Moksliniai interesai
Lietuvos ir Europos miškų augalijos ir EB svarbos buveinių tyrimai; augalijos dinamika; antrinių ir pakaitinių augalų bendrijų tyrimai; skaitmeniniai augalijos duomenų analizės metodai; augalijos duomenų bazių kūrimas ir priežiūra; didelių duomenų analizė; geografinių informacinių sistemų panaudojimas augalijos tyrimuose, įskaitant ir nuotolinius metodus; biogeografija; augalų rūšių ir bendrijų apsauga.
Disertacijos anotacija
Natūralios augalų bendrijos miškuose, pievose ir pelkėse teikia priebėgą įvairioms rūšims, užtikriną jų ekologinius poreikius ir gali palaikyti rūšių populiacijas stabilias, todėl šios bendrijos yra esminės saugant hemiborealinio regiono biologinę įvairovę. Didėjanti pasaulinė žmonių populiacija ir klimato kaita nulėmė žemės ūkyje naudojamų plotų didėjimą, todėl dalis bendrijų buvo sunaikinta, kitos – suskaidytos į fragmentus. Yra atliktų skaičiavimų, kad pasauliniu mastu net 90 % nukirstų miškų verčiama į dirbamos žemės plotus. Lietuvoje ariama žemė užima apie 46 %, kai kuriuose rajonuose žemės ūkio naudmenos sudaro daugiau kaip 75 % visos teritorijos. Žemės ūkio kraštovaizdyje išliko tik žmogaus įveisti ar apleistų vietų pionieriai miško ploteliai, pirmųjų sukcesinių stadijų drėgni krūmynai pažemėjimuose ar sausų krūmynų juostos šlaituose.
Ar šios sutrikdytos bendrijos gali prisidėti prie biologinės įvairovės stabilumo užtikrinimo žemės ūkio veiklos nualintame kraštovaizdyje? Tradiciniais augalijos tyrimų metodais surinktų aprašymų analizė negali vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Todėl rengiant disertacinį bus vykdomi lauko tyrimai ir renkama medžiaga. Duomenys bus renkami po visą šalies teritoriją išdėstytuose, maždaug 100 km2 dydžio tyrimo plotuose, atspindinčiuose gamtines sąlygas ir antropogeninio įsavinimo skirtumus. Augalijos aprašai atliekami miškuose ir krūmynų bendrijose, papildomai surenkami duomenys atspindintys geografinius, klimatinius ir ekologinius bendrijų ypatumus.
Tyrimų metu gauti rezultatai esmingai prisidėtų prie pilnesnio Europos augalijos įvertinimo, kartu įvertintų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartuose numatytų ekoschemų efektyvumą saugant biologinę įvairovę.
Katilius K., Marozas V. 2020. Invazinio uosialapio klevo (Acer negundo L.) įtaka natūralioms paupių miškų bendrijoms. – Žmogaus ir gamtos sauga 2020 : mokslo straipsnių rinkinys: 98–100. https://doi.org/10.7220/2538-9122.2020