Gimė 1953 m. vasario 20 d. Klaipėdoje. 1971 m. baigė K. Donelaičio 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija). 1976 m. baigė Vilniaus universiteto fizikos fakultetą, įgijo fiziko (kieto kūno specializacijos) specialybę.

1979 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyresnysis laborantas, 1979–1982 m. – Maskvos valstybinio M. Lomonosovo v. universiteto Biologijos fakulteto biofizikos katedros aspirantas, 1983–1985 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyresnysis laborantas, 1985–1989 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1990–2009 m. – Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, 2010–2018 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Vandens ekotoksikologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas. 2000–2007 m. – Hidrobotanikos laboratorijos Vandens toksikologijos sektoriaus vadovas, 2007–2014 m. – Hidrobotanikos laboratorijos vadovas, 2014–2018 m. – Vandens ekotoksikologijos laboratorijos vadovas.

1985 m. Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo v. universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Nitellopsis obtusa ląstelių elektrogeninio aktyvumo reguliavimo jonų sudėtimi ir hormonais tyrimas“¹. 1985 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1994 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė menturdumblių ląstelių, paveiktų galimai membranotropiniu aktyvumu pasižyminčiais fitohormonais, elektrogenezę, analizuojant bioelektrinių parametrų kompleksą (membranos potencialą, elektrinį laidumą ir talpą). Nustatė didelį dumblių ląstelės membranos elektrofiziologinio atsako jautrumą (slenkstinė koncentracija 0,1 nM) augimo hormonams – indolilacto rūgščiai ir jos sintetiniam analogui 2,4-dichlorfenoksiacto rūgščiai.

Dirba ekotoksikologijos srityje. Išspausdino 40 mokslinių, 5 mokslo populiarinimo straipsnius. Su bendraautoriais publikavo knygų skyrius: „Biomarkers: a pragmatic basis for recommendation of severe pollution in Eastern Europe“², „New microbiotests for routine toxicity screening and biomonitoring“³. Vadovavo trijų daktaro disertacinių darbų parengimui.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Australijoje, Brazilijoje, Čekijoje, Čilėje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Honkonge, Japonijoje, JAV, Kanadoje, Latvijoje, Lenkijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

2004 m. – vizituojantis profesorius Okajamos universitete, 2008 m. – vizituojantis mokslininkas ir profesorius Meco miesto Polio Verleno (Paul Verlain Metz) universitete.

Vilniaus universitete dėstė „Ląstelės membranos procesų biofiziką“.

Toksiškumo vertinimo simpoziumo tarptautinio komiteto narys (Scientific Committee of International Symposium on Toxicity Assessment, (ISTA)), Europos ekotoksikologų draugijos (Society of European Ecotoxicologists (SECOTOX)), Ekotoksikologijos ir Chemijos draugijos (Society of Ecotoxicology and Chemistry (SETAC)), Lietuvos augalų fiziologų draugijos narys.

Lietuvos standartizacijos valdybos Techninio komiteto narys (Technical Committee (LST TK 36, Environmental Protection) at Lithuanian Standards Board).

Nuorodos

¹ Манусаджянас Л. Исследование ионного и гормонального регулирования электрогенной активности клеток Nitellopsis obtusa: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Москва, 1985. – 24 c.

² Peakall D. B., Walker C. H., Migula P. (Eds.). 1999. Biomarkers: a pragmatic basis for recommendation of severe pollution in Eastern Europe. – Dordrecht, Boston, London: 191–210.

³ Persoone G., Janssen C., De Coen W. (Eds.). 2000. New microbiotests for routine toxicity screening and biomonitoring. – New York, Boston, Dordrecht, London, Moscow: 391–399.

2010 m. Vilniaus universitete apgynė daktarės disertaciją „Pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus L.) Lietuvoje: populiacijų susidarymas, struktūra, dinamika“¹. 2010 m. suteiktas daktarės laipsnis. VU Gyvybės mokslų centro lektorė.

Nuorodos

¹ Meškauskaitė E. Marsh saxifrage (Saxifraga hirculus L.) in Lithuania: formation, structure and dynamics of populations = Pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus L.) Lietuvoje: populiacijų susidarymas, struktūra, dinamika: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2010. – 187 p.

2009 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ir Aleksandro Stulginskio universitete apgynė daktarės disertaciją „Klimato ir antropogeninių veiksnių kompleksinis poveikis valgomojo ridikėlio (Raphanus sativus L.) fotosintezės sistemai“¹. 2009 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis. Nuo 2012 m. iki dabar Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Dirba augalų fiziologijos: produktyvumo, ekofiziologijos, streso fiziologijos, fitochemijos srityse.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Sakalauskaitė J. Integrated impact of climatic and anthropogenic factors on radish (Raphanus sativus L.) photosynthesis system = Klimato ir antropogeninių veiksnių kompleksinis poveikis valgomojo ridikėlio (Raphanus sativus L.) fotosintezės sistemai: summary of doctoral dissertation. – Kaunas, 2009. – 24 p.

Gimė 1972 m. birželio 30 d. Klaipėdoje. 1990 m. baigė Klaipėdos 15-ąją vidurinę mokyklą. 1996 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo bendrojo lavinimo mokyklos biologijos ir chemijos mokytojos specialybę. 1997 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo gamtos mokslų magistro laipsnį ir gimnazijos biologijos mokytojos kvalifikaciją.

1997–2000 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos asistentė, 2000–2004 m. – doktorantė, 2004–2010 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja.

2010 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „Indoli-3-acto rūgšties-baltymų kompleksai chloroplastuose ir mitochondrijose“¹. 2010 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe atliko auksiną prisijungiančių baltymų lokalizacijos dviskilčių augalų ląstelės organoiduose-chloroplastuose ir mitochondrijose tyrimus. Nustatė pagrindines susiformuojančių kompleksų charakteristikas.

Išspausdino apie šešis mokslinius straipsnius.

2017 m. stažavosi „Camag“ prietaisų laboratorijoje Muntso (Muntz) mieste, Šveicarijoje.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Mockevičiūtė R. Indole-3-acetic acid-protein complexes in chloroplasts and mitochondria = Indolil-3-acto rūgšties-baltymų kompleksai chloroplastuose ir mitochondrijose: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2010. – 37 p.

Gimė 1982 m. rugpjūčio 20 d. Kaune. 2000 m. baigė Rokiškio „Romuvos“ gimnaziją. 2004 m. baigė Šiaulių universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, įgijo ekologijos ir aplinkotyros bakalauro kvalifikacinį laipsnį. 2006 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologijos magistro kvalifikacinį laipsnį.

2003–2012 m. – Šiaulių universiteto botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2010–2011 m. – Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto asistentė, lektorė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2013 m. – Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė, 2013–2014 m. – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Šiaulių meteorologijos stoties viršininkė, 2014–2016 m. – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Technikos skyriaus vyresnioji meteorologė, 2016–2017 m. – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Ūkio priežiūros skyriaus viršininkė. Nuo 2017 m. – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyresnioji specialistė.

2010 m. Vilniaus universitete apgynė daktarės disertaciją „Šiaulių universiteto Botanikos sodo rododendrai: būklė, sezoninės raidos ritmika ir generatyvinis dauginimas“¹. 2010 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertacijoje pateikė apibendrintus duomenis apie Šiaulių universiteto botanikos sodo rododendrų kolekciją sudarančių taksonų ir veislių kasmetinius būklės įvertinimus, sezoninės raidos ypatumus ir galimą auginamų rododendrų suskirstymą į fenoritmotipines grupes.

Išspausdino apie 16 mokslinių, 20 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Sodas, daržas, gėlynas lengvai“², „Kietinė ambrozija Lietuvoje (biologija, ekologija, poveikis)“³, „Rododendrai dekoratyvinėje sodininkystėje“⁴.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Latvijoje, Čekijoje.

Nuorodos

¹ Malciūtė A. Rhododendrons at Šiauliai University Botanical Garden: condition, rhythmics of seasonal development and generative propagation = Šiaulių universiteto botanikos sodo rododendrai: būklė, sezoninės raidos ritmika ir generatyvinis dauginimas: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2010. – 24 p.

² Gudžinskas Z., Burneckienė I., Malciūtė A., Mikaliūnaitė R. Sodas, daržas, gėlynas lengvai. – Vilnius, 2013. – 296 p.

³ Šaulienė I., Gudžinskas Z., Malciūtė A., Veriankaitė L., Leščiauskienė V. Kietinė ambrozija Lietuvoje (biologija, ekologija, poveikis). – Šiauliai, 2011. – 62 p.

⁴ Malciūtė A., Naujalis J. R. Rododendrai dekoratyvinėje sodininkystėje. – Vilnius, 2010. – 177 p.

Gimė 1962 m. gruodžio 3 d. Stebuliškių kaime (Marijampolės r.). 1980 m. baigė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą. 1985 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1985–1990 m. – Marijampolės rajono jaunųjų gamtininkų stoties metodininkė, 1991–2010 m. – Botanikos instituto vyresnioji laborantė, asistentė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, mokslo darbuotoja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotoja.

1998 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „Lietuvos didžiųjų viksvynų (Magnocaricetalia elatae Pignatti (1953) 1954) sistematinė ir sintaksonominė struktūra bei dinamika“¹. 1998 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe nustatė Lietuvos didžiųjų viksvynų (Magnocaricetalia elatae) eilės bendrijų sistematinę ir sintaksonominę struktūrą, išaiškino bendrijų floros ypatumus, ekologijos ir chorologijos savitumus bei paplitimą Lietuvoje. Nustatė didžiųjų viksvų bendrijų kitimo dėl melioracijos tendencijas, įvertino bendrijų būklę ir numatė apsaugos priemones.

Dirba floros ir augalijos tyrimų srityje, išspausdino nemažai mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Aukštadvario apylinkių augmenija“², „Lietuvos raudonoji knyga“³, „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas, 4. Pelkių buveinės“⁴, „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas, 7. Lauko darbų metodikos“⁵, „Lietuvos griežtai saugomos rūšys“⁶, „Flora of the Baltic Countries, 3“⁷.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Latvijoje, Vokietijoje, Estijoje, Lenkijoje, [dešimtajame dešimtmetyje] stažavosi Freiburgo universitete.

Žurnalo „Botanica Lithuanica“ atsakingoji redaktorė.

Iš vokiečių kalbos išvertė žinynų, atlasų, kitų biologinių pobūdžio knygų, tarp jų „Apie Aukštumalos aukštapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsi lyginant su kitomis Žemės aukštapelkėmis: biologinė, istorinė ir geologinė studija“⁸.

Nuorodos

¹ Matulevičiūtė D. Lietuvos didžiųjų viksvynų (Magnocaricetalia elatae Pignatti (1953) 1954 bendrijų sistematinė ir sintaksonominė struktūra bei dinamika = Systematic and syntaxonomic structure and dynamics of the Magnocaricetalia elatae Pignatti (1953) 1954 order communities in Lithuania: daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius 1998. – 44 p.

² Balevičienė J., Biveinis A., Gudžinskas Z., Jukonienė I., Krupickas R., Lazdauskaitė Ž., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Rašomavičius V., Sinkevičienė Z., Venckus Z. Aukštadvario apylinkių augmenija. – Vilnius, 1994. – 294 p.

³ Rašomavičius V. (red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 2007. – 800 p.

⁴ Matulevičiūtė D., Sinkevičienė Z., Jukonienė I. EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas, 4. Pelkių buveinės. – Vilnius, 2012. – 79 p.

⁵ Rašomavičius V., Augutis D., Sinkevičienė Z., Matulevičiūtė D., Uselis V., Gudžinskas Z. EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas, 7. Lauko darbų metodikos. – Vilnius, 2012. – 79 p.

⁶ Vaitonis G. (sud.). Lietuvos griežtai saugomos rūšys. – Vilnius, 2015. – 111 p.

⁷ Kuusk V. (Ed.), Tabaka L. (Ed.), Jankevičienė R. (Ed.). Flora of the Baltic Countries. Volume 3: Compendium of Vascular Plants (English / Russian). – Tartu, 2003. – 406 p.

⁸ Weber C. A. Apie Aukštumalos aukštapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsi lyginant su kitomis Žemės aukštapelkėmis: biologinė, istorinė ir geologinė studija. [iš vokiečių kalbos vertė ir adaptavo Dalytė Matulevičiūtė]. – Kaunas, 2016. – 239 p.

Gimė 1921 m. spalio 28 d. Vilniuje. 1931 m. baigė Vilniaus Ožeško gimnaziją. 1949 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-zoologės specialybę.

1948–1949 m. – Darvinizmo ir genetikos katedros vyr. laborantė, 1949–1953 m. – asistentė, 1953–1965 m. – vyresnioji dėstytoja, 1971–1990 m. – Zoologijos katedros docentė.

1964 m. Maskvos K. Timiriazevo žemės ūkio akademijoje apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Trešnės Lietuvos TSR ir kai kurios jų biologinės ypatybės“¹. 1965 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994] m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Tyrė kultūrinių augalų paplitimą Lietuvos teritorijoje. Išspausdino per 20 mokslinių straipsnių iš botanikos.

Vilniaus universitete dėstė darvinizmą ir evoliucijos istoriją, vedė didžiąją spec. praktiką, bendrosios biologijos praktikos darbus, mokomąsias ir gamybines praktikas.

1969 m. suteiktas docentės pedagoginis mokslo vardas.

Nuorodos

¹ Марголис Р. Черешня в Литовской ССР и некоторые ее биологические особенности: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Москва, 1964. – 16 с.

Gimė 1901 m. gruodžio 5 d. Vilniuje. 1923 m. baigė Adomo Mickevičiaus gimnaziją Vilniuje. 1931 m. baigė Stepono Batoro universiteto Matematikos-gamtos fakultetą, įgijo filosofijos magistro laipsnį.

1932–1934 m. dirbo mokytoju Vilniaus gimnazijoje ir neetatiniu asistentu Stepono Batoro universiteto Bendrosios botanikos katedroje. 1936 m. – Stepono Batoro universiteto Bendrosios botanikos katedros lektorius, 1939 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos katedros darbuotojas. 1944 m. – Vilniaus universiteto Geobotanikos katedros docentas. 1945 m. išvyko iš Lietuvos, dirbo Lodzės universitete. 1936 m. apgynė daktaro disertaciją „Flora Wileńszczyzny“ (Vilniaus krašto flora), kurios pirmoji dalis buvo publikuota Stepono Batoro universiteto leidžiamame žurnale „Prace Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie. Wydzial nauk matematycznych i przyrodniczych“¹. Disertaciniame darbe pateikė Panerių kalvų bei kitų Vilniaus apylinkių floros ir augalijos tyrimų duomenis.

1957–1959 m. publikavo trijų tomų veikalą „Conspectus Florae Vilnensis“².

Mirė 1983 m. gruodžio 18 d. Lodzėje.

Šaltiniai

Klimavičiūtė J. 2002. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943 m. – Vilnius.

Nuorodos

¹ Mowszowicz J. 1937. Flora i zespoły Gór Ponarskich i ich najbliższych okolic. – Prace Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie. Wydzial nauk matematycznych i przyrodniczych 11: 273–283; Mowszowicz J., 1938. Flora i zespoły Gór Ponarskich i ich najbliższych okolic. – Prace Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie. Wydzial nauk matematycznych i przyrodniczych 13: 367–411.

² Mowszowicz J. Conspectus Florae Vilnensis. – Lodz, 1957–1959.

Gimė 1956 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje. 1974 m. baigė Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą. 1979 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1979–1981 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vyr. laborantė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1982–1984 m. Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1982–1984 m. – Ukrainos MA N. Cholodno v. Botanikos instituto aspirantė, 1984–1989 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Ląstelių inžinerijos laboratorijos mokslo darbuotoja. 1991 m. išvyko dirbti į Albertos universitetą Kanadoje. 1992 m. pradėjo dirbti Vienos universitete. Vadovavo Makso F. Peruco (Max F. Perutz) v. biocentro mokslinių tyrimų grupei. Nuo 1997 m. dėstė Vienos universitete. 2001 m. Londone skaitė UNESCO kursą „Ląstelių dalijimosi ir augimo signalai vairenyje (Arabidopsis)“ („Signalling to Growth and Cell Division in Arabidopsis“). Nuo 2010 m. – Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Eukariotų genų inžinerijos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja.

1985 m. Ukrainos MA molekulinės biologijos ir genetikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Branduolio ir citoplazminių genų transmisinė genetika Nikotiana somatiniuose hibriduose“¹. 1986 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Dirbo augalų molekulinės biologijos srityje. Tyrinėjo augalų reakciją į įvairius dirgiklius, atskleidė baltymų fosfatazių vaidmenį reguliuojant signalo perdavimą, ištyrė nemažą dalį augalų fosfatazių. Šiomis temomis išspausdino keliasdešimt publikacijų.

1988 m. stažavosi Segede Vengrijos MA Biologinių tyrimų centre.

1982 m. paskirta Lietuvos mokslų akademijos stipendija doktorantams, 1987 m. – UNESCO organizacijos stipendija, 2001 m. – Šarlotės Biuler (Charlotte Bühler) vardo stipendija, 2003 m. – MOEL stipendija, teikiama Austrijos mokslų akademijos, 2010 m. – Lietuvos mokslo premija užsienio lietuviams.

Buvo Vilniaus universiteto profesorė.

Mirė 2017 m. liepos 2 d. Vilniuje. Palaidota Dubingių kapinėse.

Nuorodos

¹ Мяшкене И. Трансмиссионная генетика ядерных и цитоплазматических генов у соматических гибридов Nicotiana: Диссертация … канд. биол. наук. – Киев, 1985. – 157 с.

Gimė 1947 m. sausio 14 d. Utukių kaime (Pasvalio r.). 1965 m. baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. 1970 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-biofizikės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1970–1974 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1974–1989 m. – Sporinių augalų sektoriaus ir Hidrobotanikos laboratorijos vyresnioji laborantė, jaunesnioji mokslinė bendradarbė. 1989–1991 m. – mokslinė bendradarbė. Nuo 1991 m. dirbo Mokslinio švietimo reformos centre.

1988 m. Leningrado A. Ždanovo valstybiniame universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Terpės joninės sudėties ir toksikantų poveikis Charophyta ląstelių bioelektriniams parametrams ir radionuklidų akumuliacija“¹. 1988 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Išspausdino apie 50 mokslinių straipsnių, vieno išradimo, dviejų racionalizacinių pasiūlymų bendraautorė.

1984 m. stažavosi Maskvos valstybinio Lomonosovo v. universiteto Biologinėje stotyje.

1982 m. paskirtas diplomas Visasąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje.

Nuorodos

¹ Мотеюнене Э. Влияние ионного состава среды и токсикантов на биоэлектрические параметры и аккумуляцию радионуклидов в клетках Charophyta: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Leningrad, 1988. – 16 с.

Gimė 1927 m. kovo 1 d. Želvoje, Ukmergės r. 1945 m. baigė Ukmergės vidurinę mokyklą. 1949 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyrių, įgijo provizoriaus specialybę.

1950 m. – Lietuvos vyriausiosios farmacijos valdybos darbuotojas. 1951–1954 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantas. 1961–1974 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto botanikos sodo direktorius, 1974–1983 m. – Vaistinių-techninių ir maistinių-pašarinių augalų sektoriaus vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.

1956 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Kryžmažiedžių šeimos aliejiniai augalai Lietuvos TSR sąlygomis“¹. 1956 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis.

Disertaciniame darbe pateikė svarbias aliejinių-techninių augalų biologines savybes, auginimo technologijos tyrimus ir jų taikymą aliejaus gamybai.

Išspausdino daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių, keletą metodinių knygų. Su bendraautoriais publikavo knygą „Mėtos“².

Mirė 1983 m. balandžio 19 d. Kaune.

Šaltiniai

* Ragažinskienė O., Penkauskienė E., Lapinskienė N. Non omnis moriar. – Mokslo Lietuva, 5 (361).

Nuorodos

¹ Моркунас А. Масличные крестоцветные культуры в условиях Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Каунас, 1956. – 20 с.

² Dagytė S., Jaskonis J., Morkūnas A. Mėtos. – Vilnius, 1975. – 39 p.

Gimė 1936 m. rugsėjo 26 d. Telšiuose. 1955 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries v. vidurinę mokyklą. 1960 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1964–1966 m. – Vilniaus universiteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros stažuotoja, 1967–1970 m. – aspirantė, 1966–1969 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros vyr. laborantė, 1969 m. – Augalų ir gyvulių augimo stimuliatorių probleminės laboratorijos vyr. laborantė, 1970–1993 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1971 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Bioso grupės vitaminų dinamika paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) antžeminiuose organuose jų vystymosi metu“¹. [1993/1994 m.] nostrifikuota daktare.

Dirbo augalų vitaminų ir fitohormonų fiziologinės veiklos tyrimo srityje. Išspausdino per 40 mokslinių straipsnių.

1980 m. suteiktas augalų fiziologijos specialybės vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.

Lietuvos botanikų, Gamtos apsaugos draugijų narė.

Nuorodos

¹ Mateikienė I. Bioso vitaminų dinamika paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) antžeminiuose organuose jų vystymosi metu. – Vilnius, 1970. – 279 p. (rankraštis).

Gimė 1938 m. balandžio 24 d. Spurkų kaime (Jurbarko r.). 1958 m. baigė 2-ąją Kauno medicinos felčerių mokyklą, 1961 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų 8-ąją vakarinę mokyklą. 1968 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės-botanikės, vidurinės mokyklos biologijos-chemijos mokytojos specialybę.

1963–1969 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyr. laborantė, 1969–1973 m. – aspirantė, 1973–1993 m. – Biodestruktorių laboratorijos jaunesnioji, vyresnioji mokslo darbuotoja.

1986 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Augalinių liekanų mikromicetai – biodestruktoriai Lietuvos kultūrinėse dirvose“¹. 1986 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1994 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe atrinko aktyvius mikroskopinius grybus, kurie ardo polimerines medžiagas. Išspausdino 50 mokslinių straipsnių. Pateikė racionalius pasiūlymus, apribojančius patogeninių grybų paplitimą šiltnamiuose. Su bendraautoriais publikavo knygą: „Mikromicetai – polimerinių medžiagų biodestruktorių katalogas“². Dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Kijeve, Rusijoje, Uzbekijoje.

Buvo Lietuvos mikrobiologų, Lietuvos botanikų draugijų narė, Sausio 13-osios brolijos tarybos ir valdybos narė.

1992 m. apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu. 2005 m. – Vyčio kryžiaus ordino medaliu.

Nuorodos

¹ Микульскене А. Микромицеты-биодеструкторы растительных остатков в окультуренных почвах Литовской ССР: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1986. – 23 с.

² Лугаускас А. Ю., Микульскене А. И., Шляужене Д. Ю. Каталог микромицетов-биодеструкторов полимерных материалов. Биологические повреждения. – Москва, 1987. – 340 с.

Gimė 1951 m. birželio 24 d. Stenionių kaime (Rokiškio r.). 1969 m. baigė Pandėlio vidurinę mokyklą. 1974 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, gamtinių junginių chemiko specialybę. 1974–1992 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto inžinierius, aspirantas, vyr. laborantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas. 1993–1994 m. – Botanikos instituto Genetikos laboratorijos mokslo darbuotojas.

1994–2010 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. 1998–1999 m. – laikinai einantis Genetikos laboratorijos vadovo pareigas. 1999–2010 m. – Genetikos laboratorijos vadovas. 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, laboratorijos vadovas, nuo 2014 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas.

1992 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Skirtingos kilmės mielių Saccharomyces cerevisiae 2μ DNR struktūros ir funkcijos palyginamoji analizė“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertacinio darbo metu buvo atrasta nauja plazmidinė mielių S. cerevisiae (4 tipo) dvimikroninė DNR 2µ DNR. Sekvenavimo būdu nustatyta, kad ši DNR, pavadinta Scp4, skiriasi nuo anksčiau rastos plazmidės dvimikroninės S. cerevisiae Scp1 plazmidės. Didžiausia pirminės struktūros divergencija nustatyta REP3 regione, bet neliečia replikacijos iniciacijos taško. Plazmidė Scp4 skiriasi nuo plazmidės Scp1 nukleotidų sekos delecija, susidedančia iš 201 bazių poros.

Išspausdino 51 mokslinį straipsnį.

Vadovavo keturių daktaro disertacinių darbų parengimui.

Vadovavo ir dalyvavo turistinėse ekspedicijose Rusijos regionuose nuo Uralo iki Beringo jūros, renkant augalų ir vaisių pavyzdžius, vėliau panaudotus moksliniais tikslais – naujų kilerių paieškoje.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Vokietijoje.

1979 m. stažavosi Leningrado valstybinio universiteto Genetikos tarpfakultetinėje laboratorijoje.

Buvo devynių disertacinių darbų gynimo tarybos narys. Vadovavo per 20 studentų baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų.

Lietuvos biochemikų draugijos narys. Buvo Lietuvos augalų fiziologų draugijos narys.

Ilgametis Mokslų akademijos turistų klubo narys. Daugelio žygių į atokius Rusijos Sibiro regionus ir dabartinės ES šalis vadovas ir dalyvis.

Nuorodos

¹ Мельвидас В. Б. Сравнительный анализ структуры и функции 2 МКМ ДНК дрожжей Saccharomyces cerevisiae различного происхождения: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1992. – 16 c.

Gimė 1936 m. sausio 10 d. Vilkaviškyje. 1954 m. baigė Alytaus vidurinę mokyklą. 1960 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą, įgijo mokslinio agronomo specialybę.

1960–1962 m. – Nemenčinės r. Arvydų žuvininkystės ūkio vyr. agronomas-direktoriaus pavaduotojas; 1962 m. – ŽŪ produktų gamybos ir paruošų ministerijos vyr. agronomas, 1962–1964 m. – Vilniaus gamybinės kolūkių ir tarybinių ūkių valdybos inspektorius-organizatorius; 1964–1967 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalinių resursų sektoriaus aspirantas; 1967–1969 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1969–1973 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1973–1974 m. – laikinasis sektoriaus vadovas, 1975–1988 m. – sektoriaus vadovas, 1981–1984 m. – direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, 1988–1996 m. – Ekonominės botanikos laboratorijos vyr. mokslinis bendradarbis.

1968 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje apgynė mokslų kandidato disertaciją „Dedešvos (Malva meluca Graebn.) ir aliejinio ridiko (Raphanus sativus L. var. oleifera Metzg.) biologiniai ypatumai ir cheminė sudėtis Lietuvos teritorijoje“ ¹. 1968 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Dirbo ekonominės botanikos srityje. Išspausdino apie 50 mokslinių straipsnių. Publikavo knygą „Pašarinių augalų introdukcija“².

Vadovavo penkių mokslo kandidatinių darbų parengimui.

Buvo „Žinijos“ draugijos narys.

Žurnalo „Rastitelnyje resursy“ redakcinės tarybos narys.

Buvo SSRS probleminės tarybos augalinių išteklių sekcijos narys, Botanikos instituto mokslinės tarybos narys.

Nuorodos

¹ Марчюленис В. Мальва (Malva meluca Graebn.) и редька масличная (Raphanus sativus L. var. oleifera Metzg.), их биологические особенности и химический состав в Литовской ССР: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Каунас, 1968. – 20 с.

² Marčiulionis V. Pašarinių augalų introdukcija. – Vilnius, 1993. – 135 p.

Gimė 1921 m. gruodžio 9 d. Kaune. 1939 m. baigė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnaziją. 1950 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės specialybę.

1954–1957 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantė, 1957–1959 m. – laborantė, 1959–1972 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja. 1972–1983 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. 1965 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Herbicido 2,4D fiziologinis poveikis avižoms ir kai kurioms jų pasėliuose vyraujančioms dviskiltėms piktžolėms“¹. 1965 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe nagrinėjo herbicido 2,4D fiziologinį poveikį kai kuriems vienaskilčiams ir dviskilčiams augalams. Pateikė kai kuriuos šio herbicido veikimo mechanizmo ypatumus, pasiūlė šio herbicido panaudojimo žemės ūkyje rekomendacijas.

Išspausdino apie 20 mokslinių straipsnių.

Su bendraautoriais publikavo rekomendaciją „Retardantas CCC efektyvi priemonė prieš kviečių išgulimą“².

Ilgametė SSRS Botanikos draugijos Lietuvos skyriaus mokslinė sekretorė.

Redagavo leidinį „Botanikos terminų žodynas“³.

Mirė 1999 m. spalio 26 d. Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Nuorodos

¹ Малишаускене В. Физиологическое действие Na соли 2.4-D на овес и некоторые в его посевах преобладающие двудольные сорные растения: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1966. – 19 с.

² Mališauskienė V., Merkys A., Novickienė L., Banevičienė Z., Tindžiulis A. Retardantas CCC efektyvi priemonė prieš kviečių išgulimą. – Vilnius, 1973. – 15 p.

³ Dagys J., Lekavičius A., Mališauskienė V. Botanikos terminų žodynas. – Vilnius, 1965. – 660 p.

Gimė 1963 m. vasario 20 d. Vilniuje. 1980 m. baigė Vilniaus 3-iąją vidurinę mokyklą. 1987 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1980–1989 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Sporinių augalų laboratorijos, Hidrobotanikos laboratorijos laborantė. 1989–1992 m. – Botanikos instituto aspirantė, 1993–2001 m. – Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotoja, 2001–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

1993 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „Rytinės Lietuvos dalies vandens mikobiota“¹. 1993 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė vandens grybų paplitimą ir įvairovę Rytų Lietuvos gėlo vandens telkiniuose. Pirmą kartą šiame regione ir apskritai Lietuvoje nustatė 115 vandens grybų rūšių ir sudarė jų konspektą su originaliais aprašymais, paplitimo duomenimis ir originaliomis iliustracijomis. Atliko atskirų vandens ekosistemų (lotinių ir lentinių) hidromicetų ekologinius tyrimus.

Tiria anamorfinių aukšliagrybių, vandens ir laboulbenialinių grybų ekologiją ir biologiją, jų sistematiką, geografinį paplitimą. Taip pat vykdo patogeninių grybų ir invazinių neomicetų tyrimus. Aprašė ir paskelbė 5 naujas mokslui grybų rūšis: Cordana lithuanica Markovsk.², Bactrodesmium pusillum Markovsk.³, Brachysporium fusiforme Markovsk. & Treigienė⁴, Endophragmiella franconica Brackel & Markovsk.⁵, Periconia pseudobyssoides S. Markovskaja & A. Kačergius⁶.

Išspausdino virš 60 mokslinių straipsnių, keletą mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Su bendraautore publikavo knygą „Miško ekosistemos mikobiotos tyrimai: mikroskopinių grybų bei artimų grybams organizmų rinkimas ir išskyrimo bei apibūdinimo metodai (Metodinės rekomendacijos), BIOTYRA“⁷.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Anglijoje, Čekijoje, Rusijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Baltarusijoje.

1989–1993 m. stažavosi Ukrainos MA Cholodno v. Botanikos institute, 1995 m. – Kopenhagos karališkajame žemės ūkio universitete, 1996 m. – Varšuvos žemės ūkio ir veterinarijos universitete, 2002 m. – Rusijos MA Komarovo v. Botanikos institute.

Vilniaus universitete skaitė paskaitas – „Vandens grybų sistematika ir ekologija“, „Vabzdžių parazitiniai grybai“.

Lietuvos mikologų draugijos narė ir sekretorė.

Nuorodos

¹ Марковская C. Водная микобиота восточной части Литвы = Rytinės Lietuvos dalies vandens mikobiota: реферат дис. на соискание учен. степени докт. естественных наук. – Вильнюс, 1993. – 24 c.

² Markovskaja S. 2003. A new species of Cordana from Lithuania. – Mycotaxon 87: 179–185.

³ Markovskaja S. 2006. A new species of Bactrodesmium from Lithuania. – Mycotaxon 97: 337–343.

⁴ Markovskaja S., Treigienė A. 2007. A new and a rare species of Cryptadelphia and their Brachysporium anamorphs. – Nova Hedwigia 84 (3–4): 495–501.

⁵ Brackel von W., Markovskaja S. 2009. A new lichenicolous species of Endophragmiella from Bavaria/Germany. – Nova Hedwigia 88 (3–4): 513–519.

⁶ Markovskaja S., Kačergius A. 2014. Morphological and molecular characterisation of Periconia pseudobyssoides sp. nov. and closely related P. byssoides. – Mycological Progress 13: 291–302.

⁷ Adamonytė G., Markovskaja S. Miško ekosistemos mikobiotos tyrimai: mikroskopinių grybų bei artimų grybams organizmų rinkimas ir išskyrimo bei apibūdinimo metodai (Metodinės rekomendacijos), BIOTYRA. – Vilnius, 2007. – 26 p.

Gimė 1941 m. lapkričio 21 d. Truskavos miestelyje, Panevėžio apskr. 1960 m. baigė Kėdainių vidurinę mokyklą. 1965 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo biologijos mokytojos specialybę.

1965 m. – Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto inžinierė, 1966–1969 m. – Leningrado A. Ždanovo universiteto aspirantė, 1969–1970 m. – Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto inžinierė, 1970–1975 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1975–2002 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1970 m. SSRS MA Leningrado Zoologijos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Onegos ežero mikrozooplanktonas“¹. 1970 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė Onegos ežero mikrozooplanktono rūšinę sudėtį, ekologinius kompleksus, išaiškino pasiskirstymo dėsningumus, sezoninę dinamiką, simbiozę su dumbliais, gausumą, biomasę, reikšmę trofinėje grandinėje ir vandens apsivalymo procese. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Išspausdino daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Onegos ežero zooplanktonas“², „Onegos ežero litoralinė zona“³, „TSRS europinės dalies gėlavandenių bestuburių apibūdintojas“⁴, „Dusios, Galsto, Šlavanto ir Obelijos ežerų hidrobiologiniai tyrimai“⁵, „Šiaurinės Kuršių marių dalies planktoninių organizmų vystymosi fiziologiniai ir biocheminiai pagrindai“⁶, „Lietuvos VRE vandens talpyklos – aušintuvo terminio režimo poveikis hidrobiontams“⁷, „Ignalinos AE aušintuvo hidrobiocenozių būklė iki AE eksploatavimo“⁸, „Ignalinos atominės elektrinės šaldomojo tvenkinio ekosistemos būklė pradiniu jos eksploatacijos periodu“⁹, „Lietuvos gėlo vandens telkinių planktono heterotrofiniai protistai“¹⁰.

Dalyvavo mokslinėse kompleksinėse ekspedicijose tiriant Onegos, Ladogos, Belojės, Kubenskojės ežerų, Rybinsko, Novinkovsko, Čerepovecko vandens saugyklų, Volgos, Svirės, Nevos upių hidrobiontus. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Moldavijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje.

Lietuvos protozoologų, Lietuvos hidrobiologų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Мажейкайте,С.  Протозойный планктон Онежского озера: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Ленинград, 1970. – 31 с.

² Николаев И. И., Смирнова Т. С., Мажейкайте С. И., Нгуен Тыонг. Зоопланктон Онежского озера / [Отв. ред. акад. С. В. Калесник]. – Ленинград, 1972. – 326 с.

 ³  Распопов И. М. [Отв. ред]. Литоральная зона Онежского озера. – Ленинград, 1975. – 244 с.

⁴  Винберг Г.Г., Чибисова О.И., Гаевская Н.С.  и др.; Отв. ред. д-ра биол. наук Л.А. Кутикова, Я.И. Старобогатов. Определитель пресноводных беспозвоночных Европейской части СССР: [Планктон и бентос]. – Ленинград, 1977. – 511 с.

 ⁵ Grigelis A. (red.). Dusios, Galsto, Šlavanto ir Obelijos ežerų hidrobiologiniai tyrimai. – Vilnius, 1977. – 272 p.

⁶ Янкявичюс К. (отв. ред.) и др. Физиолого-биохимические основы развития планктонных организмов в северной части залива Куршо-Марес: Сб. статей.  – Вильнюс, 1978. – 324 с.

⁷ Янкявичюс К. К., Баранаускене А. Ю., Буникис А. А. и др.; (Редкол.: Петраускас В.  (отв. ред.) [Т.] 2. Влияние термического режима водохранилища – охладителя Литовской ГРЭС на его гидробионты. – Вильнюс, 1981. – 167 с.

⁸ Янкявичюс К. (отв. ред.) и др.  Состояние гидробиоценозов водохранилища-охладителя Игналинской АЭС предпусковой период = Ignalinos AE aušintuvo hidrobiocenozių būklė iki AE eksploatavimo = Functioning of hydrobiocenosis in the cooling pond of the Ignalina Atomic Power Plant in the pre-starting period. – Вильнюс, 1987. – 175 c.

⁹  Астраускас А. …  (отв. ред.: [et al.]) Состояние экосистемы водоема-охладителя Игналинской АЭС в начальный период ее эксплуатации = Ignalinos atominės elektrinės šaldomojo tvenkinio ekosistemos būklė pradiniu jos eksploatacijos periodu = Ecosystem of the wather-cooling reservoir of Ignalina Nuclear Power-Station at the initial stage of its operation. – Vilnius, 1992–1993. – 262 p.

¹⁰ Mažeikaitė S. Lietuvos gėlo vandens telkinių planktono heterotrofiniai protistai. – Vilnius, 2003. – 222 p.

Gimė 1938 m. gegužės 21 d. Kaune. 1955 m. baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą. 1960 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės-zoologės, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1961–1963 m. – Arvydų žuvininkystės ūkio žuvininkė, 1964–1966 m. – Lietuvos MA Fizikos instituto aspirantė, 1967–1970 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė; 1970–1974 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto mokslinė bendradarbė, 1974–1996 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja; 1990–2010 m. – Botanikos instituto Radioekologijos laboratorijos vadovė ir vyriausioji mokslo darbuotoja, 2010–2013 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Radioekologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja, nuo 2014 m. – Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja. 1996–2004 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete ėjo profesorės pareigas.

1970 m. Ukrainos MA Pietų jūrų biologijos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Sr, Cs, Ce ir Ru patekimas į kai kuriuos gėlavandenius hidrobiontus (eksperimentiniai radioekologiniai tyrimai)“¹. 1970 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

1994 m. Ekologijos institute apgynė habilituotos mokslų daktarės disertaciją „Radionuklidų sąveika su hidrofitais gėlavandenėse ekosistemose“². 1994 m. suteiktas habilituotos daktarės laipsnis.

Habilitaciniame darbe apibendrinus gautus duomenis nustatė, kad ¹³⁷Cs, ⁹⁰Sr, ¹⁴⁴Ce, ¹⁰⁶Ru, ⁵⁴Mn, ⁶⁰Co, ⁵⁵Fe, ⁶⁵Zn, ²¹⁰Pb, ²³⁴Th akumuliacijos procesai hidrofituose: ląstelės, organizmo, populiacijos, fitocenozės lygmenyse bei biologinė jų migracija gėlavandenėje hidroekosistemoje, taip pat radionuklidų sukelti genetiniai efektai bei hidrofitų vaidmuo migruojant radionuklidams per mitybines grandis į gyvūnų organizmą visų pirma priklauso nuo radionuklido cheminės prigimties ir fizikinių-cheminių savybių. Tačiau bioakumuliacijos ir biologinės migracijos procesus hidrofitocenozėse taip pat lemia hidrofitų rūšinė sudėtis, jų ląstelių funkcinė būklė bei struktūriniai ir funkciniai hidroekosistemos pakitimai, vykstantys veikiant antropogeniniams faktoriams. Be to, radionuklidų sukelti genetiniai efektai hidrofitų populiacijose priklauso nuo radionuklidų akumuliacijos lygio ir pasiskirstymo ląstelės kompartmentuose. Hidrofitų vaidmuo migruojant radionuklidams per mitybines grandis į vandens gyvūnų organizmą priklauso nuo radionuklido aktyvumo koncentracijos vandenyje ir jų akumuliacijos lygių tiek hidrofituose, tiek ir gyvūnuose, kurie vartoja juos maistui.

Išspausdino daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Drūkšių ežero – Ignalinos AE aušintuvo radiochemoekologinė situacija“², „Влияние термического режима водохранилища – охладителя Литовской ГРЭС на его гидробионты“ ³, „Ignalinos AE aušintuvo hidrobiocenozių būklė iki AE eksploatavimo“ ⁴ ir „Ignalinos atominės elektrinės šaldomojo tvenkinio ekosistemos būklė pradiniu jos eksploatacijos periodu“⁵.

Trijų išradimų autorė.

Vadovavo 5 disertacinių darbų parengimui.

Dalyvavo mokslinėse tarptautinėse konferencijose Rusijoje, Ukrainoje, Austrijoje, Švedijoje, Olandijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Kinijoje, Kipre, Kanadoje, Armėnijoje, Prancūzijoje.

1989 m. stažavosi Kanados nacionaliniame vidaus vandenų tyrimo institute.

Vilniaus universitete dėstė radioekologijos kursą.

1978 m. suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės vardas.

2007 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Biologinių testų taikymas vertinant vandens aplinkos toksiškumą (1986–2006 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

1996–2014 m. – Lietuvos metaloekologų draugijos pirmininkė.

Ilgametė VGTU žurnalo „Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“ redkolegijos narė, leidinių „Ignalinos atominės elektrinės poveikis gamtai ir visuomenei“⁶ ir „Heavy metals in the environment: an integrated approach“⁷ (1999) redakcinės kolegijos narė.

Pirmosios, antrosios ir trečiosios „Metalai aplinkoje“ tarptautinių konferencijų Lietuvoje organizacinių komitetų pirmininkė. 2000–2004 m. – Vilniaus universiteto ekologijos ir aplinkotyros specialybių bakalauro ir magistro darbų gynimo komisijos pirmininkė, 30-ies doktorantūros komitetų ir tarybų narė bei oponentė. VGTU Fizikos fakulteto magistro darbų gynimo komisijos pirmininkė. Buvo 15 mokslinių projektų vadovė.

Nuorodos

¹ Марчюленене Е. Д. Поступление Sr⁹⁰, Cs¹³⁷, Ce¹⁴⁴ и Ru¹⁰⁶ в некоторые пресноводные гидробионты: (Эксперим. радиоэкол. исследование): Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, Севастополь, 1969. – 20 с.

² Марчюленене Е. Д. Взаимодействие радионуклидов с гидрофитами в пресноводных экосистем = Radionuclides interaction with hidrophytes in fresh-water ecosystems = Radionuklidų sąveika su hidrofitais gėlavandenėse ekosistemose: габилитационная работа: естественные науки. – Вильнюс, 1994. – 113 с.

² Марчюлёнене Д. … [et al.]. Pадиохемоэкологическая ситуация в оз. Друкшяй – водоеме-охладителе Игналинской АЭС. – Вильнюс, 1992. – 215 с.

³ Янкявичюс К. К., Баранаускене А. Ю., Буникис А. А. и др.; (Редкол.: Петраускас В. (отв. ред.). [Т.] 2. Влияние термического режима водохранилища-охладителя Литовской ГРЭС на его гидробионты. – Вильнюс, 1981. – 167 с.

⁴ Янкявичюс К. (отв. ред.) и др. Состояние гидробиоценозов водохранилища-охладителя Игналинской АЭС предпусковой период = Ignalinos AE aušintuvo hidrobiocenozių būklė iki AE eksploatavimo = Functioning of hydrobiocenosis in the cooling pond of the Ignalina Atomic Power Plant in the pre-starting period. – Вильнюс, 1987. – 175 c.

⁵ Астраускас А. … (отв. ред.: [et al.]). Состояние экосистемы водоема-охладителя Игналинской АЭС в начальный период ее эксплуатации = Ignalinos atominės elektrinės šaldomojo tvenkinio ekosistemos būklė pradiniu jos eksploatacijos periodu = Ecosystem of the water-cooling reservoir of Ignalina Nuclear Power-Station at the initial stage of its operation. – Vilnius, 1992–1993. – 262 p.

⁶ R. Paškauskas ir kt. Ignalinos atominės elektrinės poveikis gamtai ir visuomenei = The impact of the Ignalina Nuclear Power Plant on nature and society: mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1995. – 321 p.

⁷ Lovejoy D. A. Heavy metals in the environment: an integrated approach. – Vilnius, 1999. – 349 p.

Gimė 1961 m. rugsėjo 25 d. Kaune. 1979 m. baigė Kauno Jono Jablonskio vidurinę mokyklą. 1984 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos geografijos fakultetą. Įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę.

1984–2001 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Sporinių augalų laboratorijos laborantė, Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotoja, vyresnioji mokslo darbuotoja. 2001–2010 m. – Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja ir vadovė. 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja ir vadovė. Nuo 2014 m. – vyriausioji mokslo darbuotoja ir vadovė.

1990 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Vakarinės ir pietvakarinės Lietuvos dalių kerpių floros analizė“¹. 1990 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe išanalizavo vakarinės ir pietvakarinės Lietuvos kerpių florą. Aprašė 247 kerpių rūšis, išanalizavo jų sistematinę padėtį, ekologiją ir chorologiją, apžvelgė lichenologinių tyrimų istoriją Lietuvoje.

Išspausdino 134 mokslinius, per 100 mokslo populiarinamųjų ir publicistinių straipsnių. Publikavo knygas: „Kerpės“², „Lapiškosios ir krūmiškosios kerpės (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruticosae)“³, „Žiauberiškosios kerpės“⁴. Aprašė 8 naujas mokslui grybų rūšis ir vieną gentį.

Konsultavo parengiant vieną daktaro disertaciją.

1999 m. dalyvavo ekspedicijoje Budzisko rezervate ir Belovežo nacionaliniame parke, 1999 m., 2001 m., 2003 m., 2005 m., 2007 m., 2010 m., 2013 m., 2015 m. – Šiaurės šalių lichenologų draugijos ekspedicijose Suomijoje, Norvegijoje, Grenlandijoje, Švedijoje. 2005 m. – ekspedicijoje Augustavo miške ir Bebros (Biebžos) nacionaliniame parke, 2010 m., 2012 m. – Tarptautinės lichenologų asociacijos ekspedicijose Škotijoje, Tailande, 2016 m. – ekspedicijoje Belovežo nacionaliniame parke, Baltarusijoje.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose ir simpoziumuose Estijoje, Rusijoje, Latvijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, JAV, Suomijoje, Škotijoje, Tailande, Italijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje.

1998 m. dalyvavo pirmojoje Rusijos lichenologinėje mokykloje ir tarptautiniame jaunųjų lichenologų simpoziume, 2000 m. – NATO aukšto lygio tyrimų mokykloje Jungtinėje Karalystėje, 2007 m. – ketvirtojoje Rusijos lichenologų mokykloje ir ketvirtojoje Šiaurės saproksilų tyrinėtojų mokykloje Lenkijoje.

1994 m. stažavosi Kopenhagos universitete, 1995 m. – Montanos valstijos universitete, 1995 m. – Gdansko universitete, 1996 m. – Helsinkio universitete. 1996 m. dalyvavo lichenologijos kursuose Švedijoje. 2000 m. pagal mokslininkų mobilumo programą atliko mokslo tiriamuosius darbus Kopenhagos universitete, 2001 m. – Helsinkio universitete, 2003 m. – Londono gamtos istorijos muziejuje, 2006 m. – Berlyno botanikos sode ir muziejuje, 2006 m. – Kopenhagos universitete, 2007 m. – Tasmanijos herbariume Hobarte.

Vilniaus universitete dėstė grybų ekologijos kurso dalį „Lichenizmas ir lichenoindikacija“, mikologijos pagrindus, Tartu universitete vedė specializuotas lichenologines lauko praktikas.

2003 m. paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos premija už mokslo populiarinimo darbą.

Šiaurės šalių lichenologų draugijos narė, Tarptautinės lichenologų asociacijos narė, Lietuvos mikologų draugijos narė, Lietuvos raudonosios knygos komisijos narė.

Daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ redkolegijos vyr. redaktorė, žurnalų „Botanica Lithuanica“, „Folia Biologica et Oecologica“, kelių konferencijų tezių rinkinių redkolegijų narė.

Nuorodos

¹ Мотеюнайте Ю. Анализ флоры лишайников Западной и Юго-Западной частей Литвы: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1990. – 19 с.

² Motiejūnaitė J. Kerpės. – Kaunas, 2002. – 48 p.

³ Motiejūnaitė J. Lapiškosios ir krūmiškosios kerpės (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruticosae). – Lietuvos grybai, 13(1). – Vilnius, 2002. – 311 p.

⁴ Motiejūnaitė J. Žiauberiškosios kerpės (Ascomycetes lichenisati). – Lietuvos grybai, 13(2). – Vilnius, 2016. – 456 p.

Gimė 1946 m. birželio 22 d. Jurbarke. 1964 m. baigė Jurbarko vidurinę mokyklą. 1969 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1969–1972 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1972–1974 m. – laborantė, 1974–1983 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1983–1990 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1990–2010 m. – Botanikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1977 m. Baltarusijos MA Eksperimentinės botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Trimetil-2-chloretilamonio chlorido ir jo darinių panaudojimas varpinių augalų stiebo augimui reguliuoti“¹. 1977 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe buvo vykdomos naujų junginių paieškos, siekiant reguliuoti varpinių augalų stiebų augimą, nekeičiant kitų organų augimo. Gautų duomenų pagrindu buvo atrinkti du aktyvūs retardanto CCC dariniai, kurie pasižymėjo retardantiniu poveikiu formuojant stiebo optimalią struktūrą ir teigiamai veikė ūkiškai naudingų augalo organų formavimąsi.

Dirbo fitohormonų fiziologinių analogų paieškos tyrimų srityje. Tyrė jų sintezę, veiklą ir praktinį pritaikymą. Išspausdino daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių, buvo šešių išradimų bendraautorė. Su bendraautoriais publikavo leidinį „Javų išgulimas ir būdai jo išvengti“².

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS ir Vengrijoje.

1979 m. stažavosi Jerevano universitete, 1985 m. – Ukrainos MA Organinės chemijos institute, 1999 m. – Maskvos K. Timiriazevo žemės ūkio akademijoje.

1975 m. (su bendraautoriais) už darbą „Fitohormonų ir retardantų reikšmė kultūrinių augalų augimo reguliavime“ paskirta Respublikinė jaunųjų mokslininkų premija.

Ilgametė Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos biochemikų draugijų, Lietuvos mokslininkų sąjungos narė. 1988–2002 m. buvo Lietuvos augalų fiziologų draugijos mokslinė sekretorė.

Nuorodos

¹ Милювене Л. М. Применение хлористого триметил-β-хлорэтиламмония и его производных с целью регулирования роста стеблей злаков: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Минск, 1977. – 26 с.

² Banevičienė Z., Novickienė L., Miliuvienė L., Vizgirda M., Radzevičius A. Javų išgulimas ir būdai jo išvengti. – Vilnius, 1987. – 43 p.

Gimė 1968 m. spalio 4 d. Vilniuje. 1992 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologo specialybę.

1992–1996 m. Botanikos instituto doktorantas, 1996–1997 m. Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos asistentas, 1997–1999 m. – mokslo darbuotojas. Trumpai dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete. Šiuo metu gyvena Šveicarijoje, dirba su biologija nesusijusį darbą.

1997 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Gravitropinė reakcija: fitochromo ir kalcio reikšmė“¹. 1997 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe nagrinėjo kalcio ir fitochromo reikšmę auksino poliarizacijos reguliacijai ir pačiam poliarizuotam augimui atskirose gravitropinės reakcijos fazėse.

Išspausdino apie 10 mokslinių straipsnių.

1998 m. stažavosi Mančesterio universitete.

Buvo Lietuvos augalų fiziologų draugijos narys.

Nuorodos

¹ Meškauskas A. Gravitropic reaction: the role of phytochrome and calcium: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 1997. – 25 p.

Gimė 1927 m. vasario 20 d. Puožo kaime (Rokiškio apskr.). 1945 m. baigė Salų žemės ūkio mokyklą, 1947 m. baigė Vilniaus žemės ūkio technikumą, 1953 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologo-augalų fiziologo specialybę.

1953–1956 m. Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto Biologijos-dirvožemio fakulteto Augalų fiziologijos katedros aspirantas. 1957–1959 m. dirbo Lietuvos MA Biologijos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje moksliniu bendradarbiu. 1959–1961 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos mokslinis bendradarbis, 1961–2001 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas, laboratorijos vadovas. 1962–1981 m. Lietuvos MA Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1981–1989 m. – direktorius.

1957 m. Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universitete apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Cheminės priemonės prieš javų išgulimą“¹. 1957 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe išnagrinėjo fiziologines javų išgulimo priežastis: gravitropinio aktyvumo sumažėjimą ir oksidacinių-redukcinių procesų sutrikdymą javų stiebų bambliuose. Padarė išvadą, kad javų išgulimą lemia dvi piežastys – augalų stiebų mechaniniai audiniai ir gravitropinė reakcija.

1966 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją „Augalų geotropinė reakcija ir jos reikšmė augalo ašinių organų erdvinei orientacijai“². 1967 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas habilituoto daktaro laipsnis.

Daktaro disertaciniame darbe tyrė kvėpavimo sistemos, oksidacinio fosforilinimo fermentų pasikeitimus ir auksino pasiskirstymą gravitropiškai sudirgintuose ašiniuose augalo organuose. Išaiškino, kad augalų stiebų vertikalią padėtį nulemia gravitropinė reakcija.

Tyrė augalų augimo fiziologijos klausimus: tropizmų ir fitohormonų fiziologijos teoriją, atliko augalų augimo ir vystymosi tyrimus kosminiuose laivuose ir stotyse. 1982 m. kartu su bendradarbiais kosminėje stotyje Saliut 7 pirmą kartą mokslo istorijoje nustatė, kad augalai kosmose mikrosvarumo sąlygomis gali praeiti visą gyvybinį ciklą. Išaiškino gravitropinio sudirginimo slenksčius, kuriuos jaučia gravitropiškai sudirgintos šaknys ir stiebai. Jo vadovaujama mokslininkų grupė susintetino ir ištyrė daugiau kaip 20 augalams svarbių fitohormonų fiziologinių analogų.

Suformavo tris augalo augimo fiziologijos mokslinių tyrimų kryptis Lietuvoje: fitohormono auksino transportas, metabolizmas ir veikla augalo augimo ir morfogenezės procese; gravitacijos reikšmė augalo augimo, erdvinės orientacijos ir vystymosi procese; fitohormonų fiziologinių analogų paieška: jų sintezė, veiklos tyrimas ir praktinis pritaikymas. Išspausdino daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių, buvo dešimties išradimų bendraautoris. Publikavo monografijas „Augalų geotropinė reakcija“³, „Auksinas ir augalų augimas“⁴ ir „Sunkio jėga augalų augimo procese“⁵.

Domėjosi ir profesionaliai dirbo biologijos mokslo istorijos srityje, parašė mokslinių ir populiariųjų straipsnių apie biologijos mokslo raidą Lietuvoje 18–19 a. Publikavo knygas: „Prof. S. Junzilo ir prof. J. Dagio gyvenimas ir veikla“⁶ ir „Žemės ūkis ir botanika“⁷ .

Skaitė pranešimus apie augalų tyrimus kosminėje erdvėje COSPAR sesijose Varnoje, Insbruke, Budapešte, Otavoje, Grace, Tulūzoje; kosminės biologijos klausimais: Maskvoje, Jokohamoje, Trieste; augalų augimo klausimais: Torunėje, Liblice, Sofijoje, Halėje, Heidelberge; mokslo istorijos klausimais – Edinburge.

1968–1969 m. stažavosi Greifsvaldo universitete (Vokietija).

Vilniaus universitete dėstė biofiziką, augalų augimą ir morfogenezę, augalų fiziologiją. Vadovavo 34 daktaro disertacijų, konsultavo 3 habilitacinių darbų parengimui, buvo 7 habilitacinių darbų gynimo komitetų pirmininkas.

1968 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas, 1993 m. – nostrifikuotas profesoriaus pedagoginis vardas.

1974 m. už darbą „Augalų geotropinė reakcija“ paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija. 2001 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Augalų augimo ir erdvinės orientacijos valdymo fiziologija (1960–2000 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

1977 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslininko vardas, 1976 m. išrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu, 1976–1992 m. – Lietuvos MA Prezidiumo narys.

1988 m. įkūrė Lietuvos augalų fiziologų draugiją. 1988–2013 m. buvo jos pirmininku.

1993 m. inicijavo bendrą su VU, Lietuvos MA ir Augalų fiziologų draugija tęstinį renginį „Profesoriaus Stanislovo Junzilo ir profesoriaus Jono Dagio skaitymai“.

2001 m. apdovanotas Lietuvos MA šešiasdešimtmečio jubiliejiniu medaliu.

1992–2003 m. – žurnalo „Biologija“ vyriausiasis redaktorius, ilgametis Rusijos MA žurnalo „Augalų fiziologija“ redakcinės kolegijos narys.

Ilgametis Rusijos augalų fiziologų draugijos garbės narys, Skandinavijos augalų fiziologų draugijos narys, Rusijos MA kosminės erdvės tyrimo ir panaudojimo komisijos kosminės augalų fiziologijos kuratorius, COSPAR Nacionalinės komisijos atstovas.

1967 m. buvo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos narys, 1975 m. – Tarptautinės draugijos „Laukinės gyvūnijos apsauga ir medžioklė“ valdybos narys, 1989–1991 m. Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininkas.

Mirė 2016 m. gegužės 19 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Rankraštinis A. Merkio palikimas saugomas Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių fonde F.380.

Šaltiniai

Novickienė L., Ričkienė A. Alfonsas Merkys – augalų fiziologas – Vilnius, 2007. – 128 p.

Nuorodos

¹ Меркис А. Испытание химических способов борьбы с полеганием злаков: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Москва, 1956. – 17 с.

² Меркис А. И. Геотропизм растении и его значение для ориентации побегов: Автореферат дис. … доктора биологических наук. – Вильнюс, 1968. – 34 с.

³ Меркис А. И. Геотропическая реакция растений. – Вильнюс, 1973. – 264 с.

⁴ Меркис А. И. Ауксин и рост растений = Auxin and plant growth – Вильнюс, 1982. – 199 с.

⁵ Меркис А. Cила Тяжести в процессах роста растений. – Москва, 1990 – 182 с.

⁶ Merkys A. Prof. S. Junzilo ir prof. J. Dagio gyvenimas ir veikla. – Vilnius, 1994. – 80 p.

⁷ Merkys A. Žemės ūkis ir botanika. – Vilnius, 1986. – 32 p.

Gimė 1931 m. balandžio 11 d. Sūkurių kaime (Prienų r.). 1950 m. baigė Prienų gimnaziją. 1954 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Geografijos, biologijos, chemijos skyrių. Įgijo biologijos-chemijos mokytojo specialybę.

1954–1960 m. dirbo Kalvarijos vidurinėje mokykloje mokymo dalies vedėju, 1960–1963 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, 1963–1969 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1969–1991 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas.

1966 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Aminorūgščių įsijungimas į izoliuotų chloroplastų lipidus ir baltymus“¹. 1966 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe nagrinėjo aminorūgščių įsijungimą į izoliuotų chloroplastų baltymus ir lipidus, siekiant nustatyti baltymo sintezės sąryšį su chloroplasto membranomis – lamelėmis.

Parašė ir publikavo daugiau nei 30 mokslinių straipsnių.

Mirė 1997 m. birželio 19 d. Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

Nuorodos

¹ Марчукайтис А. С. Включение аминокислот в липоиды и белки изолированных хлоропластов: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1966. – 13 с.

Gimė 1931 m. gruodžio 31 d. Permėje (Rusija). 1949 m. baigė Jagodnyj (Magadano sr.) vidurinę mokyklą. 1954 m. baigė Maskvos K. A. Timiriazevo žemės ūkio akademiją. Įgijo mokslinio agronomo specialybę.

1954–1957 m. dirbo Evgenjevsko tarybiniame ūkyje Spaske vyr. agronomu, 1957–1960 m. – Chabarovsko žemės ūkio instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, 1960–1968 m. Sibiro augalų fiziologijos instituto (Irkutske) jaunesnysis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas ir laboratorijos vadovas. 1967–1989 m. Leningrado universiteto Biologijos instituto Augalų biofizikos laboratorijos vadovas ir vyresnysis mokslo darbuotojas. 1989–2006 m. Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas.

1967 m. Sibiro augalų fiziologijos institute apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Endogeninių fitohormonų vaidmens pašarinių kopūstų lapų augimo procesuose tyrimai“¹. Disertaciniame darbe išanalizavo skirtingų kopūsto lapų ląstelių augimo fazes, perėjimą iš dalijimosi fazės į tįsimą bei nukleino rūgščių, baltymų, kvėpavimo procesų ir ląstelės sienelės komponentų dinamikos ryšį su ląstelės augimu.

1989 m. Maskvos K. A. Timiriazevo augalų fiziologijos institute apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją „ATF-priklausomas katijonų transportas ir citokininų vaidmuo jo reguliacijoje augaluose“². Disertacijoje pasiūlė ir įrodė originalią koncepciją, kad fitohormono veikimas ląstelėje priklauso nuo ląstelės fiziologinės būklės ir atsakomųjų į fitohormoną reakcijų vektorius yra nukreiptas modalinių tiriamo parametro reikšmių kryptimi, t. y. sistemos optimizavimo link.

1993 m. nostrifikuotas habilituoto daktaro laipsnis.

Paskelbė virš 200 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygą „Augalų membranų tyrimo metodai“³.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, Bulgarijoje.

Leningrado universitete dėstė augalų fiziologiją, augalų biochemiją, vedė didžiąją augalų fiziologijos praktiką. Vadovavo 5 mokslų daktaro ir kandidato disertacijų parengimui, buvo biologijos mokslų daktaro disertacijos konsultantu.

1990 m. suteiktas, 1993 m. nostrifikuotas Lietuvoje profesoriaus pedagoginis laipsnis.

Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos biochemikų draugijų narys.

Mirė 2006 m. vasario 14 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Nuorodos

¹ Максимов Г. Б. Изучение роли эндогенных фитогормонов в ростовых процессах листа кормовой капусты: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Иркутск, 1967. – 24 с.

² Максимов Г. АТФ – зависимый мембранный транспорт катионов и роль цитокининов в его регуляции у растений: Автореферат дис. … доктора биологических наук. – Москва, 1989. – 47 с.

³ Полевой В. В., Максимов Г. Б., Синютина Н. Ф. Методы изучения мембран растительных клеток: Учебное пособие. – Ленинград, 1986. – 192 с.

Gimė 1907 m. spalio 14 d. Beniakainių kaime Gardino apskrityje (Baltarusija). 1931 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1946 m. baigė Vilniaus universiteto Matematikos gamtos fakultetą. Įgijo botaniko specialybę.

1940–1945 m. dirbo Vilniaus 2-osios mergaičių gimnazijos mokytoju, 1945 m. 1-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams, 1946 m. 1-osios vidurinės mokyklos direktoriumi, 1947 m. – Vilniaus 1-osios berniukų gimnazijos mokytoju. 1947–1956 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1951 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto mokslinis sekretorius, 1956 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis; 1959–1960 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto mokslinis sekretorius; 1960 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Floros-geobotanikos sektoriaus sporinių augalų grupės vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1961–1980 m. – Sporinių augalų sektoriaus vadovas ir vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1980–1984 m. – Sporinių augalų laboratorijos vadovas, 1984 –1986 m. – Sporinių augalų laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1986–1987 m. – Sporinių augalų laboratorijos mokslinis bendradarbis.

1952 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Valgomųjų grybų savitarpio ryšys su aukštesniųjų augalų bendrijomis“¹. 1952 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė valgomuosius grybus ir jų ryšius su augalais.

Dirbo mikologijos srityje. Išspausdino daugiau nei 60 mokslinių, nemažai mokslo populiarinamųjų straipsnių. Publikavo knygų: „Grybai“², „Lietuvos TSR afiloforiečių eilės grybai“³, „Lietuvos grybai“⁴, „Lietuvos grybai. I. Gleivūnai (Myxomycota), Peronosporiečiai (Peronosporales)“⁵.

Vadovavo vienos disertacijos parengimui.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

1981 m. už darbų ciklą „Lietuvos TSR makromicetai“ su bendraautoriais paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija.

Buvo „Žinijos“ draugijos ir Botanikų draugijos narys. Skaitė pranešimus per radiją, konsultavo organizacijas ir asmenis, besidominčius grybais.

Nuorodos

¹ Мазелайтис И. Взаимосвязь съедобных грибов с сообществами высшими растений [Текст]: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1952. – 11 с.

² Mazelaitis J., Gricius A. Grybai. – Vilnius, 1966. – 176 p.

Mazelaitis J., Gricius A. Grybai. – Vilnius, 1970. – 215 p. (antrasis papildytas leidimas).

³Mazelaitis J. Lietuvos TSR afiloforiečių eilės grybai. – Vilnius, 1976. – 377 p.

⁴ Mazelaitis J., Urbonas V. Lietuvos grybai. – Vilnius, 1980. – 350 p.

⁵ Mazelaitis J., Stanevičienė S. Lietuvos grybai. I. Gleivūnai (Myxomycota), Peronosporiečiai (Peronosporales). – Vilnius, 1995. – 291 p.

Gimė 1928 m. rugpjūčio 30 d. Valavičių kaime (Vilkaviškio r.). 1958 m. baigė Vilniaus darbininkų jaunimo 1-ąją vidurinę mokyklą. 1974 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą.

1966–1970 m. dirbo Lietuvos MA Chemijos ir cheminės technologijos institute vyr. laborantu, 1970–1974 m. – Vilniaus pedagoginio instituto mokymo centro meistru. 1974–2000 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų biologijos sektoriaus, Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis.

1985 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Septoria genties grybai Lietuvoje“¹. 1985 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe sukaupė medžiagą apie varpinių javų (ypač kviečių) ir kitų augalų septoriozes, jų sukėlėjų biologines savybes. Vėliau tyrė spuogagrybiečius.

Išspausdino apie 24 mokslinius straipsnius, paskelbė mokslo populiarinamųjų straipsnių. Publikavo knygą „Lietuvos grybai“², 10 t., 3 d.

Nuorodos

¹ Маркявичюс В. Грибы рода Septoria Fries и паразитируемые ими растения в Литовской ССР: Диссертация на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1985. – 180 с.

² Markevičius V., Treigienė A. Lietuvos grybai. T. 10 [kn.] 3. Spuogagrybiečiai (Sphaeropsidales): gentis Septoria. – Vilnius, 2003. – 199 p.

Gimė 1953 m. balandžio 9 d. Vilniuje. 1971 m. baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą. 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1977–1980 m. dirbo Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sodo Augalų fiziologijos skyriuje vyr. inžiniere. 1980–1991 m. Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1991–1996 m. – mokslinė bendradarbė, 1996–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. 2010–2015 m. Gamtos tyrimų centro Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos mokslo darbuotoja.

1990 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Mikromicetai – liucernų pašaknio puvinių sukėlėjai ir jų biologinės savybės Lietuvos sąlygomis“¹. 1990 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė sėklai auginamos ir laukinės liucernos pašaknio puvinių sukėlėjų rūšių įvairovę, nustatė jų plitimo dėsningumus vegetacijos periodo metu priklausomai nuo augalo-šeimininko amžiaus bei rūšies ir veislės. Nustatė vyraujančias patogenų rūšis ir jų agresyvumo laipsnį bei įvertino liucernų atsparumą pašaknio puviniams, atrinko perspektyviausias jų veisles ir rūšis. Pirmą kartą Lietuvos gamtinėmis sąlygomis ištyrė kultivuojamų ir laukinių liucernų sėklų mikobiotą ir nustatė jos ryšį su pašaknio puvinių sukėlėjais.

Tyrė patogeninius mikroorganizmus. Išspausdino daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių, parašė mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje, Olandijoje, Italijoje, Vokietijoje, JAV, Vengrijoje, Belgijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ispanijoje.

1996 m. stažavosi Atsparumo tyrimo ir patogenų diagnostikos institute Ašerslėbene, 1997 m. – Getingeno universiteto Fitopatologijos ir augalų apsaugos institute, 1998 ir 1999 m. – Gento universitete.

Lietuvos botanikų ir Lietuvos fitopatologų draugijos narė, 1996–2004 m. – Lietuvos fitopatologų draugijos sekretorė. 1984–1989 m. – Gamtos apsaugos draugijos tarybos narė.

Nuorodos

¹ Мачкинайте Р. Микромицеты – возбудители корневых гнилей люцерны и их биологические свойства в условиях Литвы: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1990. – 20 с.

Gimė 1872 m. gegužės 22 d. Lodzėje, Lenkijoje. Mokėsi sodininkystės ir botanikos Lodzės aukštojoje amatų mokykloje.

1893–1894 m. Vroclavo botanikos sodo praktikantas. 1895 m. dirbo Šverino, vėliau Berlyno Keninglicherio botanikos sode. 1901–1905 m. Karlsruhės botanikos sodo vyresnysis sodininkas, 1905–1925 m. Peterburgo imperatoriškojo botanikos sodo vyresnysis sodininkas, 1925–1936 m. – Lietuvos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo mokytas sodininkas.

Publikavo knygą „Vadovas. Trumpas vadovėlis lankantiems botanikos sodo šiltnamius“¹.

Šaltiniai

Klimavičiūtė, J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p..

Nuorodos

¹ Meisneris K. Vadovas. Trumpas vadovėlis lankantiems botanikos sodo šiltnamius. – Kaunas, 1936. – 110 p.

Gimė 1900 m. gegužės 30 d. Girstaitiškio kaime (Aluntos vlsč.). 1920 m. baigė Vilniaus lietuvių gimnaziją. 1928 m. baigė Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakultetą.

1925–1930 m. dirbo Lietuvos universiteto botanikos sode fitopatologu. 1930–1932 m. studijavo Ciuricho aukštojoje politechnikos mokykloje. 1933–1938 m.  dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos gamtos fakulteto Botanikos katedroje vyr. asistentu. 1939 m. – privatdocentas. 1940 m. Vilniaus universiteto Augalų sistematikos katedros vadovas, docentas. 1944–1952 m. – VU Žemesniųjų augalų sistematikos katedros vadovas ir profesorius, 1952–1972 m. – VU Botanikos katedros vadovas ir profesorius, 1972–1990 m. – Botanikos ir genetikos katedros profesorius. 1948–1951 m. laikinai vadovavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedrai. 1945–1952 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto Botanikos sektoriaus vedėjas, 1950–1959 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1958 m. Lietuvos MA Biologijos institute įkūrė Fitopatologijos sektorių. 1958–1961 m. – Fitopatologijos sektoriaus vadovas.

1932 m. Ciuricho aukštojoje politechnikos mokykloje apgynė disertaciją „Tyrimai apie narkozės įtaką augalų apsikrėtimui grybais“ (Untersuchungen über den Einfluss der narkose auf die Oilzenfämglichkeit der Pflanzen). Suteiktas gamtos mokslų daktaro laipsnis.

1938 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė habilitacinį darbą „Lietuvos rūdžių Uredinales metmenys“¹. 1939 m. suteiktas privatdocento pedagoginis laipsnis.

1945 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis laipsnis.

Fitopatologijos, mikologijos, algologijos ir samanų tyrimų pradininkas Lietuvoje. Didžiausią mokslinės veiklos dalį paskyrė parazitinių grybų rūdiečių (Uredinales) tyrimams. Išspausdino monografijas: „Lietuvos TSR rūdiečiai grybai (Uredinales)“², „Lietuvos grybai“ (5 t. 1, 2 kn.)³.

Publikavo knygų, vadovėlių, vadovų: „Valgomieji ir nuodingieji grybai“⁴, „Fitopatologijos pagrindai“⁵, „Grybinės medžių ir krūmų ligos“⁶, „Savaime augantieji, auginami bei augintini Tarybų Lietuvoje spygliuočiai medžiai ir krūmai“⁷, „Vadovas augalų ligoms pažinti“⁸, „Lietuvos rūdiečių grybų apibūdintojas“⁹ (rusų k.). Tyrė samanas ir kerpes: išspausdino leidinį „Vadovas Lietuvos TSR miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti“¹⁰, publikavo leidinį „Vadovas Lietuvos kerpėms pažinti“¹¹. Kartu su studentais inicijavo Kuršių marių dumblių tyrimus, parengė pirmuosius algologijos specialistus Lietuvoje.

Vytauto Didžiojo universitete dėstė fitopatologiją, bendrąją botaniką medikams. Vilniaus universitete dėstė žemesniųjų augalų sistematiką, fitopatologiją, mikologiją, algologiją, dendrologiją.

1994 m. suteiktas profesoriaus emerito vardas.

1956 m. išrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu. 1961–1963 m. – Lietuvos MA Gamtos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius.

1930–1932 m. dalyvavo gamtinėse ekspedicijose Ciuricho apylinkėse, į Lietuvą atsiuntė daugiau nei 260 augalų herbariumą.

1971–1989 m. – žurnalo „Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai“ (Serija C) redakcinės kolegijos pirmininkas, 1990–1995 m. žurnalo „Ekologija“ redakcinės kolegijos narys. Leidinio „Lietuvos TSR flora“ 6 tomų redakcinės kolegijos vyr. redaktorius¹². Nuo 1985 m. – daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ redakcinės kolegijos pirmininkas.

1960 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.

1959 m. paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija. 1981 m. už darbų ciklą „Lietuvos TSR makromicetai“ su bendraautoriais paskirta antroji Lietuvos TSR valstybinė premija.

Buvo „Žinijos“ ir Botanikų draugijų narys.

Mirė 1998 m. lapkričio 28 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Po mirties publikuota A. Minkevičiaus publicistinė atsiminimų knyga „Mano gyvenimo nuotrupos“¹³.

Rankraštinis A. Minkevičiaus palikimas saugomas Vilniaus universiteto centriniame archyve, byla K-10843 ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, fondas R-572.

Šaltiniai

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Ričkienė A. Botanika Lietuvoje 1944–1965 metais. (Daktaro disertacijos santrauka). – Vilnius, 2003. – 34 p.

Ignatavičiūtė M., Stankevičienė S. Lietuvos botanikos patriarcho profesoriaus Antano Minkevičiaus jubiliejus. – Botanica Lithuanica – 1995. – T. 1. – P. 113–128.

Nuorodos

¹ Minkevičius A. Lietuvos rūdžių Uredinales metmenys. – VDU Matematikos-gamtos fakulteto darbai. –  1937. – T. – 11/4. – p. 335–450

² Minkevičius A. Lietuvos TSR rūdiečiai grybai (Uredinales). – Vilnius, 1982. – 182 p.

³ Minkevičius A., Ignatavičiūtė M. Lietuvos grybai. Rūdiečiai (Uredinales). – Vilnius. – 1991. – T. 5/1. – 223 p.;

Minkevičius A., Ignatavičiūtė M. Lietuvos grybai. Rūdiečiai (Uredinales). – Vilnius. – 1993. – T. 5/2. – 232 p.

⁴ Minkevičius A., Mazelaitis J. Valgomieji ir nuodingieji grybai. – Vilnius, 1957. – 246 p.

⁵ Minkevičius A. Fitopatologijos pagrindai. – Kaunas, 1948. – 488 p.

⁶ Minkevičius A. Grybinės medžių ir krūmų ligos. – Vilnius, 1950. – 223 p.

⁷ Minkevičius A. Savaime augantieji, auginami bei augintini Tarybų Lietuvoje spygliuočiai medžiai ir krūmai. – Vilnius, 1955. – 273 p.

⁸ Minkevičius A., Strukčinskas M., Špokauskienė O., Vinickas Z., Žuklienė R., Žuklys L. Vadovas augalų ligoms pažinti. – Vilnius, 1970.

⁹ Minkevičius A. Opredelitel‘ zhavchinnykh gribov Litovskoj SSR. – Vilnius. 1984.

¹⁰ Minkevičius A. Vadovas Lietuvos TSR miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti. – Vilnius. 1955. – 301 p.

¹¹ Minkevičius A., Rudzinskaitė T., Galinis V. Vadovas Lietuvos kerpėms pažinti. – Vilnius. 1983. – 165 p.

¹² Minkevičius A. (vyr. red. ). Lietuvos TSR flora. – Vilnius, 1959–1980. – T. 1–6.

¹³ Minkevičius A. Mano gyvenimo nuotrupos. – Kaunas, 2004. – 287 p.

Gimė 1971 m. vasario 23 d. Draginių kaime (Akmenės r.). 1986 m. baigė Ukmergės rajono Žemaitkiemio aštuonmetę mokyklą, 1989 m. baigė Ukmergės A. Gudaičio-Guzevičiaus vidurinę mokyklą. 1994 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės specialybę.

2002–2004 m. – Botanikos instituto Radioekologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2004–2008 m. – mokslo darbuotoja, 2008– 2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Radioekologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, 2014–2016 m. – Algologijos ir mikrobų ekologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, 2016–2019 m. – Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotoja, 2019 m. – Žuvų ekologijos laboratorijos mokslo darbuotoja, nuo 2019 m. – Žuvų ekologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

2002 m. Botanikos institute apgynė biomedicinos (botanika) mokslų daktarės disertaciją „Augalų-testorganizmų reakcijos į Ignalinos atominės elektrinės nuotekų, jose esančių sunkiųjų metalų bei jų mišinių toksinį poveikį ypatumai“¹. 2002 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe buvo nustatyti atominių energetikos objektų nuotekų poveikio augalams ypatumai, įvertintas tokių nuotekų toksiškumo ir genotoksiškumo augalams laipsnis, tiriamos į Ignalinos AE nuotekų sudėtį įeinančių sunkiųjų metalų akumuliacijos augalų ląstelėse ypatybės, įvertintas sunkiųjų metalų ir jų modelinių mišinių toksinis poveikis augalams, apskaičiuotas galimas metalų sąveikos mišinyje pobūdis. Taip pat buvo palygintas vandens ir dugno nuosėdų, surinktų iš vandens telkinių (Drūkšių ežero ir Dniepro kaskadų), į kuriuos patenka nuotekos iš atominių elektrinių (Ignalinos AE ir Černobylio AE), turinčių veikiančius RBMK tipo reaktorius, toksinis ir genotoksinis poveikis augalams. Remiantis tyrimų duomenimis, buvo pasiūlyta aukštesniuosius augalus įtraukti į biotestų kompleksus vertinant paviršinių vandens telkinių vandens ir dugno nuosėdų, įvairių pramonės objektų nuotekų, į jų sudėtį įeinančių sunkiųjų metalų ir jų modelinių mišinių poveikį organizmams.

Išspausdino daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygų skyrius: „Phytotoxicity assessment of effluent waters, surface water and sediments. Dangerous pollutants (Xenobiotics) in urban water cycle“² , „The impact of Ignalina Nuclear Power Plant waste water on lake Druksiai before the decommissioning of the plant (2007–2009). Advanced water supply and wastewater treatment: a road to safer society“³, „Radiocesium Phytotoxicity to Single Cell and Higher Plants“⁴.

Dalyvavo apie 20-yje konferencijų Baltarusijoje, Belgijoje, Švedijoje, Čekijoje, Turkijoje, Graikijoje, Lenkijoje ir kt.

2013 m. stažavosi Gdansko universiteto Okeanografijos ir geografijos fakulteto Okeanografijos institute skysčių chromatografijos ir masių spektrometrijos technikos įsavinimo srityje.

2007 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Biologinių testų taikymas vertinant vandens aplinkos toksiškumą (1986–2006 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

2012 m. buvo suteikta Lietuvos mokslo tarybos stipendija pagal projektą „Lyčių lygybės moksle skatinimas (LYMOS)“.

Lietuvos Metaloekologų, Lietuvos radiacinės saugos ir Lietuvos hidrobiologų draugijų narė.

Nuorodos

¹Montvydienė D. Augalų-testorganizmų reakcijos į Ignalinos atominės elektrinės nuotekų, jose esančių sunkiųjų metalų bei jų mišinių toksinį poveikį ypatumai = Peculiarities of the reaction of plants-test-organisms on the toxic impact of Ignalina nuclear power plant wastewater as well as heavy metals and their model mixtures. – Vilnius, 2002. – 35 p.

²Montvydienė D., Marčiulionienė D., Karlavičienė V., Hogland W. Phytotoxicity assessment of effluent waters, surface water and sediments. Dangerous pollutants (Xenobiotics) in urban water cycle. Springer, Book series: NATO Science for peace and security series C-Environmental security, 2008. – p.171–180.

³Marčiulionienė D., Montvydienė D., Paškauskas R. The impact of Ignalina Nuclear Power Plant waste water on lake Druksiai before the decommissioning of the plant (2007–2009). Advanced water supply and wastewater treatment: a road to safer society. Springer, Book series: NATO Science for peace and security series C-Environmental security, 2010. – p. 277–286.

⁴ Marčiulionienė D., Lukšienė B., Montvydienė D., Sakalauskas V., Sevriukova O., Druteikienė R., Jefanova O., Žukauskaitė Z. Radiocesium Phytotoxicity to Single Cell and Higher Plants. In: Gupta D. K., Walther C. (eds.) Impact of Cesium on Plants and the Environment. Springer, 2017. – p. 209–230. Doi:10.1007/978-3-319-41525-3. ISBN: 978-3-319-41524-6