Geologijos reikšmė žaliosioms Vilniaus erdvėms: Vilnius – žaliausias Europos miestas

Vilnius – 2025 metų žalioji Europos sostinė. Prisiminkime, kad dar 2021 m. sausio 4 d. buvo paskelbta, kad Vilnius yra žaliausias Europos miestas. Bet ar pagalvojome, kas gi sukūrė šią privilegiją – ar kunigaikštis Gediminas, įkūręs Vilnių, ar vėlesni išmanūs miesto valdovai? Geologai atsako – svarbiausias Vilniaus „teritorijų planuotojas“ buvo paskutinysis ledynas, lėmęs Neries slėnio ir santakos su Vilnia radimąsi, suklojęs Šeškinės ozą ir sudaręs sąlygas vykti termoerozijai – amžinojo įšalo atitirpimui, dėl kurio susiformavo Vilniaus eroziniai kalvynai. Jei Neries slėnyje buvo patogu kurtis miestui, tai dėl stačių kalvyno šlaitų ir gilių raguvų miestas tiesiog negalėjo plėstis rytų kryptimi ir būtent kalvynuose išliko neurbanizuotos žaliosios erdvės.
Kaip byloja Vilniaus miesto geologinis žemėlapis, eroziniai kalvynai ir raguvynai – Sapieginė, Ribiškės, Rokantiškės, Pavilnys, Žemieji Paneriai ir Karoliniškės – užima daugiau nei pusę miesto teritorijos. Tai ir yra žaliosios Vilniaus erdvės.

Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jonas Satkūnas

×