Šepeta. Prarastos pelkės istorija: 70–88. Vilnius. https://doi.org/10.35513/NRC.2024.2.06
SANTRAUKA
Tyrimų metu buvo išanalizuoti visi publikuoti ir herbariumo šaltiniai apie Šepetos pelkės samanas. Istorinėse 1928–1940 m. publikacijose iš viso nurodomos 82 samanų rūšys. Daugiausia jų buvo nustatyta kompleksinių pelkės tyrimų metu 1940 m. Be įprastinių aukštapelkių rūšių, žemapelkėse buvo aptiktos retos žemapelkių ir tarpinių pelkių samanų rūšys Drepanocladus lycopodioides, Hamatocaulis vernicosus, Meesia triquetra ir Sphagnum platyphyllum. Herbariumo rinkinių iš šių tyrimų neišliko. Dėl to negalima patvirtinti rūšių, iki šiol aptiktų tik Šepetos pelkėje, Sphagnum jensenii ir Scapania paludicola radimo Lietuvos teritorijoje. Nedaug samanų pavyzdžių (26) iš Šepetos pelkės yra Varšuvos herbariume (surinkti H. Wojtusiakowos). Vilniaus universiteto herbariume saugoma 17 Vytauto Didžiojo universiteto studentės E. L. Trapidaitės Šepetos pelkėje surinktų pavyzdžių ir 46 pavyzdžiai, surinkti A. Minkevičiaus. XXI a. publikacijose, susijusiose su Šepetos pelke, analizuojamas invazinės samanos Campylopus introflexus plitimas durpyne dėl žmogaus veiklos. 2008 m., kai pelkė jau buvo intensyviai eksploatuojama, joje pirmą kartą Lietuvoje buvo rasta kerpsamanė Fossombronia incurva. Deja, po jau po dvejų metų jos augavietė buvo sunaikinta.
Reikšminiai žodžiai: aukštapelkė, Antanas Minkevičius, Etlia Liba Trapidaitė, Halina Wojtusiakowa, herbariumas, kerpsamanės, lapsamanės, Sphagnum jensenii,
Scapania paludicola, žemapelkė.