian].  – Tartu, 2003. – 405 p.

¹¹ Minkevičius A. (red.). Lietuvos TSR flora I–V. – Vilnius, 1959–1976.

Gimė 1940 m. birželio 8 d. Kairių kaime (Panevėžio apsk.). 1958 m. baigė Šimonių vidurinę mokyklą. 1964 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-mikrobiologės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1964 m. – vyno gamyklos „Anykščių vynas“ mielių paruošėja. 1964–1965 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros laborantė. 1965 m. – vyno gamyklos „Anykščių vynas“ inžinierė chemikė, 1965–1967 m. – Eksperimentinės laboratorijos inžinierė mikrobiologė, 1967–1970 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1970 m. – vyr. laborantė, inžinierė, 1972 –1982 m. – Mikroorganizmų genetikos laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1982–2001 m. – Genetikos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1976 m. Leningrado A. Ždanovo valstybiniame universitete apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Mielių, naudojamų Lietuvos vaisių-uogų pramonėje, selekcinė-genetinė charakteristika“¹. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Disertaciniame darbe išskyrė ir atrinko naujus gamybinius vyno mielių kamienus, galimus naudoti didelio cukringumo vaisių-uogų sulčių fermentacijai. Ištyrė genetinę jų struktūrą. Gautų tyrimų pagrindu galima planuoti būdus ir metodus, kuriant specifinėmis savybėmis pasižyminčius gamybinius mielių kamienus.

Išspausdino 76 mokslinius straipsnius.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, Prancūzijoje, Olandijoje, Latvijoje, Suomijoje.

Buvo Lietuvos biochemikų, Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Йокантайте М. Т. Селекционно-генетическая характеристика дрожжей, применяемых в плодово-ягодном виноделии Литвы: Автореферат дис. на соискание учен. степени кандидата биол. наук. – Ленинград, 1976. – 22 с.

Gimė 1952 m. lapkričio 15 d. Naivių kaime (Kupiškio r.). 1970 m. baigė Kupiškio m. vidurinę molyklą. 1975 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, įgijo chemiko specialybę.

1971–1975 m. – Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Bendrosios chemijos katedros laborantas. 1975–1976 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų mutagenezės laboratorijos vyr. laborantas. 1976 m. – inžinierius, 1977–1980 m. – aspirantas, 1980–1987 m. – vyr. laborantas, 1987–1992 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1992–1997 m. – Botanikos instituto Ląstelių inžinerijos laboratorijos mokslo darbuotojas, 1997–2011 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2011 m. – Mokslininkų sąjungos instituto (MSI) mokslinis MTEP veiklų ekspertas, nuo 2012 m. – MSI vyresnysis mokslinis darbuotojas.

1992 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „DNR reparacija augaluose, apšvitintuose įvairiomis trumpabangių ultravioletinių spindulių dozėmis“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktaru.

Disertaciniame darbe tyrimo rezultatus palygino su reparacijos proceso matematiniu modeliu ir parodė, kad reparacija augaluose vyksta bent dvejomis skirtingomis kinetikomis: (lengvai-greitai pašalinami UV-pažeidimai ir likusioji dalis – sunkiai). Priklausomai nuo trumpabangių UV spindulių dozės, šių procesų proporcijos varijuoja plačiame intervale – didėjant UV dozei, sunkiai pašalinamų pažeidimų proporcija didėja nuo ~0 iki ~90 proc.

Dirbo augalų ląstelių pažeistos genetinės informacijos ir reparacijos molekulinių mechanizmų tyrimo srityje. Domėjosi augalų augimo, raidos procesų, sąveikų fitopatogenas–augalas matematiniu modeliavimu. Išspausdino apie 20 mokslinių straipsnių.

Aktyviai dalyvavo projektuojant ir diegiant informacines sistemas Botanikos, Biochemijos institutuose, Mokslininkų rūmuose, Verkių regioniniame parke.

Buvo Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos biochemikų draugijų narys. Lietuvos mokslininkų sąjungos, tarptautinės mokslininkų organizacijos „Euroscience“ narys.

Nuorodos

¹ Янчис З. Репарация ДНК в растениях, облученных разными дозами коротковолнового ультрафиолетового света = DNR reparacija augaluose, apšvitintuose įvairiomis trumpabangių ultravioletinių spindulių dozėmis : автореферат диссертации на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1992. – 26 с.

Gimė 1922 m. vasario 6 d. Bukaučiškių kaime (Alytaus apsk.), Daugų vlsč. 1948 m. baigė Alytaus žemės ūkio mokyklą, 1953 m. – Vilniaus žemės ūkio technikumą. 1958 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo vidurinės mokyklos biologijos, chemijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojo specialybę.

1958 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Botanikos katedros vyr. laborantas, 1958–1960 m. –Lietuvos MA Biologijos instituto Augalinių resursų sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1960–1963 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto mokslinis sekretorius, 1963–1969 m. – Augalinių resursų sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1959–1985 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1985–1991 m. – mokslinis bendradarbis.

1968 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Sachalininės mėtos (Mentha sachalinensis (Briq.) Kudo) hibrido MS-41 biocheminė charakteristika ir produktyvumas Lietuvos TSR“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė sachalininės mėtos hibrido MS-41 biologiją ir eterinio aliejaus susikaupimo dinamiką. Nustatė mineralinių trąšų poveikį augalinės žaliavos ir eterinio aliejaus derliui, įvertino džiovinimo ir laikymo sąlygų reikšmę eterinio aliejaus išeigai. Hibridą MS-41 palygino su kai kuriomis kitomis pipirmėtės veislėmis.

Dirbo ekonominės botanikos srityje. Išspausdino daugiau nei 70 mokslinių, daug mokslo populiarinimo straipsnių. Vienas ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Vaistingieji augalai mokyklos sklype“², „Vaistiniai augalai“³, „Mėtos“⁴, „Augalai ir kosmetika“⁵, „Vaistinių augalų auginimas“⁶, „Mažieji miško turtai“⁷, „Lietuvos TSR laukinių naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas ir apsauga“⁸, „Lietuvos naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas – Aktualios gamtosaugos problemos“⁹, „Aromatiniai augalai“¹⁰, „Vaistai po langu“¹¹, „Lietuvos naudingieji augalai“¹², „Augalai – mūsų gyvenimas“¹³.

Buvo Lietuvos botanikų, Lietuvos sodininkystės, Lietuvos gamtos apsaugos, „Žinijos“ draugijų narys. Skaitė paskaitas visuomenei, dalyvaudavo televizijos ir radijo laidose, buvo Respublikinės jaunųjų biologų olimpiados botanikos žiuri komisijos pirmininku.

Mirė 1998 m. gegužės 26 d. Palaidotas Alytaus r. Bukaučiškių kaimo kapinėse.

Nuorodos

¹ Ясконис Ю. Биохимическая характеристика и продуктивность гибрида МС-41 мяты сахалинской (Mentha sachalinensis (Briq. Kudo) в Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степени кандидата биол. наук. – Вильнюс, 1967. – 18 с.

² Dagytė S., Gudanavičius S., Jaskonis J., Juknevičienė G., Penkauskienė E., Šimkūnaitė E., Vaičiūnienė J. Vaistingieji augalai mokyklos sklype. – Vilnius, 1971. – 432 p.

³ Pipinys J. (vyr. red.), Jaskonis J., Vaičiūnienė J. (red.). Vaistiniai augalai. – Vilnius, 1973. – 432 p.

⁴ Dagytė S., Jaskonis J., Morkūnas A. Mėtos. – Vilnius, 1975. – 39 p.

⁵ Jaskonis J., Peseckienė A., Sargautienė G., Šlepetys J., Švambaris L., Vaičiūnienė J. Augalai ir kosmetika. – Vilnius, 1979. (Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas 1987). – 135 p.

⁶ Bandzaitienė Z., Budriūnienė D., Butkienė Z., Jaskonis J. (sud.), Vaičiūnienė J., Šlepetys J. Vaistinių augalų auginimas. – Vilnius, 1983. – 168 p.

⁷ Butkus V., Jaskonis J., Urbonas V., Červokas V. Mažieji miško turtai. – Vilnius, 1987.

⁸ Baranauskaitė D., Butkienė Z., Butkus V., Jaskonis J., Peseckienė A., Ratomskytė G., Šlepetys J., Vaičiūnienė J., Žala K. Lietuvos TSR laukinių naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas ir apsauga. – Vilnius, 1988. – 72 p.

⁹ Butkienė Z., Butkus V., Jaskonis J., Penkauskienė E., Peseckienė A., Ratomskytė G., Smaliukas D., Šlepetys J., Vaičiūnienė J., Žala K. Lietuvos naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas – Aktualios gamtosaugos problemos. – Vilnius, 1988. – 72 p.

¹⁰ Jaskonis J. Aromatiniai augalai. – Vilnius, 1989. – 167 p.

¹¹ Butkienė Z., Jaskonis J., Juknevičienė G., Penkauskienė E., Peseckienė A., Rimkienė S., Šlepetys J., Vaičiūnienė J. Vaistai po langu. – Vilnius, 1991. – 55 p.

¹² Smaliukas D., Lekavičius A., Butkus V., Jaskonis J. Lietuvos naudingieji augalai. – Vilnius, 1992. – 255 p.

¹³ Jaskonis J. Augalai – mūsų gyvenimas. – Vilnius, 1996. – 256 p.

Gimė 1932 m. spalio 26 d. Miciūnų kaime (Vilniaus apsk.). 1951 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries v. gimnaziją. 1956 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo botanikės-biologės specialybę.

1956–1959 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1959–1962 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1962–1972 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1972–1993 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1963 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją „Dysnų ežero fitoplanktonas ir jo dinamika“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe pateikė Dysnų ežero rūšinių ir kiekybinių fitoplanktono tyrimų duomenis. Fitoplanktono sezoniškumo ir jo struktūros tyrimus susiejo su kompleksiniais ekologiniais šio ežero tyrimais. Įvertino ekosistemos vandens kokybės kintamumą, eutrofizacijos galimybes.

Dirbo hidrobotanikos srityje. Išspausdino apie 200 mokslinių straipsnių ir tezių. Viena ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Lietuvos vandenų vyraujantys dumbliai“², „Botanikos vardų žodynas“³.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS.

1972 m. suteiktas botanikos specialybės vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.

1976 m. paskirta Lietuvos SSR respublikinė mokslo premija.

Lietuvos botanikų, Lietuvos hidrobiologų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Янкавичюте, Г. Фитопланктон озера Дисна и его динамика :Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1963. – 23 с.

² Jankavičiūtė G. Lietuvos vandenų vyraujantys dumbliai. – Vilnius, 1996. – 264 p.

³ Jankevičienė R., Jankavičiūtė G. Botanikos vardų žodynas. – Vilnius, 1998. – 523 p.

Gimė 1924 m. lapkričio 22 d. Šiauliuose. 1943 m. baigė Plungės valstybinę gimnaziją. 1950 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo botaniko specialybę.

1945–1950 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų fiziologijos katedros vyr. laborantas, 1950–1953 m. – dėstytojas ir vyr. dėstytojas, 1953–1959 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto direktorius, 1959–1981 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto direktorius, 1981–1991 m. – Hidrobotanikos laboratorijos vadovas ir vyresnysis mokslo darbuotojas, 1991–1993 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. 2000–2009 m. – VšĮ „Grunto valymo technologijos“ mokslinis konsultantas.

1964 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Kuršių marių ir kai kurių Lietuvos TSR ežerų mikrobiologinė charakteristika“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis. Disertaciniame darbe ištyrė grunto bakterijų kiekio dinamiką, jų generacijos laiką, produkciją, fiziologines grupes ir organinės medžiagos mineralizacijos procesų intensyvumą.

Dirbo vandens ir dirvožemio mikroorganizmų tyrimo bei aplinkosaugos srityse. Išspausdino daugiau kaip 600 įvairaus pobūdžio straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Šiaurinės Kuršių marių dalies planktoninių organizmų vystymosi fiziologiniai-biocheminiai pagrindai“², „Ignalinos AE aušintuvo hidrobiocenozių būklė iki AE eksploatavimo“³, „Lietuvos VRE vandens talpyklos-aušintuvo terminio režimo poveikis hidrobiontams“⁴, „Gamtos apsauga“⁵, „Lietuvos aplinkosaugos raida“⁶, „Aplinkos apsaugos terminų žodynas lietuvių-anglų-rusų kalbomis“⁷, „Aplinkos biologinis valymas“⁸, „Important aspects of environmental ioremediation“⁹, „Naftos ir kitų aplinką teršiančių medžiagų biodegradacija“¹⁰, „Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas“¹¹. 35 išradimų bendraautoris.

Vadovavo 18 disertacinių darbų parengimui.

1969 m. dalyvavo JAV saugomų teritorijų apžvalgos mokslinėje ekspedicijoje.

Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, JAV, Japonijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

Vilniaus universitete dėstė algologiją, fitopatologiją, mikologiją, kursus „Virusinės augalų ligos“, „Antibiotikai“, „Aplinkos biovalymo technologijos“.

1967 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslinis vardas.

1993 m. nostrifikuotas profesoriaus mokslo vardas.

1976 m. suteikta LSSR valstybinė premija mokslo ir technikos srityje.

1980 m. suteiktas nusipelniusio LSSR gamtos apsaugos darbuotojo vardas.

2007 m. Lietuvos pramonės konfederacijos nominacijos „Profesijos riteris“ laureatas.

Apdovanotas XII tarptautinio botanikų kongreso garbės medaliu, Lenkijos gamtos apsaugos draugijos garbės diplomu ir medaliu.

Ilgametis Lietuvos MA darbų C serijos (biologija) redakcinės kolegijos narys, „Lietuvos flora“ šešių tomų veikalo (1959–1980) atsakingas redaktorius, monografijos „Kuršių marios“¹² vyr. redaktorius, 1957–1961 m. žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyr. redaktorius, ilgametis redakcinės kolegijos narys, laikraščio „Tėviškės gamta“ konsultacinės tarybos narys.

1960–1982 m. – Lietuvos gamtos apsaugos draugijos tarybos prezidiumo pirmininkas. Buvo Atominės energetikos komisijos prie MA prezidiumo narys, Tarptautinės programos „Žmogus ir biosfera“ nacionalinio komiteto narys.

Mirė 2010 m. spalio 6 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Šailtinis

Liužinas R., Paunksnytė I. Profesorius Karolis Jankevičius. – Vilnius, 2011. – 111 p.

Nuorodos

¹ Янкявичюс К.К. Микробиологическая характеристика залива Куршю-Марёс и некоторых озер Литовской ССР : Автореферат дис. на соискание учен. степени кандидата биол. наук. – Вильнюс , 1964 – 25 c.

² Янкявичюс К. (отв. ред.) и др. Физиолого-биохимические основы развития планктонных организмов в северной части залива Куршо-Марес: Сб. статей. – Вильнюс, 1978. – 324 с.

³ Янкявичюс К. (отв. ред.) и др. Состояние гидробиоценозов водохранилища-охладителя Игналинской АЭС предпусковой период = Ignalinos AE aušintuvo hidrobiocenozių būklė iki AE eksploatavimo = Functioning of hydrobiocenosis in the cooling pond of the Ignalina Atomic Power Plant in the pre-starting period. – Вильнюс, 1987. – 175 c.

⁴ Янкявичюс К. К., Баранаускене А. Ю., Буникис А. А. и др.; Редкол.: Петраускас В. (отв. ред.) [Т.] 2. Влияние термического режима водохранилища – охладителя Литовской ГРЭС на его гидробионты. – Вильнюс, 1981. – 167 с.

⁵ Gajauskaitė R. , Jurgelis J., Jankevičius K. … [et al.] . Gamtos apsauga : vadovėlis respublikos liaudies ūkio specialistų tobulinimo instituto klausytojams. – Vilnius, 1988. – 249 p.

⁶ Jankevičius K., Stasinas J. Lietuvos aplinkosaugos raida. – Vilnius, 2000. – 319 p.

⁷ Raškauskas V., Jankevičius K., Zajančkauskas P. Aplinkos apsaugos terminų žodynas: lietuvių-anglų-rusų kalbomis. – Vilnius, 2000. – 518 p.

⁸ Jankevičius K., Liužinas R. Aplinkos biologinis valymas. – Vilnius, 2003. – 343 p.

⁹ Jankevičius K., Liužinas R. (ed.). Important aspects of environmental bioremediation. – Vilnius, 2005. – 134 p.

¹⁰ Jankevičius K. Liužinas R. ir kt. Naftos ir kitų aplinką teršiančių medžiagų biodegradacija. – Vilnius, 2007. – 104 p.

¹¹ Paulauskas A., Jankevičius K., Liužinas R., Raškauskas V., Zajančkauskas P. Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas. – Vilnius, 2008. – 503 p.

¹² Янкевичюс К. (главный редактор) … [et al.]. Куршю марес : итоги комплексного исследования = Kurisches Haff : Ergebnisse der komplexen Untersuchungen = Kuršių marios : kompleksinio tyrinėjimo rezultatai. – Vilnius, 1959. – 545 p.

Gimė 1978 m. rugsėjo 25 d. Gargžduose (Klaipėdos r.). 1996 m. baigė Klaipėdos m. 8-ąją vidurinę mokyklą (dabar Klaipėdos Aukuro gimnazija). 2000 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo gamtos mokslų bakalauro laipsnį, bendrojo lavinimo mokyklos biologijos mokytojos specialybę. 2002 m. baigė Vilniaus universiteto magistrantūros studijų aplinkotyros ir aplinkotvarkos programą. Įgijo ekologijos ir aplinkotyros magistro kvalifikacinį laipsnį.

2002–2003 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. laborantė, 2003–2006 m. – inžinierė, 2010–2015 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos biologė, nuo 2015 m. – mokslo darbuotoja. Nuo 2018 m. – Gamtos tyrimų centro mokslinė sekretorė.

2015 m. Vytauto Didžiojo universitete ir Gamtos tyrimų centre apgynė disertaciją „Rapsų (Brassica napus L.) grūdinimosi – pasiruošimo žiemoti fiziologiniai-biocheminiai ypatumai“¹. 2015 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe atskleidė baltymų bei fitohormono – indolil-3-acto rūgšties (IAR) vaidmenį augalų grūdinimosi procese. Siekiant atskleisti fitohormono IAR kiekio ir būklės pokyčių ryšį su rapsų užsigrūdinimu – pasiruošimu žiemoti, buvo panaudoti auksino fiziologiniai analogai. Gauti duomenys reikšmingi kuriant rapsų veisles bei vertinant iš kitų šalių įvežamų rapsų veislių tinkamumą auginti Lietuvos sąlygoms.

Dirba augalų streso fiziologijos tyrimų srityje. Išspausdino 18 mokslinių, keletą mokslo populiarinimo straipsnių.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Lenkijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Baltarusijoje, Italijoje.

2010 m. stažavosi Augalininkystės mokslinių tyrimų instituto Proteomikos laboratorijoje, Čekijoje.

Lietuvos edukologijos universitete dėsto augalų anatomiją bei augalų fiziologiją.

Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos biochemikų, Japonijos botanikų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Jankauskienė J. Physiological-biochemical peculiarities of oilseed rape (Brassica napus L.) cold acclimation = Rapsų (Brassica napus L.) grūdinimosi – pasiruošimo žiemoti fiziologiniai-biocheminiai ypatumai : summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2015. – 42 p.

Gimė 1955 m. gegužės 27 d. Telšiuose. 1973 m. baigė Telšių Žemaitės v. vidurinę mokyklą. 1978 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1978–1993 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. laborantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja. 1996–2010 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, 2003–2010 m. – Botanikos instituto mokslinė sekretorė. 2010–2015 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2014 m. – Augalų fiziologijos laboratorijos vadovė, nuo 2015 m. – vyriausioji mokslo darbuotoja.

1993 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Indolilacto rūgšties ir jonų transporto sistemų vaidmuo audinių gravitropinės poliarizacijos procesuose“¹. 1993 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe siekė identifikuoti pagrindinius procesus, kurie yra atsakingi už gravitropinės reakcijos indukcijos ir realizacijos fazių funkcionavimo principus ir jų nuoseklią organizaciją. Darbą atliko naudojant originalią kviečių koleoptilių modelinę sistemą. Ši sistema paremta gravitropinės indukcijos įsiminimo fenomenu ir leidžia eksperimentiškai išskirti indukcijos ir realizacijos fazes. Atliktas eksperimentinis darbas parodė, kad indukcijos fazėje sukaupta ir užfiksuota informacija gali būti panaudojama, arba po tam tikro „atminties“ periodo (2 val.) išsisklaido.

Dirba augalų augimo procesų reguliavimo ir membranų fiziologinės būklės tyrimų srityse. Nagrinėja streso fiziologijos ir ekotoksikologijos klausimus. Išspausdino apie 40 mokslinių straipsnių. Su bendraautore publikavo knygą-bibliografiją „Augalų fiziologė Jūratė Darginavičienė. Bibliografija“.

Vilniaus universitete skaitė kursą „Augalo biofizika“, vedė praktikos darbus.

Dalyvavo konferencijose Kanadoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Honkonge.

Buvo 40-ies daktaro disertacijų gynimo komitetų tarybos narė, oponentė arba pirmininkė.

2002–2010 m. – Botanikos instituto Mokslo tarybos narė, nuo 2015 m. – Gamtos tyrimų centro Mokslo tarybos narė.

Žurnalo „Botanica Lithuanica“ redakcinės kolegijos narė, žurnalų „Environmental Science and Pollution Research“, „Environmental engineering and management“, „Agriculture = Žemdirbystė“ nuolatinė straipsnių recenzentė.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė ir Pirmininko pavaduotoja, Lietuvos biochemikų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Юрконене С. Роль индолилуксусной кислоты и ион-транспортирующих систем в поляризации ткани при гравитропизме : Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс 1993. – 23 с.

² Ričkienė A., Jurkonienė S. (sud.). Augalų fiziologė Jūratė Darginavičienė. Bibliografija. – Vilnius, 2019. – 51 p.

Gimė 1970 m. sausio 2 d. Kaune. 1988 m. baigė Jono Jablonskio v. vidurinę mokyklą Kaune. 1993 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės specialybę.

1993–1997 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos asistentė, 1997–2003 m. – doktorantė, 2003–2006 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2008–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotoja. 2008–2010 m. – VDU Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros mokslo darbuotoja. Nuo 2015 m. dirba Lietuvos mokslo taryboje.

2005 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Indolil-3-acto (IAR) rūgšties sąveikos su plazmolemos baltymais ypatybės tįstamojo augimo metu“¹. 2005 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė specifiškai sujungtų IAR-ASB (auksiną surišantis baltymas) kompleksų formavimosi ypatybes pupelių (dviskilčio augalo) hipokotilių ląstelėse, reaguojančiose į IAR poveikį tįstamuoju augimu. Pirmą kartą eksperimentais nustatė, kad pupelių hipokotilių ląstelių plazmolemoje funkcionuoja ASB (IAR-ASB komplekso formavimosi pH 5,5), turintis IAR karboksilo grupės prisijungimo vietą tokią pat ar panašią kaip ir ASB1–IAR receptoriaus – /-His-Arg-His-Ser-Cis-Glu-/ kukurūzų (vienaskilčio augalo) plazmolemoje. Šio ASB IAR karboksilo grupės prisijungimo aminorūgščių grupė (klasteris) /-His-Arg-His-/, molekulinė masė 26 kDa. Nustatė, kad tokia IAR prisijungimo vieta būdinga IAR receptoriui ląstelėse, reaguojančiose į IAR poveikį tįstamuoju augimu. Netįstančiose pupelių hipokotilių ląstelėse specifiškai sujungti analogiškų charakteristikų IAR-ASB kompleksai nesiformuoja.

Išspausdino apie 20 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje.

2007–2008 m. stažavosi Vytauto Didžiojo universitete, 2008 m. – Hogskolen i Telemark universitete Norvegijoje.

Vilniaus universitete dėstė augalų fiziologiją.

Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos biochemikų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Jodinskienė M. Pecularities of indolyl-3-acetic acid interaction with plasma membrane proteins in elongation growth process = Indolil-3-acto rūgšties sąveikos su plazmolemos baltymais ypatybės tįstamojo augimo metu : summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2005. – 32 p.

Gimė 1943 m. lapkričio 11 d. Vilkeliškių kaime (Šakių r.). 1962 m. baigė Šakių vidurinę mokyklą. 1968 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą. Įgijo mokslinio agronomo specialybę.

1968–1970 m. dirbo Vilniaus raj. „Bolševiko“ kolūkio vyr. agronomu, 1970–1972 m. – žurnalo „Žemės ūkis“ skyriaus vedėju-redaktoriumi. 1973–1985 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, asistentas, 1985–2010 m. Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojas.

1985 m. Botanikos institute apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Faktoriai, lemiantys lateralinio β-indolilacto rūgšties gradiento formavimąsi fototropinio išlinkimo realizacijos fazėje“¹. 1985 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertacijoje apibendrino bandymų, atliktų su kviečių koleoptilėmis ir saulėgrąžų hipokotiliais, duomenis. Parodė, kad Chlolodno-Vento teorija iš esmės teisingai aiškina fototropinių išlinkimų pasirodymą, kaip pasekmę IAR asimetrinio pasiskirstymo iš vienos pusės apšviestame organe. Apšvietimas fototropiškai aktyvia šviesa sukelia IAR konjugatų irimą apšviestoje pusėje. Šita dalis IAR papildo transportabilios IAR kiekį ir tarnauja bendru šaltiniu fitohormono lateralinio gradiento formavimesi.

Dirbo fitohormonų fiziologinių analogų veiklos tyrimo ir praktinio pritaikymo srityse. Išspausdino daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių, virš 50 mokslo populiarinimo straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narys.

Yra publikavęs kelis eilėraščių rinkinius.

Nuorodos

¹ Юрявичюс И. Факторы, обуславливающие формирование латерального градиента β-индолилуксусной кислоты на фазе реализации фототропического изгиба: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1985. – 28 с.

Gimė 1940 m. lapkričio 6 d. Taujėnuose (Ukmergės r.). 1958 m. baigė Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą. 1964 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologo-mikrobiologo specialybę.

1966 m. dirbo Vilniaus alaus gamykloje „Tauras“ vyr. technologu. 1967 m. – Respublikinės vandens ūkio inspekcijos Hidrocheminėje laboratorijoje vyresniuoju inžinieriumi. 1967–1970 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, 1970–1972 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyresnysis laborantas, 1972–1975 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1975–1984 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1984–1994 m. – Augalų fiziologijos laboratorijos Gravitacinės fiziologijos sektoriaus vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1974 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Fototropinės reakcijos tyrimai, remiantis Cholodno-Vento teorija“¹. 1974 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė skirtingo bangos ilgio matomos šviesos ir fitohormono IAR vaidmenį fototropinės indukcijos ir jos realizacijos procese kviečių koleoptilėse. Palygino fototropiškai indukuotų koleoptilių apšviestos ir šešėlinės pusių ląstelių augimo greičio bei bioelektrinių potencialų dinamiką, nustatė, kad tarp šių procesų yra glaudi koreliacija. Tyrimų duomenis įvertino pagal Cholodno-Vento tropizmų teoriją.

Dalyvavo kuriant originalius prietaisus ir augalų auginimo technologijas, skirtus gravitacinės fiziologijos tyrimams kosminio skrydžio sąlygomis ir imituojant šią būklę Žemėje. Bendraautoris eksperimentų, kuriuos Lietuvos augalų fiziologai atliko kosminiuose laivuose ir orbitinėse stotyse.

Išspausdino daugiau nei 20 mokslinių straipsnių, 4 išradimų bendraautoris.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje.

Vilniaus universitete dėstė augalų fiziologiją.

1984 m. Tarptautinėje mokslinių prietaisų parodoje Plovdive su bendradarbiais apdovanotas aukso medaliu.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narys.

Mirė 2001 m. gruodžio 8 d. Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

Nuorodos

¹ Ярошюс А. П. Исследование фототропической реакции на основе теории Холодного-Вента: Автореферат дис. на соискание учен. степени кандидата биол. наук. – Вильнюс, 1974. – 36 с.

Gimė 1794 m. sausio 6 d. Gormanuose (Lydos r., Vilniaus prov.) dabar (Gormanų gyvenvietė Varanavo r., Gardino sr.). 1812 m. baigė Vilniaus universiteto gimnaziją. 1815 m. baigė Vilniaus universitetą.1817–1820 m. studijavo Halėje, Freiburge, Giotingene, Paryžiuje. 1821 m. atliko fiziografinę ekspediciją nuo Vilniaus iki Baltijos jūros. Pirmasis botanikas atlikęs floristinę ekspediciją, apėmusią didelę Lietuvos teritoriją bei vienas pirmųjų pateikęs išsamią medžiagą apie Lietuvos sporinius augalus ir grybus. 1823–1832 m. dirbo Vilniaus universitete. 1825–1829 m. vadovavo VU botanikos sodui, jį reorganizavo pagal Europos botanikos sodų reikalavimus, atidarė sodą visuomenės lankymui. 1827 m. suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus, 1828 m. – ordinarinio profesoriaus pedagoginis laipsnis. Publikavo penkis su botanika susijusius darbus, svarbiausia knyga „ Opisanie roślin w Litwie, na Wołyniu, Podolu i Ukraine dziko rosnących, iako i oswoionych podług wydania szesnastego układu roślin Linneusza“1.Vilniaus universitete dėstė botaniką.1832 m. išvyko iš Vilniaus ir gyveno provincijoje. 1833 m. Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademijai perdavė savo herbariumus. Šiuo metu jo herbariumas saugomas Krokuvoje ir Kijeve.

Mirė 1877 m. balandžio 5 d. Palaidotas Vilniuje, Bernardinų kapinėse.

Šaltiniai

Köhler P. Józef Jundziłł (1794–1877). Materiały do biografii [Józef Jundziłł (1794–1877). Materials for his biography]. Kwartalnik Historii Nauki i Techniki. – Warszawa, 2004. – T. 49 (1). – P. 83–117.

Köhler P. Zielnik Józefa Jundziłła. (Herbarium of Józef Jundziłła). – Kraków, 1995. – T. 13. – 154 p.

Merkys A. Botanikos ir žemės ūkio mokslų raida Vilniaus universitete XVIII–XIX a. – Iš mokslų istorijos Lietuvoje. – T. I. Vilnius, 1960. – p. 50–61.

Grębecka. W. Wilno – Krzemieniec botaniczna szkoła naukowa (1791–1841). – Warszawa, 1998 – 265 p.

Bielinski J. Jundziłł Józef. Wielka Encyklopedia Powszechna Ilustrowana. – Warszawa, 1903. – T. 33. – P. 168–170.

Koslek. Z. Jundziłł Józef. Polski Słownik Biograficzny. – Warsazawa, 1964. – T. 11. – P. 319–320.

Nuorodos

¹ Jundzill J. Opisanie roślin w Litwie, na Wołyniu, Podolu i Ukraine dziko rosnących, jako i oswojonych. Podług wydania szesnastego układu roślin Linneusza. – Wilno, 1830. – 583 p.