Pavyzdžio analizė, CETAF Žemės mokslų grupė
Klimato kaitos pasekmės: tyrimai Lietuvoje
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejus ne tik kaupia, saugo ir eksponuoja įvairius mineralus, uolienas ir fosilijas, bet ir prisideda prie visuomenės švietimo. Teminėmis parodomis ir interaktyviais užsiėmimais muziejus įtraukia įvairią auditoriją, įskaitant vaikus, studentus ir mokytojus. Tikslas – skleisti žinias apie Žemės geologinę sandarą, geologinius tyrinėjimus įdomiai ir prieinamai plačiajai auditorijai.
Muziejuje yra 85 kolekcijos, kuriose yra daugiau nei 5500 eksponatų, įskaitant mineralus, uolienas, vertingus Lietuvos mineralus, smėlį, meteoritus, fosilijas ir artefaktus, atskleidžiančius Žemės plutos įvairovę.
Ekspozicijoje ypač didelį susidomėjimą kelia paskutiniojo ledynmečio makrofaunos – mamutų ir gauruotųjų raganosių – radiniai. Šie artefaktai yra vykusių aplinkos pokyčių, ypač spartaus klimato atšilimo, įrodymas.
Ištirti ir neseniai datuoti įvairiose Lietuvos vietose rastų mamutų (Mammuthus primigenius Blum.) (18 objektų) dantų, kaulų, durklų (ilčių) pavyzdžiai priskirti viduriniojo Nemuno laikotarpiui (Nemunas 2) (Satkūnas ir kt., 2023). Lietuvoje rastų ir ištirtų mamutų radinių žemėlapis 2025 m. buvo atnaujintas trimis naujomis datomis, priklausančiomis Mickūnų 3 laikotarpiui. Nustatyta, kad seniausio Lietuvoje gyvenusio mamuto amžius yra 52 tūkst. metų, o jauniausio – 13,9 tūkst. m. Pasirodo, kad priešledynmečiu Lietuvoje mamutai gyveno beveik nuolat, klimato pašaltėjimai ir pašiltėjimai bei aplinkos pokyčiai jų gyvenimą sąlygojo palyginti nežymiai, tačiau pastebėta, kad daugiau datuotų radinių patenka į laikotarpį nuo 45 iki 38 tūkst. m. prieš dabartį. Klimato pašaltėjimo laikotarpis vadinamas Nemunu 2c, kada Lietuvoje buvo tundra. Kitas laikotarpis – klimato pašiltėjimas prieš 34–31 tūkst. m., vadinamas Mickūnų 3 arba Denekampo tarpstadialo pavadinimu, kai Lietuvoje jau augo miškai, daugiausia beržynai.
Aprašyti visi makrofaunos radinių metaduomenys: egzemplioriai aiškiai datuoti, dokumentuota radimo vieta, pateikta paleoaplinkos interpretacija, klimato sąlygos, archeologinė reikšmė.
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras
Kolekcijų skyrius
B. Poškienės nuotraukos
P2F (praeities ir ateities) projekto informavimo veiklos dalis
Medžių kamienai liudija Šiaurės Vakarų Lietuvoje augusį juros periodo mišką
Dinozaurų laikų medžiai Šiaurės Vakarų Lietuvoje, 2025 m. Karpėnų karjere surasti medžių kamienų fragmentai – galimai buvusio juros periodo miško įrodymai.
Medžių dalys gulėjo Papilės svitos, Kelovėjo aukšto (apatinio), vidurinės juros sluoksnyje (166–163 mln. m.). Lietuvos teritorija juros periodo metu beveik visą laiką buvo apsemta jūros vandens, todėl jos sluoksniuose surasti sausumos augalų ar gyvūnų liekanų – išskirtinis įvykis. Tai svarbus įrodymas, kad ir juros periodu kai kur atsirasdavo sausumos plotų, kur tekėjo upės ir klestėjo augmenija, tikėtina, gyveno ropliai ir paukščiai, kurių buvimo įrodymų dar neturime.
Susidomėjimas radiniais didžiulis ir per pirminę apžiūrą Gamtos tyrimų centro mokslininkai pagal medžio rieves negalėjo pasakyti kokiai rūšiai priklauso, nes gabalai labai suanglėję ir tai gali būti ne vienos rūšies medžių gabalai. Dar tiksliau atsakyti padėtų kiti metodai – medienos struktūros analizė ir cheminių žymenų tyrimai.
Atlikus tyrimus su skenuojančiu elektroniniu mikroskopu, padarytose nuotraukose išryškėjo kristalizacijos požymiai. Atlikus spektrometrinius matavimus, nustatyta, kad gamtinių radionuklidų yra labai mažai. Nustatyta medienos cheminė sudėtis.
Atpjauti kelių medžių pavyzdžiai parodė, kad pagal įžiūrimus požymius fosilinė mediena priklauso spygliuočių tipo medienai. Aiškiai matomos metinės rievės rodo sezoninį klimatą. Atsižvelgiant į vidurinės juros laikotarpį ir Šiaurės–Vidurio Europos regioną, preliminariai nustatytas šios fosilinės medienos Protopodocarpoxylon morfogeneras (M. Žukovskienės duomenys).
Tiriami radiniai nufotografuoti profesionaliai ir jų nuotraukos bus naudojamos moksliniuose straipsniuose.
Šiuo metu konsultuojamasi su įvairių mokslo sričių specialistais dėl galimų tyrimų, taip pat siekiama pasisemti patirties iš užsienio mokslininkų. Nepaprastai įdomus ir svarbus mokslui radinys toliau bus tiriamas, konservuojamas ir eksponuojamas.
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras
Kolekcijų skyrius
Juros periodo medžių radiniai, tyrimai ir pristatymas.
I. Satkūnienės, P. Starkevič, L. Šiliausko, P. Maigio nuotraukos.
