Gimė 1951 m. rugpjūčio 11 d. Būdos kaime (Kazlų Rūdos r.). 1969 m. baigė Vilkaviškio r. Pilviškių vidurinę mokyklą. 1974 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos kvalifikaciją.

1974–1988 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vyresnioji laborantė, 1988–1992 m. – dėstytoja, 1992–2001 m. – vyresnioji asistentė, 2001–2003 m. – lektorė, 2003–2013 m. – docentė, 2013–2016 m. – lektorė. Nuo 2016 m. – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorė.

1992 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją  „Lietuvos induočių augalų rūšių dažnis kaip floros struktūros rodiklis“¹. 1992 m. suteiktas biologijos mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe, remiantis 14-os geografinių punktų, išsidėsčiusių palyginti tolygiai visoje Lietuvos teritorijoje, floros inventorizacijos duomenimis, surinktais floros mėginių metodu 100 km² ploto teritorijose, įvertino Lietuvos floros induočių augalų rūšių dažnį (1311 rūšių). Išskyrė penkias dažnio klases. Sudarė visos floros, spontaninių ir adventyvinių rūšių bei atskirų tipologinių grupių (taksonominių, chorologinių, biomorfų) rūšių pasiskirstymo dažnio klasėse histogramas. Rūšių pasiskirstymui dažnio klasėse charakterizuoti taikė floristinio dažnio koeficientą (FDK). Nustatė floros ir jos tipologinių grupių dinaminę būklę, pagal FDK rodiklius išskiriant mainius (dinamiškus ar labilius) bei patvarius (invariantą) elementus.

Dirbo floristikos ir augalų geografijos srityje. Su bendraautoriais ir viena parašė mokslo, mokymo ir mokslo populiarinimo knygų: Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris², Botanikos mokomoji lauko praktika³, Ekosistemų praktikumas⁴, Lietuvos raudonoji knyga⁵, ⁶, Lietuvos nacionalinis atlasas⁷. Paskelbė virš 10 straipsnių recenzuojamuose mokslo žurnaluose, apie 40 kitų mokslo ir mokslo populiarinimo darbų, tris mokymo leidinius. Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Portugalijoje, Airijoje. 2003 m. stažavosi Drezdeno Technikos ir Berlyno Laisvajame universitetuose.

Vilniaus universitete dėstė: Botanikos mokomoji lauko praktika, Botanikos praktikos darbai (botanikos specialioji praktika, augalų geografija, Lietuvos flora, Lietuvos botanikos istorija ir flora, geobotanika, biogeografija, dirvožemio mokslas).

Vadovavo diplominiams, bakalauro ir magistro darbams, buvo studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijų narė.

2008 m. suteiktas Vilniaus universiteto biomedicinos mokslų docento pedagoginis mokslo vardas. Buvo doktorantūros studijų dalyko Augalų geografija programos sudarytoja ir konsultantė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto jungtinėje doktorantūros studijų komisijoje. Daugelio doktorantūros studijų komitetų narė. Tyrė saugomų teritorijų augalinio rūbo įvairovę: regioninių parkų – Gražutės, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Pagramančio, Panemunių, Pavilnių, draustinių – Balkasodžio botaninio, Kepurinės botaninio-zoologinio, Kaišiadorių rajono saugojimui perspektyvių teritorijų.

Nuorodos

¹ Тупчяускайте Ю. Частота встречаемости видов сосудистых растений флоры Литвы как показатель ее структуры = Lietuvos induočių augalų rūšių dažnis kaip floros struktūros rodiklis : автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1991. – 23 c.

² Naujalis J. R. (red.). Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris. – Vilnius, 2005. – 226 p.

³ Tupčiauskaitė J. Botanikos mokomoji lauko praktika: stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai. Mokomoji knyga (elektroninis išteklius internete). – Vilnius, 2012. – 1 p.

⁴ Ulevičius A., Tupčiauskaitė J. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir būdingosios jų rūšys. Vadovėlis (elektroninis išteklius internete). – Vilnius, 2013. – 429 p.

⁵ Balevičius K. (ats. red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 1992. – 364 p.

⁶ Rašomavičius V. (vyr. red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 2007. – 800 p.

⁷ Lietuvos nacionalinis atlasas, 1 t. – Vilnius, 2014. – 141 p.

Gimė 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune. 1961 m. baigė Veiverių vidurinę mokyklą. 1966 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1966–1968 m. – Aštriosios Kirsnos (Lazdijų r.) vidurinės mokyklos mokytoja, 1968–1969 m. – Prienų r. Veiverių apylinkės ligoninės gydytoja laborantė, 1969–1972 m. Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1972–1975 m. – Augalų mutagenezės laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1975–2001 m. – Ląstelių inžinerijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

1973 m. SSRS MA Bendrosios genetikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Chromosomų struktūrinių mutacijų tyrimas Crepis capillaris ląstelėse veikiant jas po švitinimo įvairiose temperatūrose β-indolilacto rūgštimi“¹. 1973 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė, kaip augaliniai hormonai įvairių temperatūrų poveikyje modifikuoja mutagenezės procesą.

Išspausdino virš 40 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS.

Buvo Žinijos draugijos narė.

Nuorodos

¹ Юргелайтите К.-Н. И Изучение структурных мутаций хромосом в клетках Crepis capillaris при пострадиационном воздействии β-индолилуксусной кислотой в условиях разных температур: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Москва, 1973. – 25 с.

Gimė 1923 m. lapkričio 8 d. Ūdekų kaime (Linkuvos vlsč.). 1942 m. baigė Linkuvos gimnaziją. 1949 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1949–1952 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantė, 1952–1958 m. – Botanikos sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1958–1980 m. – Floros ir geobotanikos sektoriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1980–1991 m. – Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1955 m. Lietuvos MA Biologijos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Nemuno žemupio lankų augalija ryšium su užliejamos terasos ekologine analize“¹. 1956 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė teritoriją nuo upės Jūros žiočių iki į Nemuną įtekančio upelio Gėgės Pagėgių rajone. Nustatė šios vietovės augalijos sintaksonus – asociacijas, formacijas, nurodė ekologines zonas pagal Šennikov (1935) klasifikaciją. Bendrijų ekologines grupes išskyrė pagal edafinius faktorius. Pateikė rekomendacijas Pagėgių rajono pievų pagerinimui.

Tyrė natūralių Lietuvos pievų augaliją, bendruosius pievų bendrijų pasiskirstymo kraštovaizdyje dėsningumus. Išspausdino daugiau nei 40 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Lietuvos augalija. 1. Pievos“², „Flora of the Baltic countries. Volume 2: Compendium of Vascular Plants“³. „Lietuvos TSR flora“ veikalo 2, 3, 4, 5⁴ tomų bendraautorė.

Buvo knygų „Anykščių šilelis“⁵, „Žemapelkių augalija“⁶, „Rambynas“⁷ redakcinių kolegijų narė.

Buvo Žinijos draugijos, Visasąjunginės botanikų draugijos Lietuvos skyriaus, Gamtos apsaugos draugijų narė.

Mirė 2003 m. kovo 28 d. Palaidota Vilniuje, Saltoniškių kapinėse.

Šaltiniai

* Matulevičiūtė D. 2003. Aleksandros Tučienės (1923–2003) gyvenimo kelias ir mokslinis palikimas. – Botanica Lithuanica Suppl 5: 109–116.

Nuorodos

¹ Багдонайте А. Растительность пойменных лугов низовья р. Немунас в связи с экологическим анализом пойменной терассы: Автореферат дис. на соискание ученой степени кандидата биологических наук. – Вильнюс, 1955. – 20 с.

² Kizienė B., Lazdauskaitė Ž., Patalauskaitė D., Rašomavičius V. (red.), Sinkevičienė Z., Tučienė A., Venckus Z. Lietuvos augalija. 1. Pievos. – Vilnius, 1998. – 269 p.

³ Kuusk V. (Ed.), Tabaka L. (Ed.), Jankevičienė R. (Ed.). Flora of the Baltic Countries, Volume 2: Compendium of Vascular Plants [English / Russian]. – Tartu, 1996. – 372 p.

⁴ Minkevičius A. (vyr. red.), Natkevičaitė-Ivanauskienė M. (red.). Lietuvos TSR Flora. – Vilnius, 1961, 1963, 1971, 1976.

⁵ Lekavičius A. (red.). Anykščių šilelis. – Vilnius, 1979. – 81 p.

⁶ Balevičius K. (red.). Žemapelkių augalija. – Vilnius, 1984. – 128 p.

⁷ Lekavičius A. (red.). Rambynas. – Vilnius, 1987. – 80 p.

Gimė 1970 m. gruodžio 4 d. Vilniuje. 1989 m. baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą. 1994 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės specialybę.

1993–1996 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vyr. inžinierė. 1996–1997 m. – Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos asistentė, 1997–2004 m. – doktorantė, 2004–2008 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2008–2010 m. – mokslo darbuotoja. 2010 m. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslo darbuotoja.

2004 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Gamtinės aplinkos sąlygomis aptinkamų Pseudomonas migula genties bakterijų biologiniai savitumai“¹. 2004 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe iš gamtinės aplinkos substratų išskyrė Pseudomonas genties bakterijas, ištyrė išskirtų bakterijų morfologines, fiziologines ir biochemines savybes, klasikiniais ir genetiniais metodais nustatė išskirtų padermių sistematinę priklausomybę. Patikrino išskirtų padermių bakterijų patogeniškumą augalams ir toksiškumą gyvūnams. Nustatė išskirtų bakterijų padermių reakciją į įvairių baktericidinių medžiagų poveikį.

Išspausdino daugiau kaip 10 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėje konferencijoje Ukrainoje.

Buvo Lietuvos mikrobiologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Tekorienė R. Biological peculiarities of the Pseudomonas migula genus bacteria found in natural environment = Gamtinės aplinkos sąlygomis aptinkamų Pseudomonas migula genties bakterijų biologiniai savitumai : summary of doctoral thesis. – Vilnius, 2004. – 28 p.

Gimė 1930 m. gegužės 24 d. Rakelijos kaime (Seinų apsk.) (Lenkija). 1949 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries v. gimnaziją. 1954 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1954–1965 m. – Vilniaus vaikų namų ir mokyklos mokytoja, 1965–1996 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja, mokslo darbuotoja, vyresnioji mokslo darbuotoja.

1971 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Maurabragainiai dumbliai ir jų reikšmė Lietuvos TSR vandenyse“¹. 1971 m.  suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

1971 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Maurabragainiai dumbliai ir jų reikšmė Lietuvos TSR vandenyse“. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Dirbo hidrobotanikos srityje. Išspausdino apie 60 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Šiaurinės Kuršių marių dalies planktoninių organizmų vystymosi fiziologiniai ir biocheminiai pagrindai“¹, „Lietuvos VRE vandens talpyklos-aušintuvo terminio režimo poveikis hidrobiontams“², „Ignalinos AE aušintuvo hidrobiocenozių būklė iki AE eksploatavimo“³, „Ignalinos atominės elektrinės šaldomojo tvenkinio ekosistemos būklė pradiniu jos eksploatacijos periodu“⁴.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, Latvijoje.

Buvo Lietuvos botanikų, Lietuvos hidrobiologų draugijų narė.

Mirė 2003 m. lapkričio 22 d. Vilniuje.

Nuorodos

¹ Трайнаускайте И. Харовые водоросли (Charophyta) в водоемах Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1970. – 22 с.

² Jankevičius K. (red.) Lietuvos VRE vandens talpyklos-aušintuvo terminio režimo poveikis hidrobiontams.– Vilnius, 1981. –168 p.

³ Jankevičius K. (red.). Ignalinos AE aušintuvo hidrobiocenozių būklė iki AE eksploatavimo. – Vilnius, 1987. – 175 p. (rusų k.).

⁴ Astrauskas A. (red.). Aušintuvo ekosistemos būklė pradiniame Ignalinos AE eksploatacijos periode. – Vilnius, 1992–1993. – 262 p. (rusų k.).

Gimė 1955 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje. 1974 m. baigė Vilniaus 34-ąją vidurinę mokyklą. 1981 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1974–2011 m. dirbo Botanikos instituto Sporinių augalų sektoriuje, Sporinių augalų laboratorijoje, Mikologijos laboratorijoje nuo laborantės iki vyr. mokslo darbuotojos.

1993 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos Acervuliečiai (Melanconiales)“¹. 1993 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe nustatė 143 acervuliečių (Melanconiales; Deuteromycota – anamorfiniai grybai) grybų rūšis. Išaiškino daugiau kaip 160 rūšių augalų šeimininkų, ant kurių jie auga. Taip pat nagrinėjo įvairius šių mikromicetų ekologijos, biologijos klausimus, tyrė dobilų stiebalūžio sukėlėjo Kabatiella caulivora biologiją.

Dirbo mikologijos srityje, tyrinėjo anamorfinius grybus – Coelomycetes (Melanconiales ir Sphaeropsidales eilės) ir Hyphomycetes (Dematiaceae šeima), o taip pat šių grybų teleomorfas, priklausančias aukšliagrybiams – Ascomycota (Pyrenomycetes ir Loculoascomycetes) grupės, aiškinantis įvairius jų sistematikos, ekologijos bei biologijos klausimus. Išspausdino apie 80 mokslinių, keletą mokslo populiarinimo straipsnių.

Publikavo knygas: „Lietuvos grybai Acervuliečiai (Melanconiales)“ IX t.², „Lietuvos grybai Spuogagrybiečiai (Sphaeropsidales), gentis Septoria“ X t., 3 kn.³, „Lietuvos grybai Spuogagrybiečiai (Sphaeropsidales)“ X t., 2 kn.⁴

Vadovavo vieno disertacinio darbo rengimui.

1989 m. ir 2000 m. stažavosi V. Komarovo vardo Botanikos institute Rusijoje, 1990 m. – Rygos universitete, 1995 ir 1997 m. W. Szaferio vardo Botanikos institute Lenkijoje.

Dalyvavo konferencijose Pabaltijo šalyse, Rusijoje.

Vilniaus universitete dėstė specialų kursą apie grybų pleomorfizmą.

Buvo Lietuvos mikologų draugijos narė.

Buvo daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ redakcinės kolegijos narė. Herbariumo BILAS – mikromicetų kolekcijos kuratorė.

Mirė 2011 m. spalio14 d. Palaidota Vilniuje.

Nuorodos

¹ Трейгене A. Меланкониальные грибы Литвы (Melanconiales) = [Lietuvos acervuliečiai grybai (Melanconiales)] : реферат диссертации на соискание ученой степени доктора естественных наук. – Вильнюс, 1993. – 22 c.

² Ignatavičiūtė M., Treigienė A. Lietuvos grybai. IX t., Acervuliečiai (Melanconiales). – Vilnius, 1998. – 246 p.

³ Markevičius V., Treigienė A. Lietuvos grybai. X t., 3 kn., Spuogagrybiečiai (Sphaeropsidales), Gentis Septoria. – Vilnius, 2003. – 246 p.

⁴ Treigienė, A. Lietuvos grybai. Spuogagrybiečiai (Sphaeropsidales). X t., 2 kn. – Vilnius, 2009. – 307 p.

Gimė 1958 m. spalio 11 d. Noreikiškių km. Kauno raj. 1977–1982 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos agronomijos fakultete, 1982–1983 m. mokėsi Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijos augalų imuniteto genetikos kursuose.

1983–1985 m. – Lietuvos žemdirbystės instituto selekcijos centro Imuniteto laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1989–1995 m. – Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyr. mokslinis bendradarbis.

1987 m. TSRS augalų apsaugos moksliniame tyrimų institute apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Tikrojo eraičino atsparumas vainikuotosioms rūdims“¹. Tyrimų kryptis – varpinių pašarinių žolių veislių atsparumo lapų grybinėms ligoms tyrimai. Šiltnaminių gėlių ligų sukėlėjų tyrimai.

1995 m. stažavosi Švedijos žemės ūkio universiteto Genetikos laboratorijoje. Publikavo 9 mokslinius ir 6 mokslo populiarinimo straipsnius.

Nuorodos

¹ Тарашкявичюс В. Устойчивость исходного и селекционного материала овсяницы луговой к корончатой ржавчине в Северо-Западном регионе СССР : 06.01.11 – защита растений от вредителей и болезней : Aвтореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Ленинград, 1987. – 19 c.

Gimė 1867 m. kovo 1 d. Kazubų kaime, Tureko apskrityje (Lenkija). 1894 m. baigė Varšuvos universitetą.

1900–1904 m. dirbo Jogailos universiteto Augalų fiziologijos katedroje asistentu. 1904 m. – Šmeloje (prie Kijevo), 1912 m. – Varšuvoje, 1918 m. – Pulavuose įkūrė augalų apsaugos stotis. 1924–1937 m. Stepono Batoro universiteto Augalų sistematikos ir geografijos katedros ordinarinis profesorius ir vadovas bei botanikos sodo Vingyje vadovas. 1928 m. įkūrė Augalų apsaugos stotį Vilniuje. 1925–1926 m. – Stepono Batoro universiteto Matematikos-gamtos fakulteto dekanas, 1926–1927 m. – prodekanas.

1903 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Dirginimų įtaka Phycomyces nitens pelėsio augimui“. 1920 m. Krokuvos universitete apgynė habilitaciją iš fitopatologijos srities.

Dirbo fitopatologijos, fitosociologijos, floristikos srityse. Išspausdino straipsnių apie Anykščių, Panevėžio, Kupiškio, Palangos apylinkių florą. Publikavo vadovėlius „Choroby roślin uprawnych…“ (Kultūrinių augalų ligos)¹, „Choroby roślin“ (Augalų ligos)².

Stepono Batoro universitete dėstė augalų sistematiką, augalų fiziologiją, geobotaniką, fitopatologiją.

1930 m. išrinktas Lenkijos mokslų akademijos nariu korespondentu.

1938 m. suteiktas Stepono Batoro universiteto garbės profesoriaus vardas.

Buvo Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir Lietuvos mokslo draugijos narys.

Mirė 1941 m. rugpjūčio 30 d. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

Šaltiniai

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Trzebiński Józef. Slownik biologow polskich. – Warszawa. – 1987. – 547 p.

Köhler P. Botanika w Towarzystwie Naukowym Krakowskim, Akademii Umiejętności i Polskiej Akademii Umiejętności (1815–1952). – Kraków, 2002.

Nuorodos

¹ Trzebiński J. Choroby roślin uprawnych powodowane przez grzyby i inne ustroje pasożytnicze. – Warszawa, 1912. – 255 p.

² Trzebiński J. Choroby roślin. – Poznań, 1930. – 280 p.