Gimė 1963 m. rugpjūčio 12 d. Pečiuliškių kaime (Vilkaviškio r.). 1981 m. baigė Kalvarijos vidurinę mokyklą. 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo specialybę.

1986–1989 m. – Vilniaus universiteto stažuotojas. 1989–1991 m. – Rusijos MA Bendrosios genetikos instituto aspirantas; 1992–1993 m. – Vilniaus universiteto asistentas, 1993–2000 m. – vyresnysis asistentas, 2000–2010 m. – docentas, 2010 m. iki dabar – profesorius.

1992 m. Rusijos MA Bendrosios genetikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Kai kurių nedėsningos rekombinacijos klausimų tyrimas Bacillus subtilis ląstelėse“¹. 1992 m. suteiktas biologijos mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertacijoje pateikiami nedėsningosios rekombinacijos tyrimai bakterijose Bacillus subtilis. Įrodytas DNR girazės vaidmuo šiame reiškinyje. Aptariamas homologijos fragmento ilgio vaidmuo rekombinacijos vyksmui Bacillus subtilis bakterijose.

Dirba augalų genetikos tyrimo srityje. Išspausdino apie 50 mokslinių, 5 mokslo populiarinimo straipsnius. Publikavo knygas: „Organizmų homologinė rekombinacija“², „Rekombinogenezė“³, „Molekulinės genetikos pratybos“⁴, „Genetikos uždavinynas“⁵.

Vadovavo 4 disertacinių darbų parengimui.

2012 m. dalyvavo augalinės medžiagos rinkimo ekspedicijoje Lenkijoje; 2013 m. – Latvijoje; 2013 m. – Rusijoje, Rostove prie Dono, stepėse.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Šveicarijoje, Rusijoje.

1987–1988 m. stažavosi Rusijos MA Bendrosios genetikos institute; 1997–1998 m. – BETCEN UNESCO Žemės ūkio biotechnologijos institute Vengrijoje.

Vilniaus universitete bakalauro programų studentams dėsto genetiką, ontomorfogenetiką, vystymosi genetiką, vystymosi biologiją; magistro – rekombinogenezę.

2009 m. Vilniaus universitete praėjo habilitacijos procedūrą. 2009 m. suteikta Habilitacijos pažyma. Herbologų draugijos, Lietuvos biotechnologų asociacijos narys.

Nuorodos

¹ Жвингила Д. Изучение некоторых вопросов “незаконной” рекомбинации у Bacillus subtilis : Aвтореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Москва, 1991. – 20 с.

² Žvingila D. Organizmų homologinė rekombinacija. – Vilnius, 1999. – 77 p.

³ Žvingila D. Rekombinogenezė. – Vilnius/Kaunas, 2008. – 192 p.

⁴ Jarmalaitė S., Kleizaitė V., Sužiedėlis K., Žvingila D. Molekulinės genetikos pratybos. – Vilnius/Kaunas, 2008. – 70 p.

⁵ Žvingila D., Čėsnienė T., Kleizaitė V. Genetikos uždavinynas. – Vilnius, 2017. – 338 p.

Gimė 1980 m. sausio 8 d. Vilniuje. 1998 m. baigė Vilniaus Šeškinės vidurinę mokyklą. 2002 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, įgijo biochemijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2004 m. – magistro kvalifikacinį laipsnį.

2004 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto vyresnioji laborantė, 2005 m. – Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos vyresnioji laborantė, 2005–2009 m. – Botanikos instituto doktorantė, 2009–2010 m. – Fitovirusų laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos specialistė, 2010–2017 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2017–2018 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų patologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, nuo 2018 m. – mokslo darbuotoja.

2010 m. Gamtos tyrimų centre apgynė daktaro disertaciją „Runkelių rizomaniją sukeliančio viruso identifikacija ir molekulinė charakteristika“¹. 2010 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertacinio darbo metu Lietuvoje, Ukrainoje ir Kazachstane buvo identifikuotas ir charakterizuotas rizomaniją sukeliantis virusas – BNYVV (Beet necrotic yellow vein virus). Naudojant įvairius molekulinius metodus buvo nustatyti aptiktų viruso izoliatų tipai, atlikta filogenetinė analizė. Išgryninus virusines daleles, pagaminti polikloniniai antikūnai, sukurta imunofermentinė sistema BNYVV diagnostikai.

Išspausdino 15 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Ukrainoje, Estijoje, Švedijoje.

2006 m. stažavosi Hamburgo universitete.

Nuorodos

¹ Žižytė M. The identification and molecular characterization of sugar beet rhizomania causing virus = Runkelių rizomaniją sukeliančio viruso identifikacija ir molekulinė charakteristika : summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2010. – 37 p.

Gimė 1954 m. balandžio 21 d. Šeduvoje (Radviliškio r.). 1972 m. baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą, 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

Nuo 1977 m. – Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslinė bendradarbė, vyresnioji mokslo darbuotoja.

1988 m. Baltarusijos MA Genetikos ir citologijos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Nestabilaus baltyminio miežių mutanto „apipešiota varpa“ ir jo revertantinių sublinijų ypatybės“¹. 1988 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė pokyčių – pradinė veislė-mutantas-revertantas dėsningumus, o taip pat hibridų savybes. Įvertino genetinio nestabilumo, pradinio ir mutantinio fenotipo pasireiškimą, ūkines savybes.

Tiria sausmedžio (Lonicera L.) mėlynais vaisiais genetinę įvairovę, uoginių augalų genetinius išteklius, VU botanikos sodo istoriją. Išspausdino virš 80 mokslinių, virš 30 mokslo populiarinimo straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI–XXI amžiai)“², „Vilniaus universiteto Botanikos sodas“³, „Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose 1974–2014“⁴.

1992 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Kurilų salose, 2012 ir 2015 m. – Latvijoje. Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse ekspedicijose Airijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, JAV, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Suomijoje, Ukrainoje, Švedijoje.

Tęstinio leidinio Baltic Botanic Gardens dviejų tomų redaktorė, Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos (LUBSA) leidinio „Lietuvos botanikos sodai“ redaktorė. VU Botanikos sode organizuotų konferencijų spausdintos medžiagos pastovi redaktorė.

Baltijos botanikos sodų (Baltic Botanic Gardens) asociacijos narė, BGCI (Botanical Garden Conservation International) narė, Europos Sąjungos botanikos sodų konsorciumo (Botanical Gardens Consortium of European Union), Baltijos jūros šalių botanikos sodų tinklo (Botanical Gardens in the Baltic Sea Region), EUCARPIA (European Association for Research on Plant Breeding), LUBSA narė. 2013–2016 m. – LUBSA atsakingoji sekretorė.

Nuorodos

¹ Жилинскайте С. Особенности нестабильного белкового мутанта ячменя “ощипанный колос” и его ревертантных сублиний : автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Минск, 1987.

² Bumbliauskas A., Butkus Z., Gricius V., Griškaitė R., Kirkienė G., Leonavičiūtė I., Matulaitytė S., Skurvydaitė L., Žilinskaitė S., Pacevičius A., Pšibilskis V. B., Sūdžius J., Šabajevaitė L. Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI–XXI amžiai). – Vilnius, 2016. – 912 p.

³ Jurkevičienė G., Skridaila A., Žilinskaitė S., Balnytė K. Vilniaus universiteto Botanikos sodas. – Vilnius, 2008. – 87 p.

⁴ Žilinskaitė S., Jurkevičienė G., Skridaila A., Ryliškis D., Meiduvienė A., Štukėnienė G., Vaitkūnienė V., Balnytė K., Šimėnaitė R., Ryliškienė R., Dapkūnienė S., Pečiulytė A., Pribušauskaitė V., Raubienė V., Versockas V. Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose 1974–2014. – Vilnius, 2016. – 104 p.

Gimė 1741 m. birželio 21 d. Karete, netoli Liono, Prancūzijoje. 1763 m. Monpelje universitete apgynė darbą „De nature medicatrice“. Tais pačiais metais suteiktas medicinos daktaro laipsnis.

1764–1768 m. – gydytojas Lione. 1768–1775 m. – Liono universiteto gamtos, anatomijos, chirurgijos profesorius. 1777 m. įkūrė Karališkąją gydytojų mokyklą Gardine. 1777–1781 m. – Karališkosios gydytojų mokyklos vadovas, medicinos, chirurgijos ir gamtos mokslų profesorius, Gardino botanikos sodo steigėjas ir vadovas, vyriausiasis Karališkosios ligoninės gydytojas, Gardino akušerių mokyklos steigėjas. 1781 m. – LDK vyriausioje mokykloje įkūrė Gamtos mokslų katedrą Historia naturalis, Botanikos sodą, Zoologijos kabinetą. 1781–1782 m. – LDK vyriausiosios mokyklos gamtos mokslų profesorius. 1783–1792 m. – gydytojas Lione. 1792 m. – L’Institut des sciences et arts utiles profesorius ir administratorius. 1793 m. – Liono meras. Dalyvavo prancūzų revoliucijoje. 1795 m. – L’école centrale du département du Rhône gamtos mokslų profesorius. 1795–1808 m. – Ronos departamento botanikos sodo vadovas.

Išspausdino daugiau nei 140 straipsnių iš botanikos, medicinos, zoologijos, mineralogijos. Publikavo 22 knygas. Svarbiausios botaninės knygos: „Flora Litvanica inchoata …, Collectio 1, 2, 3“, „Flora Litvanica inchoata …, Collectio 4, 5“¹, „Exercitium botanicum, in schola principe universitatis Vilnensis peractum die 15 mensis Julii, anno 1782…“², „Exercitia phytologica, quibus omnes plantae Europeae…“³, „Le Calendrier de flore pour l’année 1778 autour de Grodno et pour l’année 1808, autour de Lyon“⁴, „Caroli Linnaei … Systema plantarum Europae…“⁵, „Histoire des plantes de l’Europe …“⁶, „Le médecin naturaliste“⁷.

Herbariumas saugomas Kijeve (KW), Krokuvoje (KRAM) ir Šveicarijoje (G). Kijeve jį sudaro trys dalys: „Herbarium Linneanum“, „Herbarium Grodnense“, „Zielnik Klassa 5. Pentandria“.

Mirė 1814 m. rugsėjo 2 d. Kapas nežinomas.

Šaltiniai

* Slawiński W. 1925. Dr. Jan Emmanuel Gilibert, profesor i założyciel ogrodu botanicznego w Wilnie. – Ateneum Wileńskie 3 (9): 8–45.

* Slawiński W. 1926. Jan Emmanuel Gilibert. Przyczynki do życorysu profesora historji naturalnej i założyciela ogrodu Botanicznego Wszechnicy Wileńskiej. – Archiwum Historii i Filozofii Medycyny 4 (2): 233–249.

* Daszkiewicz P. Polityka i przyroda: rzecz o Jean Emmanuelu Gilibercie. – Warszaw, 1995. – 72 p

Nuorodos

¹ Gilibert J. E. Flora Litvanica inchoata seu enumeratio plantarum: quas circa Grodnam collegit…, Collectio 1, 2, 3. – Grodnae 1781. – 308 p.; Gilibert J. E. Flora Litvanica inchoata seu enumeratio plantarum: quas circa Grodnam collegit…, Collectio 4, 5. – Vilnae, 1782. – 294 p.

² Gilibert J. E. Exercitium botanicum, in schola principe universitatis Vilnensis peractum die 15 mensis Julii, anno 1782, seu Enumeratio methodica plantarum tam indigenarum quam exoticarum, quas proprio marte determinaverunt alumni in campis Vilnensibus, aut in horto botanico universitatis, quasque juxta leges artis demonstrarunt praeside Joanne-Emmanuel Gilibert. – Vilnae, 1782.

³ Gilibert J. E. Exercitia phytologica, quibus omnes plantae Europeae … Plantae Lithuanicae cum Lugdunensibus comparatae. Volume 1. – Lugduni, 1792. – 388 p.; Gilibert J. E. Exercitia phytologica, quibus omnes plantae Europeae … Plantae Lithuanicae cum Lugdunensibus comparatae. Volume 2. – Lugduni, 1792. – 287 p.

⁴ Gilibert J. E. (par). Le Calendrier de flore pour l’année 1778 autour de Grodno et pour l’année 1808, autour de Lyon. – Lyon 1809. – 88p.

⁵ Gilibert J. E. (curante). Caroli Linnaei … Systema Plantarum Europae: Exhibens Characteres Naturales Generum, Characteres Essentiales Generum & Specierum, Synonima Antiquorum, Phrases Specificas Recentiorum Halleri, Scopoli, &c., Descriptiones Rariorum, Nec-non Floras Tres Novas, Lugdunaeam, Delphinalem, Lithuanicam, Non Omissis Plantis Exoticis In Hortis Europae Vulgo Obviis. Vol 1-7. – Coloniae-Allobrogum, 1785-1787.

⁶ Gilibert, J. E. Histoire Des Plantes D’Europe Les Plus Communes, Les Plus Utiles Et Les Plus Curieuses, Ou, Élémens De Botanique Pratique: Ouvrage Dans Lequel On Donne Le Signalement Précis, Suivant La Méthode Et Les Principes De Linné, Des Genres Et Des Espèces Leur Synonymie, Leurs Propriétés, Et Une Suite D’observations Rédigées D’après Nature. 2e éd, – Lyon, 1806. – 537 p.

⁷ Gilibert J. E. Le médecin naturaliste. – Paris, 1800.

Gimė 1951 vasario 26 d. Reškutėnų kaime (Švenčionių r.). 1969 m. baigė Švenčionėlių 1-ąją vidurinę mokyklą. 1975 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo biologijos ir chemijos vidurinės mokyklos mokytojo specialybę.

1975–1978 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, 1978–1979 m. Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos laborantas, 1979–1986 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1986–1995 m. – vyresnysis mokslinis darbuotojas. 1992–1995 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos katedros vyresnysis dėstytojas, 1995–2016 m. – docentas.

1985 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Giberelino rūgšties poveikis pupelių hipokotilių atkarpų bei žirnių lapų nukleorūgščių ir baltymų sintezei“¹. 1985 m. suteiktas biologijos mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas mokslų daktaru.

Disertaciniame darbe pateikti eksperimentų duomenys, rodantys giberelino rūgšties poveikį citoplazminių nukleorūgščių bei baltymų sintezei tįstamuoju augimu augančiose pupelių hipokotilių atkarpose ir žirnių lapuose. Naudojant žymėtas (¹⁴C) aminorūgštis, analizuojami šio fitohormono veikimo keliai augalinėse ląstelėse bei galimi jo veikimo būdai.

Tyrė fitohormono auksino transportą, metabolizmą ir veiklą augalo augimo ir morfogenezės procesuose. Išspausdino apie 40 mokslinių straipsnių.

1988 m. stažavosi Minsko Eksperimentinės botanikos institute, 1990 ir 1991 m. Timiriazevo vardo Augalų fiziologijos institute Maskvoje.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Gruzijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje.

Vilniaus pedagoginiame universitete (vėliau Lietuvos edukologijos universitetas) dėstė augalų fiziologiją, molekulinę biologiją, vedė augalų fiziologijos laboratorinius darbus. Publikavo metodinių leidinių: „Biologinės membranos“² ir „Augalų fiziologijos laboratoriniai darbai“³.

1995 m. – VPU Senatas suteikė docento pedagoginį laipsnį.

Tęstinio leidinio „Lietuvos biologinė įvairovė “ redakcinės kolegijos narys.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos, Lietuvos botanikų draugijos, Lietuvos biochemikų draugijos narys. Buvo Lietuvos augalų fiziologų draugijos valdybos narys.

Nuorodos

¹ Žemėnas J. Giberelino rūgšties poveikis pupelių hipokotilių atkarpų bei žirnių lapų nukleorūgščių ir baltymų sintezei. – Vilnius, 1985. – 24 p.

² Žemėnas J. Biologinės membranos – struktūra ir funkcijos. – Vilnius, 2004. – 60 p.

³ Žemėnas J. Augalų fiziologijos laboratoriniai darbai. – Vilnius, 2008. – 50 p.