Gimė 1950 m. birželio 28 d. Tarnėnuose (Vilniaus r.). 1966 m. baigė Skurbutėnų aštuonmetę mokyklą, 1970 m. – Vilniaus agrozootechnikumą. 1977 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą, įgijo mokslinio agronomo specialybę.

1977–1978 m. – Lietuvos žemdirbystės instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1978–1985 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, 1985–1988 m. – Augalų fiziologijos ir dirbtinio klimato skyriaus vedėjas, nuo 1988 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, 1988–2016 m. – Augalų fiziologijos laboratorijos vadovas. 1994–2001 m. – Lietuvos žemės ūkio universiteto asistentas, docentas, nuo 2001 m. – Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės ir gyvulininkystės katedros profesorius.

1983 m. Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo v. universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Daugiamečių svidrių (Lоlium perenne L.) vystymosi biologijos ir organogenezės dėsningumai natūraliose ir dirbtinose sąlygose“¹. 1983 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis, 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis. 1996 m. Olštyno žemės ūkio ir technikos akademijoje apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Pasirinktų pašarinių augalų (žolių ir baltųjų dobilų) žydėjimo indukcija“². 1996 m. suteiktas habilituoto daktaro mokslo laipsnis, 1997 m. nostrifikuotas Lietuvos mokslo taryboje.

Dirba augalų žydėjimo iniciacijos fiziologijos, augalų organogenezės ir morfogenezės, ekofiziologijos, fotofiziologijos, augalų produktyvumo fiziologijos, agronomijos, augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės augalų fiziologijos, ekofiziologijos srityje. Sukūrė originalią augalų žydėjimo iniciacijos teoriją.

Išspausdino per 600 mokslinių straipsnių.

Publikavo knygas: „Augalų morfogenezė in vitro ir jos reguliavimas“³, „Praktikum po obshchej i ekologichekoj fiziologii rastenij“⁴, „Augalų produktyvumas“⁵, „Fotofiziologinių tyrimų būklė ir jų taikymo perspektyvos augalininkystėje: galimybių studija“⁶.

1982 m. stažavosi Maskvos valstybinio M. Lomonosovo v. universiteto biologijos fakultete, 1988 m. – Skernevicių sodininkystės ir daržininkystės institute, 1997 m. – Olštyno žemės ūkio ir technikos akademijoje, 2004 m. – Mordovijos valstybinio universiteto biotechnologijos katedroje, 2009 m. – Varmės ir Mozūrijos universitetuose.

Aleksandro Stulginskio universitete dėsto kursus: žemės ūkio augalų biologija, augalų agrobiologinis potencialas, augalų produktyvumo biologija. Nuo 2001 m. skaito paskaitas Lomžos agrobiznio aukštojoje mokykloje.

Vadovavo devynių disertacinių darbų parengimui. Dalyvavo rengiant 46 sėkmingai apgynusių disertacijas doktorantų disertacinius darbus.

2014 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Augalų fiziologijos tyrimai: raidos, streso, produktyvumo ir kokybės valdymas“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

2000 m. ASU suteikė profesoriaus pedagoginį mokslo vardą.

2011 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Buvo Lietuvos žemdirbystės instituto mokslinės tarybos narys, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos mokslo ir studijų fondo ekspertas.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslinės tarybos narys.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narys, nuo 2013 m. – pirmininkas.

Žurnalų „Vaga“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas, „Folia Horticulture“ – mokslinės tarybos narys, „Sodininkystėir daržininkystė“ – redakcinės kolegijos narys.

Nuorodos

¹ Духовский П. Закономерности биологии развития и органогенеза райграса пастбищного (Lоlium perenne L.) в естественных и искусственных условиях: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Москва, 1983. – 22 p.

²  Duchovskis P. Pasirinktų pašarinių augalų (žolių ir baltųjų dobilų) žydėjimo indukcija. – Acta Academiae Agriculturae ac Technicae Olstenensis. Agriculture, 1995. 61 Suppl. C: 3–60 (lenkų k.).

³  Duchovskis P. Augalų morfogenezė in vitro ir jos reguliavimas. – Babtai, 2006. – 32 p.

⁴ Лукаткин A.C. ( под ред.), Зауралов O. A,  Mordovian N. P, Мокшин E. V., Колмыкова, Т. С., Шаркаева, Э.Ш., Duchovskis. P. V. (Духовскис, П. В.). Практикум по общей и экологической физиологии растений : учебное пособие для студентов, обучающихся по направлению “Биология”. – Саранск, 2007. – 120 c.

⁵ V. Šlapakauskas, P. Duchovskis. Augalų produktyvumas. – Klaipėda, 2008. – 277 p.

⁶ P. Duchovskis, A. Brazaitytė, G. Samuolienė, A. Viršilė, V. Vaštakaitė. Fotofiziologinių tyrimų būklė ir jų taikymo perspektyvos augalininkystėje: galimybių studija. – Vilnius, 2015. – 91 p.

Gimė 1955 m. kovo 20 d. Šiauliuose. 1972 m. baigė Šiaulių 5-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Šiaulių Didždvario gimnazija). 1978 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą. Įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę.

1978–1992 m. – Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto darbuotojas, 1992–2000 m. – UAB „Ormenta“ direktorius, 1998 m. – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vyresnysis specialistas-konsultantas, 1999–2000 m. – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sodo direktoriaus pavaduotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, 2000–2008 m. – VDU botanikos sodo direktorius, vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 2009 m. – VDU profesorius, vyresnysis mokslo darbuotojas.

2000–2005 m. – Lietuvos žemės ūkio universiteto dėstytojas, 2008–2012 m. – Mykolo Romerio universiteto lektorius, 2009–2012 m. – Šiaulių universiteto profesorius.

1987 m. Lietuvos MA Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR bruknynai ir jų produktyvumo padidinimo būdai“¹. 1988 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1996 m. nostrifikuotas daktaru.

Dirba ekonominės botanikos srityje, išspausdino apie 70 mokslinių, 25 mokslo populiarinamuosius straipsnius. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.)“², „Nutritional Composition of Fruit Cultivars“³, „Stambiauogių spanguolių plantacinio auginimo galimybės ir perspektyvos“⁴, „Sodinių šilauogių auginimas“⁵. Bendraautoris dviejų lietuviškų šilauogių ir penkių paprastosios spanguolės lietuviškų veislių.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, JAV, Kanadoje, Madagaskare, Tailande.

Lietuvos žemės ūkio universitete dėstė kursą apie šalutinį (nepagrindinį) miško naudojimą, Šiaulių universitete – dendrologiją, darbų saugą apželdinimo veikloje, Vytauto Didžiojo universitete – kursą „Biokuras“.

2009 m. VDU Biologijos mokslų krypties habilitacijos komisija suteikė habilituoto daktaro laipsnį.

Lietuvos spanguolių augintojų draugijos pirmininkas.

Europos Komisijos mokslo programų, mokslo projektų Čekijoje ir Slovėnijoje, programų COST, EUREKA, SEE-ERA.NET, Lenkijos akreditacinės komisijos ekspertas. Tarptautinių ir nacionalinių projektų vadovas ir administratorius.

Nuorodos

¹ Даубарас Р. Брусничники Литовской ССР и пути повышения их продуктивности : диссертация … канд. Биол. наук : – Каунас, 1987. – 231 с.

² Bandzaitienė Z., Daubaras R., Labokas J. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.). – Vilnius, 2007. – 164 p.

³ Simmonds M., Preedy V. (ed.). Nutritional Composition of Fruit Cultivars. – London-San Diego-Waltham-Oxford (Elsevier Inc.). – 2016. – 774 p.

⁴ Daubaras R., Česonienė L., Viškelis P. Stambiauogių spanguolių plantacinio auginimo galimybės ir perspektyvos. – Kaunas, 2011. – 88 p.

⁵ Česonienė L., Daubaras R., Viškelis P. Sodinių šilauogių auginimas. – Kaunas, 2010. – 88 p.

Gimė 1954 m. liepos 19 d. Žagarių kaime (Lazdijų r.). 1972 m. baigė Kauno Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-mikrobiologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1977–1984 m. – Visasąjunginio eksperimentinės meteorologijos instituto Lietuvos agrometeorologinės laboratorijos inžinierė, 1984–1992 m. – Lietuvos Žemdirbystės instituto Vokės filialo mokslinė bendradarbė; 1992–1995 m. – Lietuvos žemdirbystės instituto valstybinės įmonės „Meristema“ vyresnioji mokslo darbuotoja, 1995–1997 m. – UAB „Meristema“ vyresnioji mokslo darbuotoja – vyriausioji biotechnologė; 1997–2005 m. – Vilniaus universiteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2005 m. – Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotoja ir Augalų genų banko vyriausioji specialistė.

1992 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Devirusuotų meristeminių bulvių kultūra ir jos savybės“¹. 1994 m. nostrifikuota daktare.

Disertaciniame darbe ištyrė virusų reinfekciją devirusuotose bulvėse.

Išspausdino per 100 mokslinių, apie 15 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo mokomąsias knygas: „Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai. Lietuviškos bijūnų veislės [žinynas-mokomoji priemonė]“², „Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (in situ): [mokomoji priemonė]“³, „Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ex situ): [mokomoji priemonė]“⁴. Autorė ir bendraautorė penkiolikos metodinių priemonių – morfologinių ir dekoratyvių kultūrinių augalų savybių apibūdinimo aprašų.

2006 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Lenkijoje, 2007 m. – Vokietijoje.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Graikijoje, Estijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Austrijoje, Čekijoje, Nyderlanduose.

Vilniaus universitete dėstė augalų fiziologiją.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos, Lietuvos dendrologų draugijos, Lietuvos gėlininkų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Дапкунене С. Культура оздоровленного меристемного картофеля и ее свойства = Devirusuotų meristeminių bulvių kultūra ir jos savybės: автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата биологических наук. – Вильнюс, 1992. – 20 c.

² Dapkūnienė S. Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai. Lietuviškos bijūnų veislės [žinynas-mokomoji priemonė]. – Kėdainiai, 2007. – 32 p.

³ Baliuckienė A., Dapkūnienė S., Šveistytė L., Aukštaitis J. Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (in situ): [mokomoji priemonė]. – Kėdainiai, 2009. – 64 p.

⁴ Bivilienė A., Baliuckienė A., Blažytė A., Dapkūnienė S., Šveistytė L. Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ex situ): [mokomoji priemonė]. – Kėdainiai, 2010. – 73 p.

Gimė 1937 m. gruodžio 12 d. Merkinėje, Varėnos r. 1956 m. baigė Vilniaus pirmąją vidurinę mokyklą. 1962 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo vidurinės mokyklos geografijos-biologijos mokytojo specialybę.

1962–1967 m. – Šilalės r. vidurinės mokyklos mokytojas, 1967–1968 m. – LSSR žemėtvarkos projektavimo instituto vyr. inžinierius geografas. 1968 m. – Vilniaus miesto 4-os mokyklos-internato auklėtojas, 1968–1971 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, 1971–1972 m. – Fitopatogeninių mikroorganizmų biologijos sektoriaus vyresnysis laborantas, 1972–1974 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1974–1975 m. – Vilniaus hidrometeorologijos observatorijos vyresnysis inžinierius, 1975–1980 m. – Aplinkos užterštumo tyrimų ir kontrolės skyriaus viršininkas, 1981–1984 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1973 m. Latvijos žemės ūkio akademijoje apgynė mokslų kandidato disertaciją „Virusinės uoginių kultūrų ligos Lietuvos SSR“¹. 1974 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis.

Išspausdino per 26 mokslinius ir mokslo populiarinamuosius straipsnius. Su bendraautoriais publikavo knygą „Augalų virusinių ligų tyrimai Lietuvoje“².

Mirė 1984 m. liepos 22 d. Vilniuje.

Nuorodos

¹ Дединас А. Вирусные болезни ягодных культур в Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Елгава, 1973. – 24 с.

² Šimkūnas R., Stasevičius R., Rančelienė Ž., Staniulis J., Makutėnaitė M., Dėdinas A. Augalų virusinių ligų tyrimai Lietuvoje. – Vilnius, 1972. – 110 p.

Gimė 1922 m. balandžio 10 d. Rokiškyje. 1941 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1946 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo agronomės specialybę.

1946 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos laborantė, 1946–1950 m. – asistentė, 1950–1951 m. –gamybinės praktikos vadovė, 1951 m. – Kauno mokytojų seminarijos sekretorė. 1951–1954 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto Pomologijos sodo laborantė, 1954–1961 m. – agronomė sodininkė, 1961–1974 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Botanikos sodo Maistinių-pašarinių augalų skyriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1974–1986 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1971 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją „Vaistinio valerijono (Valeriana officinalis L.) ir pipirmėtės (Mentha piperita L.) biologijos ir produktyvumo tyrimas Lietuvos priemolio dirvožemyje“¹. 1972 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis.

Tyrė vaistinius aromatinius augalus. Išspausdino apie 40 mokslinių, nemažai mokslo populiarinamųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Prieskoniniai augalai“², „Prieskoniniai augalai“³, „Mėtos“⁴, „Prieskoniniai augalai ir retosios daržovės“⁵, „Retosios daržovės, prieskoniniai ir medingieji augalai“⁶, „Medingieji augalai“⁷. Buvo Gamtos apsaugos draugijos, „Žinijos“ draugijos narė.

Mirė 2004 m. birželio 6 d. Kaune. Palaidota Rokiškyje.

Nuorodos

¹ Dagytė S. Vaistinio valerijono (Valeriana officinalis L.) ir pipirmėtės (Mentha piperita L.) biologijos ir produktyvumo tyrimas Lietuvos priemolio dirvožemyje. – Vilnius, 1971. – [?].

² Dagytė S., Penkauskienė E. Prieskoniniai augalai. – Vilnius, 1978. – 81 p.

³ Dagytė S., Penkauskienė E. Prieskoniniai augalai. – Vilnius, 1985. – 111 p.

⁴ Dagytė S., Jaskonis J., Morkūnas A. Mėtos. – Vilnius, 1975. – 39 p.

⁵ Mikšionis P., Dagytė S. Prieskoniniai augalai ir retosios daržovės. – Vilnius, 1972. – 128 p.

⁶ Dagytė S. Retosios daržovės, prieskoniniai ir medingieji augalai. – Vilnius, 1994. – 263 p.

⁷ Balvočiūtė J., Dagytė S., Juknevičienė G. Medingieji augalai. – Vilnius, 1987. – 62 p.

Gimė 1935 m. gruodžio 12 d. Telšiuose. 1954 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries v. vidurinę mokyklą.

1959 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės-zoologės, vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1962–1965 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto biochemijos-biofizikos katedros vyresnioji laborantė, 1965–1968 m. – Lietuvos MA Branduolinės fizikos ir radioaktyvių izotopų taikymo skyriaus aspirantė, 1968–1970 m. – Lietuvos MA Fizikos ir matematikos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1970–1975 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Sporinių augalų sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1975–1981 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1981–1992 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1992–2000 m. – Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

1970 m. Ukrainos SSR MA Pietų jūrų biologijos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Stroncio-90 ir švino-210 kaupimosi Lietuvos gėlų vandenų hidrobiontuose palyginamieji tyrimai“¹. 1993 m. nostrifikuota daktare.

1994 m. Botanikos institute apgynė habilituotos daktarės disertaciją „Augalų įtaka technologinio stroncio ir gamtinio švino migracijai vandens ir sausumos ekosistemose“. 1994 m. suteiktas habilituotos daktarės laipsnis.

Dirbo radioekologijos srityje: tyrė radionuklidų migracijos ypatumus gėlavandenėse ekosistemose. Išspausdino apie 100 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas „Ignalinos AE aušintuvo hidrobiocenozių būklė iki AE eksploatavimo“², „Aušintuvo ekosistemos būklė pradiniame Ignalinos AE eksploatacijos periode“³, „Drūkšių ežero – Ignalinos AE aušintuvo radiochemoekologinė situacija“⁴.

1992 m. dalyvavo tarptautinėje ekspedicijoje, skirtoje tirti Baltijos jūros dugno nuosėdas.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje TSRS, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Olandijoje.

1981 m. suteiktas radiobiologijos specialybės vyresniosios mokslinės bendradarbės vardas.

1989 m. SSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodoje apdovanota II laipsnio diplomu (su bendraautoriais).

Buvo SSRS hidrobiologų draugijos narė ir Lietuvos skyriaus valdybos sekretorė.

Mirė 2016 m. rugpjūčio 30 d. Palaidota Kaune.

Nuorodos

¹ Душаускене-Дуж, Н. Р. Сравнительное изучение накопления стронция-90 и свинца-210 в пресноводных гидробионтах Литовской ССР (Радиоэкол. исследование) : Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс; Севастополь, 1969. – 16 с.

² Янкявичюс К. (ответственный редактор) … [et al.]. Состояние гидробиоценозов водохранилища-охладителя Игналинской АЭС предпусковой период = Ignalinos AE aušintuvo hidrobiocenozių būklė iki AE eksploatavimo = Functioning of hydrobiocenosis in the cooling pond of the Ignalina Atomic Power Plant in the pre-starting period. – Вильнюс, 1987. – 175 c.

³ Астраускас A. [ответственные редакторы:… [et al.]. Состояние экосистемы водоема-охладителя Игналинской АЭС в начальный период ее эксплуатации = Ignalinos atominės elektrinės šaldomojo tvenkinio ekosistemos būklė pradiniu jos eksploatacijos periodu = Ecosystem of the water-cooling reservoir of Ignalina Nuclear Power-Station at the initial stage of its operation. – Вильнюс, 1992–1993. – 262 c.

⁴ Марчюлёнене Д…. [et al.]. Радиохемоэкологическая ситуация в оз. Друкшяй – водоеме-охладителе Игналинской АЭС. – Вильнюс, 1992. – 215 c.

Gimė 1938 m. birželio 12 d. Kaune. 1956 m. baigė Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą. 1961 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės-botanikės, vidurinės mokyklos biologijos-chemijos mokytojos specialybę.

1961–1963 m. – Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR ministrų tarybos botanikė-dendrologė, 1963–1966 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos aspirantė, 1966–1974 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1974–1998 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1998–2010 m. – Botanikos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. 2010–2014 m. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.

1968 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją „Augalų, paveiktų indolilacto ir giberelino rūgštimis, augimo ir RNR kiekio ląstelėse ryšys“¹. Disertacijoje parodė, kad indolilacto ir giberelino rūgščių poveikis augalo ląstelės augimui ir RNR kiekiui joje yra skirtingas.

1992 m. Maskvoje, K. Timiriazevo žemės ūkio akademijoje, apgynė biologijos mokslų daktarės disertaciją „Indolilacto rūgšties transporto ir recepcijos procesų vaidmuo lateraliai poliarizuoto augimo reguliacijoje gravitropinės reakcijos metu“². Disertacijoje analizavo indolilacto rūgšties receptorinės ir transporto sistemų sąveikos mechanizmus gravitropiškai indukuoto augimo metu. Nustatė hormono receptorinių saitų kompartmentaciją kviečių koleoptilių ląstelėse. Charakterizavo naują indolilacto rūgšties membraninį receptorinį kompleksą, tiesiogiai perduodantį informaciją į ląstelės branduolį.

1993 m. nostrifikuota habilituota mokslų daktare.

Tyrė fitohormono auksino transportą, metabolizmą ir veiklą augalo augimo ir morfogenezės procesuose. Išspausdino daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių, keletą mokslo populiarinamųjų straipsnių. Publikavo knygą „Augimo problemos šiuolaikinėje augalų fiziologijoje“³.

Vilniaus universitete dėstė augalų citochemiją ir histochemiją, fitohormonų receptorines sistemas.

Vadovavo trijų daktaro disertacijų parengimui.

Stažavosi Leningrado universiteto Biologijos instituto Augalų biofizikos laboratorijoje.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose TSRS.

1978 m. suteiktas augalų fiziologijos specialybės vyresniosios mokslinės bendradarbės vardas. 1995 m. nostrifikuotas Lietuvoje.

2001 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Augalų augimo ir erdvinės orientacijos valdymo fiziologija (1960–2000 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

Ilgametė Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos biochemikų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Даргинавичене Ю. Взаимосвязь между ростом и уровнем содержания РНК в клетках растений под влиянием ß-индолилуксусной и гибберелловой кислот: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1968. – 15 с.

² Даргинавичене Ю. Роль процессов транспорта и рецепции индолилуксусной кислоты в регуляции латерально поляризованного роста при гравитропизме : автореферат дис. … доктора биологических наук. – Москва, 1992. – 44 с.

³ Darginavičienė J., Novickienė L. Augimo problemos šiuolaikinėje augalų fiziologijoje. – Vilnius, 2002. – 98 p.

Gimė 1906 m. spalio 11 d. Kadarų kaime (Papilio vlsč., Biržų apskr.). 1925 m. baigė Biržų gimnaziją. 1930 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos gamtos fakultetą.

1929–1933 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos gamtos fakulteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedroje jaunesniuoju asistentu. 1939–1940 m. VDU Matematikos gamtos fakulteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros docentas. 1940–1975 m. Vilniaus universiteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros profesorius ir vedėjas. 1948–1953 m. dėl politinių priežasčių atleistas iš katedros vedėjo pareigų. 1944–1946 m. VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas. 1945–1950 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Botanikos katedros profesorius. 1949 m. kelis mėnesius dirbo Lietuvos MA Biologijos instituto Botanikos poskyrio vedėju. 1947–1950 m. – su nedidele pertrauka Lietuvos MA Biologijos instituto mokslinis sekretorius, 1950–1951 m. – Biologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui. 1957 m. Lietuvos MA Biologijos institute įkūrė Augalų fiziologijos laboratoriją, 1957–1959 m. Lietuvos MA Biologijos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vadovas ir vyr. mokslinis bendradarbis, 1959–1961 m. Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vadovas ir vyr. mokslinis bendradarbis. 1952–1957 m. Lietuvos MA Žemdirbystės ir dirvožemio instituto vyr. mokslinis bendradarbis. 1945–1950 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Botanikos katedros profesorius.

1935 m. Graco universitete apgynė daktaro disertaciją „Wuchsstoffe der Microorganizmen in Embryonalen Geweben und Blutungssafte“¹ („Mikroorganizmų augimo medžiagos embrioniniuose audiniuose ir suloje“). 1935 m. suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe įrodė, kad bioso (B grupės vitaminai) medžiagos veikia ne tik kaip ląstelių dalijimosi veiksnys, bet kaip augimo medžiagos, kurių plati veikimo specifika, jos augimo procese dalyvauja skatindamos protoplazmos medžiagų sintezę.

1938 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė habilitacinį darbą „Mielių augimą skatinančios medžiagos kukurūzuose“². 1939 m. suteiktas privatdocento pedagoginis laipsnis.

Habilitaciniame darbe įrodė, kad bioso medžiagos sėklose gali būti imobilizuotos, jų dygimo metu atsipalaiduoja ir dalyvauja reguliuojant augimą.

1945 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis laipsnis, 1946 m. – biologijos mokslų daktaro laipsnis.

Tyrė augalų augimo fiziologijos klausimus, fitohormonų, augimo stimuliatorių, mikroelementų poveikį kultūrinių augalų augimui ir vystymuisi, išspausdino apie 200 mokslinių, nemažai mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Publikavo vadovėlių ir monografijų: „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“³, „Augalų anatomija ir morfologija“⁴, „Vaistingieji augalai ir jų paruoša: pagal prof. V. J. Straževičių“⁵, „Augalų fiziologijos laboratoriniai darbai“⁶, „Augalų fiziologija“⁷, „Augalų ekologija: mokymo priemonė“⁸, „Augalų anatomija ir morfologija“⁹. Tarpukariu redagavo leidinį „Vilniaus universiteto Botanikos instituto ir sodo raštai“.

1933–1935 m. stažavosi Graco universitete, 1938–1939 m. – Utrechto universitete ir Kopenhagos universitete.

Domėjosi mokslo istorija ir terminija. Parašė straipsnių apie lietuviškos terminijos pradininką Jurgį Pabrėžą, Lauryną Ivinskį. Buvo leidinio „Botanikos terminų žodynas”¹⁰ vyriausiasis redaktorius.

Vytauto Didžiojo universitete dėstė augalų fiziologiją ir augalų anatomiją ir morfologiją. Vilniaus universitete dėstė augalų fiziologiją, augalų anatomiją ir morfologiją, mikrobiologiją, augalų ekologiją. Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute dėstė augalų fiziologiją ir mikrobiologijos pagrindus.

1931–1940 m. žurnalo „Gamta“ redaktorius. Ilgametis mokslo žurnalo Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai „Biologija“ atsakingasis redaktorius, tęstinio leidinio Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai, Serija C redaktorių kolegijos narys, TSRS mokslų akademijos žurnalo „Augalų fiziologija“ redakcinės kolegijos narys.

Buvo Lietuvos gamtininkų draugijos narys, Lietuvos botanikų draugijos narys, 1952–1982 m. – jos vadovas. Ilgametis „Žinijos“ draugijos Biologijos skyriaus vadovas. Lietuvos augalų fiziologų draugijos garbės pirmininkas.

1956 m. išrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu.

1960 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.

1965 m. paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija.

1983 m. už vadovėlį „Augalų ekologija“ paskirta antroji Lietuvos TSR valstybinė premija.

Mirė 1993 m. sausio 31 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Po J. Dagio mirties jo šeima parengė spaudai ir publikavo jo dienoraštį, apimantį 1962–1990 m.¹¹

Rankraštinis J. Dagio palikimas saugomas Vilniaus universiteto centriniame archyve, byla K-10656 ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, fondas R-567.

Šaltiniai

Merkys A. Prof. S. Jundzilo ir prof. J. Dagio gyvenimas ir veikla. – Vilnius, 1995. – 80 p.

Dagys J. Dienoraštis. – Vilnius, 2006. – 568 p.

Prisimenant profesorių Joną Dagį (1906–1996). – Vilnius, 2006. – 134 p.

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Ričkienė A. Botanika Lietuvoje 1944–1965 metais. (Daktaro disertacijos santrauka). – Vilnius, 2003. – 32 p.

Nuorodos

¹ Dagys J. Wuchsstoffe der Microorganizmen in Embryonalen Geweben und Blutungssafte. – Protoplazma. – 1935. – T. 24/1. – p. 14– 91.

² Dagys J. Mielių augimą skatinančios medžiagos kukurūzuose. – VDU Matematikos-Gamtos fakulteto darbai. – 1937. – T. 2/4. – P. 451–75.

³ Dagys J., Kuprevičius J., Minkevičius A. Vadovas Lietuvos augalams pažinti. – Kaunas, 1934. – 358 p.

⁴ Dagys J. (pagal prof. L. I. Kursanovą, prof. F. N. Krašeninikovą ir N. A. Komarnickį). Augalų anatomija ir morfologija. – Kaunas, 1947. – 632 p.; Dagys J. (red.). Augalų anatomija ir morfologija. – Vilnius, 1950. – 632 p.

⁵ Kanopka E., Dagys J. Vaistingieji augalai ir jų paruoša: pagal prof. V. J. Straževičių. – Kaunas, 1948. – 363 p.

⁶ Dagys J., Bluzmanas A. P., Putrimas A. Augalų fiziologijos laboratoriniai darbai. – Vilnius, 1965. – 309 p.

⁷ Dagys J., Bluzmanas P., Borusas S., Šlapakauskas V. Augalų fiziologija. – Vilnius, 1974. – 389 psl.; Bluzmanas P., Borusas S., Dagys J. ir kt. Augalų fiziologija. – Vilnius, 1991. – 419 p.

⁸ Dagys J. Augalų ekologija: mokymo priemonė. – Vilnius, 1980. – 240 p.

⁹ Dagys J. Augalų anatomija ir morfologija. – Vilnius, 1985. – 350 p.

¹⁰ Dagys J. (red.), Lekavičius A., Mališauskienė V. Botanikos terminų žodynas. – Vilnius, 1965. – 660 p.

¹¹ Dagys J. Dienoraštis. – Vilnius, 2006. – 568 p.