Biologijos (N 010) mokslo kryptis:
Atrankos kriterijai:
- Mokslinės publikacijos (MP). Pretendento publikacijos vertinamos taškais. Taškai už mokslines publikacijas skiriami pagal pridedamą lentelę ir perskaičiuojami į dešimtbalę
vertinimo sistemą. - Mokslinio tyrimo projektas (TP). Projektas rengiamas pagal Komiteto nustatytus reikalavimus. Projektą vertina Komiteto paskirti recenzentai. Galutinį balą sudaro recenzentų vertinimų vidurkis dešimtbalėje vertinimo sistemoje.
- Diplomo pažymių vidurkis (DV). Skaičiuojamas magistro arba jam prilyginto diplomo priedo / priedėlio bendras, t.y. studijų dalykų ir baigiamojo darbo, pažymių aritmetinis vidurkis.
- Motyvacijos pokalbis (PK). Pokalbio metu vertinama pretendentų pasirengimas ir motyvacija studijuoti atitinkamos mokslo krypties doktorantūroje, mokslinių publikacijų, mokslinės veiklos bei mokslinės patirties atitiktis pasirinktai tematikai, mokslininkų rekomendacijos, užsienio kalbų mokėjimas ir kt. Motyvacijos pokalbio galutinį balą sudaro Komiteto narių vertinimų vidurkis dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Į doktorantūros studijas gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurių motyvacijos pokalbio galutinis balas yra ne mažesnis kaip 7 balai.
Konkursinio balo sandara:
Stojančiųjų konkursinis balas (KB) sudaromas pagal aukščiau išvardintus atrankos kriterijus ir skaičiuojamas pagal formulę: KB = 0,1*MP + 0,2*TP + 0,2*DV +0,5*PK, kur:
MP – mokslinių publikacijų skaičiavimo balas dešimtbalėje sistemoje,
TP – mokslinio tyrimo projekto galutinis vertinimo balas,
DV – magistro diplomo ar atitinkamą kvalifikaciją patvirtinančio diplomo priedo/priedėlio bendras pažymių vidurkis,
PK – motyvacijos pokalbio galutinis balas.
Surinkus vienodą balų skaičių, aukštesnę vietą konkursinėje eilėje užimta tas pretendentas, kurio mokslinių publikacijų įvertinimas yra aukštesnis.
Priėmimo eiga:
- Pretendentas pateikia prašymą doktorantūros institucijos, į kurią pretenduoja, vadovui leisti dalyvauti doktorantūros atvirame konkurse. Kartu su prašymu pateikiami ir kiti anksčiau tekste nurodyti dokumentai. Konkurse dalyvauja tik laiku visus reikalingus dokumentus pateikę stojantieji.
- Į motyvacijos pokalbį su Komiteto nariais privalo atvykti visi stojantieji.
- Vadovaudamasi atrankos kriterijais, Komitetas sudaro atskiras prioritetines eiles į partnerinių institucijų doktorantūros tematikas pagal aukščiausią konkursinį balą.
- Per tris dienas po konkurso rezultatų suskaičiavimo, pretendentas gali teikti apeliaciją Komitetui; gavęs neigiamą Komiteto atsakymą, per tris dienas gali teikti apeliaciją institucijos, į kurį pretendavo, vadovui.
- Paskelbus pakviestųjų sąrašą, pretendentai, nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, tačiau Komiteto sprendimu atitinkantys doktorantūros studijoms keliamus reikalavimus, gali rinktis mokamas doktorantūros studijas, mokėdami doktorantūros institucijos nustatytą doktorantūros studijų mokestį.
- Su asmenimis, pakviestais į doktorantūros studijas, pasirašomos nustatytos formos dvišalės sutartys, kurių pagrindu rengiamas institucijos vadovo įsakymas dėl priėmimo į doktorantūros studijas.
- Jeigu po priėmimo lieka laisvų vietų, gali būti organizuojamas papildomas priėmimo etapas, kuris vykdomas ta pačia tvarka.
Pagrindinių priėmimo į doktorantūros studijas procedūrų terminai:
| Priėmimo procedūros | Datos ir terminai |
| Prašymų dalyvauti konkurse priėmimas: – Įgijusiems magistro laipsnį užsienio mokslo ir studijų institucijose, kurių kvalifikacijos pripažinimui būtinas dokumentų vertinimas: – Įgijusiems magistro laipsnį Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, ar įgijus kvalifikaciją, kuriai taikomas automatinis akademinis pripažinimas: |
2026 05 04 – 2026 07 01 (iki 17.00 val.)2026 05 04 – 2026 08 17 (iki 17.00 val.) |
| Priėmimo dokumentų tikslinimas po administracinės patikros: – Įgijusiems magistro laipsnį užsienio mokslo ir studijų institucijose, kurių kvalifikacijos pripažinimui būtinas dokumentų vertinimas: – Įgijusiems magistro laipsnį Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, ar įgijus kvalifikaciją, kuriai taikomas automatinis akademinis pripažinimas: |
2026 07 02 – 2026 07 07 (iki 17.00 val.)2026 08 18 – 2026 08 21 (iki 17.00 val.) |
| Doktorantūros komiteto posėdis, dalyvaujant stojantiesiems (motyvacijos pokalbis) | 2026 09 02-04 |
| Doktorantūros komiteto posėdis, nedalyvaujant stojantiesiems (konkurso rezultatų skaičiavimas) | 2026 09 02-04 |
| Pretendentų informavimas apie konkurso rezultatus | 2026 09 08 |
| Apeliacijų teikimas doktorantūros komitetui | 2026 09 09 – 2026 09 11 |
| Apeliacijų teikimas doktorantūros institucijos, į kurią asmuo pretendavo, vadovui | 2026 09 14 – 2026 09 18 |
| Pakviestųjų į doktorantūrą sąrašo skelbimas | 2026 09 22 |
| Studijų sutarčių su doktorantūros institucija pasirašymas | 2026 09 23 – 2026 09 28 |
| Doktorantūros studijų pradžia | 2026 10 01 |
Augalų atsakas į nepalankias aplinkos sąlygas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius tarpusavyje susijusius mechanizmus. Nepaisant intensyvių šios srities tyrimų, šiuo metu taikomų priemonių veiksmingumas skirtingoms augalų rūšims ir įvairioms stresinėms sąlygoms vis dar nėra pilnai ištirtas. Tikimasi, kad tolimesni tyrimai prisidės prie fundamentinių žinių plėtros ir praktiškai pritaikomų metodų kūrimo, kurie padės užtikrinti tvarią žemdirbystę, didesnį derlių bei augalų gebėjimą prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų.
Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti augalų adaptacinius atsakus į aplinkos sukeltą stresą ir nustatyti inovatyvius bei tvarius būdus jų tolerancijai didinti.
Numatomi tyrimai bus vykdomi laboratorijoje, naudojant kontroliuojamo klimato auginimo kameras. Tyrimo metu bus modeliuojamos nepalankios aplinkos sąlygos. Modelinių stresinių veiksnių ir augimo reguliatorių poveikis ekonomiškai svarbių augalų funkcionavimui bus vertinamas taikant fiziologinius, biocheminius ir morfometrinius metodus.
Apie augalų ligas pirmiausia signalizuoja vizualiniai augalų požymiai (simptomai), po kurių atsiradimo imamasi kovos priemonių prieš patogenus. Norint maksimaliai sumažinti žalą ūkio naudmenoms, svarbu nustatyti ligos židinius dar prieš pasirodant simptomams. Sisteminių augalų ligų atveju, kai patogenas plinta po visą šeimininko organizmą, simptomai gali išryškėti labai vėlai arba jų gali nebūti, o augalas tampa ilgalaikiu infekcijos židiniu bei tuo pačiu tampa labiau pažeidžiamas. Šių židinių identifikavimui reikalingos didelės pavyzdžių imtys, kas ženkliai padidina finansines ir darbo laiko sąnaudas. Auchenorrhyncha, Sternorrhyncha pobūrio atstovai (cikadelės, blakutės, amarai) minta augalų laidžiųjų audinių sultimis ir yra sisteminių augalų ligų sukėlėjų pagrindiniai pernešėjai, todėl gali pasitarnauti, kaip biosensoriai netiesioginiam augalų ligų išaiškinimui tikslinėse ekosistemose. Lietuvoje su šia vabzdžių grupe atliekama nedaug tyrimų ir jie apsiriboja tik vabzdžių rūšinės įvairovės bei specifinių patogenų pernešėjų paieška. Taip pat Lietuvoje trūksta specialistų turinčių darbo patirties renkant ir identifikuojant šiuos vabzdžius. Tyrimų metu gauti duomenys papildys žinias apie augalų ligų etiologiją, Auchenorrhyncha ir Sternorrhyncha vabzdžių rūšinę įvairovę, tiriamų vabzdžių lankomus augalus. Taip pat bus atliktas šios grupės vabzdžių „barkodavimas“ ir jų susiejimas su augalais šeimininkais naudojant naujos kartos sekoskaitos technologiją. Bus palyginta Lietuvos ir užsienio šalių mikroorganizmų bei vabzdžių įvairovė, kas padės tiksliau prognozuoti ir įvertinti galimas patogenų plitimo rizikas.
Klimato kaita ir aplinkos sąlygų ekstremalėjimas globaliu mastu kelia iššūkius augalų produktyvumui ir išlikimui. Dėl neįprastų temperatūros pokyčių (įskaitant staigius šalčio epizodus), sausros, dirvožemio druskingumo ir sunkiųjų metalų taršos augalai patiria abiotinį stresą, kuris mažina derlingumą ir kelia grėsmę maisto saugumui. Todėl yra svarbu gilinti žinias augalų atsparumo mechanizmo tema ir kurti inovatyvias augalų apsaugos strategijas. Augalai prisitaiko prie nepalankių aplinkos sąlygų fiziologiniais, biocheminiais ir genetiniais mechanizmais. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugėja tyrimų, siekiančių išsiaiškinti augalų reakcijos į abiotinį stresą mechanizmus (Rouphael, Colla, 2020). Daug dėmesio skiriama antitioksidacinės sistemos veikimo, signalinių kelių (įskaitant fitohormonų), genų raiškos ir metabolitų tyrimams (Mittler, 2017; Verma et al., 2020). Greta fundamentinių augalų streso mechanizmo tyrimų vykdoma ir intensyvi šio mechanizmo genetinių, fiziologinių, biocheminių ir agronominių modifikavimo galimybių paieška. Šiuo metu svarbu, kad priemonės būtų ne tik inovatyvios priemonės bet ir tvarios (Zhao et al., 2021; Borrelli et al., 2018).
Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti augalų fiziologinius ir biocheminius atsakus į abiotinį stresą bei ieškoti būdų jų tolerancijai didinti. Doktorantūros studijų metu bus tiriamos molekulinės, ląstelinės ir ekofiziologinės adaptacijos, ypatingą dėmesį skiriant antioksidacinių sistemų aktyvumui, signalinių kelių reguliacijai bei inovatyvių augalų apsaugos priemonių paieškai. Tikimasi, kad tyrimų rezultatai prisidės prie fundamentinių žinių plėtros bei praktiškai pritaikomų metodų kūrimo, kurie padės užtikrinti tvarią žemdirbystę, didesnį derlių ir augalų prisitaikymą prie kintančių aplinkos sąlygų.
Numatomi tyrimai bus vykdomi kontroliuojamomis sąlygomis laboratorijoje. Modelinių nepalankių aplinkos sąlygų ir augimo reguliatorių poveikis ekonomiškai naudingų augalų funkcionavimui ir produktyvumui bus vertinamas taikant fiziologinius-biocheminius ir morfometrinius metodus.
Klimato kaitos sąlygojamų veiksnių poveikis Žemės organizmų funkcionavimui ir ekosistemų būklei yra šiuo metu globaliai aktuali tema. Manoma, kad klimato kaita sukelia dažnesnius ekstremalius reiškinius, įskaitant gausius kritulius, stiprų vėją, karščio bangas ir sausras, galinčius sutrikdyti augalų augimą ir padaryti augalus pažeidžiamesnius. Klimato kaitos tyrimai rodo, kad daugelis augalų ateityje patirs didesnį stresą ir bus mažiau produktyvūs. Prognozuojama, kad karštais auginimo sezonais žemės ūkio augalų derlius gali sumažėti keliomis dešimtimis procentų. Todėl augalų reakcijos į besikeičiančias sąlygas ištyrimas svarbus ne tik fundamentine, bet ir praktine prasme.
Tyrimais yra parodyta, kad aukštesnė nei įprasta temperatūra lemia fiziologinius ir morfologinius augalo pokyčius. Ji paspartina augalų gyvenimo ciklą, augalai subręsta greičiau, todėl kinta fotosintezės intensyvumas ir mažėja derlius. Klimato kaitos poveikyje keičiantis augalų konkurencinėms sąlygoms iškyla būtinybė stiprinti žemės ūkio augalų gyvybines galias. Trūksta informacijos, kaip stresinės sąlygos paveiks augalų fiziologines reakcijas ir kokios draugiškos aplinkai priemonės gali būti naudingos žalingam poveikiui reproduktyvių organų formavimuisi sumažinti.
Tyrimai bus vykdomi natūraliomis lauko sąlygomis ir modelinėmis sąlygomis laboratorijoje. Žemės ūkio augalų produktyvumą nulemiančių procesų valdymo priemonių paieškai bus naudojami biostimuliatoriai. Modelinių klimato kaitos sąlygų ir biostimuliatorių poveikis ekonomiškai naudingų augalų funkcionavimui ir produktyvumui bus vertinamas taikant fiziologinius-biocheminius ir morfometrinius metodus. Prognozuojamų klimato sąlygų modeliavimas leis tirti galimą poveikį išteklių tvarumui bei atlikti priemonių jo apsaugai paiešką.
Numatomas doktoranto dalyvavimas tarptautiniuose mokslo renginiuose, kursuose, mokymuose. Darbo rezultatai bus viešinami tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir publikuojami mokslo žurnaluose referuojamuose Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS).