Gimė 1956 m. rugsėjo 29 d. Krasnojarske, Rusijoje. 1975 m. baigė Grigiškių vidurinę mokyklą. 1980 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo biologijos-žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę.

1980–1983 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Mikroorganizmų genetikos laboratorijos vyresnioji laborantė, 1983–1984 m. – SSRS MA N. I. Vavilovo v. Bendrosios genetikos instituto stažuotoja, 1985–1987 m. – SSRS MA N. I. Vavilovo v. Bendrosios genetikos instituto aspirantė, 1987–1990 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos Ląstelių inžinerijos sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1990–2000 m. – Ląstelių inžinerijos laboratorijos mokslinė bendradarbė, 2000–2014 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja, laboratorijos vadovė. Nuo 2014 m. – Gamtos tyrimo centro Molekulinės ekologijos laboratorijos mokslo darbuotoja.

1988 m. SSRS MA N. I. Vavilovo v. Bendrosios genetikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Augalų, su įvairiais atsparumo genais, baltymai prieš virusinę infekciją“¹. 1988 m. suteiktas kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė augalų genetinį atsparumą ir apsauginius atsakus į virusinę infekciją. Ištyrė Nicotiana tabacum L. ir Licopersicon esculentum Mill. kultūrinių veislių skirtingo atsparumo genotipų atsakus į tabako ir agurko mozaikos viruso infekciją. Išskyrė specifinį apsauginį baltymą ir nustatė jo amino rūgščių sudėtį. Įrodė, kad infekcijos sukelti augalo atsako baltymai dalyvauja augalo apsauginiuose mechanizmuose prieš virusinę infekciją.

Išspausdino daugiau nei 40 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Baltarusijoje.

1983–1985 m. stažavosi SSRS MA N. I. Vavilovo v. Bendrosios genetikos institute.

Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos genetikų ir selekcininkų, Lietuvos biochemikų draugijų narė. 2004–2009 m. – GMO priežiūros komiteto prie Lietuvos aplinkos ministerijos narė.

Nuorodos

¹ Янаудите Р. Белки растений с разными генами устойчивости при вирусной инфекции : Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Москва, 1988. – 18 c.

Gimė 1983 m. liepos 18 d. Šilutėje (Klaipėdos apsk.). 2002 m. baigė Šilutės 1-ąją gimnaziją. 2006 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą (programa Biologija), įgijo biologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. 2008 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą (programa Botanika), įgijo biologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. 2007–2012 m. – Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vyresnioji laborantė, 2008−2012 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto doktorantė, 2012−2014 m. – Hidrobotanikos laboratorijos biologė, 2014–2018 m. – Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2018–2019 m. – Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslo darbuotoja.

2014 m. Gamtos tyrimų centre apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos upių fitobentosas ir jo rodiklių taikymas vertinant upių ekologinę būklę“¹. 2014 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe 73-se Lietuvos upėse pirmą kartą išsamiai tyrė fitobentoso dumblius, atliko jų taksonominę ir ekologinių grupių sudėties analizę, nustatė vystymosi ypatumus. Identifikavo 43 naujas Lietuvai bentoso dumblių rūšis. Atlikus molekulinius tyrimus identifikavo vyraujančias, upėse retas dumblių rūšis, nustatė bentose dominuojančių žaliadumblių Cladophora glomerata genetinį polimorfizmą. Pirmą kartą pagal fitobentoso indekso (BI) rodiklius atliko Lietuvos upių ekologinės būklės vertinimą.

Dirba hidrobotanikos srityje, išspausdino per 15 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo 23 tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose.

2011 m. ir 2012 m. stažavosi Rostoko universitete, 2014 m. – Amsterdamo universitete, 2015 m. – Gdansko universiteto Okeanografijos institute, 2018 m. – Aristotelio universiteto sklaidos centre; Konnevesi tyrimų stotyje (Suomija).

2009, 2010, 2011 m. suteikta Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo stipendija, 2011, 2012 m. – Lietuvos mokslo tarybos stipendija.

Lietuvos algologų draugijos narė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) narė, 2011–2013 m. – LJMS tarybos narė, nuo 2019 m. – Europos fikologų draugijų federacijos individuali narė (Federation of the European Phycological Societies (FEPS)).

Vadovavo ir recenzavo Vilniaus universiteto studentų bakalauro ir magistro darbus.

2015 m. tarptautinio konkurso Google Science Fair dalyvės, patekusios tarp dvidešimties pasaulio finalistų, konsultantė.

Nuorodos

¹ I. Vitonytė. Phytobenthos in Lithuanian rivers and its employment for the assessment of ecological status of the rivers: summary of doctoral dissertation: biomedical sciences. – Vilnius, 2014. – 41 p.

Gimė 1812 m. rugsėjo 8 d. Lietuvoje (tiksli gimimo vieta nežinoma).

1829–1830 m. mokėsi Vilniaus universitete (LDK vyriausioje mokykloje) gamtos mokslus. Dirbo Berlyno botanikos sode sodininko padėjėju. 1845 m. tarpininkaujant A. Humboltui dalyvavo ekspedicijoje Vidurio ir Pietų Amerikoje (Gvatemaloje, Jukatano pusiasalyje, Hondure, Nikaragvoje, Ekvadore, Kosta Rikoje, Venesueloje ir Panamoje). Siuntė sėklas ir augalus į Vokietiją, Angliją, Belgiją, Šveicariją.

1850–1853 m. remiamas Londono botanikų draugijos dalyvavo ekspedicijoje Pietų Amerikoje: Brazilijoje, Peru, Bolivijoje. Rinko epifitinius augalus. 30 augalų rūšių ir 2 šeimos pavadintos jo vardu: Warszewiczia (gentis Rubiaceae), Warszewicziella (gentis (Orchidaceae).

Sudarė ornitologinius, herpetologinius ir malakologinius rinkinius, kuriuos perdavė Jogailos universiteto Krokuvoje, Berlyno universiteto ir kt. Europos šalių universitetų zoologiniams kabinetams.

Nuo 1854 m. dirbo Krokuvos botanikos sodo inspektoriumi.

Nuo 1865 m. buvo Krokuvos mokslo draugijos narys.

Mirė 1866 m. gruodžio 29 d. Krokuvoje. Palaidotas Rakowicki kapinėse.

2018 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre ir Aleksandro Stulginskio universitete apgynė daktaro disertaciją „Metabolitų ir mineralinių elementų valdymo Brassicaceae daiginiuose fotofiziologiniai aspektai¹. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Dirba augalų fiziologijos, fotofiziologijos tyrimų srityse. Tarptautinės sodininkystės ir daržininkystės mokslo draugijos (ISHS), Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė, Lietuvos biochemikų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Vaštakaitė V. Metabolitų ir mineralinių elementų valdymo Brassicaceae daiginiuose fotofiziologiniai aspektai = The photophysiological aspects for the management of metabolites and mineral elements in Brassicaceae microgreens : daktaro disertacija. – Kaunas, 2018. – 197 p.

2012 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre ir Aleksandro Stulginskio universitete apgynė daktaro disertaciją „Fotofiziologiniai efektai metabolitų dinamikai žalumyninėse daržovėse ir želmenyse“¹. Nuo 2016 m. – LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja. Dirba augalų fotofiziologijos, fitochemijos, metabolizmo, produktyvumo fiziologijos tyrimų srityse. Lietuvos augalų fiziologų draugijos, Tarptautinės sodininkystės ir daržininkystės mokslo draugijos (ISHS) narė.

Nuorodos

¹ Viršilė A. Photophysiological effects on the metabolite dynamics in green vegetables and sprouts = Fotofiziologiniai efektai metabolitų dinamikai žalumyninėse daržovėse ir želmenyse : summary of doctoral dissertation. – Kauno r. (Akademija) 2012. – 20 p.

Gimė 1951 m. rugsėjo 13 d. Rokiškyje. 1969 m. baigė E. Tičkaus vidurinę mokyklą (dabar Tumo Vaižganto). 1995 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą, įgijo mokslinio agronomo specialybę.

1973–1992 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Kauno botanikos sodo laborantė, 1993–1995 m. – Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo agronomė, 1996–1998 m. – vyresnioji agronomė, nuo 1996 m. – Oranžerinių augalų poskyrio vedėja, 1998–2002 m. – vyresnioji agronomė-gėlininkė, nuo 2000 m. – Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vedėja, 2003–2013 m. – mokslo darbuotoja, Gėlininkystės mokslo sektoriaus vadovė, 2013–2018 m. – Gėlininkystės kolekcijų sektoriaus vyriausioji botaninių kolekcijų kuratorė.

2003 m. Lietuvos žemės ūkio universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją „Švelniosios raktažolės (Primula malacoides Franch.) veislių ir hibridų biologinių savybių analizė“¹. 2003 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe atliko švelniosios raktažolės veislių ir naujų hibridų morfologinių, genetinių ir fiziologinių savybių lyginamąją analizę.

Dirba dekoratyvinių augalų introdukcijos ir nacionalinių genetinių kolekcijų kūrimo, saugojimo ir eksponavimo srityje.

Išspausdino apie 105 mokslinius, virš 100 mokslo populiarinimo straipsnių.

Su bendraautoriais publikavo knygas: „Kambarinės gėlės“², „Namuose nauja gėlė“³, „Žydinčios kambarinės gėlės“⁴. Devynių mokymo priemonių studentams bendraautorė.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje.

1987–2000 m. stažavosi Salaspilio, Rygos, Maskvos, Minsko, Sankt Peterburgo, Olandijos botanikos soduose, 2006 m. – Berlyno Dahlemo, Vroclavo botanikos soduose, 2007–2012 m. – Olandijos, Čekijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos botanikos soduose, 2011, 2014 m. – Norvegijos botanikos soduose, 2016 m. – Prahos universiteto botanikos sode, 2018 m. – Edinburgo botanikos sode.

VDU Kauno botanikos sodo tarybos narė, Lietuvos gėlininkų sąjungos narė, 1997–2015 m. – Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos tarybos narė.

Buvo Europos selekcininkų asociacijos (EUCARPIA), Lietuvos botanikų draugijos narė.

Mokslinio žurnalo „Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai“ redakcinės kolegijos narė.

Lietuvos mokslo programų dalyvė. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos specialios programos konsultantė.

Ilgametė tradicinės mokslinės praktinės konferencijos studentams „Botanikos sodai – biologinės įvairovės puoselėtojai“, tradicinio Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos seminaro „Žolinių dekoratyvinių augalų selekcija Lietuvoje“ organizatorė.

Nuorodos

¹ Varkulevičienė J. Švelniosios raktažolės (Primula malacoides Franch.) veislių ir hibridų biologinių savybių analizė = Analysis of biological characteristics in sorts and hybrids of mild primrose (Primula malacoides Franch.) : daktaro disertacijos santrauka. – Kaunas, 2003. – 28 p.

² V. Snieškienė, J. Varkulevičienė, V. Juronis. Kambarinės gėlės. – Kaunas, 2000. – 80 p.

³ V. Snieškienė, J. Varkulevičienė, V. Juronis. Namuose nauja gėlė. – Kaunas, 2004. – 60 p.

⁴ J. Varkulevičienė, V. Sasnauskas. Žydinčios kambarinės gėlės. – Kaunas, 2005. – 287 p.

Gimė 1954 m. lapkričio 3 d. Oniūnų kaime (Kupiškio r.). 1972 m. baigė Kupiškio rajono Subačiaus vidurinę mokyklą. 1979 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1979–1991 m. – Vilniaus universiteto vyr. laborantė, 1991–1993 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1993–1995 m. – mokslo darbuotoja, 1995–2013 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2013 m. – mokslo darbuotoja.

1992 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Genetiškai nestabilių miežių mutantų tw₁ ir tw₂ genetinė analizė ir ypatybės“¹. 1992 m. suteiktas biologijos mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe hibridologiniu metodu ir komplementacijos testu įrodė, kad mutacijos tw₁ ir tw₂ yra monogeninės, recesyvinės, homoalelinės, alelinės mutacijai tweaky spike (tw), todėl žymimos tw₁ ir tw₂. Mutantams būdingas didelis fenotipinis kintamumas. Genealogijų metodu nustatė nepaveldimą jų pobūdį. Mutantai tw₁ ir tw₂ genetiškai nestabilūs. Revertantuose išlikę pleotropinio požymių komplekso savybių: didesnis baltymų kiekis, pakitusi aminorūgščių sudėtis. Genetiškai nestabilių baltyminių mutantų reversijos gali būti taikomos vertingai pradinei selekcinei medžiagai gauti.

Išspausdino apie 60 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Ispanijoje.

Buvo EUCARPIA (European Association for Research on Plant Breeding) narė.

Nuorodos

¹ Вайткунене В. Генетический анализ и особенности генетически нестабильных мутантов ячменя tw1 и tw2 = Genetiškai nestabilių miežių mutantų tw1 ir tw2 genetinė analizė ir ypatybės : Aвтореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. Вильнюс – 1992. – 19 p.

Gimė 1930 m. kovo 31 d. Kėdainiuose. 1948 m. baigė Kėdainių vidurinę mokyklą. 1953 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės-augalų fiziologės specialybę.

1953–1956 m. Lietuvos MA Žemdirbystės ir dirvožemio instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1956 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1957–1961 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakulteto vyresnioji dėstytoja, asistentė, 1961–1992 m. – docentė.

1959 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Mikroelementų poveikis bulvių derliui ir kokybei“¹. 1961 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994 m. ] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Tyrė B grupės vitaminų, fitohormonų ir mikroelementų biochemines funkcijas.

Išspausdino per 80 mokslinių straipsnių, metodinių leidinių. Su bendraautoriais publikavo knygą „Augalų fiziologija“². Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS.

1964 m. stažavosi Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete.

Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute dėstė augalų fiziologiją, biologijos istoriją, vedė augalų fiziologijos laboratorinius darbus.

1964 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas.

Buvo Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Вонсавиченe В. Действие микроэлементов на урожай картофеля и его качество: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1959. – 21 с.

² Bluzmanas P., Borusas S., Dagys J., Vonsavičienė V. ir kt. Augalų fiziologija. – Vilnius, 1991. – 419 p.

Gimė 1937 m. kovo 1 d. Upitėnų kaime (Klaipėdos r.). 1954 m. baigė Švėkšnos vidurinę mokyklą. 1959 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos miškų ūkio fakultetą. Įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę.

1959 m. – Rietavo miškų ūkio Kvėdarnos girininkijos girininko pavaduotojas, 1960–1966 m. – Šilutės miškų ūkio Rambyno girininkijos girininkas, 1966 m. – Telšių miškų ūkio Pagermantės girininkijos girininkas, 1967–1970 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, 1970–1971 m. – Floros ir geobotanikos sektoriaus vyr. laborantas, 1971–1974 m. – inžinierius, 1974–1991 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1992–1994 m. – mokslinis bendradarbis. Vėliau ilgą laiką dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedroje. 1994 – 2001 m. – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos vyriausias miškininkas, vyriausias specialistas. 1998–2001 m. – Klaipėdos universiteto Biologijos katedros dėstytojas. 2003–2009 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros dėstytojas. 2002–2015 m. – Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros d.

1991 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos aukštumų pelkių, pievų ir miškų augalijos landšaftinė sintaksonominė charakteristika“¹. 1991 m. suteiktas kandidato laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė 4 Lietuvos aukštumų – Dzūkų, Vištyčio-Gražiškių, Žemaičių ir Medininkų pievų, pelkių ir miškų augaliją. Nustatė kiekvienos aukštumos augalijos ypatumus. Atliko aukštumų augalijos lyginamąją analizę.

Dirbo gamtos apsaugos, gamtos išteklių, biologinės įvairovės tyrimų tematikose. Išspausdino apie 50 mokslinių, per 90 mokslo populiarinimo straipsnių.

Vienas ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Anykščių šilelis“² „Rambynas“³, „Kraštovaizdžio ekologija“⁴, „Miškų naudojimas, atkūrimas, apsauga: mokomoji knyga“⁵, „Aplinkos apsaugos politika ir teisė: mokomoji knyga“⁶, „Aplinkos apsaugos teisė: mokomoji knyga“⁷, „Aplinkos politika: mokomoji knyga“⁸.

2010 m. – suteiktas Šiaulių universiteto docento pedagoginis vardas.

Lietuvos botanikų, Žinijos draugijos narys.

Nuorodos

¹ Венцкус З. Ландшафтно-синтаксономическая характеристика болотной, луговой и лесной растительности возвышенностей Литвы : Aвтореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1991. – 24 с.

² Lekavičius A. … [et al.]. Anykščių šilelis: straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1979. – 81 p.

³ Basalykas A., Venckus Z., Lekavičius A. (ats. red.) ir kt. Rambynas. – Vilnius, 1987. – 78 p.

⁴ Pakalnis R., Venckus Z. Kraštovaizdžio ekologija. – Šiauliai, 2012. – 212 p.

⁵ Venckus Z. Miškų naudojimas, atkūrimas, apsauga: mokomoji knyga. – Šiauliai, 2010. – 215 p.

⁶ Venckus Z. Aplinkos apsaugos politika ir teisė: mokomoji knyga. – Vilnius, 2007. – 210 p.

⁷ Venckus Z. Aplinkos apsaugos teisė: mokomoji knyga. – Vilnius, 2015. – 227 p.

⁸ Venckus Z. Aplinkos politika: mokomoji knyga. – Šiauliai, 2012. – 247 p.

Gimė 1940 m. gruodžio 25 d. Pasamanio kaime (Ignalinos r.). 1958 m. baigė Dūkšto vidurinę mokyklą. 1964 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1964–1965 m. – Želvos vidurinės mokyklos mokytoja, 1965–1966 m. – Vilniaus r. Raudondvario biomicino gamyklos vyr. inžinierė-mikrobiologė, 1966–1968 m. – Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos ir farmakologijos katedros vyr. laborantė ir dėstytoja, 1968–1971 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1972–1975 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1975–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja.

1972 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lietuvoje introdukuoto rauginio rūgčio fenolinių junginių sudėtis ir dinamika“¹. 1972 m. suteiktas kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

1994 m. Botanikos institute apgynė habilituotos mokslų daktarės disertaciją „Atskirų genčių pašarinių augalų fenoliniai junginiai ir jų mikrobiologinė degradacija“². 1994 m. suteiktas habilituoto daktaro laipsnis.

Habilitaciniame darbe ištyrė fenolinių junginių, kaip biologiškai aktyvių medžiagų, sudėtį ir kaupimosi pašariniuose augaluose dėsningumus. Išanalizavo lignino, daugiausiai lemiančio šių augalų pašarinę vertę, cheminę prigimtį. Atliko mikromicetų kamienų, gebančių ardyti pašarinių augalų lignino ir celiuliozės kompleksą, paiešką. Parengė metodus, kaip perspektyvesniais mikromicetų kamienais suardyti lignino ir celiuliozės kompleksą pašariniuose augaluose ir pagausinti juose proteinų.

Išspausdino 83 mokslinius, 17 mokslo populiarinimo straipsnių.

Su bendraautoriais publikavo knygą „Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai“³.

Vadovavo vienos daktaro disertacijos parengimui.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje Moldavijoje, Rusijoje, Estijoje.

Lietuvos botanikų, Lietuvos biochemikų draugijų, Mokslininkų sąjungos narė.

Ilgametė Botanikos instituto Tarybos, Atestacinės komisijos narė.

Nuorodos

¹ Варнайте Р. Состав и динамика фенольных соединений тарана дубильного, интродуцированного в Литовской ССР : Автореферат дис. на соискание ученой степени кандидата биологических наук. – Вильнюс, 1972. – 20 с.

² Варнайте Р. Фенольные соединения отдельных родов кормовых растений и их микробиологическая деградация = Atskirų genčių pašarinių augalų augalų fenologiniai junginiai ir jų mikrobiologinė degradacija : габилитационная работа естественных наук. – Vilnius, 1994. – 72 p.

³ Bridžiuvienė D., Levinskaitė L., Lugauskas A. (sud.), Paškevičius A., Pečiulytė D., Repečkienė J., Salina O., Varnaitė R. Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai. – Vilnius, 1997. – 469 p.

Gimė 1973 m. gruodžio 26 d. Alytuje. 1992 m. baigė Alytaus 5-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Alytaus Dainavos vidurinė mokykla). 1997 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo magistro laipsnį, biologo-chemiko specialybę.

1997–2000 m. – Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos vyresnysis laborantas, 2000–2004 m. – jaunesnysis mokslo darbuotojas, 2004–2007 m. – mokslo darbuotojas, 2007–2010 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. 2010–2012 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 2012 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas.

2003 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Lietuvoje paplitusių fitoplazmų identifikavimas ir jų įvairovės bei molekulinių evoliucinių ryšių įvertinimas“¹. 2003 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe, panaudojus molekulinės biologijos metodus, ištyrė fitoplazmų – in vitro nekultivuojamų Mollicutes klasės patogeninių bakterijų – įvairovę, kintamumą bei paplitimą Lietuvoje. Pateikė duomenis apie jų filogenetinius-evoliucinius tarpusavio ryšius bei ryšius su jau žinomais fitoplazmų grupių atstovais, atliekant molekulinę fitoplazmų 16S rRNR geno analizę. Nustatė identifikuotų fitoplazmų augalų-šeimininkų įvairovę.

Išspausdino per 46 mokslinius, kelis mokslo populiarinimo straipsnius.

Vadovavo vieno disertacinio darbo parengimui.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje.

2001 m. ir 2004–2005 m. stažavosi molekulinėje augalų patologijos laboratorijoje, USDA-ARS, Beltsvilyje, Merilando valstijoje, JAV.

2008 m. paskirta Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos jaunesniojo mokslininko valstybės stipendija.

Recenzavo nemažai straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių mokslo žurnalams.

Tarptautinėje Genų banko duomenų bazėje paskelbė per 100 fitoplazmų 16S rDNR nukleotidinių sekų.

Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos fitopatologų, JAV fitopatologų draugijų narys.

Nuorodos

¹ Valiūnas D. Identification of phytoplasmas in Lithuania and estimation of their biodiversity and molecular evolutionary relationships = Lietuvoje paplitusių fitoplazmų identifikavimas ir jų įvairovės bei molekulinių evoliucinių ryšių įvertinimas : summary of doctoral thesis. – Vilnius, 2003. – 35 p.

Gimė 1933 m. birželio 23 d. Pavirinčių vn., Kurklių vlsč. (Anykščių r.). 1952 m. baigė Radviliškio vidurinę mokyklą. 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-augalų fiziologės, vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1958–1959 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto Augalinių resursų sektoriaus vyr. laborantė, 1959–1971 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalinių resursų sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, nuo 1971–1990 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1990–1998 m. – Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė ir vadovė, 1998–2000 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1988 m. laikinai vadovavo Lietuvos MA Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijai.

1968 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Gauruotosios rusmenės (Digitalis lanata Ehrh.) ir pilkšvojo tvertiko (Erysimum canescens Roth.) biologijos, biologiškai aktyvių medžiagų ir produktyvumo tyrimai Lietuvoje“¹. 1968 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe introdukavo širdies grupės glikozidus kaupiančius augalus: gauruotąją rusmenę ir pilkšvąjį tvertiką. Ištyrė optimalų ūkinį režimą jų augimui, vystymuisi ir žaliavos kokybei. Nustatė širdies glikozidų ir lanatozidų (A, B, C) kiekio kitimo dėsningumus augaluose bei jų žaliavos biologinį aktyvumą.

Dirbo ekonominės botanikos srityje. Išspausdino apie 100 mokslinių, nemažai mokslo populiarinimo straipsnių. Vieno išradimo bendraautorė². Trijų racionalizacinių pasiūlymų bendraautorė.

Su bendraautoriais publikavo knygas: „Vaistingieji augalai mokyklos sklype“³, „Vaistiniai augalai“⁴, „Augalai ir kosmetika“⁵, „Vaistinių augalų auginimas“⁶, „Lietuvos TSR laukinių naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas ir apsauga“⁷, „Lietuvos naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas – aktualios gamtosaugos problemos“⁸, „Vaistai po langu“⁹.

Vadovavo vieno disertacinio darbo parengimui.

1990 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Estijoje.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Suomijoje, Bulgarijoje.

Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė kursą „Vaistiniai augalai“, vadovavo Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto studentų praktikos darbams.

1973 m. suteiktas botanikos specialybės vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.

Apdovanota Botanikos instituto, Lietuvos MA ir Aplinkos ministerijos garbės raštais.

Lietuvos botanikų draugijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos narė.

Programos „Genofondas“ tarybos narė, Lietuvos fitoterapijos centro tarybos narė, Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos narė, Vaistinių augalų draugijos pirmininkė (vėliau integruotos į asociaciją „Apiflora“ tarybos narė), Botanikos instituto sąjūdžio grupės pirmininkė, deleguota į Lietuvos MA sąjūdžio tarybą, Lietuvos Katalikų mokslų akademijos narė. „Ekonominės botanikos doktorantūros studijų“, „Vaistinių ir prieskoninių augalų kurso“ programų bei „Laukinių naudojamųjų augalų išteklių apskaitos“ bei „Laukinių naudojamųjų augalų išteklių sklypų išskyrimo metodika ir naudojimo nuostatų parengimas“ metodikų bendraautorė.

Nuorodos

¹ Вайчюнене Я. Исследования биологии, биологически активных веществ и продуктивности наперстянки шерстистой (Digitalis lanata Ehrh.) и желтушника серого (Erysimum canescens Roth.) в Литве: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1968. – 16 с.

² Vaičiūnienė J., Keturkienė L., Leonavičienė D., Vaitkienė L., Jasiulevičiūtė L., Genytė L. Pelkinės vingiorykštės preparato gamybos būdas. – Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro išduotas patentas Nr. 4880. – Vilnius, 2002.

³ Dagytė S., Gudanavičius S., Jaskonis J., Juknevičienė G., Penkauskienė E., Šimkūnaitė E., Vaičiūnienė J. Vaistingieji augalai mokyklos sklype. – Vilnius, 1971. – 432 p.

⁴ Pipinys J. (vyr. red.), Jaskonis J., Vaičiūnienė J. (red.). Vaistiniai augalai. – Vilnius, 1973. – 432 p.

⁵ Jaskonis J., Peseckienė A., Sargautienė G., Šlepetys J., Švambaris L., Vaičiūnienė J. Augalai ir kosmetika. – Vilnius, 1979. (Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas 1987). – 135 p.

⁶ Bandzaitienė Z., Budriūnienė D., Butkienė Z., Jaskonis J. (sud.), Vaičiūnienė J., Šlepetys J. Vaistinių augalų auginimas. – Vilnius, 1983. – 168 p.

¹ Baranauskaitė D., Butkienė Z., Butkus V., Jaskonis J., Peseckienė A., Ratomskytė G., Šlepetys J., Vaičiūnienė J., Žala K. Lietuvos TSR laukinių naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas ir apsauga. – Vilnius, 1988. – 72 p.

⁸ Butkienė Z., Butkus V., Jaskonis J., Penkauskienė E., Peseckienė A., Ratomskytė G., Smaliukas D., Šlepetys J., Vaičiūnienė J., Žala K. Lietuvos naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas – Aktualios gamtosaugos problemos. – Vilnius, 1988. – 72 p.

⁹ Butkienė Z., Jaskonis J., Juknevičienė G., Penkauskienė E., Peseckienė A., Rimkienė S., Šlepetys J., Vaičiūnienė J. Vaistai po langu. – Vilnius, 1991. – 55 p.

Gimė 1934 m. spalio 10 d. Šienlaukio kaime (Raseinių r.). 1955 m. baigė Kražių vidurinę mokyklą. 1961 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą. Įgijo mokslinio agronomo specialybę.

1961–1965 m. – Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1965–1968 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, 1968–1975 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto augalinių resursų sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1975–1987 m. –vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1987–1992 m. – Kiekybinių analizių laboratorijos mokslinis bendradarbis, 1992–2000 m. – Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1970 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Sėjamojo esparceto (Onobrychis viciaefolia Scop.) biologinės savybės ir žaliosios masės cheminė sudėtis“¹.

1970 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993 m.] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė sėjamojo esparceto sėklų daigumą, sėjos tankio ir trąšų įtaką derlingumui. Nustatė žalios antžeminės masės cheminę sudėtį ir jos priklausomybę nuo augalo vystymosi fazių.

1993 m. Botanikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Vertingos pašarui Medicago L., Trifolium L., ir Anthyllis L. genčių rūšys ir biologinės ypatybės“². 1993 m. suteiktas habilituoto daktaro laipsnis.

Dirbo ekonominės botanikos tyrimų srityje, išspausdino apie 70 mokslinių ir populiarių straipsnių.

Publikavo knygas: „Esparcetas – vertinga pašarinė kultūra“³, „Sėjamasis esparcetas“⁴, „Paprastasis perluotis“⁵, „Geltonžiedė liucerna“⁶, „Apyninė liucerna“⁷, „Ankštiniai pašariniai ir maistiniai augalai“⁸.

1980 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas.

Ilgametis Žinijos, Lietuvos sodininkų, Lietuvos botanikų, Lietuvos gamtos apsaugos draugijų narys.

Nuorodos

¹ Виткус А. Биологические особенности эспарцета посевного (Onobrychis viciaefolia Scop.) и химический состав зеленой массы: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1969. – 20 с.

² Виткус А. Ценные в кормовом отношении виды родов Medicago L., Trifolium L. и Anthyllis L. и их биологические особенности = Vertingos pašarui Medicago L., Trifolium L. ir Anthyllis L. genčių rūšys ir jų biologinės ypatybės  : габилитационная работа естественных наук. – Вильнюс, 1993. – 49 p.

³ Vitkus A. Esparcetas – vertinga pašarinė kultūra. Vilnius, 1965 – 23 p.

⁴ Vitkus A. Sėjamasis esparcetas. – Vilnius, 1973. – 75 p.

⁵ Vitkus A. Paprastasis perluotis. – Vilnius, 1979. – 31 p.

⁶ Vitkus A. Geltonžiedė liucerna. – Vilnius, 1982. – 80 p.

⁷ Vitkus A. Apyninė liucerna. – Vilnius, 1988. – 42 p.

⁸ Vitkus A. Ankštiniai pašariniai ir maistiniai augalai. – Vilnius, 1988. – 42 p.

Gimė 1881 m. birželio 29 d. Vrobleve (Wróblewie), Plocko gubernijoje. 1901 m. baigė Plocko gimnaziją. 1909 m. baigė Odesos universitetą.

1907–1910 m. dirbo Žemės ūkio akademijoje Dublanuose asistentu. 1919–1939 m. – Stepono Batoro universiteto Bendrosios botanikos katedros ordinarinis profesorius ir vadovas. 1920 m. įkūrė botanikos sodą Vingyje. 1920–1924 m. – botanikos sodo vadovas. 1919–1920 m. ir 1926–1927 m. – Stepono Batoro universiteto Matematikos-gamtos fakulteto dekanas.

1910 m. Lvovo universitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį.

Stažavosi Vokietijoje, Olandijoje.

Stepono Batoro universitete dėstė augalų anatomiją, morfologiją, fiziologiją, bendrąją botaniką, sporinių augalų sistematiką, tyrė Vilniaus krašto florą.

Buvo Vilniaus mokslo bičiulių draugijos narys.

1944 m. išvyko iš Vilniaus, dirbo Liublino Marijos Kiuri-Skladovskos universitete.

Mirė 1971 m. lapkričio 9 d. Liubline.

Šaltiniai

Wiśniewski Piotr. Slownik biologow polskich. – Warszawa, 1987. – 578 p.

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Gimė 1886 m. sausio 13 d. Mizarų kaime (Leipalingio vlsč., Seinų apsk.). 1914 m. baigė Krokuvos universiteto Filosofijos fakultetą.

1912 m. dirbo Krokuvos universiteto Agronomijos skyriaus Selekcijos stotyje asistentu. 1913 m. – Plocko augalų tyrimo stoties agronomas. 1919–1922 m. dirbo Saulės gimnazijoje ir Gamtos tyrimų stotyje, dalyvavo kuriant Aukštuosius kursus, Gamtos skyriuje dėstė botaniką. 1922–1939 m. – Lietuvos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos katedros docentas, Augalų anatomijos ir fiziologijos kabineto vadovas. 1939 m. – ekstraordinarinis profesorius.

Dirbo augalų anatomijos ir fiziologijos bei floristikos srityse. Tyrė beržų rėtą, Nemuno dumblius. Išspausdino apie 20 mokslo darbų.

Lietuvos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete dėstė augalų anatomiją ir morfologiją, augalų fiziologiją, gamtos mokslų dėstymo metodiką, bendrąją botaniką.

Vadovavo Lietuviško botanikos žodyno komisijai, savo lėšomis parengė ir publikavo „Lietuvišką botanikos žodyną“¹.

Kartu su Tadu Ivanausku įkūrė Draugiją Lietuvai pagražinti, buvo Lietuvos tabako augintojų draugijos įkūrėjas, Lietuvos gamtininkų, Prancūzijos botanikų, Vokietijos botanikų, Amerikos augalų fiziologų draugijų narys.

1930 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

Mirė 1939 m. vasario 27 d. Palaidotas Kaune, Tabariškių kapinėse.

2011 m. L. Vailionio dukra Danutė Vailionytė-Markevičienė publikavo prisiminimų knygą „Liudas Vailionis“².

Šaltiniai

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Nuorodos

¹ Dagys J. (red.). Lietuviškas botanikos žodynas. I dalis. – Kaunas, 1938.

² Vailionytė-Markevičienė D. Liudas Vailionis. – Kaunas, 2011. – 368 p.

Gimė 1892 m. sausio 16 d. Kybartuose (Vilkaviškio apsk.). 1912 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją. 1924 m. baigė Berlyno universiteto Filosofijos fakulteto Gamtos skyrių.

1919–1920 m. dirbo mokytoju Marijampolės gimnazijoje. 1920–1922 m. dirbo Berlyno universiteto Botanikos muziejuje, buvo universiteto laisvuoju klausytoju. 1925–1927 m. – Žemės ūkio akademijos Taikomosios botanikos katedros docentas ir vadovas. 1927–1941 m. – ekstraordinarinis profesorius ir vadovas. 1934–1940 m. – Žemės ūkio akademijos rektorius, 1927–1939 m. – Dotnuvos augalų apsaugos stoties vedėjas.

1925 m. Berlyno universitete apgynė disertaciją apie Brandenburgo srities (Desmidiaceae) dumblius. Įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.

Dirbo algologijos ir fitopatologijos srityse. Inicijavo kompleksinius Kamanų ir Šepetos aukštapelkių tyrimus. Parašė šviečiamojo pobūdžio straipsnių apie botanikos dėstymą vidurinėse mokyklose, išvertė į lietuvių kalbą tris botanikos ir augalų anatomijos vadovėlius. Pradėjo eksperimentinės žemės ūkio fitopatologijos tyrimus Lietuvoje.

1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Sibirą.

Mirė 1943 m. sausio 19 d. Trofimovske, Sibire.

Šaltiniai

Motuzas A. Profesorius Vincas Vilkaitis. – Vilnius, 1991. – 127 p.

Gimė 1776 m. liepos 17 d. Podolėje, Lozovos dvare. 1801 m. baigė Vilniaus universitetą. Įgijo farmacijos magistro laipsnį.

1804–1831 m. vadovavo Vilniaus universiteto vaistinei. 1808 m. paskirtas Vilniaus universiteto kolegijos asesoriumi. 1810–1831 m. Vilniaus universiteto profesorius.

1807 m. už darbą „Apie sieros vandenilio dujas“ suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis.

Domėjosi įvairiomis mokslo sritimis: medicina, farmacija, farmakologija, chemija, botanika, zoologija. Publikavo apie 100 mokslinių darbų. Vienas svarbiausių taksonominių darbų yra nepublikuota monografija apie 33 Potamogeton rūšis, kurios rankraštis yra dingęs. Mokslinį palikimą sudaro herbariumas, kurio dalis yra VU herbariume ir Ukrainos MA Botanikos instituto herbariume.

Vilniaus universitete dėstė farmaciją. 1822 m. patvirtintas farmacijos, farmakologijos ir teismo medicinos profesoriumi.

Buvo Vilniaus labdarybės draugijos, Peterburgo farmaceutų draugijų narys. Maskvos gamtos tyrinėtojų draugijos narys ir kolegijos tarėjas, Leopoldo Karolio Mokslų akademijos garbės narys. Dalyvavo steigiant Vilniaus medicinos draugiją, 1819 m. šioje draugijoje įsteigė Farmacijos skyrių. 1817 m. išrinktas Ekonominio komiteto prie Vilniaus universiteto nariu.

Leido žurnalą „Pamiętnik Farmaceutyczny Wileński“.

1830 m. apdovanotas Šv. Vladimiro ketvirto laipsnio ordinu.

Mirė 1859 m. gegužės 17 d. Palaidotas Vilniuje, Evangelikų protestantų kapinėse.

J. F. Volfgango vardą kai kurie užsienio botanikai įamžino pavadindami naujas augalų rūšis.

Šaltiniai

Chodźko D. C. Jan Fryderyk Wolfgang, profesor farmacji, farmakologii i chemii policyjno-sądowej w b. Uniwersytecie Wileńskim. – Przegląd Europejski, Naukowy, Literacki i Artystyczny, J. Krasewskiego. Rok I, 1863. – T. 3 – P.145–162.

Biziulevičius S. Iš farmacijos raidos Lietuvoje. – Iš mokslų istorijos Lietuvoje. – Vilnius, 1960, T. 1. – P. 139–153. Galinis V. Jonas Fridrichas Volfgangas – Lietuvos floros tyrinėtojas. Biologija, 1964. – T. 4. – P. 5–21.

Grębecka W. Jan Wolfgang – organizator zespołowych badań szaty roślinnej. Kwartalnik historii nauki i techniki 1980. – T. 25/1. – Nr. 27–46.

Grębecka. W. Wilno-Krzemieniec: botaniczna szkoła naukowa (1781–1841). – Warsaw, 1998. – 265 p.