Gimė  1960 m. gruodžio 23 d. Biržuose. 1979 m. baigė Biržų 1-ąją vidurinę mokyklą. 1984 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1985 – 2010 m. – Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vyr. laborantė – vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslo darbuotoja.

1991 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Penicilium Lk. genties mikromicetai – techninės paskirties guminių medžiagų pažeidėjai”¹. 1991 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1994 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe pateikė duomenis apie Penicillium genties ir kitų genčių grybų paplitimą ant sunkiai įsisavinamų substratų – polimerinių medžiagų (gumų). Nuo tirtų substratų išskyrė 162 mikromicetų rūšis, priklausančias 39 gentims, išaiškino mikromicetų kompleksus. Išskyrė 70 Penicillium genties grybų rūšių, pateikė duomenis apie jų paplitimo priklausomybę nuo ekologinių sąlygų. Įvertino Penicillium genties grybų gebėjimą vystytis ant tiriamų substratų.

Išspausdino daugiau nei 40 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo monografiją „Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai“².

1986 m.  stažavosi Ukrainos MA Mikrobiologijos ir virusologijos institute,1988 m. – Leningrado universitete, 1995 m. – Turku universitete, 1997, 1998 m. – Bergeno universitete,  1998 m. – Budapešto sodininkystės universitete, 2003 m. – Prahos universitete.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Suomijoje, Vokietijoje.

Nuorodos

¹ Левинскайте Л. Микромицеты рода Penicillium Lk. на резинотехнических материалах: автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата биологических наук. – Вильнюс, 1991. – 20 c.

² Bridžiuvienė D., Levinskaitė L., Lugauskas A., Paškevičius A., Pečiulytė D., Repečkienė J., Salina O., Varnaitė R. Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai. – Vilnius, 1997. –  469 p.

Gimė 1959 m. birželio 16 d. Permėje, Rusijoje. 1977 m. baigė Gargždų 1-ąją vidurinę mokyklą. 1982 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą, įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. 1983–1989 m. – Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1989–1992 m. – mokslo darbuotojas; 1992–2010 m. – Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 1999 m. – Ekonominės botanikos laboratorijos vadovas. Nuo 2010 m. iki dabar – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas ir vadovas.

1990 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Sukultūrinamos Lietuvoje bruknės (Vaccinium vitis-idaea L.) biologinės ypatybės“¹. Disertaciniame darbe išnagrinėjo įvairių veiksnių įtaką paprastosios bruknės augimui ir vystymuisi ją kultūrinant. Ištyrė bruknių vegetatyvinio dauginimo būdus, sodinių apšvietimo intensyvumo, mulčiavimo ir tręšimo mineralinėmis trąšomis poveikį augalų vystymuisi, derėjimui, biologiškai aktyvių medžiagų kaupimuisi. Įvertino gamtinių populiacijų įvairovę ir jos panaudojimo selekcijai galimybes. 1990 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Išspausdino virš 50 mokslinių, apie 20 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.)“², „Catalogue of Lithuanian Plant Genetic Resources“³.

Vadovavo dviejų daktaro disertacinių darbų parengimui.

2002 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Estijoje ir Latvijoje; 2003 m. – Svalbardo salyne Norvegijoje. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Turkijoje, Malaizijoje.

1992 m. stažavosi Viskonsino-Madisono universitete JAV.

1992 m. suteikta Atviros Lietuvos fondo stipendija.

Nuo 2002 m. – Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos prie Aplinkos ministerijos narys; nuo 2002 m. – darbo grupės „Medicinal and Aromatic Plant Working Group of European Cooperative Programme for Plant Genetic Resources (ECPGR)“ narys.

Žurnalo „Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai“ redakcinės kolegijos narys.

Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų fakulteto miškininkystės (2012, 2013 m.) ir taikomosios ekologijos (2014–2018 m.) specialybių bakalauro ir magistro darbų gynimo komitetų pirmininkas.

Latvijos mokslo tarybos ekspertas (2012, 2013 m.).

Lietuvos mokslų akademijos ekspertas (2012, 2017 m.).

Darbo grupės LR augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymui ruošti ir tobulinti (2000–2001 ir 2011–2012 m.) narys.

„ECPGR“ tarptautinių seminarų Palangoje (2011 m.) ir Vilniuje (2016 m.) organizatorius.

Nuorodos

¹ Лабокас Ю. Биологические особенности брусники обыкновенной (Vaccinium vitis-idaea L.) вводимой в культуру в условиях Литвы: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1990. – 17 с.

² Bandzaitienė Z., Daubaras R., Labokas J. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.). – Vilnius, 2007. – 164 p.

³ Būdvytytė A., Labokas J. et al. Catalogue of Lithuanian Plant Genetic Resources. – Dotnuva-Akademija, 1997. – 298 p.

Gimė 1978 m. gegužės 29 d. Vilniuje. 1996 m. baigė Vilniaus 5-ąją vidurinę mokyklą. 2001 m. baigė Akademia Podlaska w Siedlcach (Lenkija) Pedagogikos fakultetą, įgijo pedagogikos magistro kvalifikacinį laipsnį, 2004 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo ekologijos ir aplinkotyros bakalauro kvalifikacinį laipsnį. 2006 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakultetą, įgijo bioinžinerijos magistro kvalifikacinį laipsnį.

2001–2006 m. – Vilniaus r. 2-osios Nemenčinės vidurinės mokyklos mokytoja, 2006–2007 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos Gravitacinės fiziologijos sektoriaus inžinierė, 2007–2011 m. – doktorantė, 2011–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Eksperimentinės augalų ekologijos laboratorijos biologė, 2014–2016 m. – Botanikos instituto Genetikos laboratorijos biologė.

2016 m. Gamtos tyrimų centre apgynė daktarės disertaciją „Sėjamosios pipirnės lapų fotofiziologinės reakcijos imituotos mikrogravitacijos sąlygomis“¹. 2016 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė pipirnės lapų fotofiziologines reakcijas imituotos mikrogravitacijos sąlygomis. Darbo metu buvo sukurta, pagaminta ir išbandyta integruota LED apšvietimo sistema lėtam klinostatui, kuri leidžia tiksliai modeliuoti apšvietimo spektrinę sudėtį, fotonų srauto tankį ir kryptį. Disertacinio darbo metu gauti rezultatai papildo žinias apie ekologines tropizmų funkcijas, išryškina sąveikas tarp šviesos spektrinių komponenčių ir tropizmų, parodo šviesos ir gravitacijos svarbą įvairaus amžiaus sėjamosios pipirnės lapams.

Išspausdino devynis mokslinius straipsnius. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lenkijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.

2007–2011 m. paskirta Lietuvos mokslo ir studijų fondo stipendija.

Nuorodos

¹ Losinska-Sičiūnienė R. Photophysiological reactions of garden cress leaves in simulated microgravity conditions = Sėjamosios pipirinės lapų fotofiziologinės reakcijos imituotos mikrogravitacijos sąlygomis: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2016. – 41 p.

Gimė 1923 m. spalio 20 d. Kaimynėlių kaime (Ukmergės r.). 1944 m. baigė Ukmergės mokytojų seminariją. 1954 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1954–1956 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos katedros vyresnioji laborantė, 1956–1990 m. – asistentė ir Vilniaus universiteto botanikos sodo vadovė, 1990–1992 m. – Botanikos ir genetikos katedros vyresnioji dėstytoja, 1992 m. – docentė.

1968 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Kai kurių daugiamečių gėlių introdukcija ir jų panaudojimas alpinariumams“¹. 1968 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Dirbo dekoratyvinės gėlininkystės srityje. Ilgametė Vilniaus universiteto botanikos sodo vadovė. Išspausdino per 20 mokslinių straipsnių. Publikavo knygas: „Alpinariumo įrengimas“², „Daugiametės gėlės“³, „Kambarinės lapinės gėlės“⁴.

Vilniaus universitete vedė mokomąsias ir gamybines praktikas, dėstė specialiuosius kursus: dekoratyvinę sodininkystę, žemdirbystės ir augalininkystės pagrindus, aukštesniųjų augalų botaniką ir želdynų išplanavimą.

1992 m. Vilniaus universitetas suteikė docentės pedagoginį (mokslo) vardą.

1967 m. Visasąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje už aukštos kokybės gėles apdovanota sidabro medaliu, 1970 m. – bronzos medaliu.

Lietuvos botanikų, „Žinijos“ draugijų narė, Lietuvos sodininkų draugijos gėlininkų sekcijos vadovė.

Mokslinio žurnalo „Pabaltijo botanikos sodai“ (rusų k.), žurnalo „Mūsų sodai“ redakcinių kolegijų narė.

Nuorodos

¹ Лучинскене А. Интродукция некоторых многолетних цветов и их использование в альпинариях: 094 ботаника: автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1968. – 15 c.

² Lučinskienė A. Alpinariumo įrengimas. – Vilnius, 1968. – 14 p.

³ Lučinskienė A. Daugiametės gėlės. – Vilnius, 1986. – 175 p.

⁴ Lučinskienė A. Kambarinės lapinės gėlės. – Vilnius, 1980. – 144 p.

Gimė 1921 m. liepos 3 d. Avinėlių kaime (Kaišiadorių r.). 1940 m. baigė Kėdainių valstybinę gimnaziją. 1953 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą, įgijo mokslinio agronomo specialybę.

1943 m. – Žemės ūkio akademijos Augalų apsaugos stoties mokslinis bendradarbis. 1945–1948 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Botanikos katedros asistentas, laborantas. 1950–1953 m. – Žiežmarių r. žemės ūkio skyriaus agronomas, 1953–1958 m. – Žiežmarių mašinų traktorių stoties agronomas, Žiežmarių vidurinės mokyklos mokytojas. 1958–1959 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1959–1965 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1965–1991 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1968–1980 m. – Floros ir geobotanikos sektoriaus vadovas, 1980–1987 m. Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas. 1991–1997 m. – neetatinis mokslinis bendradarbis, 1997–1999 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas.

1964 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos balandiniai, jų biologinės, ekologinės savybės, paplitimas, reikšmė liaudies ūkyje“¹. 1964 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

1986 m. Baltarusijos MA V. F. Kuprevičiaus eksperimentinės botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos flora (taksonominė charakteristika, chorologinės ir ekologinės ypatybės, racionalaus panaudojimo ir apsaugos moksliniai pagrindai)“². [1993/1994 m.] – nostrifikuotas habilituoto daktaro laipsnis.

Dirbo floristikos, fitogeografijos, augalų apsaugos srityse. Išspausdino per 180 mokslinių ir informacinių straipsnių. Publikavo, redagavo knygas: „Anykščių šilelis“³, „Rambynas“⁴, „Flora of the Baltic countries“ 1 tomą⁵, „Vadovas augalams pažinti“⁶.

Bendraautoris leidinių: „Lietuvos TSR flora“ 2, 3, 4, 5, 6 tomų⁷, „Lietuvos raudonoji knyga“⁸, „Atlas Florae Europaeae“⁹.

Buvo nuolatinis Baltijos šalių botanikų ekspedicijų-konferencijų dalyvis ir organizatorius.

Mirė 1999 m. liepos 22 d. Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.

Šaltiniai

* Rašomavičius V. 1999. Algirdas Lekavičius (1921–1999). Gyvenimo kelias ir įnašas į Lietuvos botaniką. – Botanica Lithuanica, 5(4): 393–410.

Nuorodos

¹ Лякавичюс А.  Маревые Литвы, их биологические и экологические свойства, распространение и народнохозяйственное значение: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1964. – 15 с.

² Лекавичюс А. Флора Литвы: таксономическая характеристика, хорологические и экологические особенности , научные основы рационального использования и охраны: Диссертация доктора биологических наук в форме научного доклада. – Минск, 1986. – 60 с.

³ A. Lekavičius … [et al.]. Anykščių šilelis: straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1979. –  81 p.

⁴ Lekavičius A. (red.). Rambynas. – Vilnius, 1987. – 80 p.

⁵ Kuusk V. (Ed.), Tabaka L. (Ed.), Jankevičienė R. (Ed.). Flora of the Baltic Countries, Volume 1: Compendium of Vascular Plants [English / Russian]. – Tartu, 1993. – 362 p.

⁶ Lekavičius A. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius, 1989. – 437 p.

⁷ Minkevičius A. (vyr. red.) Lietuvos TSR flora, 2, 3, 4, 5, 6 tomai. – Vilnius, 1961. – 1980.

⁸ Balevičius K. (red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 1992. – 364 p.

⁹ Jalas J., Suominen J. (eds). Atlas Florae Europaeae. – Helsinki, 1994.

Gimė 1939 m. gruodžio 11 d. Konteikių kaime (Akmenės r.). 1956 m. baigė Viekšnių vidurinę mokyklą. 1961 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės-botanikės, vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1961–1962 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Botanikos katedros vyr. laborantė, 1963–1966 m. – Tartu universiteto Augalų sistematikos ir geobotanikos katedros aspirantė, 1966–1967 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Floros ir geobotanikos sektoriaus vyresnioji laborantė, 1967–1986 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1986–1989 m. – mokslinė bendradarbė, 1989–2001 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1985 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Lietuvos graižažiedžių (Compositae giseke) taksonominė, fitocenotinė ir chorologinė analizė“¹. 1985 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe pateikė Lietuvos graižažiedžių taksonominę, fitocenotinę ir chorologinę analizę. Dirbo floros ir augalų bendrijų tyrimų srityje. Išspausdino daugiau nei 60 mokslinių, nemažai mokslo populiarinamųjų straipsnių. Su bendradarbiais publikavo knygas: „Rudenį žydintys augalai“², „Pavasarį žydintys augalai“³, „Lietuvos augalija 1, Pievos“⁴, „Retos ir nykstančios augalų rūšys Baltarusijos ir Lietuvos TSR“⁵, „Lietuvos augalų vardynas“⁶. Veikalo „Lietuvos TSR flora“⁷ VI tomo bendraautorė. Dalyvavo periodiškai rengiamose Pabaltijo botanikų ekspedicijose.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, Estijoje, Latvijoje.

Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė botanikos mokslo istoriją, specialiuosius botanikos kursus. Ėjo docentės pareigas.

Buvo Lietuvos radijo ir televizijos laidų dalyvė, skaitė paskaitas floros ir jos retų rūšių tyrimo bei apsaugos klausimais.

Lietuvos botanikų, „Žinijos“, Knygos bičiulių, Gamtos apsaugos draugijų narė.

Nuorodos

¹ Лаздаускайте Ж. М. Таксономический, фитоценотический и хорологический анализ семейства сложноцветных (Compositae Giseke) Литвы: Диссертация на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1985. – 230 с.

² Jankevičienė R., Lazdauskaitė Ž. Rudenį žydintys augalai. – 1991. – 176 p.

³ Lazdauskaitė Ž. Pavasarį žydintys augalai. – Vilnius, 1985. – 184 p.

⁴ Rašomavičius V. (red.), Balevičienė J. ir kt. Lietuvos augalija = Vegetation of Lithuania. [D.] 1, Pievos: Cl. Asteretea tripolii, Cl. Molinio-Arrhenatheretea, Cl. Festuco-Brometea, Cl. Trifolio-Geranietea, Cl. Nardetea. – Vilnius, 1998. – 269 p.

⁵ Парфенов В. И., Лякавичюс А. Янкявичене Р. … [et al.]. Редкие и исчезающие виды растений Белоруссии и Литвы. – Минск, 1987. – 350 c.

⁶ Jankevičienė R., Lazdauskaitė Ž., Lekavičius A. Lietuvos augalų vardynas. – Vilnius, 1991. – 73 p.

⁷ Minkevičius A. (vyr. red.). Lietuvos TSR flora. – Vilnius, 1980, T 6. – 419 p.

Gimė 1969 m. rugsėjo 26 d. Šiauliuose. 1987 m. baigė Šiaulių miesto 7-ąją vidurinę mokyklą. 1993 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-augalų fiziologės ir biologijos dėstytojos specialybę.

1993–1998 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vyr. laborantė, 1995–2002 m. – Botanikos instituto ir Vilniaus universiteto jungtinių doktorantūros studijų doktorantė, 2002–2003 m. – Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2003–2008  m. – Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos mokslo darbuotoja, 2008–2010 m. – Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, 2010–2016 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2016 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.

2002 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją ,,Čiobrelių (Thymus) vidurūšinės įvairovės įvertinimas (morfotipų ir chemotipų stabilumas, vertingų klonų atranka“)¹.

Disertaciniame darbe, pagal morfologinius požymius ir eterinių aliejų cheminę sudėtį, pateikti Lietuvoje augančių Thymus genties rūšių vidurūšinio heterogeniškumo kariologinių tyrimų rezultatai. Įvertintas tirtų rūšių morfologinių požymių ir eterinių aliejų kokybinės sudėties stabilumas. Individualios atrankos metodu iš natūralių augaviečių atrinkti farmakologiškai vertingi Thymus pulegioides klonai, kurie gali būti naudojami kaip selekcinė žaliava veislių kūrimui. 2002 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Dirba ekonominės botanikos tyrimų srityje, išspausdino apie 40 mokslinių straipsnių.

Su bendraautoriais publikavo skyrius tarptautinių leidyklų parengtose knygose „Essential Oils in Food Preservation, Flavor and Safety“², „Towards in situ Conservation of Crop Wild Relatives in Lithuania“³.

Vadovauja vienos daktaro disertacijos parengimui.

Vadovavo doktorantų (aspirantų) disertacinio darbo rengimui.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Prancūzijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Turkijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Belgijoje, Italijoje, Austrijoje.

1999 m. stažavosi Vaistinių augalų tyrimo institute Lenkijoje, 2001 m. – P. J. Šafariko universitete Slovakijoje.

Vadovauja Vilniaus universiteto studentų bakalauro ir magistro darbams.

Tarptautinių mokslo periodinių leidinių „Thaiszia – Journal of Botany“ ir „Journal of Plant Biology Research“ redakcinių kolegijų narė.

Biomedicinos mokslų srities Ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties doktorantūros komiteto narė. 2003 m. paskirtas Lietuvos MA pagyrimo raštas už 2002 m. Jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkursui pateiktą darbą ,,Lietuvoje augančių čiobrelių (Thymus) genties rūšių cheminio polimorfizmo tyrimai“.

Nuorodos

¹ Ložienė K. Evaluation of infraspecific diversity of the Thymus genus (stability of morphotypes and chemotypes, selection of valuable clones) = Čiobrelių (Thymus) vidurūšinės įvairovės įvertinimas (morfotipų ir chemotipų stabilumas, vertingų klonų atranka): summary of doctoral thesis. – Vilnius, 2002. – 28 p.

² Ložienė K., Venskutonis P. R. Juniper (Juniperus communis L.) oils. In: Preedy, V. R. (Ed.) Essential Oils in Food Preservation, Flavor and Safety. – Academic Press, Elsevier Inc., 2016: 495–500.

³ Labokas, J., Karpavičienė B., Šveistytė L., Radušienė J., Ložienė K. Towards in situ Conservation of Crop Wild Relatives in Lithuania. In: Nigel Maxted and others (eds.). Agrobiodiversity Conservation: Securing the Diversity of Crop Wild Relatives and Landraces. – CABI International, 2012. – p. 91–95.

Gimė 1938 m. liepos 15 d. Kaune. 1956 m. baigė Kauno Salomėjos Nėries v. vidurinę mokyklą. 1962 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-zoologės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1962 m. – Vilkijos vid. mokyklos mokytoja, 1963–1966 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1966–1976 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1976–2001 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 2001–2010 m. – Botanikos instituto neetatinė vyresnioji mokslo darbuotoja.

1968 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Kai kurių žolinių fitocenozių ir atskirų augalų rūšių požeminės dalies savybės eroduojamuose Lietuvos dirvožemiuose“¹.

Disertaciniame darbe ištyrė žolinių augalų ir fitocenozių antžeminės ir požeminės dalių biologines-morfologines savybes, produktyvumą, fitocenozių požeminės fitomasės pasiskirstymą dirvožemio sluoksniuose, įvairiose šlaito dalyse, nustatė augalų požeminės dalies priešerozinę reikšmę. 1968 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

1993 m. Botanikos institute apgynė habilituotos daktarės disertaciją „Lietuvos agrolandšafto ekosistemų žolinių bendrijų požeminių organų ekomorfologinis, kiekybinis ir fitocenotinis įvertinimas“². 1993 m. suteiktas habilituotos daktarės laipsnis.

Habilitaciniame darbe Lietuvos agrolandšafto ekosistemose skirtingomis litoedafinėmis sąlygomis ištyrė: žolinių augalų natūralių ir kultūrinių fitocenozių antžeminės ir požeminės dalių biologines-morfologines savybes, biologinį produktyvumą, fitocenozių požeminės fitomasės pasiskirstymo dirvožemyje dėsningumus ir priklausomumą nuo edafinių ir meteorologinių veiksnių. Nustatė pievų bendrijų ilgaamžiškumo bei stabilumo vaidmenį kraštovaizdžio fragmentų formavimui ir optimizavimui.

Išspausdino apie 90 mokslinių, 10 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Viena ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Lietuvos žolinių augalų ir fitocenozių požeminė dalis“³, „Aiškinamasis rizologijos terminų žodynas“⁴, „Raukšlėtalapis erškėtis“⁵. Informacinius leidinius: „Gazonų įrengimas ir jų priežiūra“⁶, „Priešerozinis augalų vaidmuo Lietuvos kalvotose dirvose“⁷, metodines priemones: „Kalvotų žemių melioravimo metodika“⁸, informacinius bukletus.

Vieno disertacinio darbo vadovė, keturių habilitacinių ir 12 daktaro disertacijų gynimo komitetų narė arba pirmininkė.

Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Hyjumos saloje, Salaspilyje, Simferopolyje, Almatoje.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Ukrainoje, Estijoje, Austrijoje, JAV, Vokietijoje, Baltarusijoje.

1963 m. stažavosi Simferopolio pedagoginiame universitete.

1980 m. suteiktas botanikos specialybės vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.

Lietuvos botanikų draugijos narė ir Kauno skyriaus sekretorė, Tarptautinės šaknų tyrimų draugijos narė.

Žurnalo „Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo raštai“ 9 ir 10 tomų vyr. redaktoriaus pavaduotoja.

Nuorodos

¹ Лапинскене Н. Особенности подземной части некоторых травянистых фитоценозов и отдельных видов растений на эродируемых почвах Литовской ССР: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1968. – 19 с.

² Лапинскене Н. Экоморфологическая, количественная и фитоценотическая оценка подземных органов травянистых сообществ экосистем агроландшафта Литвы = Lietuvos agrolandšafto ekosistemų žolinių bendrijų požeminių organų ekomorfologinis, kiekybinis ir fitocenotinis įvertinimas: реферат габилитационной работы естественных наук. – Вильнюс, 1993. – 45 с.

³ Лапинскене Н. Подземная часть тpавянистых растений и фитоценозов в Литовской ССР. – Вильнюс, 1986. – 176 c.

⁴ Lapinskienė N. Aiškinamasis rizologijos terminų žodynas. – Vilnius, 2001. – 39 p.

⁵ Apalia Dz., Butkienė Z., Reneckienė J., Lapinskienė N. ir kt. Raukšlėtalapis erškėtis. – Vilnius, 1978. – 100 p.

⁶ Lapinskienė N. Gazonų įrengimas ir jų priežiūra. – Vilnius, 1983. – 11 p.

⁷ Lapinskienė N. Priešerozinis augalų vaidmuo Lietuvos kalvotose dirvose. – Vilnius, 1986. – 15 p.

⁸ Pakalnis R., Lygis D., Bumblauskis T., Lapinskienė N., Milius J. Kalvotų žemių melioravimo metodika. – Vilnius, 1988. – 23 p.

Gimė 1940 m. gegužės 7 d. Griciūnų kaime (Kupiškio r.). 1957 m. baigė Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinę mokyklą. 1965 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą. Įgijo mokslinės agronomės specialybę.

1974–1975 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyr. laborantė, 1975–1977 m. – aspirantė, 1977–1980 m. – vyr. laborantė, 1980–2000 m. – mokslinė bendradarbė.

1988 m. Lietuvos MA Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Vietinių ir kitų rajonų perspektyvių liucernos rūšių biologinės ypatybės Lietuvos TSR sąlygomis“¹. 1988 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe nustatė, kad trūkstant vietinių liucernos veislių ‘Augūnė 2’ ir ‘Žydrūnė’ sėklų ilgaamžiam naudojimui tinkama geltonžiedė liucerna, o trumpalaikiam naudojimui mėlynžiedė liucerna. Itališkos liucernos veislės ‘Barselona’ ir ‘Florida’ pasižymi intensyviu augimu, duoda kelis žalios masės derlius per metus. Ganyklinio tipo liucernos veislių sukūrimui tinkama liucernos rūšis – M. carstiensis.

Išspausdino 62 mokslinius ir mokslo populiarinamuosius straipsnius. Publikavo knygas: „Vaistinės ramunės auginimas“², „Vaistinių augalų ypatumai“³, nemažai informacinio pobūdžio leidinių ir racionalizacinių pasiūlymų.

Ilgametė „Žinijos“, Gamtos apsaugos, Išradėjų ir racionalizatorių draugijų narė.

Nuorodos

¹ Лашинскене А. Б. Биологические особенности местных и инорайонных перспективных видов люцерны в условиях Литовской ССР : Диссертация на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1988. – 193 с.

² Lašinskienė A. Vaistinės ramunės auginimas. – Vilnius, 1996. – 27 p.

³ Lašinskienė. A. Vaistinių augalų ypatumai. – Vilnius, 1996. – 20 p.

Gimė 1935 m. liepos 2 d. Laplėgių kaime (Kelmės r.). 1954 m. baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1959 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą. Įgijo mokslinio agronomo specialybę.

1959–1961 m. – Lietuvos MA Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vokės filialo Herbicidų laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1961–1964 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, 1964–1969 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1969–1985 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1985–2000 m. – Botanikos instituto Gravitacinės fiziologijos sektoriaus vadovas ir vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1965 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją ,,Natrio trichloracetato ir dichloralurėjos panaudojimo varpučiui (Agropyrum repens P. B.) naikinti fiziologiniai pagrindai“¹. 1965 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė herbicidų natrio trichloracetato ir dichloralurėjos selektyvaus veikimo pobūdį vienaskilčių ir dviskilčių augalų fiziologiniams procesams, pasiūlė šių herbicidų panaudojimo technologiją varpučiui naikinti lubinų ir pašarinių runkelių pasėliuose.

Vėliau dirbo gravitacijos reikšmės augalo augimo, erdvinės orientacijos ir vystymosi procese tyrimų srityje. Išspausdino apie 60 mokslinių straipsnių, 8 išradimų bendraautoris. Tyrė augalų augimo fiziologijos klausimus: tropizmų ir fitohormonų fiziologijos teoriją, atliko augalų augimo ir vystymosi tyrimus kosminiuose laivuose ir stotyse. Yra bendraautoris per 20 eksperimentų, kuriuos Lietuvos augalų fiziologai atliko dirbtiniuose Žemės palydovuose, kosminiuose laivuose ir orbitinėse stotyse. 1982 m. kartu su bendradarbiais kosminėje stotyje „Saliut 7“ pirmą kartą mokslo istorijoje nustatė, kad augalai kosmose mikrosvarumo sąlygomis gali praeiti visą gyvybinį ciklą. Išaiškino gravitropinio sudirginimo slenksčius, kuriuos jaučia gravitropiškai sudirgintos augalų šaknys ir stiebai.

Publikavo pažintines knygeles „Kepurėtųjų grybų morfogenezė pakeistame svarume“², „Organizmai kosmose“³.

1984 m. Plovdive, Tarptautinėje mokslinių prietaisų parodoje, už sukurtą prietaisų kompleksą (kartu su bendraautoriais), skirtą gravitacinės fiziologijos tyrimams mikrogravitacijos ir jos imitacijos Žemėje sąlygomis, įvertintas aukso medaliu. Bendraautoris originalios augalų auginimo kosminio skrydžio sąlygomis technologijos ir prietaiso „Fiton-3“, kuriame pirmą kartą mikrogravitacijos sąlygomis baltažiedžio vairenio augalai augo, vystėsi ir suformavo biologiškai visavertes sėklas.

Vadovavo keturių daktaro disertacijų rengimui.

Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Bulgarijoje, Suomijoje, Vokietijoje, JAV, Rusijoje, Anglijoje, Lenkijoje.

1966 m. stažavosi Maskvos valstybiniame universitete, 1994 m. – Bonos universitete.

Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute vedė augalų fiziologijos ir mikrobiologijos laboratorinius darbus.

1973 m. suteiktas augalų fiziologijos specialybės vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslinis vardas.

2001 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Augalų augimo ir erdvinės orientacijos valdymo fiziologija (1960–2000 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

Ilgametis Lietuvos augalų fiziologų draugijos, Kosminės erdvės tyrimo komiteto (COSPAR) Gravitacinės biologijos sekcijos narys.

Nuorodos

¹ Лауринавичюс Р. Физиологические основы применения трихлорацетата натрия и дихлоральмочевины для уничтожения пырея ползучего (Agropyrum repens P. B.): Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1965. – 16 с.

² Горовой Л., Касаткина Т. Б., Лауринавичюс Р. С. Морфогенез шляпочных грибов в условиях измененной гравитации. – Киев, 1989. – 56 с.

³ Laurinavičius R. Organizmai kosmose. – Vilnius, 1985. – 16 p.

Gimė 1937 m. rugsėjo 7 d. Biržuose. 1954 m. baigė Prienų vidurinę mokyklą. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės-botanikės, vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1959–1961 m. dirbo Lietuvos MA Botanikos institute vyr. laborante, 1961–1964 m. – aspirante, 1964–1966 m. – moksline bendradarbe, 1966–1995 m. – vyresniąja moksline bendradarbe.

1966 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją „Kobalto, vario ir karbamido įtaka atrajojančių galvijų didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų gyvybinei veiklai“¹. 1966 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė karvių didžiojo prieskrandžio mikrofloros sudėtį, jos dinamiką, vitamino B12 biosintezės procesus, įvedant į galvijų racioną Pabaltijo dirvožemyje trūkstamus mikroelementus kobaltą ir varį, taip pat praturtinant pašarus karbamidu.

Išspausdino 53 mokslinius straipsnius. Yra dviejų  išradimų bendraautorė.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijoje, Uzbekijoje, Armėnijoje.

1962–1963 m. stažavosi Maskvos valstybinio universiteto Mikrobiologijos katedroje, TSRS MA Mikrobiologijos institute.

Vilniaus pedagoginiame institute ir  Vilniaus universitete vedė mikrobiologijos praktikos darbus.

Lietuvos mikrobiologų, Lietuvos biochemikų draugijų narė.

Mirė 2017 m. rugpjūčio 7 d. Vilniuje, palaidota Kairėnų kapinėse.

Nuorodos

¹ Лауринавичене Д. Влияние кобальта, меди и карбамида на жизнедеятельность микроорганизмов рубца жвачных животных: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1966. – 22 с.

Gimė 1930 m. lapkričio 17 d. Maštalierių kaime (Alytaus r.). 1949 m. baigė Alytaus 1-ąją gimnaziją. 1955 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. Įgijo zootechniko specialybę.

1955–1956 m. dirbo Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos instituto Zooanalizių laboratorijos vadovu. 1956–1958 m. – Vilniaus gyvulininkystės technikumo dėstytoju. 1958–1961 m. – Lietuvos MA Biologijos ir Botanikos institutų aspirantas. 1961–1965 m. – Lietuvos valstybinio mokslo darbų ir naujosios technikos koordinavimo komiteto vyriausiasis specialistas. 1965–1980 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto mokslinis sekretorius, vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1980–2004 m. – Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vyriausiasis mokslinis bendradarbis ir vadovas. 2005–2007 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nuo 2007 m. – Chemijos instituto Medžiagotyros ir korozijos tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas.

1962 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Pašarinių augalų rizosferos mikromicetai ir jų antagonistinės savybės“¹. 1962 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

1984 m. Ukrainos MA N. Cholodno botanikos institute apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos sukultūrintų dirvožemių mikromicetai ir jų geba įsisavinti įvairius substratus (ekologiniai ir taikomieji aspektai)“². 1984 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas habilituoto daktaro laipsnis.

Išplėtojo įvairaus pobūdžio tyrimus, daugiausia susijusius su mitosporinių grybų (mikromicetų) veikla, jų biologiniais ir ekologiniais savitumais, taikomąja reikšme. Tyrė mikroskopinių grybų vystymosi dinamiką pašarinių augalų rizosferoje priesmėlio, priemolio ir durpyno dirvožemiuose. Domėjosi mikroskopinių grybų antagonistine veikla ir toksinėmis savybėmis, mikroorganizmų reikšme metalų korozijai. Tyrė medžio dirbinių mikromicetų sukeltas pažaidas. Išspausdino apie 400 mokslinių straipsnių.

Publikavo knygų ir brošiūrų: „Lietuvos TSR sukultūrintų dirvožemių mikromicetai“³, „Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai: monografija“⁴, „Patogeniški ir toksiški mikroorganizmai žmogaus aplinkoje“⁵ ir pažintinius leidinius: „Ankstyvųjų dobilų išnykimo biologinės priemonės“⁶, „Žeme, ar nepavargsi“⁷, „Biokorozija“⁸, „Mikromicetai – polimerinių medžiagų biodestruktorių katalogas“⁹ , monografiją – „Patogeniški ir toksiški mikroorganizmai žmogaus aplinkoje“¹⁰.

Stažavosi Ukrainos MA D. K. Zobolotno mikrobiologijos ir virusologijos institute, Leningrado antibiotikų institute, Maskvos antibiotikų institute, Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo v. universitete.

Vilniaus pedagoginiame institute dėstė mikrobiologiją, vedė praktikos darbus. Vilniaus universitete dėstė grybų fiziologiją ir citologiją. Vadovavo 19 mokslų kandidato ir daktaro disertacijų parengimui.

1988 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis laipsnis, nostrifikuotas 1993 m.

1980–1983 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Gruzijoje, 1984 m. Rusijoje – Komsomolske prie Amūro ir Japonų jūros salyne, 1995 m. – Vokietijoje, 2001 m. – Lenkijoje.

1982 m. dirbo moksliniu konsultantu Kuboje. 1979–1989 m. vykdė bendrus tyrimus Armėnijoje, Jakutijoje, Adžarijoje.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Rusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Kazachijoje, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Italijoje, Čekijoje, Vengrijoje, JAV.

1986 m. už kolektyvinį darbą „Dirvožemio bestuburių ir mikromicetų kompleksai ir jų reikšmė dirvožemio derlingumui ir biologiniam aktyvumui“ su bendraautoriais paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija.

1989 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.

1990 m. apdovanotas S. Koroliovo medaliu.

Buvo mokslo žurnalų „Acta Scientiarum polonarum Hortorum cultus“, „Annals of Agricultural and Environmental Medicine“, „Maisto chemija ir technologija“, „Botanica Lithuanica“ ir periodinio leidinio „Lietuvos grybai“ redakcinių kolegijų nariu.

Buvo Lietuvos mokslo tarybos biomedicinos mokslų nostrifikacinės komisijos pirmininku.

Lietuvos mikrobiologų draugijos narys, 1996–2009 m. – draugijos pirmininkas, Lietuvos alergologų draugijos narys, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ narys.

Mirė 2017 m. rugpjūčio 11 d. Vilniuje.

Nuorodos

¹ Лугаускас А. Микромицеты ризосферы кормовых растений и их антагонистические свойства: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1962. – 18 с.

² Лугаускас А. Микромицеты окультуренных почв Литовской ССР и их способность адаптироваться к разным субстратам (экологические и прикладные аспекты): Диссертация доктора биологических наук. – Вильнюс, 1984. – 577 c.

³ Lugauskas A. Lietuvos TSR sukultūrintų dirvožemių mikromicetai. – Vilnius. – 263 p. (rusų k.).

⁴ Bridžiuvienė D., Levinskaitė L., Lugauskas A. (darbo vadovas), Paškevičius A., Pečiulytė D., Repečkienė J., Salina O., Varnaitė R. Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai. – Vilnius, 1987. – 472 p.

⁵ Lugauskas A., Paškevičius A., Repečkienė J. Patogeniški ir toksiški mikroorganizmai žmogaus aplinkoje. – Vilnius, 2002. – 434 p.

⁶ Lugauskas A. Biologinės ankstyvo dobilų išnykimo priežastys. – Vilnius, 1976. – 22 p.

⁷ Lugauskas A. Žeme, ar nepavargsi. – Vilnius, 1979 – 72 p.

⁸ Lugauskas A. Biokorozija. – Vilnius, 1983.

⁹ Lugauskas A., Mikulskienė A., Šliaužienė D. Mikromicetai – polimerinių medžiagų biodestruktorių katalogas. – Maskva, 1987. – 340 p.

¹⁰ Lugauskas A., Paškevičius A., Repečkienė J. Patogeniški ir toksiški mikroorganizmai žmogaus aplinkoje. – Vilnius, 2002. – 434 p.

Gimė 1974 m. gruodžio 29 d. Vilniuje. 1993 m. baigė Vilniaus 54-ąją vidurinę mokyklą. 1997 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Įgijo miškotyros magistro laipsnį.

1997–2001 m. dirbo Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijoje girininko pavaduotoju. 2000–2004 m. – Lietuvos miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas, 2004–2005 m. – Miško sėklininkystės ir selekcijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, 2005 m. – UAB „Metsäliitto Lietuva“ vadybininkas. 2000–2005 m. Švedijos agrarinių mokslų universiteto (Upsala) doktorantas. 2005–2007 m. – Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos mokslo darbuotojas. 2007–2010 m. – vyr. mokslo darbuotojas. 2010–2016 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. Nuo 2016 m. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius.

2005 m. Švedijos agrarinių mokslų universitete apgynė daktaro disertaciją „Grybiniai medžių šaknų pakenkimai šiaurės–vidurio klimato zonos miškuose: biologija, kontrolė ir susirgusių grybų bendrijos“¹. 2005 m. Švedijos agrarinių mokslų universitete (SLU, Upsala, Švedija), suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis. 2005 m. Lietuvos mokslo taryboje nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė vienų svarbiausių miško medžių šaknų ligas sukeliančių patogenų – šakninės pintainės (Heterobasidion spp.), kelmučio (Armillaria spp.) ir pūstojo gniaužtenio (Rhizina undulata Fr.) biologiją ir patogeniškumą, galimus šaknų ligų kontrolės būdus. Taip pat aprašė naudotų šakninės pintainės sukeliamos ligos prevencinių ir kovos priemonių efektyvumo tyrimus Rytų ir Vidurio Lietuvos bei Pietų Švedijos spygliuočių miškuose. Be to, pateikė minėtų patogenų populiacijų struktūros tyrimus, aptarė kitų iš medienos išskirtų patogeninių, saprofitinių ir endofitinių grybų įvairovę (per disertaciją atliktų tyrimų metu išskirta ir identifikuota beveik 200 skirtingų medienoje gyvenančių grybų taksonų).

Dirba fitopatogeninių mikroorganizmų tyrimo srityje. Išspausdino apie 30 mokslinių straipsnių. Publikavo knygą „Root Rot in North-Temperate Forest Stands: Biology, Management and Communities of Associated Fungi“² ir metodinę priemonę „Fitopatogeninių grybų rūšinės priklausomybės nustatymas PGR metodu“³.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Estijoje, Kanadoje, Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje.

2007 ir 2008 m. stažavosi Švedijos agrarinių mokslų universitete.

Nuorodos

¹ Lygis V. Root rot in north-temperate forest stands: biology, management and communities of associated fungi: Doctoral thesis. – Uppsala, 2005. – 39 p.

² Lygis V., Vasaitis R., Stenlid J. Root Rot in North-Temperate Forest Stands: Biology, Management and Communities of Associated Fungi. – Saarbrücken, 2009. – 29 p.

³ Lygis V., Kačergius A. Fitopatogeninių grybų rūšinės priklausomybės nustatymas PGR metodu. Metodinės rekomendacijos. – Vilnius, 2008. – 22 p.

Gimė 1903 m. liepos 21 d. Kubiliškių kaime (Kėdainių apskr.). 1923 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1935 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

1936–1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos katedros jaunesnioji asistentė, 1940 m. – vyresnioji asistentė. 1946–1965 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto botanikos sodo vyr. mokslinė bendradarbė. 1952–1962 m. Lietuvos MA Biologijos ir Botanikos institutų botanikos sodo direktorė.

VDU Botanikos sode įkūrė Dendrologijos skyrių, atliko introdukcijos ir aklimatizacijos bandymus. Dalyvavo rengiant „Lietuvos TSR flora“ leidinį (t. 1, 3, 4), su bendraautoriais publikavo knygą „Dekoratyvinė sodininkystė“¹.

1973 m. paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija.

1936 m. lankė Karaliaučiaus, Miuncheno, Viurcburgo, Berlyno botanikos sodus.

Lietuvos gamtininkų draugijos narė.

Mirė 1975 m. rugsėjo 9 d. Palaidota Kaune.

Šaltiniai

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p. Botanikos institutas. – Vilnius, 1989. – 156 p.

Lukaitienė (Janušauskaitė) Marija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 13. – Vilnius, 2008. – Vilnius, p. 672.

Ričkienė A. Botanika Lietuvoje 1944–1965 metais. (Daktaro disertacijos santrauka). – Vilnius, 2003.

Nuorodos

¹ Boguševičiūtė A., Lukaitienė M., Navasaitis M., Skeivienė O., Vengeliauskaitė A., Šešelgienė T., Žuklys L. Dekoratyvinė sodininkystė. – Vilnius, 1963. – 406 p.