Biologijos (N 010) mokslo kryptis

Kasmet Europos Sąjungoje pranešama apie daugiau kaip 1000 žmonių užsikrėtimo per maistą plintančiomis parazitinėmis infekcijomis atvejų. Per maistą plintančių parazitinių infekcijų poveikis žmonių sveikatai labai skiriasi priklausomai nuo parazito rūšies – nuo lengvo negalavimo iki sunkios ligos ir galbūt mirties. Plėšrieji žinduoliai yra plačiai paplitę Europoje ir yra daugybės parazitų šeimininkai. Apskaičiuota, kad plėšrieji žinduoliai yra maždaug 43 % žmogaus infekcijų sukėlėjų šeimininkai, imlūs įvairiems patogeniniams mikroparazitams. Ekologiniai veiksniai kartu su aplinkos pokyčiais, daugiausia atsirandančiais dėl žmogaus veiklos, gali padidinti parazitų plitimo riziką tarp laukinės gamtos, naminių gyvūnų ir žmonių. Todėl per maistą plintančių parazitų kontrolė yra vienas iš svarbiausių kokybės vertinimo prioritetų skerdyklose ir maisto įmonėse, o plėšrūnų vaidmuo kaip šių parazitų potencialių šeimininkų gali padėti suprasti infekcijų plitimo kelius ir jų kontrolės priemones.

Dėl savo mitybos įpročių, plėšrūnai tampa šeimininkais daugeliui parazitinių grupių, kurios daugiausia yra pavojingos žmonėms. Kadangi dauguma laukinių plėšrūnų vis dažniau apsilanko žmonių gyvenamose teritorijose bei kontaktuoja su naminiais gyvūnais, atsiranda didelė įvairių parazitų protrūkių tikimybė.  Naminės katės ir laukiniai katinių šeimos žinduoliai yra svarbūs Sarcocystis, Toxoplasma protistų ir Toxocara nematodų šeimininkai. Toxoplama gondii yra visame pasaulyje labai svarbus ir plačiai ištirtas zoonotinis patogenas, tačiau pastaruoju metu Lietuvoje moklsiniai šio patogeno tyrimo, kurio galutiniai šeimininkai – katiniai, beveik nevykdomi. Pasauliniu mastu vis dar trūksta tyrimų, kurių metu būtų įvertintas T. gondii paplitimo mastas laukinių katinių šeimos plėšrūnų mėginiuose. Toksokorozė yra gerai žinoma zoonotinė liga, kurią sukelia Toxocara nematodai, o daugiausia ja suserga vaikai, užsikrėsdami per nešvarias rankas, valgydami neplautus vaisius, daržoves. Katės platina Toxocara cati ir Toxascaris leonina, o šių parazitų paplitimas miesto aplinkoje Lietuvoje nėra išsamiai tyrinėtas.

Laukinių ir naminių katinių šeimos plėšrūnų vaidmuo platinant Sarcocystis, Toxoplasma ir Toxocara parazitus

Ieškant šių parazitų numatoma tirti paprastųjų lūšių (Lynx lynx), Ispaninių lūšių (Lynx pardinus) ir naminių kačių mėginius. Pažymėtina mėginių įvairovė, bus tiriami Lietuvoje paplitusių paprastųjų lūšių žarnynų ir ekskrementų mėginiai, naminių kačių ekskrementų mėginiai, aplinkos mėginiai surinkti prie Vilniaus mieste benamių kačių šėrimo vietų įkurtų žiemos namelių, surinkti prie vaikų žaidimo aikštelių ir smėlio dėžėse.  Taip pat bendradarbiaujant su Iberijos mokslininkais bus analizuojami DNR mėginiai išskirti iš Ispaninių lūšių ekskrementų. Paprastųjų lūšių mėginiai bus surinkti bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos mokslininkais. Paprastųjų lūšių raumenų žarnynų mėginiai bus surinkti bendradarbiaujant su Tado Ivanausko zoologijos muziejumi – nacionaline institucija, atsakinga už rastų negyvų ir sužeistų laukinių gyvūnų stebėjimą. Parazitai bus izoliuojami ir koncentroujami taikant tradicinius morfologinius-parazitologinius metodus. Tiriamų parazitų rūšys ir jų pasiskirstymas bus atskleidžiamas naudojant DNR analizės metodus ir bioinformatinę analizę. Gauti rezultatai bus naudingi vertinant žmogui ir naminiams gyvūnams svarbių parazitinių pirmuonių paplitimą gamtinėje ir miesto aplinkoje. Aprašytų tyrimų pagrindu planuojama išspausdinti 4-5 mokslinius straipsnius.

Pastaraisiais dešimtmečiais vienas iš didžiausią grėsmę ekosistemoms keliančių veiksnių –
ypač spartus augalus pažeidžiančių organizmų (patogenų, vabzdžių ir kt.) plitimas (Santini et al., 2013; Sikes et al., 2018; Caballol et al., 2024; Schertler et al., 2024). Jį skatina klimato kaita ir intensyvi tarptautinė prekyba (Kutnar et al., 2021), tokiu būdu augalų ligas sukeliantys organizmai patenka į naujas teritorijas ir sukelia didžiulius ekonominius ir ekologinius nuostolius (Raum et al. 2023).

Tiek Europoje, tiek visame pasaulyje vykdoma dabartinė augalų apsaugos nuo ligų praktika, kuriai būdingas didelės sintetinių trąšų ir pesticidų sąnaudos (FAO, 2021). Pavyzdžiui, kaip
tradicines kontrolės priemones naudojant cheminius pesticidus, jie vertinami kaip veiksmingi, tačiau jie kelia nemažai aplinkos ir sveikatos problemų, įskaitant dirvožemio degradaciją, vandens užterštumą ir atsparių patogenų padermių vystymąsi. Todėl suintensyvėjo alternatyvių kontrolės priemonių paieška, peržiūrimos ligų kontrolei taikomos strategijos – dabartiniu metu tai ypač svarbu, kai Europos Komisija paskelbė Žaliojo susitarimo strategiją, kuria siekiama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti bendrą cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką (Europos Komisija: The European Green Deal, https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en), numatytas Nulinės taršos veiksmų planas (EK: Zero Pollution
Action Plan, https://environment.ec.europa.eu/strategy/zero-pollution-action
plan_en#:~:text=On%2012%20May%202021%2C%20the,the%20Zero%20Pollution%20Stakehold er%20Platform).

Augalams patogeniniai mikroorganizmai pastaraisiais metais kelia didelę grėsmę ekosistemoms – plisti ir atsirasti naujoms ligoms skatina klimato kaita, pasaulinė prekyba ir ypač intensyvios monokultūros praktika tiek žemės ūkyje, tiek miškininkystės sektoriuje (Fisher et al., 2012; Jeger et al., 2021). Skaičiuojama, kad dėl augalų patogenų ir kenkėjų padarytos žalos kasmet prarandama iki 40 % ekonomiškai svarbių augalų derliaus (Savary et al., 2019), todėl siekiant apsaugoti pasėlius gerokai išaugo pesticidų naudojimas (FAO, 2021). Šiuo metu augalams apsaugoti nuo patogenų daugiausia naudojami sintetiniai pesticidai. Nors jie yra veiksmingi, jie galiausiai daro neigiamą poveikį aplinkai ir kelia pavojų vartotojų bei gyvūnų sveikatai, gali pakenkti netiksliniams augalams, vabzdžiams ir kt., taip pat prisidėti prie dirvožemio, vandens, oro taršos ir biologinės įvairovės nykimo. Tai paskatino ieškoti alternatyvių, gamtai ir žmonėms saugesnių biopesticidų ir mikroorganizmai yra minimi kaip vieni svarbiausių biopesticidų šaltinių, kurių tam tikros rūšys ar konsorciumai gali turėti antibakterinį ir (arba) priešgrybinį aktyvumą (Ab Rahman ir kt., 2018; Jeger ir kt., 2021; Lahlali ir kt., 2022; Pandit ir kt., 2022). Ir nors pastaraisiais metais moksliniai tyrimai su pavieniais mikroorganizmais ypač suaktyvėjo, deja, sėkmingam jų

konsorciumų kūrimui ir pritaikymui trūksta teorinių ir praktinių žinių. Todėl tikimasi, kad

įgyvendinus doktorantūros tema numatytas veiklas, tyrimų rezultatai suteiks naujos mokslinės informacijos apie mikroorganizmų rūšių, populiacijų pokyčius biotinio streso metu, kur jų pagrindu būtų galima tobulinti mikroorganizmų atrankos, tyrimų metodikas, kurios pagreitintų augalų (taigi, ir derliaus) kokybinę vertę.

Doktorantūros darbe numatomi šie moksliniai tyrimai:

– mikroorganizmų išskyrimas iš natūralios aplinkos ar sumodeliuotos biotinių/abiotinių

veiksnių sąlygojamos aplinkos (dirvožemio, Fabaceae šeimos augalų rizosferos,

endosferos);

– mikroorganizmų metagenominė analizė, filogenetinė analizė, klasifikacija, bioinformatinė ir statistinė analizė;

– atrinktų mikroorganizmų, tinkamų patogeninių (Fusarium, Alternaria ir kt. rūšių)

mikroorganizmų kontrolei, identifikavimas taikant molekulinės biologijos metodus;

– mikroorganizmų funkcinis charakterizavimas nustatant tiesiogines ir netiesiogines augalo

augimą skatinančias savybes;

– augalų kultūrų krėtimas paruoštomis mikroorganizmų kultūromis siekiant įvertinti jų

potencialą didinti augalo toleranciją tiriamiems biotiniams veiksniams in vitro.

Pastaraisiais dešimtmečiais vienas iš didžiausią grėsmę ekosistemoms keliančių veiksnių – ypač spartus augalus pažeidžiančių organizmų (patogenų, kenkėjų ir kt.) plitimas. Jį skatina klimato kaita ir intensyvi tarptautinė prekyba (Kutnar et al., 2021), tokiu būdu augalų ligas sukeliantys organizmai patenka į naujas teritorijas ir sukelia didžiulius ekonominius ir ekologinius nuostolius (Raum et al., 2023). Šios temos aktualumą lemia platus jos poveikis – yra žinoma, kad kenkėjai yra įvairių mikroorganizmų (kaip bakterijų, grybų ir kt.), kurių daugelis yra patogeniški augalams,
gyvūnams ar žmonėms, pernešėjai. Todėl labai svarbu tirti vabzdžių pernešamų mikroorganizmų biologinę įvairovę, kur jie atlieka lemiamą vaidmenį formuojant kenkėjų elgseną, virulentiškumą ir gebėjimą prisitaikyti, turi didelę reikšmę žemės ūkiui, miškams, ekologinei pusiausvyrai, visuomenės sveikatai (Santini et al., 2013; Sikes et al., 2018; Caballol et al., 2024; Schertler et al., 2024). Nors ši sritis yra labai aktuali tiek moksliniams tyrimams, tiek ir praktiniam taikymui, deja, duomenų apie su kenkėjais susijusias mikroorganizmų bendrijas labai trūksta (Gurung et al., 2019). Daugelyje tyrimų didžiausias dėmesys skiriamas pakankamai siauram patogenų ratui,
neatsižvelgiant į platesnį mikrobiomo sudėtingumą. Be to, kenkėjų, jų mikrobiotos ir aplinkos veiksnių dinaminė sąveika yra menkai suprantama, todėl turime labai ribotas galimybes prognozuoti ligos protrūkius ar kurti veiksmingas kontrolės priemones (Holt et al., 2024). Kita opi problema – sparti kenkėjų ir patogenų sąveikos raida, kurią lemia antropogeninė veikla, pavyzdžiui, per didelis pesticidų naudojimas, drastiški buveinių pokyčiai. Dėl to atsiranda naujų padermių ar rūšių, galinčių įveikti jau turimas ligų kontrolės strategijas (Lange et al., 2023). Šiems iššūkiams spręsti reikalingos pažangios mikroorganizmų analizės priemonės, integraciniai ekologiniai tyrimai ir tikslingos intervencijos, kuriomis būtų siekiama sutrikdyti patogenų plitimą. Todėl siekiant kurti tvarius patogenų kontrolės sprendimus, būtina sukaupti kuo daugiau informacijos apie mikroorganizmų biologinę įvairovę ir kenkėjo-mikrobiotos sąveiką.

Pastaraisiais metais kenkėjų mikrobiotos tyrimai labai išsiplėtė, nes būtina suprasti jų ekologinį vaidmenį, sąveiką su patogeniniais mikroorganizmais ir reikšmę žemės, miško ūkiui bei visuomenės sveikatai. Su kenkėjais susijusios mikrobiotos tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama jų įvairovei, funkcijoms ir galimam panaudojimui kenkėjų ir patogenų kontrolei (Lange et al., 2023; Coolen et al., 2022). Viena iš svarbiausių tyrimų sričių – kenkėjų mikroorganizmų bendrijų įvairovės tyrimai. Tyrimai, kuriuose naudojami didelio našumo sekoskaitos metodai, atskleidė, kad kenkėjai turi kompleksines mikrobiomų bendrijas, sudarytas iš bakterijų, grybų ir kt. organizmų. Ši mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį darant įtaką kenkėjų fiziologijai, dauginimuisi ir gebėjimui prisitaikyti. Pavyzdžiui, tiriant amarų mikrobiotą išryškėjo jų simbiotiniai ryšiai su tokiomis bakterijomis, kaip Buchnera aphidicola, kurios šeimininkui teikia svarbiausias maistines medžiagas (Coolen et al., 2022). Kitas svarbus klausimas – mikrobiotos vaidmuo kenkėjų ir patogenų sąveikoje. Tyrimai parodė, kad su kenkėjais susiję mikroorganizmai gali moduliuoti augalų, gyvūnų ir žmonių patogenų perdavimą. Pavyzdžiui, kenkėjai (kaip žievėgraužiai), turi grybų, kurie prisideda prie jų gebėjimo užkrėsti ir sunaikinti medžius šeimininkus, o tai turi didelių ekologinių ir ekonominių pasekmių (Chakraborty et al., 2023). Kenkėjų mikrobiotos tyrimai yra pakankamai nauja sritis, kuri nukreipta labai praktine linkme – vis labiau populiarėja tyrimai siekiant manipuliuoti kenkėjų mikrobiota, kad būtų sumažintas patogenų perdavimo potencialas. Nepaisant to, mokslinių tyrimų spragos išlieka, ypač siekiant suprasti dinamišką kenkėjų, jų mikrobiotos ir aplinkos veiksnių sąveiką. Todėl tikimasi, kad doktorantūros metu įgyvendinus numatytas veiklas, tyrimų rezultatai suteiks naujos mokslinės informacijos apie su kenkėjais susijusią mikrobiotą pritaikant žinias praktiškai tvariose kenkėjų ir patogenų kontrolės strategijose. Tolesni tarpdisciplininiai tyrimai padės geriau numatyti ir sumažinti su kenkėjais susijusias problemas, kurios pastaraisiais dešimtmečiais kyla ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Numatoma disertacijos tema: „Su kenkėjais susijusių mikrobiomų vaidmuo formuojant ekosistemų grėsmes: kenkėjų ir mikroorganizmų sąveikos tyrimai“ (angl. The role of pestassociated microbiomes in shaping ecosystem threats: research on pest-microorganism interactions“)

Doktorantūros darbe numatomi šie moksliniai tyrimai:

– kenkėjų mikrobiomų inventorizacija ir taksonominė klasifikacija (su kenkėjo rūšimi (kaip Ips typographus) susijusių mikrobų taksonų inventorizacija, naudojant sekoskaitos metodus, tokius kaip 16S rRNA, ITS, metagenominiai, etc.);

– mikroorganizmų įtakos kenkėjų virulentiškumui funkcinis charakterizavimas;

– biokontrolės būdų/sprendimų kūrimas panaudojant atrinktas mikroorganizmų padermes;

– kenkėjų lervų krėtimo metodikų optimizavimas mikroorganizmų kultūromis (protokolų in vivo sukūrimas).

Klimato kaita ir aplinkos sąlygų ekstremalėjimas globaliu mastu kelia iššūkius augalų produktyvumui ir išlikimui. Dėl neįprastų temperatūros pokyčių (įskaitant staigius šalčio epizodus), sausros, dirvožemio druskingumo ir sunkiųjų metalų taršos augalai patiria abiotinį stresą, kuris mažina derlingumą ir kelia grėsmę maisto saugumui. Todėl yra svarbu gilinti žinias augalų atsparumo mechanizmo tema ir kurti inovatyvias augalų apsaugos strategijas. Augalai prisitaiko prie nepalankių aplinkos sąlygų fiziologiniais, biocheminiais ir genetiniais mechanizmais. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugėja tyrimų, siekiančių išsiaiškinti augalų reakcijos į abiotinį stresą mechanizmus (Rouphael, Colla, 2020). Daug dėmesio skiriama antitioksidacinės sistemos veikimo, signalinių kelių (įskaitant fitohormonų), genų raiškos ir metabolitų tyrimams (Mittler, 2017; Verma et al., 2020). Greta fundamentinių augalų streso mechanizmo tyrimų vykdoma ir intensyvi šio mechanizmo genetinių, fiziologinių, biocheminių ir agronominių modifikavimo galimybių paieška. Šiuo metu svarbu, kad priemonės būtų ne tik inovatyvios priemonės bet ir tvarios (Zhao et al., 2021; Borrelli et al., 2018).

Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti augalų fiziologinius ir biocheminius atsakus į abiotinį stresą bei ieškoti būdų jų tolerancijai didinti. Doktorantūros studijų metu bus tiriamos molekulinės, ląstelinės ir ekofiziologinės adaptacijos, ypatingą dėmesį skiriant antioksidacinių sistemų aktyvumui, signalinių kelių reguliacijai bei inovatyvių augalų apsaugos priemonių paieškai. Tikimasi, kad tyrimų rezultatai prisidės prie fundamentinių žinių plėtros bei praktiškai pritaikomų metodų kūrimo, kurie padės užtikrinti tvarią žemdirbystę, didesnį derlių ir augalų prisitaikymą prie kintančių aplinkos sąlygų.

Numatomi tyrimai bus vykdomi kontroliuojamomis sąlygomis laboratorijoje. Modelinių nepalankių aplinkos sąlygų ir augimo reguliatorių poveikis ekonomiškai naudingų augalų funkcionavimui ir produktyvumui bus vertinamas taikant fiziologinius-biocheminius ir morfometrinius metodus.

Augalų ligų sukėlėjai (patogenai) yra vieni svarbiausių mikrobiomo komponentų, darančių didelį poveikį augaluose-šeimininkuose vykstantiems tiek ekologiniams, tiek evoliuciniams procesams. Taip pat, fitopatogeniniai mikroorganizmai (bakterijos, grybai) sukelia žymius ekonominius nuostolius daugelyje pasaulio šalių – augalų ligos lemia vidutiniškai iki 30 % pasaulinio pasėlių derliaus, tad kasmet padaromi milijardiniai nuostoliai. Todėl ypač didelis dėmesys pradėtas skirti patogeninių mikroorganizmų sąveikai su pažeidžiamais augalais. Pastarųjų metų tyrimai pasaulyje, tame tarpe ir Europoje, dabar daugiausia nukreipiami siekiant išsiaiškinti, kokie konkrečiai virulentiškumo faktoriai daro poveikį augalų sveikatai. Geresnis patogeninių mikroorganizmų turimų savybių žinojimas, populiacijos struktūros ir dinamikos supratimas gali paskatinti efektyvesnių kontrolės priemonių ir pažangesnių bei specifinių diagnostikos protokolų kūrimą.

Augalų ligas sukeliantys patogenai pastaraisiais metais Lietuvoje tiriami fragmentiškai, tyrimų atliekama per mažai. Tačiau jie yra svarbūs epidemiologine prasme – tyrimai suteiktų naujos informacijos apie sukėlėjų paplitimą Lietuvoje, o plačiau žvelgiant – ir Europoje. Geresnis patogeninių mikroorganizmų populiacijų struktūros ir dinamikos supratimas galėtų paskatinti efektyvesnių kontrolės priemonių ir pažangesnių bei specifinių diagnostikos protokolų kūrimą. Numatomo darbo tyrimų tikslas – naudojant molekulinės biologijos metodus identifikuoti ir genetiškai apibūdinti ligų sukėlėją(-us) augaluose-šeimininkuose, įvertinti jų virulentiškumo faktorius.

Šis darbas prisidėtų įgyvendinant 2022–2026 m. Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą „Kenksmingų medžiagų, patogenų ir nepalankių veiksnių sklaida besikeičiančioje aplinkoje rizikos vertinimo ir aplinkos kokybės gerinimo kontekste (TARŠA)“.

Klimato kaitos sąlygojamų veiksnių poveikis Žemės organizmų funkcionavimui ir ekosistemų būklei yra šiuo metu globaliai aktuali tema. Manoma, kad klimato kaita sukelia dažnesnius ekstremalius reiškinius, įskaitant gausius kritulius, stiprų vėją, karščio bangas ir sausras, galinčius sutrikdyti augalų augimą ir padaryti augalus pažeidžiamesnius. Klimato kaitos tyrimai rodo, kad daugelis augalų ateityje patirs didesnį stresą ir bus mažiau produktyvūs. Prognozuojama, kad karštais auginimo sezonais žemės ūkio augalų derlius gali sumažėti keliomis dešimtimis procentų. Todėl augalų reakcijos į besikeičiančias sąlygas ištyrimas svarbus ne tik fundamentine, bet ir praktine prasme.

Tyrimais yra parodyta, kad aukštesnė nei įprasta temperatūra lemia fiziologinius ir morfologinius augalo pokyčius. Ji paspartina augalų gyvenimo ciklą, augalai subręsta greičiau, todėl kinta fotosintezės intensyvumas ir mažėja derlius. Klimato kaitos poveikyje keičiantis augalų konkurencinėms sąlygoms iškyla būtinybė stiprinti žemės ūkio augalų gyvybines galias. Trūksta informacijos, kaip stresinės sąlygos paveiks augalų fiziologines reakcijas ir kokios draugiškos aplinkai priemonės gali būti naudingos žalingam poveikiui reproduktyvių organų formavimuisi sumažinti.

Tyrimai bus vykdomi natūraliomis lauko sąlygomis ir modelinėmis sąlygomis laboratorijoje. Žemės ūkio augalų produktyvumą nulemiančių procesų valdymo priemonių paieškai bus naudojami biostimuliatoriai. Modelinių klimato kaitos sąlygų ir biostimuliatorių poveikis ekonomiškai naudingų augalų funkcionavimui ir produktyvumui bus vertinamas taikant fiziologinius-biocheminius ir morfometrinius metodus. Prognozuojamų klimato sąlygų modeliavimas leis tirti galimą poveikį išteklių tvarumui bei atlikti priemonių jo apsaugai paiešką.

Numatomas doktoranto dalyvavimas tarptautiniuose mokslo renginiuose, kursuose, mokymuose. Darbo rezultatai bus viešinami tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir publikuojami mokslo žurnaluose referuojamuose Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS).

Siekiant paspartinti augalų augimą ir padidinti jų konkurenciją su piktžolėmis, tiek visame pasaulyje tiek ir Lietuvoje naudojami herbicidai. Piktžolių konkurencija yra vienas iš svarbiausių biotinių streso veiksnių, lemiančių pasėlių produkcijos sumažėjimą. Yra nustatyta, kad herbicidai sukelia abiotinį stresą augalams. Įvairaus stiprumo abiotiniai ir biotiniai veiksniai turi įtakos augalų vystymuisi, augimui ir galiausiai jų produktyvumui. Pasėlių konkurencija su nepageidaujamomis augalų rūšimis lemia mažesnį derlingumą, nepaisant to herbicidai yra laikomi pagrindine efektyvia nepageidaujamų augalų – piktžolių naikinimo priemone šiuolaikinėje augalininkystėje, padedanti apsaugoti pasėlių derlių, ekonominį pelną ir mažinanti augalų tarpusavio konkurenciją. Herbicidų bendras sunaudojimo mastas nemažėja visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Taigi, norint išvengti perteklinio herbicidų naudojimo, itin svarbu išanalizuoti  biologiškai aktyvių, ekologiškų preparatų naudojimo galimybes, siekiant paspartinti augalų augimą, eliminuoti nepageidaujamą herbicidų poveikį augalams, ir galiausiai, sumažinti herbicidų naudojimą žemės ūkyje. Šiam tikslui įgyvendinti gali pasitarnauti augalų probiotiniai preparatai, tačiau jų naudojimo potencialas dar nėra iki galo ištirtas. Būtina išsiaiškinti jų įtraukimo galimybes į augalų auginimo augalų auginimo biotechnologinius paketus, vykdant Europos žalio kurso strategiją, įtraukiant naujas technologijas vystant tvaraus ūkininkavimo politiką. Norint išsiaiškinti probiotinių preparatų potencialą, eliminuojant herbicidų sukeltą žalą augalams, bus atliekama biometrinių ir biocheminių (streso lygio markerių, fermentinės ir nefermentinės apsaugos sistemos ir hormoninės sistemos) parametrų analizė.