Gimė 1958 m. sausio 18 d. Vilniuje. 1976 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1981 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1981–1986 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vyr. laborantė, 1987–1991 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1992–1996 m. – mokslinė bendradarbė, 1996–2010 m. – vyresnioji mokslinė darbuotoja. Nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

1992 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Ant silicio organinių medžiagų funkcionuojančių mikromicetų rūšinė sudėtis, ekologinės ir fiziologinės savybės“¹.

Darbas skirtas sintetinių silicio organinių medžiagų mikrobiologinių pažeidimų tyrimams. Nustatyta mikromicetų, funkcionuojančių ant silicio organinių medžiagų, rūšinė įvairovė ir dažniausiai aptinkamos jų rūšys, eksponuojant mėginius natūraliomis sąlygomis, nustatyti jų ekologiniai-fiziologiniai savitumai, įvertintas laboratorinėmis sąlygomis medžiagų pažeidimas padidintos drėgmės sąlygomis ir po pažeidimo mėginių fizinių-mechaninių savybių pakitimai. 1996 m. nostrifikuota daktare.

Tiria ant medienos ir mineralinių substratų besivystančių mikromicetų biologines savybes, jų adaptacijas, paplitimą gyvenamose patalpose ir jautrumą antiseptinėms medžiagoms. Išspausdino per 30 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai“², „Lietuvos grybai Skurdeniečiai (Mortierellales); Pelėsiečiai (Mucorales)“³.

Vadovauja vienos daktaro disertacijos parengimui.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijoje, Italijoje, Korėjoje, Austrijoje, Danijoje.

1983 m. stažavosi Kijevo naftos chemijos institute, 1990 m. – Sankt Peterburgo viešosios bibliotekos Dokumentų konservavimo ir bioatsparumo tyrimo laboratorijoje.

Lietuvos mikologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Бриджювене Д. Видовой состав и эколого-физиологические особенности микромицетов, функционирующих на кремний органических материалах: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1992. – 22 c.

² Bridžiuvienė D., Levinskaitė L., Lugauskas A. (darbo vadovas), Paškevičius A., Pečiulytė D., Repečkienė J., Salina O., Varnaitė R. Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai. – Vilnius, 1987. – 472 p.

³ Pečiulytė D., Bridžiuvienė D. Skurdeniečiai (Mortierellales), Pelėsiečiai (Mucorales). – Lietuvos grybai 2. – Vilnius, 2008. – 256 p.

Gimė 1964 m. sausio 1 d. Kaune. 1981 m. baigė Kauno 17-tąją vidurinę mokyklą. 1988 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1998 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ir Lietuvos žemės ūkio universitete apgynė mokslų daktarės disertaciją „Pomidorų produktyvumo elementų ir aplinkos veiksnių monitoringas šiltnamiuose“¹. 1998 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. Dirba augalų produktyvumo fiziologijos, fotofiziologijos, ekofiziologijos srityse.

Su bendraautoriais išspausdino apie 130 mokslinių straipsnių, publikavo knygas ir jų dalis: „Fotofiziologinių tyrimų būklė ir jų taikymo perspektyvos augalininkystėje“², „Light-emitting diodes (LEDs) for improved nutritional quality“³, „Effect of Different Growing Substrates on Physiological Processes, Productivity and Quality of Tomato in Soilless Culture“⁴, tyrimų rezultatus pristatė daugiau nei 100 tarptautinių ir nacionalinių mokslinių konferencijų. 1994 m. stažavosi Danijos augalų ir dirvožemio instituto Vaisių ir daržovių departamente Orsleve; 1999 m. – Fitomonitoringo kursuose Izraelyje; 2007 m. – Lenkijos sodininkystės ir gėlininkystės instituto Fiziologijos ir biochemijos skyriuje Skernevicėse. 2014 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Augalų fiziologijos tyrimai: raidos, streso, produktyvumo ir kokybės valdymas (1999–2013)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

2010–2017 m. žurnalo „Acta Agriculturae Scandinavica. Section B. Soil and Plant Science“ redakcinės kolegijos narė.

2004–2009 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertė.

Nuo 2014 m. Lietuvos mokslo tarybos ekspertė.

Lietuvos augalų fiziologų, Šiaurės šalių žemės ūkio mokslininkų (NJF), Tarptautinės sodininkystės ir daržininkystės mokslo draugijos (ISHS) narė.

Nuorodos

¹ A. Brazaitytė. Pomidorų produktyvumo elementų ir aplinkos veiksnių monitoringas šiltnamiuose = Monitoring of tomato productivity elements and environmental factors in greenhouses: daktaro disertacijos santrauka. – Kaunas (Babtai). 1998. – 32 p.

² P. Duchovskis, A. Brazaitytė, G. Samuolienė, A. Viršilė, V. Vaštakaitė. Fotofiziologinių tyrimų būklė ir jų taikymo perspektyvos augalininkystėje. Studija. – Vilnius. 2015. – 91 p.

³ G. Samuolienė, A. Brazaitytė, V. Vaštakaitė. 2017. Light-emitting diodes (LEDs) for improved nutritional quality. In: S. Dutta Gupta (ed.) Light Emitting Diodes for Agriculture. Springer, Singapore: 149–190.

⁴ J. Jankauskienė, A. Brazaitytė, P. Viškelis 2015. Effect of Different Growing Substrates on Physiological Processes, Productivity and Quality of Tomato in Soilless Culture. In: Soilless Culture – Use of Substrates for the Production of Quality Horticultural Crops. Intech, p. 99–124.

Gimė 1980 m. lapkričio 26 d. Babtuose (Kauno r.). 1999 m. baigė Babtų vidurinę mokyklą. 2003 m. baigė Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetą, įgijo chemijos inžinerijos kvalifikacinį bakalauro laipsnį. 2006 m. – chemijos inžinerijos kvalifikacinį magistro laipsnį.

2005–2006 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji laborantė. 2006–2015 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (nuo 2009 m. – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto) jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2015–2016 m. – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja, nuo 2016 m. iki dabar – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

2012 m. Kauno technologijos universitete apgynė daktarės disertaciją „Fitocheminis, biologinis ir technologinis Lietuvoje auginamų aviečių veislių įvertinimas“¹. 2012 m. suteiktas daktarės laipsnis. Disertacinio darbo tikslas buvo įvertinti Lietuvoje auginamų aviečių veislių fitochemines, biologines ir technologines savybes. Nustatyta, kad aviečių uogose fenolinių junginių (tarp jų ir elagotaninų bei elago rūgšties) koncentracija ir antiradikalinis aktyvumas kinta plačiose ribose ir priklauso ne tik nuo aviečių genotipo, bet ir nuo uogų sunokimo laipsnio bei tirtų uogos audinių. Ištirtos aviečių uogų, minkštimo ir išspaudų ekstraktų antimikrobinės savybės. Ištirtos ir palygintos aviečių uogų ir išspaudų ekstraktų uždegimą slopinančios savybės.

Su bendraautoriais publikavo tarptautinių leidyklų knygų dalis: „Chemical Composition and Antioxidant Activity of Small Fruits“², „Chemical Composition of Raspberry (Rubus spp.) Cultivars“³. Išspausdino apie 30 mokslinių, du mokslo populiarinamuosius straipsnius.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Turkijoje, JAV, Slovėnijoje, Portugalijoje.

2008–2009 m. stažavosi Graco technikos universiteto Maisto chemijos ir technologijos institute; 2013, 2014, 2015 m. – Salerno universiteto ProdAl Scarl kompetencijų centre, Italijoje.

2015 m. paskirta LMA jaunųjų mokslininkų stipendija, 2016 m. – LMA jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso pagyrimo raštas.

Lietuvos augalų fiziologijos draugijos narė.

Nuorodos

¹ R. Bobinaitė. Fitocheminis, biologinis ir technologinis Lietuvoje auginamų aviečių veislių įvertinimas: daktaro disertacijos santrauka. – Kaunas, 2012. – 31 p.

² P. Viskelis, R. Bobinaite, M. Rubinskiene, A. Sasnauskas, J. Lanauskas. Chemical Composition and Antioxidant Activity of Small Fruits. In: A. I. Luna Maldonado (ed.), Horticulture. In: Tech. ch., Croatia, 2012: 75–102.

³ R. Bobinaitė, P. Viškelis, P. R. Venskutonis. Chemical Composition of Raspberry (Rubus spp.) Cultivars. In: Simmonds, M. S. J., Preedy, V. R. (eds), Nutritional Composition of Fruit Cultivars. Academic Press, 2016: 713–731.

Gimė 1975 m. rugsėjo 2 d. Rokiškyje. 1993 m. baigė Juozo Balčikonio gimnaziją Panevėžyje. 1997 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 1999 m. – augalų fiziologijos ir mikrobiologijos magistro kvalifikacinį laipsnį.

1997–1999 m. – Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyr. laborantė, 1999–2001 m. – asistentė, 2001–2006 m. – Vilniaus universiteto ir Botanikos instituto doktorantė, 2006–2007 m. – Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2007–2010 m. – mokslo darbuotoja, 2010–2017 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos mokslo darbuotoja, nuo 2017 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2017 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų patologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja ir laboratorijos vadovė.

2007 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis virulentiškumas ir genetinis polimorfizmas“¹. 2007 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe siekė molekulinės biologijos metodais identifikuoti Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis (Cmm) bakterijas, ištirti jų biologines savybes, fenotipinę ir genetinę įvairovę, ištirti fotosensibilizacijos metodo pritaikymo joms inaktyvuoti galimybę. Tyrimų metu Cmm bakterijos pirmą kartą Lietuvoje buvo išskirtos iš pažeistų Solanaceae šeimos augalų: baklažano (Solanum melongena L.) ir vienametės paprikos (Capsicum annuum L.). Atrinkti didžiausiu virulentiškumu pasižymintys kamienai, kuriuos galima būtų panaudoti bakteriniam vėžiui atsparių daržovių veislių selekcijai.

Darbas papildė tyrimų duomenis apie veiksmingas šio patogeno diagnostikos ir galimas plitimą kontroliuojančias priemones. Pirmą kartą buvo tirtas fotosensibilizacijos poveikis fitopatogeninių bakterijų gyvybingumui.

Dirba fitopatologijos tyrimų srityje. Išspausdino daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių. Bendraautorė tarptautinių monografijų „Damage to stems, branches and twigs of broadleaf woody plants“², „Damage to stems, branches and twigs of coniferous woody plants“³, mokymo priemonės – „Lietuvoje augančių riešutmedžių (Juglans spp.) bakterinės ligos“⁴.

Dalyvavo daugiau kaip 40-yje tarptautinių mokslinių konferencijų: Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Estijoje. 2008 m.  dalyvavo COST programos 873 mokymuose „Augalų bakteriologija“ Centrinėje mokslo laboratorijoje Jorke, 2009 m. – mokymuose „Xanthomonas diagnozavimas ir bioįvairovės tyrimai“  INRA-Angers, Prancūzijoje, 2010 m. – mokymuose „Pseudomonas. Kaulavaisių ir riešutinių augalų patogenai: klasikinė ir molekulinė fitobakteriologija“ Belgrade. 2014 m. – mokymuose „Genetinės įvairovės tyrimai“ Šveicarijos federalinio miškų, sniego ir kraštovaizdžio tyrimų institute Ciuriche. 2004–2005 m., 2009–2011 m. stažavosi Sodininkystės ir pomologijos mokslinių tyrimų institute Skernevicėse, Lenkijoje; 2009–2011 m. – Švedijos žemdirbystės mokslų universiteto Miškų mikologijos ir fitopatologijos departamente Upsaloje; 2013–2014 m. – Šveicarijos federalinio miškų, sniego ir kraštovaizdžio tyrimų institute Ciuriche.

Lietuvos mikrobiologų draugijos narė, nuo 2015 m. valdybos narė.

Lietuvos fitopatologų draugijos narė.

Rengia populiarius seminarus, konferencijas, visuomeninius renginius – „Tyrėjų naktis“, „Mikroorganizmų dienos“.

Nuorodos

¹ Burokienė D. Virulence and genetic polymorphism of Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis = Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis virulentiškumas ir genetinis polimorfizmas: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2017. – 32 p.

² M. Kacprzyk, I. Matsiakh, D. L. Musolin, A. V. Selikhovkin, Y. N. Baranchikov, D. Burokiene, T. Cech, V. Talgø, A. M. Vettraino, A. Vannini, A. Zambounis, S. Prospero. Damage to stems, branches and twigs of broadleaf woody plants. In: A. Roques, M. Cleary, I. Matsiakh, R. Eschen (eds). Field guide for the identification of damage on woody sentinel plants. 2017. Chapter 8, 2017. – p. 104–134.

³ I. Matsiakh, M. Kacprzyk, D. L. Musolin, A. V. Selikhovkin, Y. N. Baranchikov, D. Burokiene, A. Vannini, V. Talgø, S. Prospero. Damage to stems, branches and twigs of coniferous woody plants. In: A. Roques, M. Cleary, I. Matsiakh, R. Eschen (eds). Field guide for the identification of damage on woody sentinel plants. Chapter 13, 2017. – p. 224–247.

⁴ M. Vasinauskienė, D. Burokienė, V. Snieškienė. Lietuvoje augančių riešutmedžių (Juglans spp.) bakterinės ligos. – Kn. Žvilgsnis į mikroorganizmų pasaulį: gamtamokslinio ugdymo priemonė [sudarytojai: L. Kalėdienė, A. Lugauskas, O. Motiejūnaitė, J. Šalomskienė, J. Šyvokienė, A. Šuminienė]. – Vilnius , 2007. – p. 133–136.

Gimė 1933 m. rugsėjo 10 d. Vabuolių kaime (Tauragės apskr.). 1952 m. baigė Panevėžio 2-ąją mergaičių vidurinę mokyklą. 1957 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės, vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1957–1959 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto vyr. laborantė, 1959–1994 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1968 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Bakterioplanktono dinamika tręšiamuose tvenkiniuose“¹.

Disertaciniame darbe ištyrė organinių ir mineralinių trąšų įtaką bakterioplanktono biomasei ir žuvų produkcijai. 1993 m. nostrifikuota mokslų daktare.

Išspausdino apie 200 mokslinių, keletą mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje TSRS.

Vadovavo Vilniaus universiteto studentų diplominių darbų rengimui.

1972 m. suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės vardas.

1976 m. suteiktas Lietuvos TSR respublikinės premijos laureatės vardas.

Ilgametė Lietuvos mikrobiologų ir Lietuvos hidrobiologų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Баранаускене А. Динамика развития бактериального населения удобряемых прудов: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1968. – 23 с.

Gimė 1928 m. birželio 12 d. Kaune. 1954 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo miškininko specialybę.

1968–1990 m. Lietuvos MA Botanikos instituto Botanikos sodo Kaune Dendroklimatochronologijos laboratorijos įkūrėjas, vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas, 1990–1992 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Dendroklimatochronologijos laboratorijos vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas.

1966 m. Maskvos K. A. Timiriazevo žemės ūkio akademijoje apgynė mokslų kandidato disertaciją „Pušies medynų prieaugio dinamika Lietuvoje ir jo prognozavimo galimybės“¹. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktaru. 1985 m. SSRS MA Uralo mokslo centro augalų ir gyvūnų ekologijos institute apgynė daktaro disertaciją „Dendroklimatochronologinių tyrimų bioekologiniai pagrindai“². [1993/1994 m.] nostrifikuotas habilituotu daktaru. Dirbo dendroklimatochronologijos tyrimų srityje. Publikavo dešimtis mokslinių straipsnių. Išspausdino monografiją „Dendroklimatiniai tyrimai“³. Vadovavo SSRS dendrochronologinių duomenų bankui, buvo SSRS dendroklimatologijos komisijos pirmininko pavaduotojas.

Mirė 2008 m. rugsėjo 22 d. Kaune.

Šaltiniai

* Zemlickas G. Ką sako pušų ir ąžuolų rievės. – Mokslo Lietuva, 2010 m. kovo 18 d. Nr. 6 (428): 1, 13 p.

Nuorodos

¹ Битвинскас T. Динамика прироста сосновых насаждений Литовской ССР и возможности его прогноза: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. с.-х. наук. – Москва, 1966. – 15 с.

² Битвинскас T. Биоэкологические основы дендроклиматохронологических исследований: диссертация … доктора биологических наук. – Вильнюс, 1984. – 395 с.

³ Битвинскас T. Дендроклиматические исследования. – Ленинград, 1974. – 172 с.

Gimė 1937 m. gegužės 26 d. Jukainių kaime (Raseinių r.). 1957 m. baigė Raseinių vidurinę mokyklą. 1963 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1963–1965 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalinių resursų sektoriaus vyr. laborantė, 1965–1981 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1981–1986 m. – Augalinių resursų laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1987–1990 m. – Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslinė bendradarbė, 1990–1992 m. – Ekonominės botanikos laboratorijos mokslinė bendradarbė, 1992–1993 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1972 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa Thunb.) biologija ir biologiškai aktyvių medžiagų susikaupimo dėsningumai“¹. [1993/1994 m.] nostrifikuota daktare.

Dirbo ekonominės botanikos srityje, tyrė raukšlėtalapio erškėčio, vaivoro, šilauogės auginimo galimybes Lietuvos teritorijoje. Išspausdino daugiau nei 60 mokslinių, 50 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Raukšlėtalapis erškėtis“², „Vaistai po langu“³, „Vaistinių augalų auginimas“⁴. Leidinio „Lietuvos TSR flora“ IV tomo bendraautorė.⁵

Buvo „Žinijos“ draugijos, Gamtos apsaugos draugijos narė.

Lietuvos botanikų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Буткене З. Биология шиповника морщинистого (Rosa rugosa Thunb.) и закономерности накопления биоактивных веществ в его плодах: Автореферат дис. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1971. – 23 с.

² Apalia D., Butkienė Z., Reneckienė J. ir kt. Raukšlėtalapis erškėtis. – Vilnius, 1978. – 98 p.

³ Butkienė Z. ir kt. Vaistai po langu. – Vilnius, 1991. – 55 p.

⁴ Bandzaitienė Z., Budriūnienė D., Butkienė Z., Jaskonis J. (sud.), Vaičiūnienė J., Šlepetys J. Vaistinių augalų auginimas. – Vilnius, 1983. – 168 p.

⁵ Minkevičius A. (red.). Lietuvos TSR flora. – Vilnius, 1971. – 878 p.

Gimė 1931 m. balandžio 7 d. Kaune. 1955 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės specialybę.

1955–1956 m. – Raudonės vidurinės mokyklos mokytoja, 1957 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto Kauno botanikos sodo daržininkė-brigadininkė, 1957–1958 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto Kauno botanikos sodo vyresnioji laborantė, 1958–1974 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1974–1986 m. – Augalų introdukcijos ir želdynų laboratorijos Dekoratyvinės sodininkystės sektoriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1971 m. apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Laipiojančių rožių biologinės ypatybės ir auginimo galimybės Lietuvos SSR“¹. 1972 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis.

Disertaciniame darbe atrinko ir rekomendavo Lietuvos želdynams tinkamas šių augalų rūšis, sudarė gausią laipiojančių rožių kolekciją.

Tyrė laipiojančių ir vijoklinių augalų introdukciją Lietuvoje. Išspausdino apie 20 mokslinių, 70 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Publikavo knygas „Balkonų apželdinimas“², „Dekoratyviniai vijokliniai augalai“³, „Gėlininko mėgėjo žinynas“⁴, „Rožės“⁵.

Buvo „Žinijos“, Sodininkystės, Gamtos apsaugos draugijos narė.

Nuorodos

¹ Богушевичуте А. Биологические особенности плетистых роз и возможность их культуры в Литовской СССР: Автореферат дис. на соискание учен. степени кандидата биол. наук. – Вильнюс, 1971. – 19 с.

² Boguševičiūtė A. Balkonų apželdinimas. – Vilnius, 1980. – 56 p.

³ Boguševičiūtė A. Dekoratyviniai vijokliniai augalai. – Vilnius, 1969. – 70 p.

⁴ Boguševičiūtė A. Gėlininko mėgėjo žinynas. – Vilnius, 1982. – 191 p.

⁵ Boguševičiūtė A. Rožės. – 1992. – 106 p.

Gimė 1938 m. rugsėjo 29 d. Naujasodžio kaime (Radviliškio r.). 1957 m. baigė Uinsko vidurinę mokyklą (Rusijoje). 1962 m. baigė Kauno medicinos institutą, įgijo provizorės specialybę.

1962 m. – Vilniaus miesto antrosios vaistinės darbuotoja, 1963–1966 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė. 1966–1969 m. – Sporinių augalų sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1969–1972 m. – Augalų mutagenezės laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1972–1975 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1975–1983 m. – Mikroorganizmų genetikos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1983–1992 m. – Fitovirusų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

1967 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Mielių alkoholdehidrogenazės konformacinių pakitimų poliarografija“¹. 1968 m. suteiktas biologijos mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuota daktare.

Dirbo mikroorganizmų genetikos ir augalų virusų tyrimo srityje. Išspausdino per 40 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS.

1975 m. suteiktas biochemijos specialybės vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.

Buvo Lietuvos genetikų ir selekcininkų, Lietuvos biochemikų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Бистрицкайте Г. Полярография конформационных изменений алкогольдегидрогеназы дрожжей: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1966. – 23 с..

Gimė 1938 m. liepos 8 d. Kulmiškių kaime (Utenos r.). 1957 m. baigė Vilniaus žemės ūkio technikumą. 1963 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-augalų fiziologės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1964–1977 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos katedros vyr. laborantė, dėstytoja, 1978–1982 m. – Augalų ir gyvulių augimo stimuliatorių probleminės laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1982–1992 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1992–1997 m. – Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja.

1977 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Kuršių nerijos augalinė danga ir jos apsauga“¹. 1977 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Išspausdino per 40 mokslinių straipsnių. Publikavo knygą „Kuršių nerija“².

Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, Latvijoje, Vokietijoje.

1984 m. stažavosi Greifsvaldo universitete.

Vilniaus universitete vedė aukštesniųjų augalų sistematikos laboratorinius darbus, didžiąją spec. praktiką.

1985 m. suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.

Lietuvos botanikų, „Žinijos“ draugijų narė.

Nuorodos

¹ Банджюлене Р. С. Растительный покров косы Куршо-Нярия и его охрана: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Рига, 1977. – 26 с.

² Bandžiulienė R. Kazlauskas R., Minkevičius V. Kuršių nerija. – Vilnius, 1983. – 111 p.

Gimė 1930 m. vasario 28 d. Brazgių kaime (Anykščių r.). 1955 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo-botaniko, biologijos ir chemijos mokytojo specialybę. 1955–1958 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantas, 1958 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1959–1961 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalinių resursų sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1961–1994 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas.

1960 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Kai kurių vietinių Lietuvos TSR obelų veislių biologinės ypatybės“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktaru.

Dirbo ekonominės botanikos srityje. Introdukavo stambiauogę spanguolę Lietuvoje. Parašė daugiau nei 130 mokslinių, 70 mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Su bendraautoriais publikavo knygas: „Kultivuokime spanguoles“², „Mažieji miško turtai“³, „Lietuvos pomologija“⁴, „Lietuvos laukiniai vaisiniai augalai“⁵, „Lietuvos naudingieji augalai“⁶, „Profesorius Povilas Snarskis“⁷.

Bendraautoris leidinio „Lietuvos TSR Flora“⁸ 4, 5 tomų.

Vadovavo trijų disertacinių darbų parengimui.

Vilniaus universitete dėstė kursą „Ekonominė botanika“.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, Lenkijoje, Australijoje.

1973 m. Sąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje paskirtas bronzos medalis.

Lietuvos botanikų, „Žinijos“, Gamtos apsaugos, Sodininkystės draugijų narys.

Nuorodos

¹ Буткус В. Биологические особенности некоторых местных сортов яблони Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1960. – 32 с.

² Butkus V. ir kt. Mažieji miško turtai. – Vilnius, 1987. – 414 p.

³ Ivanauskas T., Bulavienė D., Butkus V. ir kt. Lietuvos pomologija. – Vilnius, 1974. – 184 p.

⁴ Butkus V., Bandzaitienė Z., Butkienė Z., Ruzgienė R. Lietuvos laukiniai vaisiniai augalai. – Vilnius, 1981. – 146 p.

⁵ Smaliukas D., Lekavičius A., Butkus V., Jaskonis J. Lietuvos naudingieji augalai. – Vilnius, 1992. – 254 p.

⁶ Butkus V. (sud.). Profesorius Povilas Snarskis. – Vilnius, 1999. – 110 p.

⁷ Minkevičius A. (vyr. red.), Natkevičaitė-Ivanauskienė M. (red.). Lietuvos TSR Flora. 4, 5. – 1971, 1976. – Vilnius.

Gimė 1939 m. spalio 28 d. Kaune. 1957 m. baigė Kauno Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1962 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, vidurinės mokyklos biologijos-chemijos mokytojos specialybę.

1962–1963 m. – Šilalės vidurinės mokyklos mokytoja. 1963–1964 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Botanikos sodo vyr. laborantė. 1964 m. – agronomė-sodininkė. 1964–1967 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto aspirantė. 1967–1968 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Floros ir geobotanikos sektoriaus vyr. laborantė. 1968–1975 m. jaunesnioji mokslinė bendradarbė. 1975–1994 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1994–1999 m. – vyriausioji mokslinė bendradarbė.

1968 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Jūros ir Minijos užliejamos pievos“¹. 1968 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuota daktare.

1990 m. Kijevo Botanikos institute apgynė mokslų daktarės disertaciją „Sintaksonominė ir fitogeografinė Lietuvos augalijos struktūra“². 1995 m. nostrifikuota habilituota daktare. Tyrė Lietuvos įvairių ekosistemų augaliją, jos būklę, bendrijų chorologiją. Išspausdino per 100 mokslinių, daug mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Viena ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Lietuvos TSR saugomų augalų rūšių sąrašas“³, „Lietuvos raudonoji knyga. Augalų bendrijos“⁴, „Ignalinos AE regiono ilgalaikio subalansuoto vystymo strategija: projektinis pasiūlymas: ekologinė optimizacija, socialinė stabilizacija, kultūrinė integracija“⁵, „Lietuvos augalija. Pievos, 1“⁶, „Aukštadvario apylinkių augmenija“⁷, „Sintaksonominė ir fitogeografinė Lietuvos augalijos struktūra“⁸, „Lietuvos augalijos sintaksonų kadastras“⁹, „Baltijos šalių flora 1, 3 tomai“¹⁰, „Lietuvos dendroflora“¹¹. Veikalo „Lietuvos TSR flora“¹²  5, 6 tomų bendraautorė.

Vadovavo keturių mokslų daktaro disertacijų parengimui.

1972, 1982 m. dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Ufoje, Rusijoje, 1977 m. – Boroke, Rusijoje.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Moldovoje.

Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė kursus: „Lietuvos flora“, „Lietuvos augalija, fitocenologija, ekologija“.

1980 m. suteiktas vyresniosios mokslo darbuotojos mokslinis laipsnis.

1996 m. suteiktas profesorės pedagoginis vardas.

Buvo mokslo žurnalų „Botanica Lithuanica“, „Ekologija“ redkolegijų narė.

1993–1999 m. – Lietuvos mokslo tarybos narė.

Lietuvos botanikų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Страздайте Ю. Пойменные луга Юры и Минии: (Флористико-геоботан. исследования): Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол наук. – Вильнюс, 1968. – 21 с.

² Балявичене Ю. Синтаксономическая и фитогеографическая структура растительности Литвы: диссертация … доктора биологических наук. – Вильнюс, 1990. – 406 с.

³ Balevičienė J., Balevičius K., Jankevičienė R. Lietuvos TSR saugomų augalų rūšių sąrašas = Список охраняемых видов растений Литовской ССР. – Vilnius, 1984. – 66 p.

⁴ Balevičienė J., Gudžinskas Z., Sinkevičienė Z. (red.). Lietuvos raudonoji knyga. Augalų bendrijos. – Vilnius, 2000. – 154 p.

⁵ Balevičienė J. Ignalinos AE regiono ilgalaikio subalansuoto vystymo strategija: projektinis pasiūlymas: ekologinė optimizacija, socialinė stabilizacija, kultūrinė integracija. Lietuvos valstybinė mokslo programa „Atominė energetika ir aplinka“. – Vilnius, 1998. – 53 p.

⁶ Rašomavičius V. (ats. red.). Lietuvos augalija. Pievos, 1. – Kaunas, 1998. – 269 p.

⁷ Rašomavičius V., Balevičienė J., Biveinis A., Gudžinskas Z., Jukonienė I., Krupickas R., Lazdauskaitė Ž., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Sinkevičienė Z., Venckus Z. Aukštadvario apylinkių augmenija. – Vilnius, 1994. – 294 p.

⁸ Балявичене Ю. Синтаксономо-фитогеографичесая структура растительности Литвы. – Вильнюс, 1991. – 217 c.

⁹ Balevičienė J. Lietuvos augalijos sintaksonų kadastras. – Vilnius, 1988. – 41 p.

¹⁰ Laasimer L. (Ed.), Kuusk V. (Ed.), Tabaka L. (Ed.), Lekavičius A. (Ed.).  Flora of the Baltic Countries, Volume 1: Compendium of Vascular Plants [English / Russian]. – Tallin, 1993. – 377 p.; Balevičienė J., Gudžinskas Z., Jankevičienė R., Lazauskaitė Ž., Lekavičius A., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Rašomavičius V., Sinkevičienė Z. (Ed. Kuusk V., Tabaka L., Jankevičienė R.). Flora of the Baltic Countries, Volume 3: Compendium of Vascular Plants [English / Russian]. – Tartu, 2003 – 405 p. (rusų, anglų k.).

¹¹ Navasaitis M., Ozolinčius R., Smaliukas D, Balevičienė J. Lietuvos dendroflora. – Kaunas, 2003. – 575 p.

¹² Minkevičius (vyr. red.). Lietuvos TSR Flora.  5–6 t. – Vilnius, 1976–1980.

Gimė 1942 m. sausio 1 d. Šeduvoje. 1961 m. baigė Šeduvos vidurinę mokyklą. 1966 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo vidurinės mokyklos biologijos ir žemės ūkio gamybos pagrindų mokytojos specialybę.

1966–2008 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto, Botanikos instituto vyr. laborantė, jaunesnioji mokslinė bendradarbė, aspirantė, vyresnioji mokslinė bendradarbė, mokslinė sekretorė. 1990–2008 m. – Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1975 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Bruknės (Vaccinium vitis-idaea L.) biologinė ir biocheminė charakteristika“¹. 1994 m. nostrifikuota daktare.

Disertaciniame darbe ištyrė bruknės paplitimą ir išteklius. Pateikė fitocenologinę ir ekologinę charakteristiką, fenologiją, augimo, žydėjimo ir derėjimo dinamiką, krūmokšnių struktūrą įvairiose buveinėse. Ištyrė generatyvinį ir vegetatyvinį dauginimąsi. Nustatė kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų kiekį bruknės uogose ir lapuose ir jų kitimą skirtingose buveinėse.

1999 m. Botanikos institute apgynė habilituotos daktarės disertaciją „Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.), dauginimo ir auginimo biologiniai pagrindai“². 1999 m. suteiktas habilituotos daktarės laipsnis.

Habilitaciniame darbe ištyrė bruknės kultivavimo ypatybes: augimo sąlygų įtaką natūraliose augavietėse augančios bruknės biologinėms savybėms, derėjimo dėsningumus ir derliaus prognozavimą, uogų ir lapų cheminę sudėtį. Nustatė augimo sąlygų įtaką įvairių medžiagų kiekiui, siekiant nustatyti žaliavos ruošimo terminus, bruknyno ataugimą po nupjovimo ir po gaisro, bruknės generatyvinio ir vegetatyvinio dauginimo bei auginimo galimybes, augimo ir vystymosi ypatybes, dauginimo būdų ir auginimo sąlygų įtaką bruknyno formavimuisi.

Dirbo ekonominės botanikos srityje. Išspausdino 73 mokslinius, 15 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Lietuvos laukiniai vaisiniai augalai“³, „Vaistinių augalų auginimas“⁴, „Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.)“⁵, „Bruknės“⁶.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Baltarusijoje, Estijoje.

1990 m. suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.

Lietuvos botanikų draugijos, Lietuvos mokslininkų, Lietuvos gėlininkų sąjungų narė.

Buvo žurnalo „Sodo kraitė“ redakcinės kolegijos narė.

Sukūrė augalų biologinių savybių įvertinimo metodikų, pateikė keletą racionalizacinių pasiūlymų.

Nuorodos

¹ Бандзайтене З. Биологическая и биохимическая характеристика брусники (Vaccinium vittis–idaea L.): Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1975. – 51 с.

² Bandzaitienė Z. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.), dauginimo ir auginimo biologiniai pagrindai: habilitacinio darbo santrauka. – Vilnius, 1999. – 45 p.

³ Butkus V., Bandzaitienė Z., Butkienė Z., Ruzgienė R. Lietuvos laukiniai vaisiniai augalai. – Vilnius, 1981. – 146 p.

⁴ Bandzaitienė Z., Budriūnienė D., Butkienė Z., Jaskonis J. (sud.), Vaičiūnienė J., Šlepetys J. Vaistinių augalų auginimas. – Vilnius, 1983. – 168 p.

⁵ Bandzaitienė Z., Daubaras R., Labokas J. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.). – Vilnius, 2007. – 164 p.

⁶ Bandzaitienė Z., Labokas J., Radaitienė D. Bruknės. – Vilnius, 2002. – 32 p.

Gimė 1942 m. rugpjūčio 3 d. Valkininkuose. 1959 m. baigė Valkininkų vidurinę mokyklą. 1964 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1964–1966 m. – Vilkaviškio r. Arminų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja gamybinio mokymo reikalams, 1966–1969 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1969–1976 m. – Sporinių augalų sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1976–2000 m. – Hidrobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1972 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Gėlavandenio fitoplanktono laisvos amino rūgštys“¹.

Disertaciniame darbe tyrė skirtingų vandens telkinių (Kuršių marių, Kryžiokų ežero ir Trakų Vokės žuvininkystės ūkio tvenkinio) planktoninių organizmų laisvas amino rūgštis. Tris dumblių rūšis išskyrė į bakteriologiškai grynas kultūras. Tyrė įvairių aplinkos veiksnių poveikį jų vystymuisi bei baltymų ir amino rūgščių kiekiui. 1994 m. nostrifikuota daktare.

Išspausdino apie 90 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, Latvijoje, Ukrainoje.

Nuorodos

¹ Будрене С. Свободные аминокислоты в пресноводном фитопланктоне: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс,1972. – 31 с.

Gimė 1939 m. vasario 27 d. Joniškyje. 1956 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries v. vidurinę mokyklą. 1961 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės, vidurinės mokyklos biologijos-chemijos mokytojos specialybę.

1960–1962 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyr. laborantė. 1962–1972 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos katedros vyr. laborantė. 1972–1991 m. – Augalų ir gyvulių augimo stimuliatorių probleminės laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1991–1994 m. – Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja.

1971 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Grybinės morkų ligos Lietuvos TSR ir alternariozės sukėlėjų morfologija ir biologija“¹.

Disertaciniame darbe aprašė grybinių ligų paplitimą ant morkų lapų, žiedynų ir šakniavaisių. Ištyrė Alternaria ir Stemphylium genčių grybų morfologiją bei kai kurias fiziologines ir biochemines savybes. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Išspausdino apie 50 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Latvijoje, Estijoje.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijoje, Rusijoje, Gruzijoje.

1980 m. suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.

Lietuvos botanikų, Lietuvos mikrobiologų, „Žinijos“ draugijų narė.

Nuorodos

¹ Рукшенайте-Берецкене С. Грибные болезни моркови в Литовской ССР, морфологические и биологические свойства возбудителей альтернариозов: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1971. – 30 с.

Gimė 1938 m. sausio 29 d. Kaune. 1954 m. baigė Kauno keturioliktąją vidurinę mokyklą. 1959 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą, įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. 1959–1960 m. – Ukmergės miškų ūkio Užulėnio girininkijos girininko padėjėjas, 1960–1961 m. – Vilniaus miškų ūkio Riešės girininkijos girininkas, 1961–1974 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1974–1975 m. – Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijos Eksperimentinio projektavimo, konstravimo ir technologijos biuro skyriaus vedėjas, 1975–1988 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui, 1975–1991 m. – Botanikos instituto Kauno botanikos sodo direktorius, 1992–2000 m. – Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas ir direktorius, 2001 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas.

1971 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Kai kurie topologiniai-fitocenologiniai gamtinių estetinių išteklių tyrimo metodai“¹.

Disertaciniame darbe pateikė kraštovaizdžio estetinių išteklių, gamtovaizdžio ir regyklos vienybės sampratą, pagrindė objektyvaus jų vertinimo galimybę, pateikė detalaus vertinimo metodiką, Lietuvos estetinių išteklių žemėlapį. Detaliam augalijos vertinimui pateikė originalią matematiškai pagrįstą projekcinio padengimo vertinimo skalę, augalijos bendrijų palyginimui naudojant skirtumų kvadratų sumos formulę, o jų grupavimui pagal panašumo indeksus pateikė originalią metodiką, pagal kurią atsižvelgiama į kiekvienos bendrijos panašumą su trimis kitomis panašiausiomis bendrijomis. 1993 m. nostrifikuotas daktaru.

Dirbo kraštovaizdžio ekologijos srityje, išspausdino 62 mokslinius, 71 mokslo populiarinamąjį straipsnį. Su bendraautoriais publikavo žemėlapius: „Lietuvos gamtovaizdžiai ir jų estetiniai ištekliai. Žemėlapis M 1:400000“², „Lietuvos TSR augalijos žemėlapis M 1:300000“³; knygas: „Siūlymai Lietuvos kraštovaizdžiui formuoti“⁴, „Farmakognozijos mokomosios praktikos vadovas“⁵, „Lietuvoje auginami medžiai ir krūmai“⁶, „Kauno botanikos sodo sumedėję augalai“⁷, „Pietų Pabaltijo botanikos sodų ir dendrarijų sumedėję augalai“⁸, „Jiesios landšaftiniame draustinyje“⁹, „Žalioji sodybos skraistė“¹⁰, „Kraštovaizdžio estetinio rekreacinio vertinimo metodika“¹¹; mokymo priemonę: „Ūkio kraštovaizdžio tvarkymas“¹².

Vadovavo trijų daktaro disertacijų parengimui.

1961 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Daugavos slėnyje, 1965 m. – pietrytinėje Estijos dalyje ir Pskovo srityje, 1967 m. – pietrytinėje Latvijos dalyje, 1971 m. – Hyjumos saloje, 1973 m. – Gaujos slėnyje, 1978 m. – Lahemos nacionaliniame parke ir šiaurinėje Estijoje; 1981 m. – Abavos upės slėnyje, 1984 m. – Estijos šiaurės vakarinės dalies vandens telkiniuose ir pelkėse, 1985 m. – Rusijos Tolimųjų Rytų rezervate Kedrovaja, 1986 m. – Centro-Vidžemės aukštumoje Latvijoje, 1990 m. – Saremo saloje, 1992 m. – Salaspilyje, Cėsyje, Tartu.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Čekoslovakijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, Lenkijoje, Estijoje, Ispanijoje ir SSRS botanikos sodų tarybos išvažiuojamosiose sesijose botanikos soduose, pažymint jų jubiliejines datas.

Maskvos Liaudies ūkio pasiekimų parodoje 1970 m. paskirtas III-sios vietos pažymėjimas už Žuvinto rezervato tyrimus, 1973 m. – sidabro medalis už augalų introdukcijos ir apželdinimo propagandos organizavimą, 1989 m. – sidabro medalis už landšaftinio tipo parko struktūros principinės schemos paruošimą ir autorinę priežiūrą realizuojant viso parko projektą bei esamų želdynų rekonstrukciją Tauragės statybinių medžiagų gamybiniame susivienijime. 1992 m. pasaulinėje gėlininkystės parodoje „World Horticultural Exhibition Floriade 1992“ už daugiamečių dekoratyvinių augalų ekspoziciją paskirta III-ioji vieta.

Vilniaus dailės akademijoje dėstė botanikos dalykus kraštovaizdžio architektūros studentams, Vytauto Didžiojo universitete – kursus „Želdynai urbanizuotoje aplinkoje“ ir „Miestų želdiniai“; Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje – kursą „Ūkininkavimas parkuose“.

1977 m. suteiktas biogeocenologijos ir ekologijos vyresniojo mokslinio bendradarbio, 2000 m. – docento mokslinis vardas.

1988 m. apdovanotas Lietuvos TSR AT Prezidiumo garbės raštu už ilgametį darbą gamtos apsaugos srityje ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.

1989–1993 m. – Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Kauno skyriaus pirmininkas.

Mokslo žurnalo „Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai (1999 m. ir 2002 m.)“ vyriausiasis redaktorius, kelių mokslo leidinių atsakingasis redaktorius.

Buvo Pasaulinės sveikatos organizacijos, Sveikų miestų projekto, Kauno sveiko miesto projekto vykdomojo komiteto narys, Kauno apskrities gražiausių sodybų vertinimo komisijos narys, Rekreacinės infrastruktūros valstybiniuose miškuose įvertinimo apžiūrų komisijos narys, Absolventų klubo „LŽŪU alumni“ vienas steigėjų ir narys, VDU Kauno botanikos sodo draugų klubo revizijos komisijos narys. 1996–2000 m. buvo VDU Senato narys, 1975–1988 m. buvo televizijos laidų iš Kauno „Gamta ir mes“ visuomeninis vedėjas. Profesionaliai žaidė stalo tenisą.

Nuorodos

¹ Будрюнас А. Р. Некоторые тополого-фитоценологические методы исследования природных эстетических богатств: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1971. – 24 с.

² Eringis K., Budriūnas A. R. Lietuvos gamtovaizdžiai ir jų estetiniai ištekliai. Žemėlapis M 1:400000. – Vilnius, 1968. (lietuvių ir rusų k.).

³ Budriūnas A. R. Lietuvos TSR augalijos zemelapis [Карты]: Mokyklinis zemelapis. И-1494 / aut A. Budriunas; red. G. P. Efimova. – Москва, 1971. – 2 л.

⁵ Baranauskaitė D., Budriūnas R., Juknevičienė G., Žaliauskienė G. Farmakognozijos mokomosios praktikos vadovas. – Vilnius, 1986. – 66 p.

⁶ Januškevičius L., Budriūnas A. R. Lietuvoje auginami medžiai ir krūmai. – Vilnius, 1987. – 187 p.

⁷ Янушкявичюс Л., Будрюнас А., Баронене В., Тамошаускене С., Жеймавичюс К. Древесные растения Каунасского ботанического сада = The woody plants of the Kaunas botanical gardens = Kauno botanikos sodo sumedėję augalai: монография. – Вильнюс, 1990. – 97 p.

⁸ Kutkienė L., Marazaitė I., Januškevičius L. (ats. red.), Žeimavičius K., Budriūnas A. R., Noreikienė I., Jucytė V., Cirtautas V., Navasaitis M., Kulikova E., Petrova N., Charitonova L., Jakovleva T., Jurkevičienė G. Древесные растения ботанических садов и дендрариев Южной Прибалтики = Pietų Pabaltijo botanikos sodų ir dendrariumų sumedėję augalai = The woody plants of the botanical gardens and dendrariums of the Southern Baltic area: монография. – Vilnius, 1992. – 108 p.

⁹ Balvočiūtė J., Budriūnas R. (ats. red.), Gaidienė E., Ferenca R., Furmonavičius L., Karazija S., Murkaitė R., Purvinas E., Steponavičienė V., Vaškelis J. Jiesios landšaftiniame draustinyje. – Kaunas, 1992. – 168 p.

¹⁰ Budriūnas R., Buzienė V., Mitkuvienė A., Prakapaitė G., Vaidelys J. (sud.). Žalioji sodybos skraistė. – Kaunas, 1996. – 171 p.

¹¹ Budriūnas A. R., Ėringis K. Kraštovaizdžio estetinio rekreacinio vertinimo metodika. – Vilnius, 2000. – 39 p.

¹² Budriūnas A. R., Buzienė I., Mitkuvienė A., Prakapaitė G., Vaidelienė J., Vaidelys J. Ūkio kraštovaizdžio tvarkymas. Mokymo priemonė aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų studentams ir žemės ūkio mokyklų moksleiviams. – Vilnius, 1998. – 238 p.

Gimė 1903 m. rugsėjo 13 d. Parausių kaime (Paežerių vlsč., Vilkaviškio apskr.). 1925 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

1927–1932 m. dirbo Žemės ūkio akademijos Taikomosios botanikos katedroje jaunesniuoju laborantu, 1932–1933 m. – vyresniuoju laborantu, 1933–1937 m. – asistentu, 1938–1941 m. dėstytoju, 1941–1944 m. vedėju. 1939 m. Žemės ūkio akademijoje įsteigė Mikrobiologijos laboratoriją. 1934–1937 m. – Augalų apsaugos stoties Fitopatologijos skyriaus vedėjas. 1945–1948 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vedėjas. 1948–1952 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Botanikos ir mikrobiologijos katedros vedėjas. 1952–1959 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto Sistematinės ir eksperimentinės botanikos poskyrio Botanikos sektoriaus vadovas. 1959–1968 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Floros ir geobotanikos sektoriaus vadovas. 1968–1977 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Botanikos katedros profesorius, 1977–1985 m. – profesorius konsultantas.

1941 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Kamanos. Stratigrafija, hidrografija ir augalija“. 1941 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis. 1947 m. patvirtintas mokslų kandidato laipsnis ir docento pedagoginis laipsnis.

Disertaciniame darbe pateikė duomenis apie aukštapelkės hidrokompleksų kilmę, organinės uolienos kilmę, durpių charakteristiką, augaliją.

1962 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Geobotaniniai, fitopatologiniai ir mikrobiologiniai tyrimai Lietuvos TSR teritorijoje“¹. 1963 m. suteiktas biologijos mokslų daktaro laipsnis.

Pokariu tyrė Nemuno žemupio ir rytų Lietuvos pievų ir žemapelkių augaliją, ją kartografavo. Domėjosi ir populiarino fitoindikacijos idėjas. Sudarė Lietuvos augalijos žemėlapį. 1961 m. atliko Lietuvos teritorijos geobotaninį suskirstymą. Daug dėmesio skyrė leidinio „Lietuvos TSR flora“ parengimui ir publikavimui, parinko specialistus augalų šeimoms aprašyti, redagavo pirmąjį, antrąjį ir trečiajį tomus.

Išspausdino virš 200 mokslinių ir populiariųjų straipsnių iš fitopatologijos, mikrobiologijos, augalijos kartografavimo, indikacinės botanikos ir botaninės bibliografijos sričių.

1937–1938 m. stažavosi Lui Pastero institute, Agronomijos instituto Mikrobiologijos laboratorijoje ir Sorbonos universiteto Žemesniųjų augalų laboratorijoje.

1935–1936 m. dalyvavo ekspedicijose Kamanų pelkei tyrinėti, 1938–1940 m. vadovavo Šepetos pelkės tyrimui.

Publikavo vadovėlių ir knygų: „Kamanos“², „Šepeta“³, „Bendroji ūkinė botanika“⁴ „Mikrobiologija“⁵, „Kultūrinių augalų ligos“⁶, „ Паразитные грибы культивируемых растений Литовской ССР и некоторые вопросы биологии паразитных грибов“⁷, „Mikrobiologija“⁸, „Mikroorganizmų pasaulyje“⁹.

Lietuvos žemės ūkio akademijoje dėstė fitopatologiją, mikrobiologiją ir augalų fiziologiją. 1964 m. suteiktas botanikos ir mikrobiologijos profesoriaus pedagoginis laipsnis.

1973 m. apdovanotas L. Pastero atminimo medaliu ir akademiko D. Zabolotno medaliu.

1965 m. už „Lietuvos TSR floros“ antrojo ir trečiojo tomų rengimą ir leidybą kartu su kitais paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija.

Buvo Visasąjunginės mikrobiologų draugijos garbės narys, Lietuvos mikrobiologų, Lietuvos botanikų ir „Žinijos“ draugijų narys. 1959–1985 m. – Lietuvos mikrobiologų draugijos pirmininkas.

Bendradarbiavo su Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka, talkininkavo rengiant botanikos bibliografiją.

Mirė 1991 m. spalio 11 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Rankraštinis K. Brundzos palikimas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve, fonde.

Šaltiniai

Klimavičiūtė J., Rašomavičius V. Profesorius Kazys Brundza. – Vilnius, 2003. – 164 p.

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Ričkienė A. Botanika Lietuvoje 1944–1965 metais. (Daktaro disertacijos santrauka). – Vilnius, 2003.

Nuorodos

¹Брундза, К. И. Геоботанические, фитопатологические и микробиологические исследования на территории Литовской ССР: Доклад о печатных трудах автора на соискание учен. степени доктора биол. наук. – Вильнюс : [б. и.], 1961. – 42 с.

²Brundza K. (red.). Kamanos. – Kaunas, 1937. – 267 p.

³ Brundza K. (red.). Šepeta. – Kaunas, 1940. – 203 p.

⁴ Brundza K. Bendroji ūkinė botanika. – Kaunas, 1948. – 404 p.

⁵ Brundza K. Mikrobiologija. – Kaunas, 1948. – 383 p.

⁶ Brundza K. Kultūrinių augalų ligos. Mokymo priemonė aukšt. ž. ū. m-kloms. – Vilnius, 1950. – 572 p.

⁷ Брундза, К. И. Паразитные грибы культивируемые растений Литовской ССР и некоторые вопросы биологии паразитных грибов. – Вильнюс, 1961. – 302 с.

⁸ Brundza K. Mikrobiologija. Vadovėlis aukšt. m-klų mikrobiologijos spec. stud. – Vilnius, 1969. – 300 p.

⁹ Brundza K., Jankevičius K., Lugauskienė A., Malamienė B., Petrauskas V. Mikroorganizmų pasaulyje. – Vilnius, 1973. – p. 95.

Šaltiniai

Merkys A., Novickienė L. Prisimenant mokytoją ir mokslininką Petrą Bluzmaną. Mokslo Lietuva 2000. 10 (212): 13.

Bluzmanas Petras. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1966, 3: 250.

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002.  – 179 p. Ričkienė A. Botanika Lietuvoje 1944–1965 metais. (Daktaro disertacijos santrauka). – Vilnius, 2003.

Nuorodos