Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai dr. Milda Stankevičiūtė, dr. Justas Dainys ir vyr. laborantas Arminas Naujokas, vykdydami projektą „BaltWreck“, šių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais kartu su Lenkijos ir Vokietijos kolegomis dalyvavo dviejose ekspedicijose Baltijos jūroje. Mokslininkai tiria Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo metu nuskendusius tanklaivius, povandeninius karo ir kitus laivus. Skirtingų šaltinių duomenimis, Baltijos jūros dugne gali būti nuo 10 000 iki 100 000 laivų nuolaužų. Vis dėlto jūros dugnas iki šiol nėra pakankamai ištirtas, ypač atokesnėse ir gilesnėse Baltijos vietose.
Baltijos jūroje išliko net ir labai senų laivų nuolaužų dėl unikalių aplinkos sąlygų: vanduo yra vėsus, tamsus, šiek tiek sūrus, o deguonies kiekis priedugnio zonoje – mažas. Tokios sąlygos itin sulėtina korozijos ir medienos irimo procesus. Be to, Baltijos jūra netinkama gyventi laivagraužiams – dvigeldžiams moliuskams, kurie kitose jūrose greitai suardo medinių laivų nuolaužas. Dėl šių priežasčių senos medinės konstrukcijos Baltijoje išsilaiko išskirtinai gerai.
Ekspedicijų metu nuotolinio valdymo robotais buvo filmuojamas ir skenuojamas jūros dugnas, kuriami itin detalūs 3D modeliai, vertinama nuskendusių laivų būklė, renkami vandens ir nuosėdų mėginiai, vykdomi eksperimentai su moliuskais ir gaudomos žuvys. Mokslininkų tikslas – įvertinti, kaip iš nuskendusių laivų galinčios išsiskirti cheminės medžiagos (cheminis ginklas, amunicija, kuras ir kt.) veikia Baltijos ekosistemą ir žmonių sveikatą.
Pavojingiausi yra tie nuskendę laivai, kuriuose liko kuro (mazutas, dyzelinas), naftos, amunicijos, cheminių ginklų ar kitų pavojingų medžiagų. Dabar jų korpusų irimas spartėja dėl klimato kaitos, nes kylanti vandens temperatūra, didėjantis rūgštingumas ir stiprėjančios audros silpnina konstrukcijas. Žmogaus veikla, kaip dugninė žvejyba ar jūrų pramonės plėtra, dar labiau padidina teršalų išsiliejimo riziką. Pavyzdžiui, aplink vokiečių keleivinio laivo S/S Stuttgart, nuskendusio Antrojo pasaulinio karo metais prie Gdansko įlankos, nuolaužas jūros dugnas padengtas mazuto sluoksniu.
Tyrimų metu iš viso aplankyti 9 įvairaus tipo nuskendę laivai – nuo Lietuvos iki Vokietijos pakrančių.
Lietuvos vandenyse tiriame du objektus:
- Povandeninį laivą W-19, Antrojo pasaulinio karo rusų povandeninį laivą, kultūros paveldo objektą. Laivas buvo naudojamas vandenų minavimui ir torpedinėms atakoms, tačiau, manoma, pats užplaukė ant minos ir nuskendo apie 40 m gylyje.
- Nežinomo laivo nuolaužą (231123), rastą 2023 m. gruodį planuojamo vėjo jėgainių parko teritorijoje. Nors tikslus tipas dar nežinomas, duomenys rodo, kad tai greičiausiai krovininis laivas. Jo ekologinė grėsmė vertinama pagal naujausius surinktus duomenis.
Tyrimai vykdomi pagal Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „BaltWreck“ (STHB.02.02-IP.01-0009/23), kurį finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.
#SailingTogether, #BaltWreck, #SouthBaltic, #BalticSea
Nuotraukų autoriai: dr. Justas Dainys ir dr. Milda Stankevičiūtė
