In memoriam Aloyzui Ramuniui Budriūnui (1938–2023)

Birželio 23 d. Lietuvos botanikų bendruomenė neteko kolegos, ilgamečio Botanikos instituto darbuotojo, buvusio Kauno botanikos sodo direktoriaus, Aloyzo Ramunio Budriūno.

Aloyzas Ramunis Budriūnas gimė 1938 m. sausio 29 d. Kaune. 1954 m. baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, pasirinko studijuoti miškininkystę, tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1959 m. baigęs Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą, įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. Iki 1961 m. dirbo miškininku įvairiose girininkijose, buvo Vilniaus miškų ūkio Riešės girininkijos girininkas. Nuo 1961 m. Aloyzas Ramunis Budriūnas pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Botanikos institute. 1975–1988 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto direktoriaus pavaduotoju mokslui, 1975–1991 m. – Botanikos instituto Kauno botanikos sodo direktoriumi. Nuo 1992 m., Kauno botanikos sodą priskyrus Vytauto Didžiojo universitetui, iki pat 2000 m. buvo šios institucijos vyresnysis mokslo darbuotojas ir direktorius.

1971 m. Vilniaus universitete A. R. Budriūnas apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Kai kurie topologiniai-fitocenologiniai gamtinių estetinių išteklių tyrimo metodai“. 1971 m. jam suteiktas biologijos mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas mokslų daktaro laipsnis. Disertaciniame darbe jis ištyrė ir pagrindė kraštovaizdžio estetinių išteklių, gamtovaizdžio ir regyklos vienybės sampratą, iškėlė objektyvaus jų vertinimo galimybę, pateikė detalaus vertinimo metodiką bei Lietuvos estetinių išteklių žemėlapį. Detaliam augalijos vertinimui pateikė originalią matematiškai pagrįstą projekcinio padengimo vertinimo skalę. Po disertacijos gynimo dirbo kraštovaizdžio ekologijos srityje, išspausdino 62 mokslinius, 71 mokslo populiarinamąjį straipsnį. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Farmakognozijos mokomosios praktikos vadovas“, „Lietuvoje auginami medžiai ir krūmai“, „Kauno botanikos sodo sumedėję augalai“, „Pietų Pabaltijo botanikos sodų ir dendrarijų sumedėję augalai“, „Jiesios landšaftiniame draustinyje“, „Žalioji sodybos skraistė“, „Kraštovaizdžio estetinio rekreacinio vertinimo metodika“; mokymo priemonę: „Ūkio kraštovaizdžio tvarkymas“. Buvo trijų apgintų daktaro disertacijų darbo vadovas.

A. R. Budriūnas buvo aktyvus mokslinių ekspedicijų dalyvis. 1961 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Dauguvos slėnyje, 1965 m. – pietrytinėje Estijos dalyje ir Pskovo srityje, 1967 m. – pietrytinėje Latvijos dalyje, 1971 m. – Hyjumos saloje, 1973 m. – Gaujos slėnyje, 1978 m. – Lahemos nacionaliniame parke ir šiaurinėje Estijoje, 1981 m. – Abavos upės slėnyje, 1984 m. – Estijos šiaurės vakarinės dalies vandens telkiniuose ir pelkėse, 1985 m. –Kedrų Daubos rezervate Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, 1986 m. – Centrinėje Vidžemės aukštumoje Latvijoje, 1990 m. – Saremos saloje, 1992 m. – Salaspilyje, Cėsyje, Tartu. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Čekoslovakijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, Lenkijoje, Estijoje, Ispanijoje bei SSRS botanikos sodų tarybos išvažiuojamosiose sesijose, pažymint sodų jubiliejines datas.

Jo moksliniai darbai buvo pastebėti tarptautinės bendruomenės ir puikiai vertinami. Visasąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje 1970 m. A. R. Budriūnui paskirtas III-iosios vietos pažymėjimas už Žuvinto rezervato tyrimus, 1973 m. – sidabro medalis už augalų introdukcijos ir apželdinimo idėjos sklaidos organizavimą, 1989 m. – sidabro medalis už landšaftinio tipo parko struktūros principinės schemos paruošimą ir autorinę priežiūrą, realizuojant viso parko projektą bei esamų želdynų rekonstrukciją Tauragės statybinių medžiagų gamybiniame susivienijime. 1992 m. pasaulinėje gėlininkystės parodoje „World Horticultural Exhibition Floriade 1992“ už daugiamečių dekoratyvinių augalų ekspoziciją paskirta III-ioji vieta.

Mokslininkas savo botaninėmis žiniomis dosniai dalinosi su jaunimu. Vilniaus dailės akademijoje jis dėstė botanikos dalykus kraštovaizdžio architektūros studentams, Vytauto Didžiojo universitete – kursus „Želdynai urbanizuotoje aplinkoje“, „Miestų želdiniai“; Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje – kursą „Ūkininkavimas parkuose“. 1977 m. jam suteiktas biogeocenologijos ir ekologijos vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslinis vardas, 2000 m. – docento pedagoginis vardas.

A. R. Budriūnas aktyviai dalyvavo ir visuomenės kultūriniame gyvenime. 1988 m. jis apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo garbės raštu už ilgametį darbą gamtos apsaugos srityje ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. 1989–1993 m. buvo Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Kauno skyriaus pirmininkas. Mokslo žurnalo „Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai“ (1999 m. ir 2002 m.) vyriausiasis redaktorius, kelių mokslo leidinių atsakingasis redaktorius. Kauno apskrities gražiausių sodybų vertinimo komisijos narys, Rekreacinės infrastruktūros valstybiniuose miškuose įvertinimo apžiūrų komisijos narys, absolventų klubo „LŽŪU Alumni“ vienas steigėjų ir narys, VDU Kauno botanikos sodo draugų klubo revizijos komisijos narys. 1996–2000 m. – VDU Senato narys, 1975–1988 m. – televizijos laidų iš Kauno „Gamta ir mes“ visuomeninis vedėjas.

Buvo labai sportiškas, propagavo aktyvų gyvenimo būdą, profesionaliai žaidė stalo tenisą. Jam rūpėjo visuomenės sveikata, buvo Pasaulinės sveikatos organizacijos, Sveikų miestų projekto, Kauno sveiko miesto projekto vykdomojo komiteto narys.

Aloyzas Ramunis Budriūnas nugyveno ilgą ir prasmingą gyvenimą. Šviesūs prisiminimai apie kolegą ilgam išliks bendradarbių atmintyje. Gamtos tyrimų centro botanikai nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir artimuosius.

×