Gimė 1953 m. gegužės 21 d. Kaune. 1971 m. baigė Vilniaus 23-ąją vidurinę mokyklą. 1976 m. baigė

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1976–1988 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Sporinių augalų sektoriaus ir Hidrobotanikos laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1988–2001 m. – mokslo darbuotoja, 2001–2010 m. – Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja. 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Hidrobotanikos laboratorijos mokslo darbuotoja, nuo 2014 m. – Vandens ekotoksikologijos laboratorijos mokslo darbuotoja. Nuo 2009 m. Lietuvos edukologijos universiteto Biologijos katedros docentė.

1988 m. SSRS MA Mikrobiologijos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Mikrobiologinis sieros vandenilio susidarymas įvairiuose vandens telkiniuose antropogeninio poveikio sąlygomis“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertacijoje apibendrino daugiamečių (1982–1987 m.) tyrimų, atliktų įvairiuose Baltijos jūros rajonuose, Kuršių mariose ir Drūkšių ežere, rezultatus. Įvertino sulfatus ir sierą redukuojančių bakterijų (SRB) įvairių fiziologinių grupių skaitlingumo dinamiką, paplitimą bei rūšinę sudėtį skirtingo tipo ekosistemose. Nustatė šių bakterijų vykdomų procesų – sulfatų ir sieros redukcijos intensyvumo priklausomybę nuo aplinkos sąlygų. Įvertino SRB įtaką sieros vandenilio susidarymui tirtose hidroekosistemose skirtingo (organinio ir terminio) užterštumo sąlygomis.

Išspausdino daugiau nei 50 mokslinių straipsnių. Publikavo mokomųjų knygų: „Bakterijų įvairovė hidroekosistemose ir jų tyrimo metodai“², „Mikrobiologijos laboratoriniai darbai: mokomoji knyga“³.

Lietuvos edukologijos universitete dėsto mikrobiologiją ir virusologiją, molekulinę biologiją, augalų organografiją, augalų struktūrines adaptacijas, mikologiją ir algologiją, kraštovaizdžio ekologiją.

2004 m. skaitė paskaitas gamtosaugine tematika Melburno universiteto Botanikos katedroje, Gamtos apsaugos agentūroje ir Gamtos apsaugos tarnyboje.

1978, 1980, 1982, 1983, 1984, 1986, 1990 m. dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose tiriant Baltijos jūrą,  1990 m. – Mičigano ežerą (JAV).

Dalyvavo ir skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Estijoje, Rusijoje, Latvijoje, Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Baltarusijoje, Meksikoje.

1990 m. stažavosi Didžiųjų ežerų tyrimo centre Milvokyje, JAV.

Lietuvos mikrobiologų, Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos gamtos apsaugos draugijų narė.

Nuorodos

¹ Кучинскене A. Бактериальное образование сероводорода в разных водоемах в условиях антропогенного воздействия: автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1988. – 24 с.

² Kučinskienė A. Bakterijų įvairovė hidroekosistemose ir jų tyrimo metodai. – Vilnius, 2008. – 18 p.

³ Ciplijauskienė P., Kučinskienė A. Mikrobiologijos laboratoriniai darbai: mokomoji knyga. – Vilnius, 2010. – 88 p.

1992 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Arabidopsis thaliana (L.) Heynh. gliutamatdehidrogenazės izofermentų savybės ir jų fermentinio aktyvumo reguliacija“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Dirba Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto vyresniąja mokslo darbuotoja.

Nuorodos

¹ Кляйзайте В. Свойства изоферментов глютаматдегидрогеназы и регуляция их ферментативной активности у Arabidopsis Thaliana (L.) Heynh. = Arabidopsis Thaliana (L.) Heynh. gliutamatdehidrogenazės izofermentų savybės ir jų fermentinio aktyvumo reguliacija: автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата биологических наук: 03.00.12 – физиология растений, 03.00.15 – генетика. – Вильнюс, 1992. – 18 p.

Gimė 1962 m. gegužės 1 d. Vilniuje. 1980 m. baigė Vilniaus 15-tąją vidurinę mokyklą (dabartinė Vilniaus Žvėryno gimnazija). 1985 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1985–1993 m. – Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos vyr. inžinierė hidrobiologė, 1993–2001 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vyr. asistentė, 2001–2003 m. – lektorė, 2003–2016 m. – docentė, nuo 2016 m. – Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė.

2001 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų daktarės disertaciją „Lietuvos upių ir upelių fitoplanktonas“¹. 2001 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe analizuojami 177 Lietuvos upių ir upelių fitoplanktono 1968–1999 m. tyrimų duomenys. Tirtose vandens tėkmėse identifikuoti 455 dumblių taksonai. Išnagrinėti fitoplanktono formavimosi upėse dėsningumai, sudarytas Lietuvos vandens tėkmių fitoplanktono rūšių išplėstinis konspektas.

Tiria planktono ir bentoso dumblių santalkų formavimosi dėsningumus Lietuvos upėse, Lietuvos gėlavandenių raudondumblių ir gleivėčių (Nostoc) biologiją ir ekologiją, dumblių biotechnologinio pritaikymo galimybes.

Išspausdino apie 30 mokslinių straipsnių. Publikavo knygas: „Algologija“², „Algologijos įvadas“³, “Freshwater rhodophyta workshop: 20-ta Międzynarodowa Ekologiczna Szkoła Letnia = 20th International Ecological Summer School”⁴.

Vadovavo 3 daktaro disertacijų parengimui.

1992, 1997 m. dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Švedijoje, 2010 m. – Lenkijoje. Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Ispanijoje, Švedijoje, Danijoje, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Graikijoje.

1991–1992, 1997, 2000, 2003 m. stažavosi Upsalos universitete, 2009 m. – Didžiojoje Britanijoje, 2011 m. –  Ekosistemų tyrimų institute Italijoje, 2011 m. – Lenkijos mokslų akademijoje.

Vilniaus universitete dėsto algologiją, hidrobotaniką, dumblių ekologiją, dumblių taksonomiją ir ekologiją, kursą „Biologinės įvairovės studijos“, veda algologijos mokomąsias lauko praktikas.

Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete dėstė gėlavandenių raudondumblių biologiją ir ekologiją.

Vadovavo Vilniaus universiteto studentų diplominiams, bakalauro ir magistro darbams, yra studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijų narė.

Studijų programų „Botanika“, „Biologinė įvairovė“ studijų komitetų narė.

Doktorantūros studijų programų „Algologija“ ir „Dumblių ekologija“ sudarytoja ir konsultantė, doktorantūros gynimo tarybos narė.

2008 m. suteiktas docentės pedagoginis vardas.

1991–1992 m. paskirta Švedijos instituto stipendija.

Lietuvos hidrobiologų draugijos narė.

Lietuvos algologų draugijos įkūrėja ir pirmininkė.

Tarptautinės limnologų asociacijos narė.

Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros ekspertė, Respublikinės moksleivių biologijos olimpiados vertinimo komisijos narė.

Nuorodos

¹ Kostkevičienė J. Lietuvos upių ir upelių fitoplanktonas: daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 2001. – 33 p.

² Kostkevičienė J. Algologija. Bendrasis vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams. – Vilnius, 2009. – 354 p.

³ Kostkevičienė J. Algologijos įvadas. – Vilnius, 2007. – 99 p. (elektroninė knyga).

⁴ Burchardt L. (red.). Freshwater rhodophyta workshop: 20-ta Międzynarodowa Ekologiczna Szkoła Letnia = 20th International Ecological Summer School. – Poznań, 2011. – 46 p.

Gimė 1958 m. vasario 1 d. Čiobiškio kaime (Širvintų r.). 1976 m. baigė Širvintų rajono Gelvonų vidurinę mokyklą. 1981 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos ir geografijos fakultetą. Įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę.

1980–1987 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Botanikos katedros laborantė, vyr. laborantė, 1987–1995 m. – vyr. dėstytoja, 1995–1997 m. – vyr. asistentė, 1997–2012 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Botanikos katedros docentė, 2013–2017 m. – Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro mokytoja. Nuo 2015 m. – Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos metodininkė.

1993 m. Botanikos institute apgynė disertaciją „Auginamų kultūroje gluosnių (Salix L.) vienamečių ūglių produktyvumo ir anatominės sandaros tyrimai“¹. 1993 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe nustatė, kad auginamų kultūroje gluosnių (Salix L.) vienamečių ūglių anatominė sandara, augimo intensyvumas ir produktyvumas priklauso nuo rūšies, auginimo metų ir aplinkos sąlygų. Tręšiant mineralinių trąšų kompleksu (NPKCa) padidėja ūglių aukštis ir antžeminė biomasė. Tręšiant mineralinėmis trąšomis keičiasi ūglių medienos anatominė sandara. Fosforo trąšos skatina medienos metinės rievės prieaugį ir vandens indų formavimąsi. Kalio trąšos skatina šerdies spindulių sluoksniuotumą ir ilgį. Visuose pavyzdžiuose nustatė heterobatmiją.

Išspausdino virš 30 mokslinių ir 20 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Publikavo knygą „Augalų audiniai“², mokomąją knygą „Augalų anatomijos laboratorinių darbų turinys ir metodai. Apytakos audiniai. Mokymo priemonė“³. Su bendraautoriais parengė keturias metodines priemones mokiniams.

1990 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Maskva–Karelija–Petrozavodskas, 1991 m. – Breste, 2002 m. – Minske.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Rusijoje Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Lenkijoje.

2001 m. stažavosi Baltarusijos valstybiniame M. Tanko v. pedagoginiame universitete, 2001 m. –Bresto A. Puškino v. pedagoginiame universitete, 2002 m. – Vroclavo universiteto botanikos sode ir arboretume, Poznanės universiteto botanikos sode, Tartu universiteto botanikos sode, 2004 m. – Rusijos MA Sankt Peterburgo botanikos muziejuje ir Gerceno pedagoginiame universitete, 2010 m. – Lodzės botanikos sode, 2011 m. – Berlyno ir Potsdamo botanikos soduose, 2014 m. – Prahoje Europos švietimo tarybų tinklo renginyje, 2015 m. – Vroclavo botanikos sode, Voislovicų arboretume.

Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, Vilniaus pedagoginiame universitete, Lietuvos edukologijos universitete dėstė augalų anatomiją, augalų morfologiją, citologiją, dalį botanikos kurso.

1999 m. suteiktas docentės pedagoginis mokslo vardas.

Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos narė, Lietuvos gėlininkų sąjungos narė, Lietuvos retųjų augalų pažinimo ir apsaugos klubo „Medumėlė“ narė.

Mokymo leidinių „Lietuvos biologinė įvairovė: būklė, struktūra, apsauga“, „Bioobrazovanie: teorija, praktika i metodicheskie aspekty izuchenija v obshcheobrazovatel’noj i vysshej“, mokslo žurnalo „Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai“ redakcinių kolegijų narė.

Buvo Respublikinės moksleivių biologijos olimpiados ekspertė, Lietuvos švietimo tarybos narė.

Vilniaus miesto švietimo ir jaunimo reikalų visuomeninės komisijos narė.

Nuorodos

¹ Kmitienė G. Auginamų kultūroje gluosnių (Salix L.) vienamečių ūglių produktyvumo ir anatominės sandaros tyrimai: gamtos mokslų daktaro disertacijos referatas. – Vilnius, 1993. – 28 p. (rusų k.).

² Kmitienė G. Augalų audiniai. Augalų anatomijos laboratorinių darbų turinys ir metodai. – Vilnius, 2006. – 96 p.

³ Kmitienė G. Augalų anatomijos laboratorinių darbų turinys ir metodai. Apytakos audiniai. Mokymo priemonė. – Vilnius, 1999. – 40 p.

Gimė 1969 m. kovo 23 d. Alytuje. 1987 m. baigė Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą. 1995 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo specialybę.

1995–1998 m. – Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos asistentas, 1998–2001 m. – Botanikos instituto doktorantas, 2001–2003 m. – asistentas, 2003–2006 m. – jaunesnysis mokslo darbuotojas, 2006–2010 m. – mokslo darbuotojas. Nuo 2010 m. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas.

2002 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Gamtinių ir antropogeninių veiksnių įtaka valgomosios voveraitės (Cantharellus cibarius Fr.) ir tikrinio baravyko (Boletus edulis Bull.: Fr.) funkcionavimui Pietų Lietuvos pušynuose“¹. 2002 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė gamtinių ir antropogeninių veiksnių įtaką valgomosios voveraitės (Cantharellus cibarius Fr.) ir tikrinio baravyko (Boletus edulis Bull.: Fr.) funkcionavimui Pietų Lietuvos pušynuose. Rezultatus interpretavo kitų tyrinėtojų gautų rezultatų kontekste.

Paskelbė per 30 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje.

1999 m. stažavosi Tartu zoologijos ir botanikos institute.

Lietuvos mikologų draugijos narys.

Skaito pranešimus per radiją, televiziją, konsultuoja organizacijas ir asmenis, besidominčius grybais.

Nuorodos

¹ Kasparavičius J. Gamtinių ir antropogeninių veiksnių įtaka valgomosios voveraitės (Cantharellus cibarius fr.) ir tikrinio baravyko (Boletus edulis bull.: fr.) funkcionavimui Pietų Lietuvos pušynuose = The influence of environmental and anthropogenic factors on the functioning of Cantharellus cibarius fr. and Boletus edulis bull.: fr. in pine woods of the South Lithuania : daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 2002. – 39 p.

Gimė 1963 m. rugsėjo 25 d. Šiauliuose. 1981 m. baigė Šiaulių 14-ąją vidurinę mokyklą (dabar Šiaulių Lieporių gimnazija). 1986 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos miškų ūkio fakultetą. Įgijo miškininko inžinieriaus specialybę.

1994–1999 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto jaunesnysis mokslinis darbuotojas, doktorantas, 1999–2002 m. – mokslo darbuotojas. 2003–2010 m. – Botanikos instituto mokslo darbuotojas, nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Vandens ekotoksikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas.

1999 m. Lietuvos žemės ūkio universitete ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute apgynė daktaro disertaciją „Azoto trąšų ir mineralinio azoto dirvožemyje įtaka brokolių bei žiedinių kopūstų derliui ir jo kokybei“¹. 1999 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe nustatė azoto trąšų ir jų normų įtaką žiedinių kopūstų ir brokolių derliui ir kokybei velėniniame jauriniame glėjiškai pajaurėjusiame priesmėlio ant vidutinio priemolio dirvožemyje, įvertino dirvožemio nitratinio azoto įtaką augalams. Nustatė azoto trąšų efektyvumą pagal dirvožemio ir augalų kokybinius rodiklius, ištyrė azoto trąšų įtaką mineralinio azoto dinamikai dirvožemyje augalų vegetacijos metu. Parengė žiedinių kopūstų ir brokolių tręšimo azotu sistemą pagal mineralinio azoto kiekį dirvožemyje pavasarį.

Išspausdino apie 14 mokslinių, keturis mokslo populiarinamuosius straipsnius.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Graikijoje, Šveicarijoje, Honkonge, JAV, Prancūzijoje, Lenkijoje, Estijoje, Suomijoje, Kanadoje, Norvegijoje, Vokietijoje.

Vadovavo dviejų Vilniaus universiteto bakalauro ir magistro programų studentų diplominiams darbams. Lietuvos augalų fiziologų draugijos narys.

Nuorodos

¹ R. Karitonas. Azoto trąšų ir mineralinio azoto dirvožemyje įtaka brokolių bei žiedinių kopūstų derliui ir jo kokybei = Effect of nitrogen fertilizers and mineral N in soil on yield and quality of broccoli and cauliflower: daktaro disertacijos santrauka. – Kaunas (Babtai), 1999. – 32 p.

Gimė 1952 m. liepos 8 d. Joniškyje. 1970 m. baigė Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Aušros“ gimnazija), 1975 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologijos-chemijos dėstytojos specialybę.

1980–1991 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Botanikos katedros asistentė, 1991–2003 m. – docentė, 2002–2004 m. – einanti profesoriaus pareigas, nuo 2004 m. – profesorė, nuo 2006 m. – LŽŪA Ekologijos katedros profesorė, 1991–2002 m. – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Biologijos katedros docentė, nuo 2006 m. – Kauno medicinos universiteto (KMU) Farmacinės chemijos ir farmakognozijos katedros profesorė, nuo 2008 m. iki dabar – VDU Biologijos katedros profesorė.

1980 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Augimo reguliatorių poveikis aukštesniųjų augalų DNR metilinimui“¹. 1980 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

2003 m. Lietuvos žemės ūkio universitete apgynė habilituotos mokslų daktarės disertaciją „Latentiniai paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) ir kitų augalų pakitimai lokalios taršos aplinkoje“².

Nagrinėja žolinių ir sumedėjusių augalų atsaką į teršalus, invazinių Lietuvoje augalų populiacijų genetinius ypatumus, paprastosios pušies, paprastojo kadagio fiziologines, biochemines ir genetines savybes.

Išspausdino virš 200 mokslinių straipsnių. Publikavo knygas: „Augalų biologijos laboratoriniai darbai. I dalis, Anatomija ir morfologija“³, „Žoliniai miško augalai“⁴, „Augalų anatomija ir morfologija“⁵, „Latentiniai paprastosios pušies pakitimai lokalios taršos aplinkoje: monografija / Latent Injuries of Scots Pine (Pinus sylvestris L.) Under Influence of Local Pollution: monograph“⁶, „Aplinkos fitoindikacija: bendrasis vadovėlis aukštosioms mokykloms“⁷.

1978 m. stažavosi Čekoslovakijoje, 1991 m. – Vengrijoje, 1991–1992 m., 1993 m., 1994 m. – Didžiojoje Britanijoje, 1998 m. – Vokietijoje, 1993 m., 1999 m. – Suomijoje.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Uzbekijoje, Gruzijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje, JAV, Kipre, Slovakijoje, Suomijoje, Kinijoje, Australijoje, Austrijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Šveicarijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Indijoje, Ispanijoje, Brazilijoje, Airijoje, Liuksemburge, Portugalijoje.

Lietuvos žemės ūkio universitete dėstė mikrobiologiją, augalų anatomiją ir morfologiją, augalų sistematiką, Kauno medicinos universitete – farmacinę botaniką, Vytauto Didžiojo universitete dėsto bendrąją biologiją, gemalinių augalų morfologiją, anatomiją ir sistematiką, ekofiziologiją, algologiją ir mikologiją, augalų ekologiją. Skaito paskaitas užsienio magistrams rengiamuose vasaros seminaruose biologinės įvairovės tema.

Parengė keliolika biologijos dalykų dėstymo programų bakalaurams, magistrams, doktorantams. 2011 m. skaitė paskaitas Neapolio universitete, 2013 m. – Paduvos universitete, 2014 m. –Akdenizo universitete.

1991 m. suteiktas docentės pedagoginis vardas, 2004 m. – LŽŪU profesorės, 2018 m. – VDU profesorės.

Mokslo žurnalų „Žemdirbystė“, „Chemia i inžyneria ekologiczna“ (Lenkija) redakcinės kolegijos narė.

Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo nacionalinių programų, ES mokslo ir studijų programų,  Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (LVMSF), Lietuvos mokslo tarybos (LMT) ekspertė.

Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos genetikų ir selekcininkų, Lietuvos metalo ekologų, Lietuvos herbologų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Башките Е. Влияние регуляторов роста на метилирование ДНК у высших растений : Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1980. – 23 с.

² Kupčinskienė E. Latentiniai paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) ir kitų augalų pakitimai lokalios taršos aplinkoje. – Akademija (Kauno r.), 2003. – 51 p.

³ Kupčinskienė E. Augalų biologijos laboratoriniai darbai. I dalis, Anatomija ir morfologija. – Akademija, 2001. – 124 p.

⁴ Kupčinskienė E. Žoliniai miško augalai. – Kaunas, 2004. – 233 p.

⁵ Batiuškaitė D., Kupčinskienė E. Augalų anatomija ir morfologija. – Kaunas, 2009. – 251 p.

⁶ Kupčinskienė E. Latentiniai paprastosios pušies pakitimai lokalios taršos aplinkoje: monografija / Latent Injuries of Scots Pine (Pinus sylvestris L.) Under Influence of Local Pollution: monograph. – Kaunas, 2006. – 254 p. (lietuvių ir anglų k.).

⁷ Kupčinskienė E. Aplinkos fitoindikacija: bendrasis vadovėlis aukštosioms mokykloms. – Kaunas, 2011. – 752 p.

Gimė 1975 m. vasario 8 d. Dervelių kaime (Pakruojo r.). 1993 m. baigė Radviliškio Vinco Kudirkos vidurinę mokyklą. 1999 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo gamtos mokslų magistro laipsnį, gimnazijos biologijos mokytojos specialybę.

1999–2001m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos Gravitacinės fiziologijos sektoriaus vyresnioji laborantė, 2001–2006 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2006–2010 m. – doktorantė, 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Eksperimentinės augalų ekologijos laboratorijos biologė, nuo 2017 m. – Augalų fiziologijos laboratorijos biologė.

2013 m. Vilniaus universitete ir Gamtos tyrimų centre apgynė daktarės disertaciją ,,Sėjamosios pipirnės gravitacijos jutimo tyrimas“ ¹. 2013 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe pirmą kartą buvo palyginti to paties daigo šaknies ir hipokotilio gravitacijos jutimo savitumai skirtingomis gravitacinio dirginimo sąlygomis. Buvo patvirtinta prielaida, kad viduląstelinės jėgos, pirmiausia generuojamos citoskeleto, moduliuoja nuo gravitacinės jėgos priklausomą amiloplastų (augalinės ląstelės bespalvių plastidžių) išsidėstymą ir judėjimą tiek šaknų, tiek hipokotilių gravisensorinėse ląstelėse.

Išspausdino apie dešimt mokslinių straipsnių.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Belgijoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Koryznienė D. Investigation on gravity sensing in garden cress seedlings = Sėjamosios pipirnės gravitacijos jutimo tyrimas: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2013. – 35 p. (anglų k.).

Gimė 1982 m. kovo 11 d. Šiauliuose. 2000 m. baigė Šiaulių Jovaro vidurinę mokyklą. 2004 m. baigė Šiaulių universiteto ekologijos ir aplinkotyros bakalauro programą, 2006 m. – Vilniaus universiteto biologijos magistro programą.

2003–2005 m. Šiaulių universiteto botanikos sodo darbuotojas, 2005–2009 m. – inžinierius, laborantas, 2008–2009 m. – Ekologijos instituto laborantas, 2012–2013 m. – Gamtos tyrimų centro tyrėjas, nuo 2009 m. – Šiaulių universiteto lektorius, nuo 2016 m. – Šiaulių universiteto botanikos sodo direktorius. 2010 m. Gamtos tyrimų centre ir Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Visuomenės nuomonė apie Lietuvos stambiuosius žinduolius, jų populiacijų valdymą ir apsaugą“¹. 2010 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Išspausdino virš 10 mokslinių, keletą populiariųjų straipsnių.

Bendraautoris knygos „Lietuvos ir Latvijos pasienio regiono invaziniai organizmai“².

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijoje, Šveicarijoje, Danijoje.

Šiaulių universitete dėstė ir dėsto kursus „Globali ekologija“, „Populiacijų valdymas ir modeliai“, „Gyvosios gamtos išteklių valdymas“, veda kompleksinę lauko praktiką.

Lietuvos mokslininkų sąjungos narys.

Nuorodos

¹ Kazlauskas M. Public attitudes towards Lithuanian large mammals, their population management and conservation = Visuomenės nuomonė apie Lietuvos stambiuosius žinduolius, jų populiacijų valdymą ir apsaugą: daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 2010. – 36 p.

² Gudžinskas, Z., Kazlauskas, M., Pilāte, D., Balalaikins, M., Pilāts

Gimė 1971 m. birželio 23 d. Kaune. 1989 m. baigė Garliavos 1-ąją vidurinę mokyklą. 1994 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos dėstytojos specialybę.

1995–1997 m. – Botanikos instituto asistentė, 1997–2004 m. – Botanikos instituto doktorantė, 2004–2005 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2005–2010 m. – mokslo darbuotoja, 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos mokslo darbuotoja, nuo 2015 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

2005 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją ,,Chlorococcales eilės žaliadumblių taksonominiai ir chorologiniai tyrimai Baltijos kalvyno rytinės dalies mažuosiuose ežeruose“¹. 2005 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe baltiškųjų aukštumų mažuose ežeruose ištyrė Chlorococcales eilės žaliadumblių florą, išanalizavo jos ypatumus skirtingos morfometrijos ežeruose, nustatė vystymosi ypatumus fitoplanktono sukcesijoje, apibendrino sukauptus Lietuvos žaliadumblainių įvairovės ir paplitimo vandens telkiniuose duomenis bei atliko Lietuvos ir kitų šalių Chlorococcales eilės žaliadumblių floros palyginamąją analizę.

Išspausdino apie 40 mokslinių ir populiariųjų straipsnių.

Vadovavo vieno daktaro disertacinio darbo parengimui.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Graikijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Švedijoje.

1997 m. stažavosi „Upelių atstatymo projekte“ Prahoje, 1998 m. – Kindrogano lauko tyrimų centre, Jungtinėje Karalystėje, 1999 m. – Lundo universitete, 2003, 2004 m. – Erkeno laboratorijoje, Upsalos universitete, 2004, 2005 m. – Adomo Mickevičiaus universitete Poznanėje, 2010 m. – Lundo universitete.

Lietuvos algologų, Europos fikologų draugijų narė.

Žurnalų „Botanica Lithuanica“ ir „Plant and Fungal Systematics“ redkolegijų narė.

Nuorodos

¹ J. Koreivienė. Taxonomic and chorologic studies on Chlorococcales green algae in small lakes in Eastern part of the Baltic uplands = Chlorococcales eilės žaliadumblių taksonominiai ir chorologiniai tyrimai Baltijos kalvyno rytinės dalies mažuosiuose ežeruose: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2005. – 29 p.

Gimė 1975 m. gegužės 2 d. Vilniuje. 1993 m. baigė Vilniaus 12-ąją vidurinę mokyklą. 1997 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo gamtos mokslų magistro laipsnį, gimnazijos biologijos mokytojos specialybę.

1999 m. – Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vyresnioji laborantė, asistentė, 2000–2007 m. – doktorantė, 2007–2008 m. – Hidrobotanikos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2008–2010 m. – mokslo darbuotoja. 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos mokslo darbuotoja, 2014–2018 m. – Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslo darbuotoja. Nuo 2019 m. vyresnioji mokslo darbuotoja.

2008 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „Epifitono dumblių bendrijos, jų sezoniniai ir erdviniai formavimosi ypatumai įvairaus trofiškumo ežeruose“¹. 2008 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe atliko išsamius epifitono dumblių floristinius tyrimus kalvoto moreninio landšafto penkiuose įvairaus trofiškumo ežeruose. Sudarė Lietuvos gėlųjų vandens telkinių epifitono dumblių rūšių sąvadą. Lietuvos gėluose vandenyse epifitono algocenozėse aptiko 32 naujas dumblių rūšis. Įvertino skirtingų ekologinių grupių makrofitų rūšių epifitono dumblių bendrijų formavimosi ypatumus. Išanalizavo labiausiai ežeruose paplitusių makrofitų rūšių epifitono dumblių bendrijų sezoninę kaitą mezotrofiniame su eutrofiškumo bruožais Gulbino ežere ir erdvinę kaitą penkiuose įvairaus trofiškumo ežeruose. Pagal epifitono dumblių tyrimų duomenis įvertino tirtų ežerų vandens kokybę.

Išspausdino apie 20 mokslinių ir populiariųjų straipsnių.

Dalyvavo daugiau nei 25-iose tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

2001 m. stažavosi Gento universitete, 2002, 2008 m. – Baltarusijos valstybiniame universitete, 2015 m. – Masaryko universitete, 2015, 2016 m. – Gdansko universiteto Okeanografijos institute.

Lietuvos algologų, Europos fikologų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Karosienė J. Spatial and seasonal formation of epiphyton algal communities in lakes of different trophic status = Epifitono dumblių bendrijos, jų sezoniniai ir erdviniai formavimosi ypatumai įvairaus trofiškumo ežeruose: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2008. – 30 p. (anglų k.).

Gimė 1932 m. Kaune. 1951 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries v. vidurinę mokyklą. 1956 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1961 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Darvinizmo ir genetikos katedros vyresnioji dėstytoja, 1962–1965 m. – aspirantė, 1965–1967 m. – Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros asistentė, 1967–1980 m. – vyresnioji dėstytoja, 1980–1992 m. – docentė.

1966 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Grybo Puccinia menthae biologija ir kovos prieš jį priemonės“¹. 1966 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Išspausdino per 40 mokslinių straipsnių. Publikavo mokymo priemones: „Augalų anatomijos laboratoriniai darbai“², „Augalų fiziologijos mažasis spec. praktikumas“³.

Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, Ukrainoje, Bulgarijoje. 1967, 1976 m. stažavosi bendrosios biologijos, augalų anatomijos ir citologijos srityse Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo v. universitete, 1982 m. – Baltarusijos MA Kuprevičiaus v. eksperimentinės botanikos institute.

Vilniaus universitete dėstė specialiuosius kursus „Antibiotikai ir fitoncidai“, „Biologiškai aktyvios medžiagos“, vadovavo didžiajai spec. praktikai, vedė augalų fiziologijos, anatomijos ir morfologijos laboratorinius darbus.

1982 m. Vilniaus universitetas suteikė docentės pedagoginį mokslo vardą.

Lietuvos botanikų, „Žinijos“ draugijų narė.

Nuorodos

¹ Каваляускене Д. Биология гриба Puccinia menthae Рers. и меры борьбы с ним: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1966. – 19 с.

² Kavaliauskienė D. Augalų anatomijos laboratoriniai darbai. – Vilnius, 1982. – 92 p.

³ Gruodienė J., Kavaliauskienė D. Augalų fiziologijos mažasis praktikumas. – Vilnius, 1985. – 125 p.

Gimė 1967 m. vasario 18 d. Marijampolėje. 1985 m. baigė Marijampolės 5-ąją vidurinę mokyklą. 1993 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo specialybę.

1993–1995 m. – Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos asistentas, 1995–2000 m. – doktorantas, 2000–2007 m. – mokslo darbuotojas, nuo 2007–2010 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. 2010–2012 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2013 m. – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo Lengvų dirvožemių ir augalininkystės mokslų skyriaus mokslo darbuotojas.

2000 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Lietuvoje paplitusių piktžolių mikobiota, jos rūšių sudėtis ir kai kurios biologinės savybės“¹. 2000 m. suteiktas daktaro laipsnis. Tyrė piktžolių, uogakrūmių ir kt. augalų parazitinius mikromicetus. Publikavo daugiau nei 30 mokslinių straipsnių. 2001 m. stažavosi Atsparumo ir augalų patogenų diagnostikos institute Ašerslėbene, 2005 m. –  Kultūrinių augalų tyrimo centre Kvedlinburge, 2012 m. stažavosi Mendelio universitete ir Aberdyno universitete Škotijoje.

Lietuvos fitopatologų sąjungos, Lietuvos mikrobiologų sąjungos narys.

Nuorodos

¹ Kačergius A. Mycobiota of weeds in Lithuania, species diversity and some biological peculiarities = Lietuvoje paplitusių piktžolių mikobiota, jos rūšių sudėtis ir kai kurios biologinės savybės : summary of doctoral dissertation: biomedical sciences (B 000), biology (01 B) / Audrius Kačergius ; Institute of Botany. – Vilnius, 2000. – 34 p.

Gimė 1954 m. vasario 23 d. Viekšniuose. 1972 m. baigė Viekšnių vidurinę mokyklą. 1978 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1978–1980 m. – Lietuvos MA Biochemijos instituto Fermentų chemijos sektoriaus vyr. laborantė. 1980–1983 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. laborantė, 1983–1986 m. – aspirantė, 1986–1989 m. – inžinierė. 1989–1991 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė.

Nuo 1991 m. – LR sveikatos apsaugos ministerijos Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė. Vėliau emigravo į JAV.

1990 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Auksino transporto vaidmens tyrimas, veikiant augimą abscizine rūgštimi“¹. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Nuorodos

¹ Круповницкене А. Изучение роли транспорта ауксина в действии абсцизовой кислоты на рост: Автореферат дис. на соискание учен. степени кандидата биол. наук. – Вильнюс, 1990. – 21 с.

Gimė 1963 kovo 18 d. Skardupių kaime (Šakių r.). 1981 m. baigė Šakių Z. Angariečio vidurinę mokyklą (šiuo metu Šakių „Žiburio“ gimnazija). 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1986–1989 m. – Vilkaviškio r. Gižų vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytoja; 1989–1999 m. – Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyr. laborantė, 1999–2008 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2008–2010 m. – mokslo darbuotoja; 2010–2016 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos mokslo darbuotoja, nuo 2016 – vyresnioji mokslo darbuotoja.

2007 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „Česnako (Allium L.) genties rūšių paplitimo ir biologijos bei ekologijos ypatybės Lietuvoje“¹. 2007 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe atliko 6-ių Lietuvoje savaime augančių Allium genties rūšių augaviečių geografinį, ekologinį ir fitocenotinį įvertinimą, nustatė atskirų rūšių paplitimą ribojančius ekologinius ir antropogeninius veiksnius. Įvertino vidurūšinę morfologinę bei kariologinę įvairovę, antropogeninių veiksnių įtaką cenopopuliacijų būklei ir išlikimui. Nustatė generatyvinio ir vegetatyvinio dauginimosi būdų intensyvumą, jų reikšmę cenopopuliacijų atsinaujinimui ir išlikimui.

Išspausdino apie 30 mokslinių, nemažai mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Tailande, Turkijoje.

Žurnalo „Botanica Lithuanica“ redakcinės kolegijos narė.

Nuorodos

¹ Karpavičienė B. Peculiarities of the distribution, biology and ecology of Allium species in Lithuania = Česnako (Allium L.) genties rūšių paplitimo ir biologijos bei ekologijos ypatybės Lietuvoje: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2007. – 34 p.

Gimė 1972 m. lapkričio 25 d. Kėdainiuose. 1990 m. baigė Kėdainių r. akademijos vidurinę mokyklą. 1996 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto biologijos specialybės kursą. Įgijo bendrojo lavinimo mokyklos biologijos mokytojo specialybę.

1995–1996 m. – Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vyr. laborantas, 1996–1997 m. – asistentas, 1997–2001 m. – doktorantas. Šiuo metu įmonės „Solet“ direktorius.

2001 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Žeimenos, Neries ir Nemuno upių salų floros ir augalijos formavimasis bei raida“¹ ir jam buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Nuorodos

¹ Kovėra T. Formation and development of the flora and vegetation in the islets of the Žeimena, Neris, and Nemunas rivers = Žeimenos, Neries ir Nemuno upių salų floros ir augalijos formavimasis bei raida: synopsis of the doctoral thesis. – Vilnius, 2001. – 29 p.

Gimė 1964 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje. 1982 m. baigė Vilniaus 34-ąją vidurinę mokyklą. 1987 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą, įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. 2006 m. baigė Amsterdamo universiteto Tarptautinių santykių mokyklą, įgijo tarptautinių ir Europos santykių ir vadybos magistro kvalifikaciją.

1987 m. – Vilniaus apželdinimo tresto eksploatacijos baro meistras, 1987–1990 m. – Botanikos instituto aspirantas, 1990–1995 m. – Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos asistentas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1995–2000 m. – mokslinis bendradarbis. 1997–1998 m. – LR aplinkos apsaugos ministerijos, Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis ekologas, 1998–2000 m. – Danijos–Lietuvos projekto „Valstybinių parkų institucijų plėtra“ vadovo pavaduotojas, 2000–2001 m. –Hedeselskabet kompanijos projekto vadovas, 2001–2005 m. – LR aplinkos ministerijos Švedijos–Lietuvos projekto „Kertinių miško buveinių inventorizavimas Lietuvoje“ vykdantysis projekto vadovas. 2005 m. – kompanijos RAMBOLL Denmark projekto vadovo pavaduotojas, 2007–2009 m. – Užsienio reikalų ministerijos vyriausiasis specialistas, nuo 2009 m. – Lietuvos Respublikos specialiosios misijos Afganistano Islamo Respublikoje patarėjas-administratorius. Šiuo metu Lietuvos Respublikos ambasados Egipto Arabų Respublikoje ministras patarėjas.

1995 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Pinus sylvestris L. stiebo ir šaknų radialinio prieaugio fluktuacijų analizė paežerių medynuose“¹.

Disertaciniame darbe pirmą kartą Lietuvoje pritaikė klasikinį plovimo metodą suaugusių medžių šaknų sistemoms tirti. Sukūrė ir pritaikė maksimalaus metinio šaknų prieaugio matavimo metodą. Naudojant Tarptautinio medžių rievių duomenų banko Arizonos universitete kompiuterines programas ir formantinės analizės metodą, atliko Pinus sylvestris L. stiebo ir horizontaliųjų šaknų radialinio prieaugio dinamikos, egzogeninių faktorių poveikio bei antžeminės ir požeminės dalių tarpusavio ryšių ir priklausomybės analizę.

Išspausdino apie 16 mokslinių straipsnių.

Su bendraautoriais publikavo leidinius: „Discover nature: Welcome to the national and regional parks of Lithuania“², „Pilot woodland key habitat inventory in Lithuania“³, „Lietuvos kertinės miško buveinės [Lithuanian Woodland Key Habitats]“⁴, „Kertinių miško buveinių inventorizacija: metodika. Kertinių miško buveinių inventorizacijos Lietuvoje projektas“⁵, „Kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje“⁶.

1988 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Lvovo srityje, 1995 m. – Monte Bondone Italijoje. 1987 m. stažavosi Ukrainos valstybiniame miškininkystės ir medienos technologijos universitete, 1991 m. – Tartu universitete, 1993 m. ir 1994 m. – Arizonos universitete.

1992–1993 m. suteikta Centrinės Europos universiteto Individualių mokslinių tyrimų rėmimo programos stipendija, 2005–2006 m. – Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos MATRA studijų stipendija, 1996 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės jaunųjų mokslininkų rėmimo stipendija.

1988 m. – vienas iš Botanikos instituto Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) grupės steigėjų, jos atstovas Lietuvos MA Sąjūdžio grupių Koordinaciniame centre.

Buvo LPS iniciatyvinės grupės (vėliau – Lietuvos Sąjūdžio Seimo Tarybos) akcijų organizacinių komitetų narys. 1989–1990 m. – reikalų valdytojo pavaduotojas Lietuvos Sąjūdžio Seimo Tarybos būstinėje Vilniuje.

Vienas iš Lietuvos žaliosios partijos (LŽP) steigėjų, LŽP Tarybos narys.

2008 m. dalyvavo ESBO prezidento rinkimų stebėjimo misijoje Gruzijoje. Skaitė pranešimus tarptautiniuose renginiuose Belgijoje, Danijoje, Italijoje, JAV, Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Vengrijoje ir Vokietijoje.

Nuorodos

¹ Kriukelis R. Analysis of Pinus sylvestris L. stem and root radial growth fluctuations at the lakeside stands = Pinus sylvestris L. stiebo ir šaknų radialinio prieaugio fluktuacijų analizė paežerių medynuose: synopsis of doctoral thesis. – Vilnius, 1995. – 32 p.

² Selemonas Paltanavičius [et al.]. Discover nature: Welcome to the national and regional parks of Lithuania. – Vilnius, 2000. – 128 p.

³ Andersson L., Kriukelis R. Pilot woodland key habitat inventory in Lithuania. – Vilnius, 2002. – 88 p.

⁴ Andersson L., Kriukelis R. Lietuvos kertinės miško buveinės [Lithuanian Woodland Key Habitats]. – Vilnius, 2004. – 44 p.

⁵ Andersson L., Kriukelis R., Čiuplys R. Kertinių miško buveinių inventorizacija: metodika. Kertinių miško buveinių inventorizacijos Lietuvoje projektas (2-as leidimas). – Vilnius–Linköping, 2002. – 72 p.

⁶ Andersson, L., Kriukelis, R. Skuja S. Kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje. – Vilnius, 2005. – 121 p. + 129 p. (lietuvių ir anglų k.).

Gimė 1973 m. sausio 19 d. Prienuose. 1991 m. baigė Prienų 3-iąją vidurinę mokyklą. 1996 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo-chemiko specialybę. 1996–1997 m. – Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyr. laborantas, 1997–2001 m. – doktorantas, 2001–2002 m. – asistentas. 2001–2002 m. – Vilniaus prekybos ir verslo mokyklos chemijos mokytojas. 2002–2004 m. – Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos mokslo darbuotojas.

2001 m. apgynė daktaro disertaciją „Gervuogių (Rubus plicatus, R. nessensis ir R. caesius) cenopopuliacijų struktūra, rūšių polimorfizmas ir paplitimas Lietuvoje“¹. 2001 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe nustatė gervuogių (Rubus plicatus, R. nessensis ir R. caesius) paplitimą Lietuvoje, ištyrė jų cenopopuliacijų struktūrą skirtingomis ekologinėmis sąlygomis. Rubus plicatus, R. nessensis ir R. caesius genetinį polimorfizmą nustatė ir įvertino atsitiktinai amplifikuotų polimorfinių DNR žymenų metodu (RAPD). Pirmą kartą, panaudojus anatominį ir morfologinį metodus, nustatė Rubus plicatus, R. nessensis ir R. caesius antžeminės ir požeminės dalių ypatumus bei šių rūšių anatominius diagnostinius požymius.

Išspausdino 8 mokslinius straipsnius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos narys.

Nuorodos

¹ Kavaliauskas S. Gervuogių (Rubus plicatus, R. nessensis ir R. caesius) cenopopuliacijų struktūra, rūšių polimorfizmas ir paplitimas Lietuvoje = Structure of coenopopulations, species polymorphism and distribution of Rubus plicatus, R. nessensis and R. caesius in Lithuania: daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 2001. – 29 p.

Gimė 1955 m. spalio 29 d. Švenčionyse. 1973 m. baigė Pagėgių vidurinę mokyklą. 1978 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1978–1979 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto biologė, 1979–1985 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1985–1998 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1998–2009 m. – Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, 2010–2013 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, 2014–2015 m. – Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslo darbuotoja, nuo 2016 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja.

1990 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Lietuvos gėlųjų ekosistemų diatominiai dumbliai“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe įvertino titnaginių dumblių bendrijų formavimosi ypatumus Drūkšių, Žuvinto ežerų ir šiaurinės Kuršių marių dalies planktone, apaugimuose ir paviršinėse dugno nuosėdose.

Išspausdino virš 100 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygą „Intercalibration and distribution of diatom species in the Baltic Sea“², metodinę priemonę „Planktono organizmų tyrimų metodologiniai aspektai. Metodinės rekomendacijos“³.

Vadovavo keturių disertacinių darbų parengimui, buvo dviejų doktorantūros studijų komitetų narė.

2002 m. dalyvavo ekspedicijoje Sevano ežere Armėnijoje.

Dalyvavo daugiau nei 25 tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

1990 m. stažavosi Minsko universitete, 1996, 2003, 2006, 2007 m. – Upsalos universitete, 1998, 2007 m. – specialiuose fitoplanktono tyrimo kursuose „HELCOM“.

1993–1994 m. paskirta G. Soroso fondo „Bioįvairovės“ programos stipendija.

Lietuvos algologų, Lietuvos hidrobiologų draugijų, Lietuvos mokslininkų sąjungos narė.

Buvo mokslinio žurnalo „Botanica Lithuanica“ redkolegijos narė.

Buvo Botanikos instituto doktorantūros komisijos narė, 2009–2010 m. – BI doktorantūros komisijos pirmininkė, 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto doktorantūros komisijos pirmininkė.

Dviejų mokslinių knygų recenzentė, daugiau kaip 30 straipsnelių daugiatomiame leidinyje „Visuotinė Lietuvos enciklopedija“ autorė.

Vadovavo vienam tarptautiniam, septyniems nacionaliniams mokslinių tyrimų projektams, šešių tarptautinių ir aštuonių nacionalinių projektų vykdytoja.

Nuorodos

¹ Касперовичене Ю. Диатомовые водоросли в пресноводных водоемах Литвы: Дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1990. – 239 с.

² Snoeijs P., Kasperovičienė J. (eds). Intercalibration and distribution of diatom species in the Baltic Sea. vol. 4. – Uppsala, 1996. – 129 p.

³ Kasperovičienė J., Krevš A. Planktono organizmų tyrimų metodologiniai aspektai. Metodinės rekomendacijos. – Vilnius, 2008. – 19 p.

Gimė 1961 m. liepos 24 d. Kaune. 1979 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija). 1984 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojo specialybę.

1981–1985 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos laborantas, 1985–1986 m. – Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. laborantas, 1986–1987 m. – Mikologijos laboratorijos vyr. laborantas, 1987–1990 m. – aspirantas, 1990–1991 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1991–1998 m. – Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslinis bendradarbis, 1998–2010 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas.

1992–1997 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vyresnysis asistentas, 1997–2008 m. – docentas, 2008–2016 m. – profesorius, nuo 2016 m. – Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesorius.

1991 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Vakarų ir pietvakarių Lietuvos diskomicetai (rūšinė sudėtis, paplitimas ir struktūra)“¹. 1991 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe pateikti vakarų ir pietvakarių Lietuvos diskomicetų (Pezizales, Leotiales, Rhytismatales, Orbiliales, Ostropales, Patellariales eilės, Ascomycota skyrius) rūšių įvairovės, paplitimo ir ekologijos tyrimai, atlikti 1987–1990 metais. Pateikta diskomicetų tyrimų Lietuvoje istorinė apžvalga, sudarytas tirtos teritorijos diskomicetų išplėstinis konspektas, kuriame pateikiama informacija apie 306 rūšių ir 4 varietetų diskomicetų paplitimą ir ekologiją (substratus, fenologiją, augavietes). Atlikta diskomicetų rūšių sistematikos, ekologijos ir geografinio paplitimo analizės. Aptarti diskomicetų apsaugos klausimai.

Išspausdino 47 mokslinius, per 105 mokslo populiarinamuosius straipsnius.

Publikavo monografijas: „A reassessment of the genera referred to the family Patellariaceae (Ascomycota). – Systema Ascomycetum“², „Lietuvos grybai (Mycota Lithuaniae), t. 3, d. 5. Ausūniečiai (Pezizales)“³, mokomąsias knygas: „Botanikos ir mikologijos nomenklatūra“⁴, „Mikologijos laboratoriniai darbai. Mokomoji knyga“⁵, metodines priemones: „Kertinių miško buveinių kerpės, grybai ir samanos. Metodinė priemonė“⁶. Bendraautoris knygų: „Lietuvos raudonoji knyga“⁷, „Lietuvos raudonoji knyga“⁸, „Lietuvos griežtai saugomos rūšys“⁹, „Globali aplinkos kaita“¹⁰. Iš anglų kalbos išvertė leidinį „Grybų enciklopedija“¹¹.

Vadovavo dviejų daktaro disertacinių darbų parengimui.

1989, 1990, 2008 m. dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Harjumos ir Tartumos apskrityse, Saremos saloje, Estijoje, 1992 m. – Pietų Triondelage Norvegijoje, 2003 m. – Vestra Jotalando provincijoje Švedijoje, 2007 m. – Frederiksbergo apylinkėse Danijoje.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Olandijoje, Latvijoje, Izraelyje, Švedijoje, Lenkijoje, Portugalijoje.

1988–1991, 2002, 2005 m. stažavosi Estijos MA Zoologijos ir botanikos institute, 1989 m. – Lenkijos MA W. Šaferio v. Botanikos institute, 1990 m. – Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo v. universitete, 1992 m. – Oslo universitete, 1992 m. – Upsalos universitete, 1994, 1997, 2007 m. – Kopenhagos universitete, 1994 m. – Lundo universitete, 1994–1995 m. – Tarptautiniame mikologijos institute Londone, 2011 m. – Kju (Kew) karališkuosiuose botanikos soduose.

Vilniaus universitete dėstė ir dėsto mikologiją, grybų ekologiją, fitopatologiją, organizmų filogeniją ir sistematiką, biologinės įvairovės apsaugą, mokslinio darbo organizavimą. Vedė mikologijos mokomąsias lauko praktikas.

Vadovavo Vilniaus universiteto studentų diplominiams darbams, yra studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijų narys.

Buvo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto tarybos narys, Jungtinės Vilniaus universiteto ir Botanikos instituto Botanikos krypties doktorantūros komisijos narys, Studijų programų „Botanika“, „Biologinė įvairovė“ ir „Ekologija“ studijų komitetų narys.

2008 m. Vilniaus universitete praėjo habilitacijos procedūrą. Pateikė darbą „Diskomicetų ir kai kurių kitų grybų įvairovės, taksonomijos ir ekologijos tyrimai. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga“¹². 2008 m. suteikta habilitacijos pažyma.

1998 m. suteiktas docento pedagoginis vardas, 2014 m. – profesoriaus.

2001 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Lietuvos makromicetų ir augalų parazitinių mikromicetų įvairovės įvertinimas (1991–2000 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

Lietuvos mikologų draugijos įkūrėjas ir pirmininkas, Europos grybų apsaugos tarybos narys.

Mokslo žurnalo „Botanica Lithuanica”, tęstinio mokslo leidinio „Lietuvos grybai“ redkolegijų narys, mokslo žurnalo „Folia cryptogamica Estonica“ redkolegijos, žurnalo „Acta Mycologica“ redakcinės tarybos narys.

Buvo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertu, yra Invazinių rūšių kontrolės komisijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos narys, grybų ir kerpių parodų Lietuvoje organizatorius. Kartu su bendraautoriais aprašė dvi mokslui naujas grybų šeimas (Ascoporiaceae Kutorga et D. Hawksw. ir Protoscyphaceae Kutorga et D. Hawksw.) ir keturias mokslui naujas grybų rūšis (Crocicreas alnifructum Raitv. et Kutorga, Mollisia minima Raitv. et Kutorga, Mollisia solani Kutorga et Raitv., Helicogonium fusisporum Baral et Kutorga). Patikslino penkių grybų rūšių gentinę priklausomybę ir sudarė jų naujas nomenklatūrines kombinacijas (Crocicreas epicalamia (Fuckel) Raitv. et Kutorga, Holmiella macrospora (Bonar et E. K. Cash) Kutorga et D. Hawksw., Poetschia caerulescens (Hafellner) Kutorga et D. Hawksw., Tryblidaria pakistani (E. Müll. et S. Ahmad) Kutorga et D. Hawksw. ir Xylogramma mauriatra (Cooke et Ellis) Kutorga et D. Hawksw.).

Tyrė grybų (daugiausia aukšliagrybūnų iš Pezizales, Leotiales, Rhytismatales, Orbiliales, Ostropales, Patellariales eilių) įvairovę ir paplitimą Lietuvoje. Atliko Patellariaceae šeimos genčių sistematikos tyrimus. Tyrė grybų ekologijos ypatybes natūraliose ir pažeistose (buvusių karinių bazių teritorijose, girininkijose, degvietėse, kormoranų perėjimo vietose) buveinėse. Nagrinėjo Lietuvoje saugomų grybų būklės problematiką.

Vadovavo keliems Lietuvoje vykdytiems moksliniams projektams. Dalyvavo užsienio mokslo projektuose. Tarptautinių mokslo renginių – konferencijų ir simpoziumų – organizacinių komitetų narys.

Nuorodos

¹ Куторга Э. Дискомицеты Западной и Юго-Западной Литвы : Видовой состав, распространение и структура: Автореферат дис. на соискание учен. степени кандидата биол. наук. – Вильнюс, 1991. – 20 с.

² Kutorga E., Hawksworth D. L. A reassessment of the genera referred to the family Patellariaceae (Ascomycota). – Systema scomycetum, 15. – Wallingford (United Kingdom), 1997. – 110 p.

² Kutorga E. Lietuvos grybai (Mycota Lithuaniae), t. 3, d. 5. Ausūniečiai (Pezizales). – Vilnius, 2000. – 276 p.

⁴ Kutorga E. Botanikos ir mikologijos nomenklatūra. Mokomoji priemonė. – Vilnius, 1997. – 72 p.

⁵ Prigodina Lukošienė I., Kutorga E. Mikologijos laboratoriniai darbai. Mokomoji knyga. – Vilnius, 2014. – 144 p.

⁶ Iršėnaitė R., Jukonienė I., Kutorga E., Motiejūnaitė J., Urbonas V. (sud.). Kertinių miško buveinių kerpės, grybai ir samanos. Metodinė priemonė. Kertinių miško buveinių inventorizacijos Lietuvoje bandomasis projektas. – Vilnius, 2001. – 73 p.

⁷ Balevičius K. (ats. red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 1992. – 364 p.

⁸ Rašomavičius V. (vyr. red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 2007. – 799 p.

⁹ Vaitonis G. (sud.). Lietuvos griežtai saugomos rūšys. – Vilnius, 2015. – 112 p.

¹⁰ Rimkus E., Sinkevičius S. (ats. red.). Globali aplinkos kaita. – Vilnius, 2007. – 298 p.

¹¹ Keizer G. J. Grybų enciklopedija. – Vilnius, 2003. – 286 p.

¹² Kutorga E. Diskomicetų ir kai kurių kitų grybų įvairovės, taksonomijos ir ekologijos tyrimai. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga. – Vilnius, 2008. – 32 p.

Gimė 1950 m. gegužės 8 d. Medilo r. (Baltarusijoje).

1966 m. baigė Zasvyrių mokyklą, 1969 m. – Astravos medicinos mokyklą. 1980 m. baigė Baltarusijos valstybinio universiteto biologijos fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę. 1977–1982 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vyr. laborantė, 1982–1986 m. – aspirantė, 1986–1993 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1994–2001 m. – Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos mokslo darbuotoja, 2001–2010 m. – vyr. mokslo darbuotoja. 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos mokslo darbuotoja, nuo 2014 m. – Vandens ekotoksikologijos laboratorijos mokslo darbuotoja.

1993 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „Fitoplanktono produkuojami indoliniai junginiai dviejuose antropogenizuotuose Lietuvos vandens baseinuose (Kuršių marios ir Drūkšių ežeras)“¹. 1993 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe atliko Kuršių marių ir Drūkšių ežero sezoninius skirtingos struktūros fitoplanktono indolinės prigimties augimo stimuliatorių tyrimus. Ištyrė indolinius junginius algologiškai grynų dumblių kultūrų biomasėje ir terpėje bei b-indolilacto rūgšties poveikį dumblių vystymuisi. Įvertino skirtingų mitybinių terpių įtaką dumblių ir bakterijų vystymuisi eksperimentinėmis sąlygomis.

Dirba hidrobotanikos ir ekotoksikologijos srityse. Išspausdino apie 50 mokslinių straipsnių, keturių išradimų ir trijų racionalizacinių pasiūlymų bendraautorė.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje. 1986 ir 1992 m. stažavosi Ukrainos MA Hidrobiologijos institute.

Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos mikrobiologų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Krevš A. Индольные соединения пресноводного фитопланктона двух антропогенизированных водоемов Литвы (залив Куршю-Марес и оз. Друкшяй) = Fitoplanktono produkuojami indoliniai junginiai dviejuose antropogenizuotuose Lietuvos vandens baseinuose (Kuršių Marios ir Drūkšių ežeras): реферат дис. на соискание ученой степени доктора естественных наук. – Vilnius, 1993. – 24 с.

Gimė 1912 m. gegužės 6 d. Biržuose. 1931 m. baigė Biržų valstybinę gimnaziją. 1949 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės-botanikės specialybę.

1949–1957 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto Botanikos sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1957–1959 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1959–1965 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1965–1983 m. – Botanikos instituto Sporinių augalų sektoriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. 1949–1952 m. dirbo Lietuvos MA Biologijos instituto moksline sekretore, 1963–1965 ir 1978–1979 m. m. – Botanikos instituto moksline sekretore.

1965 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Tiamino ir nikotininės rūgšties poveikis miežių augimui, medžiagų apykaitai ir derliui“¹. 1965 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994] nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė B grupės vitaminų: tiamino ir nikotino rūgšties poveikį miežių augimui, medžiagų apykaitai ir derliui. Vykdydama eksperimentą viena iš pirmųjų Lietuvoje panaudojo ir pritaikė izoliuotų miežių gemalų kultūrų metodą.

Tyrinėjo B grupės vitaminų dinamiką valgomuosiuose grybuose. Išspausdino apie 80 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Buvo Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos botanikų, Gamtos apsaugos, „Žinijos“ draugijų narė.

Mirė 2005 m. vasario 25 d. Palaidota Vilniuje, Sudervės kapinėse.

Nuorodos

¹ Белюкене С. Влияние тиамина и никотиновой кислоты на рост, обмен веществ и урожай ячменя: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1964. – 32 с.

Gimė 1942 m. rugpjūčio 30 d. Rokiškyje. 1961 m. baigė Biržų 2-ąją vidurinę mokyklą. 1967 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės (augalų fiziologės) specialybę.

1972–1981 m. dirbo Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje jaunesniąja moksline bendradarbe. 1981–2006 m. – Lietuvos teismo ekspertizės instituto Cheminių ir biologinių tyrimų skyriaus vyr. mokslinė bendradarbė. Iki 2008 m. – teismo ekspertė.

1977 m. Baltarusijos MA V. Kuprevičiaus eksperimentinės botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją  „Tįstamasis augimas priklausomai nuo indolilacto rūgšties ir giberelinams panašių medžiagų kiekybinių santykių augaluose“¹. 1977 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe nagrinėjo fitohormonų tarpusavio sąveikas tįstamojo augimo metu, atkreipiant dėmesį į egzogeninio auksino kiekio įtaką auksino sintezei iš triptofano, taip pat į egzogeninio auksino įtaką į giberelinus panašių medžiagų koncentracijai audiniuose. Nustatė, kad atskirų fitohormonų kiekio ir jų tarpusavio santykio balansavimas svarbus augimo procesui – atskirų fitohormonų lygis priklauso nuo kiekvieno iš jų kiekio.

Išspausdino daugiau kaip 30 mokslinių, keletą mokslo populiarinamųjų straipsnių.

1975 m. paskirta Respublikinė jaunųjų mokslininkų premija.

Nuorodos

¹ Корякене Г. Рост растяжением в зависимости от количественных соотношений β-индолилуксусной кислоты и гиббереллиноподобных веществ в тканях: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Минск, 1977. – 29 с.

Gimė 1964 m. liepos 15 d. Ukmergėje. 1982 m. baigė Ukmergės 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Ukmergės Užupio vidurinė mokykla). 1987 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę.

1987–1990 m. dirbo Panevėžio rajono jaunųjų gamtininkų stotyje metodininke. 1990–1991 m. –Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos laborantė, 1991–1993 m. – laboratorijos redaktorė, 1993–1998 m. – Botanikos instituto doktorantė, 1998–1999 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1999–2003 m. – mokslo darbuotoja. 2000–2003 m. Botanikos instituto mokslinė sekretorė. 2003–2009 m. – Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Mokslo skyriaus vyriausioji specialistė. Nuo 2009 m. dirba Lietuvos mokslo taryboje.

1998 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943 metais“¹. 1998 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe, apžvelgiant istorines sąlygas, išnagrinėti 1919–1943 m. Lietuvoje veikę botanikos mokslo centrai. Panaudojant Lietuvos botanikų publikacijų mokslometrinę analizę, susisteminta ir išanalizuota medžiaga apie atliktus tyrinėjimus pagal teorinės botanikos šakas. Atskleistas botanikos tematikos formavimosi procesas ir šio laikotarpio darbų perimamumas tolesniuose Lietuvos botanikų darbuose.

Dirbo botanikos mokslo istorijos srityje, paskelbė apie 13 mokslinių straipsnių, parašė mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Parengė ir publikavo knygas „Botanikos mokslo raida 1919–1943 metais“² ir „Profesorius Kazys Brundza“³.

Dalyvavo mokslinėje konferencijoje Lenkijoje.

Buvo Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943 metais = The development of botany science in Lithuania in 1919–1943: daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 1998. – 32 p.

² Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida 1919–1943 metais. – Vilnius, 2002. – 179 p.

³ Klimavičiūtė J., Rašomavičius V. (sud.). Profesorius Kazys Brundza. – Vilnius, 2003. – 164 p.

Gimė 1975 m. liepos 25 d. Rietave. 1993 m. baigė Rietavo L. Ivinskio vidurinę mokyklą. 1999 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo gamtos mokslų magistro laipsnį, gimnazijos biologijos mokytojos specialybę.

1998–1999 m. dirbo Vilniaus pedagoginio universiteto Botanikos katedroje vyr. laborante. 1999–2001 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos asistentė, 2001–2006 m. – doktorantė, 2006–2007 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2007–2010 m. – mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. dirba Aplinkos apsaugos agentūroje.

2007 m. Botanikos institute apgynė disertaciją „Rapsų (Brassica napus L.) augimo, organogenezės, embriogenezės kontrolė auksino fiziologiniais analogais“¹. 2007 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe pirmą kartą Lietuvoje atliko išsamią vasarinių rapsų ‘Mascot’ vegetatyvinių bei generatyvinių organų formavimosi etapų analizę, ištyrė auksino fiziologinių analogų TA-12 ir TA-14 poveikį šiems augalo augimo ir raidos tarpsniams. Atliko rapsų žydėjimo monitoringą, kurio rezultatai atskleidė galimybę auksino fiziologiniais analogais paankstinti ir iš dalies suvienodinti rapsų žydėjimą, taip pat indukuoti embriogenezės procesą – sėklų užmezgimą ir brendimą.

Dirbo fitohormonų fiziologinių analogų veiklos tyrimo ir praktinio pritaikymo srityse. Išspausdino 14 mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje.

Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė citologiją ir agroekologiją.

Dalyvavo konferencijose Lenkijoje, Rusijoje, Ispanijoje. Buvo Europos Sąjungos programos COST narė.

Buvo Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos biochemikų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Kazlauskienė D. The effect of auxin physiological analogues on oilseed rape (Brassica napus L.) development, organogenesis and embryogenesis = Rapsų (Brassica napus L.) augimo, organogenezės ir embriogenezės kontrolė auksino fiziologiniais analogais: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2007. – 36 p

Gimė 1897 m. rugpjūčio 16 d. Kurnyžo apskrityje, Simbirsko gubernijoje (Rusija). 1917 m. baigė gimnaziją Semipalatinske (Rusija). 1926 m. baigė Biologijos skyriaus kursą Vytauto Didžiojo universitete, tačiau diplomo neįgijo.

1931–1933 m. studijavo Vienos universitete. 1936–1941 m. – Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo inspektorius.

Savo iniciatyva ir lėšomis studijavo Lietuvos florą, surinko didelį herbariumą, aprašė daugumos vietovių florą. Išspausdino apie 30 mokslinių straipsnių.

Su bendraautoriais publikavo leidinį „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“¹.

Buvo Lietuvos gamtininkų draugijos narys.

Mirė 1941 m. birželio 12 d. Palaidotas Kaune.

Šaltiniai

Dagys, J., Minkevičius, A. Įžymus botanikas ir miškininkų bičiulis. – Mūsų girios. – 1961. – T. 6. – P. 43–45.

Klimavičiūtė, J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Nuorodos

¹ Dagys J., Kuprevičius J., Minkevičius A. Vadovas Lietuvos augalams pažinti. – Kaunas, 1934. – 358 p.

Gimė 1899 m. rugsėjo 5 d. Panevėžyje. 1918 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1927 m. baigė Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakultetą.

1934 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė daktaro disertaciją „Augalų asociacijos ir asociacijų kompleksai Lietuvos pajūryje“¹.

Karo metu buvo uždarytas į Kauno getą, 1944 m. išvežtas į Dachau.

Buvo Lietuvos gamtininkų draugijos narys.

Mirė 1945 m. Dachau koncentracijos stovykloje.

Šaltiniai

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Kisinas Abraomas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1968. – 148 p.

Nuorodos

¹ Kisinas A. Augalų asociacijos ir asociacijų kompleksai Lietuvos pajūryje. – Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto darbai. – 1936. – T. 11. – Sąs. 5. P. 125–228.

Gimė 1907 m. balandžio 14 d. Bandorių kaime (Šiaulių apskr.). 1928 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1938 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos gamtos fakultetą.

1938–1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos gamtos fakulteto Botanikos katedroje laborante, 1940 m. – asistente. 1944–1952 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros vyr. dėstytoja. 1952 m. atleista iš VU dėl politinių priežasčių.

Tyrinėjo kvartero stratigrafiją. Vilniaus universitete dėstė augalų anatomiją ir morfologiją.

Mirties data nežinoma.

Šaltiniai

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Ričkienė A. Botanika Lietuvoje 1944–1965 metais. (Daktaro disertacijos santrauka). – Vilnius, 2003. – 32 p.