Zoologijos (N 014) mokslo kryptis:
Pagrindinių priėmimo į doktorantūros studijas procedūrų terminai:
| Priėmimo į doktorantūra procedūra | Datos | |
| 1. | Prašymų ir priėmimo dokumentų pateikimas | 2026 m. balandžio 7 d. – birželio 19 d. (iki 12:00 val.) |
| Prašymų ir priėmimo dokumentų pateikimas stojantiesiems, išsilavinimą įgijusiems užsienio aukštojo mokslo institucijoje, ir neturintiems diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento | 2026 m. balandžio 7 d. – gegužės 18 d. (iki 12:00 val.) | |
| 2. | Motyvaciniai pokalbiai su priėmimo komisija | 2026 m. liepos 2 d. (11:00 val.), Konferencijų salėje; bus sudaryta galimybė dalyvauti nuotoliu |
| 3. | Stojančiųjų į doktorantūrą informavimas apie preliminarius konkurso rezultatus | 2026 m. liepos 3 d. nuo 14:00 val. |
| 4. | Apeliacijų dėl priėmimo rezultatų pateikimas | Iki 2026 m. liepos 7 d. 10:00 val. |
| 5. | Stojančiųjų į doktorantūrą informavimas apie galutinius konkurso rezultatus | 2026 m. liepos 9 d. 15:00 val. |
| 6. | Sutarčių su pakviestaisiais į doktorantūrą sudarymas | 2026 m. liepos 13 d. – 17 d. iki 15:00 val. |
2026 m. priėmimo į doktorantūrą atrankos kriterijai
| Mokslo kryptis, kodas | Zoologija, N014* | ||
| Atrankos procedūra | Motyvacinis pokalbis** | ||
| Konkursinio balo sandara ir jų koeficientai | |||
| Diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis (SV), iki 10
balų |
Pokalbio įvertinimas (PĮ), iki 10 balų | Mokslinės patirties ir mokslo
darbų įvertinimas (MD)***, iki 3 balų |
|
| 1 x (SV) | 1 x (PĮ) | 1 x (MD) | |
| Minimalus balas | 18 | ||
*Viena iš dviejų stojimui teikiamų rekomendacijų turi būti parašyta potencialaus temos vadovo.
Atrankos kriterijai:
**Pokalbis vyks pasirinktos disertacijos tema. Pokalbis vertinamas atsižvelgiant į stojančiojo mokslinę kompetenciją, motyvaciją pasirenkant disertacijos temą, teorinį pasirengimą bei pradinius metodinius įgūdžius.
***Pretendentų mokslinė patirtis vertinama pagal jų paskelbtus mokslo darbus ir dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Balai skiriami:
0,25 balo – už dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse konferencijose su paties pristatytu žodiniu ar stendiniu pranešimu (nepriklausomai nuo konferencijų skaičiaus);
0,5 balo – už paskelbtus mokslinius straipsnius recenzuojamuose žurnaluose (nepriklausomai nuo straipsnių skaičiaus), neturinčiuose citavimo indekso (IF);
1 balas – už kiekvieną mokslinį straipsnį recenzuojamame žurnale, turinčiame IF, skiriama po 1 balą.
Mikrobiota yra svarbi stuburinių organizmų dalis, daranti įtaką imuninės sistemos veiklai, jautrumui infekcijoms ir natūraliųjų antikūnų (nAk) susidarymui. Šie žarnyno mikrobiotos skatinami antikūnai dažnai atpažįsta glikaninius epitopus ir veikia kaip įgimtos imuninės sistemos dalis. Svarbu tai, kad nAk išlieka aktyvūs kraujasiurbiuose vabzdžiuose po kraujo siurbimo, sudarydami prielaidas sąveikai tarp šeimininko kilmės antikūnų ir pernešėjų mikrobiotos. Šis reiškinys gali būti reikšmingas tiriant Haemosporida būrio parazitus, tokius kaip Plasmodium.
Darbe keliama hipotezė, kad paukščių žarnyno mikrobiotos sukelti nAk gali veikti maliarinių parazitų vystymąsi pernešėjuose. Tyrimo metu bus tiriama laukinių paukščių nAk įvairovė ir jų sąsajos su mikrobiotos sudėtimi, nustatomos pernešėjų žarnyne esančios bakterijos, kurias atpažįsta šie antikūnai, taip pat eksperimentuose su kanarėlėmis, Culex pipiens uodais ir Plasmodium parazitais vertinamas šeimininko mikrobiotos poveikis parazito vystymuisi. Tyrimas suteiks naujų žinių apie šeimininko, mikrobiotos ir pernešėjo tarpusavio sąveikas bei jų reikšmę pernešėjų platinamų patogenų vystymuisi.
Parazitinės ligos, ypač plintančios vektorių pagalba, sudaro didelę dalį infekcinių ligų pasaulyje. Kintant klimatui šios ligos sparčiai plinta į šiaurinius regionus. Siekiant kontroliuoti patogenų keliamas grėsmes būtina žinoti apie šių patogenų biologiją ir paplitimą. Studijų metu bus tiriamas paukščių kraujas ir kraujasiurbiai vabzdžiai siekiant išaiškinti galutinius šeimininkus ir galimus vektorius. Subrendusios onchocercidų patelės produkuoja mikrofiliarijas kurios patenka į šeimininko kraujotaką ir gyvena kraujyje arba odoje. Mikrofiliarijos lengvai aptinkamos paukščių kraujyje taikant kraujo sluoksniavimo metodą. Nepaisant to, parazitų rūšių identifikavimas naudojant mikrofiliarijų morfologinius požymius, dėl jų morfologinio panašumo, išlieka labai sudėtingas, todėl užsikrėtusių paukščių kraujas bus toliau tiriamas ne tik mikroskopuojant, bet ir taikant molekulinės genetikos metodus. Siekiant sukurti genetinius markerius bus tiriami ir suaugę nematodai. Molekuliniai metodai padėtų supaprastinti visų vystymosi stadijų paukščių filiarioidų diagnozę ir rūšių identifikavimą tiek šeimininkų kraujyje, tiek audiniuose.
Paukščių maliariniai parazitai kelia didelę grėsmę laukiniams gyvūnams. Dėl gamtoje paplitusių mišrių infekcijų yra būtina geriau suprasti vietinių ir afrikinių Plasmodium parazitų dinamiką. Tyrime keliama hipotezė, kad dėl geresnio prisitaikymo prie vietinių pernešėjų, Europoje paplitę Plasmodium parazitai gali vaidinti lemiamą vaidmenį darant įtaką afrikinių Plasmodium rūšių multikloniškumui ar net blokuojant jų pernešimą mišrių infekcijų metu. Taikant šiuolaikines molekulines priemones, šis tyrimas suteiks naujų įžvalgų apie paukščių maliarinių parazitų vystymąsi ir sąveiką su pernešėjais. Atliekant eksperimentus natūralioje parazitų aplinkoje siekiama papildyti teorines žinias apie Plasmodium parazitų perdavimą, sąveiką ir galimą plitimą gamtoje. Šiuo metu publikuotuose leidiniuose daugiausia dėmesio skiriama parazitų sąveikos tyrimams stuburiniuose šeimininkuose, o apie mišrias infekcijas pernešėjų organizme žinoma labai mažai. Sąveikų tarp parazitų suvokimas labai svarbus vertinant grėsmes paukščių populiacijoms, taip pat gali padėti suprasti veiksnius, turinčius įtakos naujoms pernešėjų platinamoms ligoms.