Moksliniai interesai
Žmogaus tiesioginės (žvejybos) ir netiesioginės (klimato kaitos) įtakos Kuršių marių žuvų bendrijoms įvertinimas, naudojant dinamiškus deterministinius modelius. Plėšrūno ir grobio sąveika, pagrįsta individo dydžiu. Pagrindinių Kuršių marių žuvų rūšių dydžių pasiskirstymas skirtingose amžiaus klasėse. Individų dydžių pasiskirstymo kaitos nustatymas, taikant dydžiu paremtus ekosistemos modelius, naudojant „Mizer“ paketą R programoje. Žvejybos masto įvertinimas ir galimų žuvų dydžių pokyčius sukeliančių mechanizmų nustatymas. Kuršių marių ekosistemos stabilumo įvertinimas, remiantis žuvų bendrijų atsparumu trikdžiams (žvejybai, temperatūros svyravimams, taršai). Trofinių grandinių pasikeitimo įvertinimas ir trofinių kaskadų atsiradimas trofiniuose tinkluose.
Disertacijos anotacija
Kuršių marios yra vienas iš produktyviausių vandens telkinių Lietuvoje, kuriame aptinkama daug versliniu ir rekreaciniu požiūriu vertingų žuvų rūšių. Norint išlaikyti tiek žmonėms, tiek ir kitiems organizmams svarbią žuvų biomasę, reikia palaikyti ekosistemos balansą ir efektyvų energijos perdavimą trofiniuose tinkluose. Šio darbo tikslas – ištirti žmonių tiesioginės (žvejybos) ir netiesioginės (klimato kaitos) įtakos pasekmes Kuršių marių žuvų bendrijoms, taikant dinamiškus deterministinius dydžiu paremtus ekosistemos modelius, naudojant „Mizer“ paketą R programinės įrangos aplinkoje. Skirtingų žvejybos ir temperatūros scenarijų modeliavimas leis nustatyti, kaip žvejybos pastangos keitimas gali paveikti Kuršių marių žuvų bendrijas ir jų atsparumą klimato kaitai. Darbo metu bus įvertintos didžiausių plėšrių žuvų individų sumažėjimo pasekmės Kuršių marių ekosistemai, nustatoma skirtingų žuvų rūšių kiekio ir biomasės pasiskirstymo skirtingose dydžių klasėse kaita laike, įvertinami trofinių grandinių pokyčiai ir žuvų bendrijų atsparumas trikdžiams (žvejybai, temperatūros svyravimams, taršai).
