Lauko tyrimų bazės ir stacionarai

Pajūrio biologijos stotis

Gamtos tyrimų centro Pajūrio biologijos stotis (Kalno g. 22, Juodkrantė, Neringos sav.) yra atraminė GTC mokslinių tyrimų bazė pajūrio regione, kuri išsiskiria biogeografinėmis sąlygomis ir specifinėmis aplinkosaugos problemomis. Regionui būdingas jūrinis klimatas ir kitos geografinės sąlygos sukuria išskirtinius kraštovaizdžio elementus, ypatingą biologinės įvairovės sudėtį, turi įtakos gamtiniams procesams, kurie nėra būdingi kitoms šalies vietovėms.

Pajūrio biologijos stotyje renkama medžiaga fundamentinių gamtos ir fizinių mokslų sričių tyrimams pagal ilgalaikes institucines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas, taip pat įvairiems taikomosios mokslinės veiklos projektams įgyvendinti. Tai unikali vieta vandens ir sausumos jautrių ekosistemų transformacijoms dėl žmogaus poveikio vertinti, augalijos sukcesijoms ir gyvūnijos kompleksams ekstremaliomis sąlygomis aprašyti, gyvūnų gamtinėms migracijoms ir svetimžemių organizmų invazijoms stebėti.

Be pagrindinės paskirties, pagal kūrybinio bendradarbiavimo sutartis su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybės įstaigomis, Pajūrio biologijos stoties patalpos naudojamos edukacinei ir visuomenės gamtosauginei veiklai realizuoti.

Pajūrio biologijos stoties pastatas turi nekilnojamosios kultūros vertybės statusą ir yra saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinio parko Juodkrantės urbanistinio draustinio – centrinėje dalyje. Turėdamas senąjį pavadinimą Jenny, pastatas yra vienas iš trijų Juodkrantės istorinio vilų komplekso (Villenviertel) pastatų.

Pajūrio biologijos stotis renovuota pagal ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės finansuotą projektą „Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai“. Po kruopščių pastato ir infrastruktūros atkūrimo darbų buvo pagerintos tyrėjų darbo ir buities sąlygos, sukurta nauja mokslo žinių sklaidos erdvė.

Hidrobiologinių tyrimų laboratorija

Gamtos tyrimų centro Hidrobiologinių tyrimų laboratorija (Marių g. 22, Ventės k., Šilutės r.) yra svarbiausia hidrobiologinių lauko tyrimų bazė, kurioje sudarytos puikios sąlygos vykdyti mokslinę veiklą ištisus metus. Naudojantis baze, atliekami ekosistemų funkcionavimo tyrimai Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Vykdant tyrimus, ypatingas dėmesys skiriamas žuvų bendrijų ir atskirų rūšių ekologijos tyrimams, taip pat abiotinių ir biotinių veiksnių poveikio žuvų įvairovei ir ištekliams vertinimui. Bene išsamiausiai atliekami moksliniai tyrimai, vertinant verslinės žvejybos, industrinės plėtros (pvz., Klaipėdos uostas) įtaką žuvų ištekliams ir atskiroms rūšims. Baze naudojasi ir kitų sričių specialistai, kurių tyrimai susiję su paukščių pernešamais kraujo parazitais. Į bazę atvyksta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentai, vizituojantys specialistai įgyvendinti nacionalinius ar tarptautinio bendradarbiavimo projektus.

Hidrobiologinių tyrimų laboratorijos pastatas įdomus tuo, kad 1540 m. pirmą kartą buvo paminėtas kaip Ventės smuklė. Ją lankė keliauninkai, sielininkai, medžiotojai, medžio ruošėjai, žvejai, netoli smuklės buvo laikina prieplauka. 1948 m. čia įkurta Biologijos instituto Ventės hidrobiologinė stotis. Joje dirbti buvo galima tik šiltuoju metų laiku. 1948–1956 m. čia atlikti pirmieji išsamūs Kuršių marių vandenų ir dugno nuosėdų tyrimai. Taip pat vertinta pakrančių ir vandens augalija, dugno bestuburiai, nėgių ir žuvų įvairovė, jų mityba.

2013 m. Hidrobiologinių tyrimų laboratorija renovuota pagal ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės finansuotą projektą „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA)“. Įgyvendinant šį projektą, stotyje iš esmės pagerintos darbo sąlygos tyrėjams, įrengta laboratorija mėginiams analizuoti ir saugoti. Sukurta šiuolaikinė mokslinių tyrimų infrastruktūra bendrosioms Lietuvos jūrinio sektoriaus mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms.

Drūkšių biologijos stotis

Gamtos tyrimų centro Drūkšių biologijos stotis (Zarasų r., Raipolės k., 12) yra atraminė GTC ekologinių, mokslinių tyrimų bazė Aukštaitijos regione, įkurta prie didžiausio ežero Lietuvoje – Drūkšių. Drūkšių ežerui ir jo pakrantėms būdinga didelė biotopų įvairovė – skirtingai užaugančios vandens, miškingos, užpelkėjusios teritorijos, natūralus ir žmogaus transformuotas atviras kraštovaizdis. Pagal hidrobiologinę klasifikaciją Drūkšiai yra stintinis-seliavinis ežeras. Jo ichtiofauna turtinga ir įdomi, veikiant Ignalinos atominei elektrinei (IAE), ji gana smarkiai keitėsi dėl ekologinių sąlygų kaitos ir naujų rūšių introdukcijos. Ekologinių tyrimų stotis pradėta kurti praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio pradžioje, prasidėjus (1974 m.) pirmiems IAE statybos darbams. Biologijos stoties pagrindinė misija buvo IAE poveikio įvertinimas Drūkšių ežerui (elektrinės aušintuvui) ir aplinkinių elektrinės regionų gamtinei ekosistemai bei su šia problema susiję įvairūs moksliniai tyrimai. Pradėjus veikti IAE antram blokui (1987 m.), dėl išaugusios šiluminės taršos paspartėjo visos ežero ekosistemos pokyčių eiga. Atitinkamai išaugo mokslinių tyrimų poreikis ir jų vaidmuo nustatant ekosistemos pokyčius. Ekologinėje stotyje dirbo daug mokslininkų iš įvairių Lietuvos ir užsienio šalių institucijų. Išsiplėtė tyrimo bazė, buvo įrengtos naujos laboratorijos, pastatyti stacionarūs pastatai, laivų elingas ir prieplauka, kad mokslininkai tyrimus galėtų vykdyti ištisus metus. Gamtos tyrimo centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos mokslininkai nuolat vykdė žuvų bendrijų ir populiacijų tyrimus ir monitoringą IAE aušintuve Drūkšių ežere pagal programą „Atominė energetika ir aplinka“. Branduolinės geofizikos ir radiologijos laboratorijos mokslininkai vykdė aplinkos radiologinės būklės ir radionuklidų akumuliacijos ir sklaidos tyrimus Drūkšių ežere ir elektrinės regione. Pagal Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus Europos Sąjungai 2009 m. elektrinė buvo uždaryta. Uždarius IAE, Drūkšių ežeras tapo nebešildomas, tai sukūrė unikalią progą vėl tyrinėti ežerą ir jame gyvenančias hidrobiontų bendrijas ir populiacijas bei jų atsistatymo galimybes.
Drūkšių biologijos stotis taip pat naudojama ir kitiems moksliniams tyrimams, atliekamiems Aukštaitijos regione. Pastaruoju metu ji buvo naudojama įvairių projektų (FISHPAR, TRANSWAT, INVA) numatytoms užduotims vykdyti. Drūkšių ežeras taip pat yra ypatingas tuo, kad jame jau daugiau nei 60 metų yra vykdomas kasmetinis nepertraukiamas žuvų bendrijos monitoringas, kurio metu sukaupti duomenys naudojami ir kitų tyrimų metu. Drūkšių biologijos stotis yra ypač reikšminga, nes užtikrina tokių tyrimų vykdymą Lietuvoje.

Pajūrio krantotyros laboratorija

Gamtos tyrimų centro Pajūrio krantotyros laboratorija (Nidos–Smiltynės plentas Nr. 1, Nida, Neringos sav.) yra seniausiai veikianti (nuo 1956 m.) ir vienintelė Lietuvoje tyrimų bazė, kurioje natūraliomis gamtinėmis sąlygomis atliekami jūros krantų dinamikai įtakos turinčių veiksnių ir procesų tyrimai. Tai unikali vieta, kurioje susitinka sausuma su vėjo ir vandens stichijomis bei žmogaus poveikiu.

Pajūrio krantotyros laboratorijoje renkama medžiaga įvairiems taikomosios mokslinės veiklos projektams įgyvendinti ir atliekami gamtos ir fizinių mokslų sričių fundamentiniai tyrimai ir eksperimentai pagal ilgalaikes institucines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas. Laboratorijoje tyrimus atlieka ne tik GTC, bet ir kitų Lietuvos bei užsienio institucijų mokslininkai, tyrimų medžiagą renka doktorantai ir magistrai, praktiką atlieka studentai, gamtosaugos klausimais pasitarti atvyksta Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Neringos savivaldybės administracijos darbuotojai.

×