2005 m. Vilniaus universite apgynė daktarės disertaciją „Pupų (Vicia faba L.) chlorofilinių morfozių panaudojimas augalų poliforminiam atsakui į kobalto perteklių įvertinimui“¹. 2005 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė. Dirba augalų genetikos tyrimų srityje.

Nuorodos

¹ Čėsnienė T. The use of field bean (Vicia faba L.) chlorophyll morphoses for the assessment of plant polymorphic response to cobalt excess = Pupų (Vicia faba L.) chlorofilinių morfozių panaudojimas augalų polimorfiniam atsakui į kobalto perteklių įvertinimui: summary of doctoral dissertation: biomedical science, biology (01 B). – Vilnius, 2005. – 31 p.

Gimė 1943 m. birželio 27 d. Prienuose. 1961 m. baigė Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą. 1967 m. baigė Kauno medicinos institutą, įgijo gydytojo specialybę.

1967–1970 m. – Kauno medicinos instituto ir Leningrado A. Ždanovo universiteto Genetikos ir selekcijos katedros aspirantas. 1970–1972 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų mutagenezės laboratorijos inžinierius, 1972–1975 m. jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1975–1984 m. – Mikroorganizmų genetikos laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis ir vadovas, 1984–1997 m. – Genetikos laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis ir vadovas. Nuo 1990 m. dirbo Vilniaus universitete. 1994–2008 m. – Vilniaus universiteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vedėjas. 2008–2016 m. – Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros profesorius.

1973 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Daugybiniai mielių Sacharomyces cerevisiae mutantai“¹. 1973 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktaru.

2004 m. Vilniaus universitete atliko habilitacijos procedūrą „Mielių Saccharomyces cerevisiae adaptyvumą reguliuojančios sistemos“².

Dirbo molekulinės mikrobiologijos, mikroorganizmų molekulinės genetikos, biotechnologijos, prokariotų metabolizmo tyrimo srityse. Išspausdino per 50 mokslinių straipsnių. Publikavo leidinį: „Producentai: konstravimas ir kultivavimas: metodinė knyga“³.

Vadovavo kelių daktaro disertacijų parengimui.

1980–1981 m. stažavosi Molekulinės biologijos institute Prancūzijoje, 1987 m. – firmos „Beckman“ reklaminiame-moksliniame centre Vienoje, 1988 m. – Cold Spring Harbor laboratorijoje JAV.

Buvo Lietuvos genetikų ir selekcininkų, „Žinijos“ draugijos narys.

Mirė 2016 m. Vilniuje.

Nuorodos

¹ Читавичюс Д. Множественные мутанты у дрожжей Saccharomyces cerevisiae: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1973. – 26 с.

² D. Čitavičius. Mielių Saccharomyces cerevisiae adaptyvumą reguliuojančios sistemos. – Vilnius, 2004. – 42 p.

³ D. Čitavičius. Producentai: konstravimas ir kultivavimas: metodinė knyga. – Kaunas, 2008. – 97 p.

Gimė 1957 m. gruodžio 22 d. Vilniuje. 1975 m. baigė Vilniaus 15-ąją vidurinę mokyklą (dabar Žvėryno gimnazija). 1980 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1980–1984 m. – Lietuvos miškų instituto darbuotoja, 1985–1991 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslinė bendradarbė, nuo 1995 m. – Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo mokslo darbuotoja.

2005 m. Vilniaus universitete apgynė daktarės disertaciją „Margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta (Maxim.) Maxim. sezoninio vystymosi ypatybių, fenotipinės ir genetinės įvairovės tyrimai“¹. 2005 m. suteiktas biomedicinos mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe apibendrino tyrimus, atliktus VDU Kauno botanikos sode 1996–2004 m. Įvertino A. kolomikta fenotipinę įvairovę, išskyrė informatyvius fenotipinius požymius. RAPD metodu nustatė genetinę įvairovę ir sudarė veislių ir klonų giminingumo dendrogramą. Pagrindė kompleksinį fenotipinių ir genetinių markerių taikymą veislėms identifikuoti. Pirmą kartą ištyrė biologiškai aktyvių medžiagų kaupimosi A. kolomikta uogose dėsningumus ir nustatė techninės brandos fazės rodiklius. Vykdant šiuos tyrimus, VDU Kauno botanikos sode sukaupta Actinidia Lindl. genties genetinė medžiaga, kuri tapo kryptingo selekcinio darbo baze.

Išspausdino apie 90 mokslinių, 33 mokslo populiarinamuosius straipsnius. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Nutritional Composition of Fruit Cultivars“², „Stambiauogių spanguolių plantacinio auginimo galimybės ir perspektyvos“³, „Sodinių šilauogių auginimas“⁴. Lietuviškų šilauogių ir paprastosios spanguolės veislių bendraautorė.

Vadovavo vieno disertacinio darbo parengimui.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Olandijoje, Kanadoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Tailande.

1996 m. stažavosi Bulgarijos Augalų produktyvumo ir genetinių išteklių institute, 2003, 2006 m. – Skernevicių sodininkystės ir daržininkystės institute.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje dėsto kursus: miško botanika, vaistinių ir uoginių augalų plantacinis auginimas.

Europos selekcininkų asociacijos (EUCARPIA) narė.

Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo raštų redkolegijos narė.

Tarptautinės COST programos ekspertė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros ekspertė.

Nuorodos

¹ Česonienė L. Studies on seasonal development, phenotypic and genetic diversity of Kolomikta kiwi (Actinidia kolomikta (Maxim.) Maxim.) in Lithuania = Margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta (Maxim.) Maxim.) sezoninio vystymosi ypatybių, fenotipinės ir genetinės įvairovės tyrimai: summary of doctoral dissertation. – Kaunas, 2005. – 31 p.

² Simmonds M., Preedy V. (ed.). Nutritional Composition of Fruit Cultivars. – London-San Diego-Waltham-Oxford (Elsevier Inc.), 2016. – 774 p.

³ Daubaras R., Česonienė L., Viškelis P. Stambiauogių spanguolių plantacinio auginimo galimybės ir perspektyvos. – Kaunas, 2011. – 88 p.

⁴ Česonienė L., Daubaras R., Viškelis P. Sodinių šilauogių auginimas. – Kaunas, 2010. – 88 p.

Gimė 1943 m. sausio 6 d. Vilniuje. 1961 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1969 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologo specialybę.

1969 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyresnysis laborantas, 1969–1970 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų ir gyvulių augimo stimuliatorių tyrimo probleminės laboratorijos inžinierius, 1971–1974 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, 1974–1976 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų mutagenezės laboratorijos inžinierius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1976–1978 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1981–1983 m. – Mikroorganizmų genetikos ir augalų mutagenezės laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1984–1987 m.  – Genetikos laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1990–2000 m. – Botanikos instituto Ląstelių inžinerijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas ir vadovas, 2000–2002 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas.

1975 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Aukštesniųjų augalų pažeidimų, indukuotų ultravioletiniais spinduliais, reparacijos tyrimai“¹. 1993 m. nostrifikuotas mokslų daktaru.

Disertaciniame darbe parodė, kad augalai gali atkurti ultravioletinės spinduliuotės sukeltas DNR pažaidas. 1974 m. kartu su rusų mokslininku V. Soiferiu atrado tamsinės reparacijos procesą aukštesniuose augaluose.

1994 m. Botanikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Ląstelių, genomo pažaidos ir DNR reparacija augaluose, apšvitintuose trumpabange ultravioletine šviesa“. 1994 m. suteiktas habilituoto daktaro laipsnis.

Dirbo augalų ląstelių pažeistos genetinės informacijos ir reparacijos molekulinių mechanizmų tyrimo srityje. Publikavo apie 70 mokslinių straipsnių. Dviejų išradimų bendraautoris².

Vadovavo trijų disertacinių darbų parengimui.

Dalyvavo tarptautinėse konferencijose Rusijoje, Latvijoje, Gruzijoje, Ukrainoje, Švedijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje.

Vilniaus universitete dėstė specialiuosius genetikos kursus, skaitė paskaitas SSRS jaunųjų genetikų mokyklose, Oksfordo universitete.

Lietuvos genetikų draugijos narys, SSRS MA Radiobiologijos problemų Mokslinės tarybos ir Augalų radiobiologijos sekcijos narys.

1984 m. – išradėjų konkurso „Eureka“ laureatas.

Kūrė skulptūrines metalo kompozicijas, etnografines kaukes. Darbai eksponuoti parodose Vilniuje 1996, 1997 ir 2012 m.

Mirė 2014 m. gegužės 2 d. Palaidotas Vilniuje, Sudervės kapinėse.

Nuorodos

¹ Циеминис К. Г. Исследование репарации повреждений, индуцированных ультрафиолетовым облучением в ДНК высших растений: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1975. – 24 с.

² Циеминис К., Славенас Й., Тюнайтене Н., Прялгаускене А. Способ восстановления поврежденных дезоксирибо-нуклеиновых кислот в растениях. Нo. 984042. – Вильнюс, 1982.

³ Савенко Д., Макицки В., Лозански В., Циеминис К. Способ оценки токсичности жидкостей в широком диапозоне и создание прибора для такой оценки. Нo. 1010557. – Mосква, 1982.