Fosilijos – Lietuvos „ambasadoriai“

Vien tik Papilės atodangose Gamtos tyrimų centro mokslininkai yra suradę ir aprašę daugiau kaip 380 gyvių rūšių: foraminiferų, pečiakojų, moliuskų, dygiaodžių, žuvų ir kitų. Daugiausia suskaičiuota foraminiferų – 83, dvigeldžių – 41 ir amonitų – 25 rūšys. Papilės (Akmenės r.) pavadinimas pavartotas kelių naujų rūšių paleontologiniuose pavadinimuose: brachiopodų Rhynchonelloidella popilanica (Pusch), amonitų Indosphinctes (Elatmites) papilensis (Pakuckas), Binatisphinctes (Okaites) popilanicus (Krenkel), Cardioceras (Plastmatoceras) popilaniense Boden, dvigeldžių Astarte (Astarte) papilensis Rotkytė. Taigi, fosilijų vardai garsina Papilę mokslo pasaulyje.

Įdomus faktas apie Papilės juros sistemos atodangas: tai seniausias Lietuvoje tiriamas geologinis objektas (nuo 1825 metų), o dar 1811 metais apie Papilės „suakmenėjusias varles“ rašė Dionizas Poška poemoje „Gromata pas Tadeušą Časkį“.

Dabar Papilėje atodangų su prieinamais ieškoti fosilijų juros klodais jau nėra, jų galima ieškoti tik privačiose valdose ar karjeruose, kur kasamos naudingos iškasenos, taigi, reikia susitarimų ir leidimų.

Juros periodo fosilijų radavietė Papartynėje (Akmenės r.)

 

GTC Kolekcijų skyrius

×