Gimė 1949 m. liepos 29 d. Bulakavo kaime (Lazdijų r.). 1967 m. baigė Šeštokų vidurinę mokyklą. 1972 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės (biofizikės), biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1972–1975 m. – Čekiškės vidurinės mokyklos mokytoja, 1975–1990 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1990–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

1990 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Biologiniai mikromicetų, ardančių įvairios paskirties polivinilchloridines medžiagas, ypatumai“¹. 1990 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė mikromicetų gausą ir rūšinę įvairovę ant skirtingos cheminės sudėties, įvairios struktūros ir praktinės paskirties polivinilchlorido pagrindu pagamintų medžiagų, eksponuojamų skirtingomis sąlygomis, sukėlusiomis tiriamų medžiagų įvairaus laipsnio biodestrukcijos procesus. Įvertino polimerinių medžiagų cheminių komponentų atsparumą mikrobiologiniam faktoriui bei destrukcijos procesuose dalyvaujančių mikromicetų biologines savybes.

Išspausdino 62 mokslinius straipsnius, keturių patentų bendraautorė. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai“², „Lietuvos grybai II tomas. Skurdeniečiai (Mortierellales) ir Pelėsiečiai (Mucorales)“³.

Lietuvos mikrobiologų, Lietuvos mikologų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Пячюлите Д. Биологические особенности микромицетов, поражающих поливинилхлоридные материалы разного эксплуатационного назначения: диссертация … кандидата биологических наук. – Вильнюс, 1990. – 24 с.

² Bridžiuvienė D., Levinskaitė L., Lugauskas A., Paškevičius A., Pečiulytė D., Salina O., Varnaitė R. Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai. – Vilnius, 1997. – 467 p.

³ Pečiulytė D., Bridžiuvienė D. Lietuvos grybai II tomas. Skurdeniečiai (Mortierellales) ir Pelėsiečiai (Mucorales). – Vilnius, 2008. – 256 p.

2009 m. Vilniaus universitete apgynė daktarės disertaciją „Paprastosios avietės (Rubus idaeus L.) genetinės įvairovės tyrimai Lietuvoje“¹. 2009 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslo darbuotoja. Dirba augalų genetikos tyrimų srityje.

Nuorodos

¹ Patamsytė J. The study of genetic diversity of red raspberry (Rubus idaeus l.) in Lithuania: Summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2009. – 30 p.

Gimė 1924 m. kovo 1 d. Nevarėnuose (Telšių apskr.). 1956 m. baigė Šilutės darbo vidurinę mokyklą. 1965 m. baigė Klaipėdos medicinos mokyklą. 1976 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės botanikės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1974–1977 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų mutagenezės laboratorijos vyresnioji laborantė. 1977–1978 m. – inžinierė, 1978–1982 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, neakivaizdinė aspirantė, 1982–1991 m. – Genetikos laboratorijos ir Ląstelių inžinerijos sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė.

1989 m. Lietuvos MA Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Ultravioletu indukuotų DNR ir chromosomų pažeidimų modifikacija ir fotoreaktyvacija miežių ląstelėse“¹. 1990 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Dirbo augalų genetinių tyrimų srityje. Publikavo keletą mokslinių straipsnių.

Lietuvos genetikų ir selekcininkų, „Žinijos“ draugijų narė.

Nuorodos

¹ Приялгаускене А. Индукция, модификация и фотореактивация повреждений ДНК, хромосом в проростках ячменя, облученных ультрафиолетовым светом: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1989. – 20 с.

Gimė 1974 m. kovo 30 d. Klaipėdoje. 1992 m. baigė 10-ąją Klaipėdos vidurinę mokyklą. 1999 m. baigė Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo ekologės specialybę.

1999–2003 m. – Klaipėdos universiteto (KU) Biologijos ir Ekologijos katedrų asistentė, 2003–2008 m. – Ekologijos ir Biologijos katedrų lektorė, 2008–2015 m. – docentė. 2003–2008 m. – KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslo darbuotoja, 2008–2015 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2015 m. Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Gamtos mokslų katedros vedėja, profesorė, Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

2003 m. Klaipėdos universitete apgynė daktarės disertaciją „Fitoplanktono kaita ir gausumas eutrofinėse estuarinėse lagūnose“¹. 2003 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe įvertino abiotinius veiksnius, lemiančius fitoplanktono sezoninę dinamiką ir gausumą eutrofikuotose vidutinio klimato estuarinėse lagūnose (Kuršių marios, Odensės fjordas); sudarė abiotinių veiksnių, įtakojančių fitoplanktono sezoninę sukcesiją, schemą; įvertino fitoplanktono bendrijos reakciją į greitą druskingumo ir geležies koncentracijos pasikeitimą (Darss-Zingst Bodden Chain).

Išspausdino 25 mokslinius straipsnius. Tarptautinės monografijos „Handbook of Cyanobacterial Monitoring and Cyanotoxin Analysis“² keturių poskyrių bendraautorė.

Dviejų daktaro disertacijų rengimo vadovė.

1999 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Archipelago jūroje Suomijoje, 2002 m. – Odensės fjorde Danijoje.

Skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje, Danijoje, Italijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Rusijoje, Lenkijoje.

2000 m. stažavosi Greifsvaldo Ernst-Moritz-Arndt universitete, 2007 m. – CNR-Biomolekulinės chemijos instituto Pocuolio (Pozzuoli) ir Antono Dohrno zoologijos stotyje Neapolyje, 2010–2011 m. – Salento universitete, 2016 m. – Gdansko universiteto Okeanografijos institute.

Nuo 2000 m. Klaipėdos universitete dėsto algologiją, planktono ekologiją. Vadovauja studentų bakalauro ir magistro diplominiams darbams, yra studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijų narė, KU Ekologijos ir aplinkotyros doktorantūros komiteto narė, daktaro disertacijų gynimo komitetų narė. Studijų programų „Biologija ir jūros biotechnologija“, „Ekologija ir aplinkotyra“ studijų komitetų narė.

2017 m. Klaipėdos universitetas suteikė docentės pedagoginį vardą. 1995–1996 m. suteikta Vidurio Švedijos universiteto (Mid Sweden University) stipendija. Nacionalinio akreditacijos biuro (prie Ūkio ministerijos) techninė ekspertė biologijos srityje.

Nuorodos

¹ Pilkaitytė R. Fitoplanktono kaita ir gausumas eutrofinėse estuarinėse lagūnose = Phytoplankton seasonal succession and abundance in the eutrophic estuarine lagoons: daktaro disertacijos santrauka. – Klaipėda, 2003. – 44 p.

² Meriluoto J., Spoof L., Codd G. A. (Eds.). Handbook of Cyanobacterial Monitoring and Cyanotoxin Analysis. – Wiley, 2017. – 576 p.

1993 m. Vilniaus universitete apgynė daktarės disertaciją „In vitro metodų panaudojimas svidrės x eraičino hibridų fertilumui atstatyti“¹. 2000 m. apgynė habilituotos daktarės disertaciją „Svidrių (Lolium L.) ir eraičinų (Festuca L.) genomų sintezė, rekonstrukcija ir analizė“². Dirba augalų ląstelių kultūrų ir molekulinės genetikos tyrimų srityje.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesorė, Vilniaus universiteto botanikos sodo vyriausioji mokslo darbuotoja.

2001 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Tradicinės ir moderniosios genetikos sintezė, kuriant naujo tipo varpinių pašarinių žolių veisles (1966–2000 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

Europos genetikų draugijų federacijos, Europos selekcininkų mokslinės asociacijos narė.

Nuorodos

¹ I. Pašakinskienė. In vitro metodų panaudojimas svidrės x eraičino hibridų fertilumui atstatyti: Dis. biol. dr. laipsniui įgyti. – Vilnius, 1993. – 119 p. (rankraštis).

² I. Pašakinskienė. Svidrių (Lolium L.) ir eraičinų (Festuca L.) genomų sintezė, rekonstrukcija ir analizė = Genome synthesis, reconstruction and analysis within ryegrass (Lolium L.) and fescue (Festuca L.) species: habilitacinio darbo santrauka. – Vilnius, 2000. – 48 p.

2004 m. Vilniaus universitete apgynė daktarės disertaciją „Paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) epifitai ir jų bendrijos Lietuvoje“¹. 2004 m. suteiktas daktarės laipsnis.

VU Gyvybės mokslų centro direktoriaus pavaduotoja studijoms, docentė.

Nuorodos

¹ Prigodina I. Epiphythes and their communities of common oak (Quercus robur L.) in Lithuania = Paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) epifitai ir jų bendrijos Lietuvoje: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2004. – 30 p.

Gimė 1953 m. gruodžio 7 d. Kiršnos kaime (Lazdijų r.). 1971 m. baigė Žagarės K. Didžiulio vidurinę mokyklą. 1976 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo genetiko ir selekcininko, biologijos ir chemijos dėstytojo specialybę.

1976–1978 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų ir gyvulių augimo stimuliatorių tyrimo probleminės laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1978–1981 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, 1981–1987 m. – Mikroorganizmų genetikos ir augalų mutagenezės laboratorijos vyresnysis laborantas, 1987–1989 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1989–1991 m. – Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vokės filialo vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1991–2010 m. – Botanikos instituto Ląstelių inžinerijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas. 1994–1997 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto vyresnysis asistentas, 1997–2009 m. – docentas, nuo 2009 m. – profesorius.

1988 m. Leningrado valstybiniame A. Ždanovo universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Mielių sacharomicetų mutantai su padidintu bakterinio transpozono Tn5 insercijų išpjovimo dažnumu“¹. 1988 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe įrodė galimybę per mutacijas padidinti bakterinio transpozono Tn5 insercijų išpjovimo dažnumą mielėse.

2009 m. Vytauto Didžiojo universitete biologijos mokslų krypties komisijos posėdyje apgynė habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalgą „Paveldimosios informacijos įterpimo į naujai konstruojamą augalų genomą galimybių vertinimas“.

Dirba augalų genetikos ir biotechnologijos tyrimų srityje. Tiria augalų tarprūšinės izoliacijos genetinį mechanizmą ir skirtingų rūšių paveldimosios informacijos suderinamumą tarprūšiniuose hibriduose. Išspausdino apie 60 mokslinių straipsnių. Publikavo metodinius leidinius: „Genetika: geno prigimtis“², „Genetika: kartų kaita ir genų paveldėjimas“³, „Genetika. Mutacijos“⁴.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Rusijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Ukrainoje.

1977 m. stažavosi SSRS MA Molekulinės biologijos ir genetikos institute, 1993–1994 m. – Švedijos žemės ūkio universiteto Genetikos centre, 2004 m. dirbo Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Biotechnologijos ir GMO laboratorijoje.

Lietuvos edukologijos universitete dėstė ir dėsto bendrąją genetiką, ekologinę genetiką, molekulinę biologiją, makromolekulių funkcijas organizme.

1997 m. suteiktas Vilniaus pedagoginio universiteto docento pedagoginis vardas.

Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos narys.

Buvo GMO komiteto prie Aplinkos ministerijos ekspertas, GMO valdymo priežiūros komiteto prie Aplinkos ministerijos narys.

Nuorodos

¹ Просцявичюс Ю. Мутанты дрожжей-сахаромицетов с повышенной частотой вырезания инсерций бактериального транспозона Т5: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Ленинград, 1988. – 14 с.

² Proscevičius J. Genetika: geno prigimtis. – Vilnius, 2006. – 59 p.

³ Proscevičius J. Genetika: kartų kaita ir genų paveldėjimas. – Vilnius, 2011. – 97 p.

⁴ Proscevičius J. Genetika. Mutacijos. – Vilnius, 2016. – 37 p.

Gimė 1928 m. liepos 9 d. Laužėnų kaime (Švenčionėlių r.). 1946 m. baigė Švenčionių vidurinę mokyklą. 1952 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės specialybę.

1951–1952 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros vyresnioji laborantė, 1952–1953 m. – Botanikos katedros vyresnioji laborantė, 1953–1967 m. – asistentė, 1967–1990 m. – Botanikos ir genetikos katedros dėstytoja, 1990–1993 m. – vyr. dėstytoja, docentė, 1988–1993 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1970 m. apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Lietuvos vyraujančių dirvožemių tipų dumbliai“¹. 1970 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Dirbo dumblių, mikroskopinių grybų tyrimų srityje. Išspausdino per 36 mokslinius straipsnius. Publikavo mokomąją priemonę „Algologijos praktikos darbai“².

1973 m. stažavosi Kirovo žemdirbystės institute. 1984 m. – Kijevo valstybinio universiteto Žemesniųjų augalų sistematikos katedroje.

Vilniaus universitete vedė botanikos laboratorinius darbus, didžiąją specialiąją praktiką, mokomąsias ir gamybines praktikas, skaitė botanikos, algologijos, virusologijos kursus, mikologijos spec. kursą.

1991 m. Vilniaus universitetas suteikė docentės pedagoginį mokslo vardą.

Lietuvos botanikų, „Žinijos“ draugijų narė.

Nuorodos

¹ Поцене Ч. Почвенные водоросли преобладающих типов почв Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1970. – 24 с.

² Pocienė Č. Algologijos praktikos darbai. – Vilnius, 1987. – 101 p.

Gimė 1943 m. balandžio 26 d. Švenčionyse. 1960 m. baigė Švenčionių 1-ąją vidurinę mokyklą. 1969 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1960–1961 m. – Švenčionių vaistažolių perdirbimo fabriko darbininkė, 1961–1962 m. – Eksperimentinės laboratorijos technikė-laborantė. 1964–1965 m. – Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto Hidrobiologijos laboratorijos, Parazitologijos laboratorijos vyr. laborantė.

1968 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalinių resursų sektoriaus vyr. laborantė, 1969–1971 m. – Švenčionių vaistažolių farmacijos fabriko Technikinės kontrolės skyriaus inžinierė-chemikė, 1971–1974 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1974–1988 m. – Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1988–1992 m. – Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos mokslinė bendradarbė. 1992–2005 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja.

1987 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Gruntinių vandenų ir kitų ekologinių faktorių kitimo įtaka pakeistų ekosistemų agrocenozių pagrindinių komponentų dinamikai ir cheminei sudėčiai“¹. 1987 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe nustatė agroekosistemų formavimo galimybes, plačiame diapazone kintant ekologinėms sąlygoms: svyruojant gruntinio vandens lygiui, praturtinus durpinius dirvožemius smėlio ir molio priemaišomis, naudojant saugomų pelkių buferines zonas. Nustatė kintančių ekologinių sąlygų įtaką pievų agrocenozių derlingumui, rūšių sudėčiai ir cheminėms charakteristikoms. Parodė didelį nendrinio dryžučio (Phalaroides arundinacea (L) Rauschert) adaptyvumą kintančiomis dirvožemio drėgmės sąlygomis. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Išspausdino daugiau nei 40 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Aukštaitijos tarpkalvių mikrobaseino hidrologinio ir ekologinio modelio metmenys“², „Nusausintų pažeistų pelkių atkūrimas ir apsauga. Rekomendacijos“³.

1980, 1984 m. dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Estijoje, Baltarusijoje, 1981 m. – Ukrainoje, 1986 m. – Latvijoje.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje, Armėnijoje. 1988 m. stažavosi Lenkijos MA Turvės bandymo stotyje.

Buvo Gamtos apsaugos, Lietuvos botanikų draugijų narė, Lietuvos kraštovaizdžio ekologijos draugijos narė ir sekretorė.

Mirė 2005 m. rugpjūčio 27 d. Palaidota Vilniuje, Saltoniškių kapinėse.

Po mirties išleista jos poezijos knyga „Sielos šauksmas“⁴.

Nuorodos

¹ Панцекаускене Д. Влияние колебания грунтовых вод и других экологических факторов на динамику и химический состав основных компонентов агроценозов измененных экосистем: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Москва, 1987. – 22 с.

² Eringis K., Pancekauskienė D. Aukštaitijos tarpkalvių mikrobaseino hidrologinio ir ekologinio modelio metmenys: 209. – Vilnius, 1980. – 209 p.

³ Eringis K., Pancekauskienė D., Pakalnis R. Nusausintų pažeistų pelkių atkūrimas ir apsauga. Rekomendacijos. – Vilnius, 1997. – 24 p.

⁴ Pancekauskienė D. Sielos šauksmas. – Vilnius, 2006. – 54 p.

Gimė 1941 m. sausio 4 d. Kirklių kaime (Utenos r.). 1958 m. baigė Vilniaus miškų technikumą. 1963 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą, įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. 1963 m. – Radviliškio miškų ūkio Šeduvos girininkijos technikas, 1963–1964 m. – Radviliškio miškų ūkio Radvilonių girininkijos girininkas, 1965–1966 m. – Jonavos miškų ūkio Miško ruošos punkto vadovas, 1966–1970 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, 1970–1974 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1974–2010 m. – Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, 1981–2010  m. – Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vadovas, 1984–1989 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, 1989–2002 m. – Botanikos instituto direktorius. 2010–2012 m. – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, nuo 2012 m. – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas.

1971 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Svarbesniųjų ežeringo kraštovaizdžio komponentų dinamikos ir ekologinio optimumo tyrimai“¹. 1971 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe pagrįsti biologiniai ežeringo kraštovaizdžio ekologinio optimizavimo principai, nustatyti svarbesniųjų ežeringo kraštovaizdžio komponentų pokyčiai, vykstantys keičiantis arba dirbtinai keičiant ežerų vandens lygį, išskirtos paežerių sumedėjusių augalų teigiamo ir neigiamo pokyčių zonos, nustatyti paežerių pelkių slūgimo intensyvumo rodikliai, apibūdintos galimybės naudoti pramonės reikmėms svarbiausiųjų Utenos rajono ežerų vandens išteklius ir apibrėžti vandens lygio reguliavimo galimybes limituojantys veiksniai bei ežeringo kraštovaizdžio apsaugos priemonės.

Dirbo ekologijos, botanikos, aplinkosaugos ir gamtosaugos srityse. Išspausdino daugiau kaip 220 mokslinių, 70 mokslo populiarinimo straipsnių.

Su bendraautoriais publikavo ir redagavo knygas: „Siūlymai Lietuvos kraštovaizdžiui formuoti“²,  „Индикация природных процессов и среды “³, „Lietuvos respublikinė programa „Žmogus ir biosfera“ (MAB)“⁴, „Augalai ir žmogus: Straipsnių rinkinys“⁵, „Формирование растительного покрова при оптимизации ландшафта“⁶, „Agrarinio kraštovaizdžio ekologinis optimizavimas“⁷, „Lietuvos TSR gamtos apsauga: Straipsnių rinkinys“⁸, „Lietuvos augalijos apsaugos pagrindai“⁹, „Gamtos apsauga“¹⁰, „Lietuvos švietimo koncepcija“¹¹, „Medžiai senoliai Lietuvoje“¹², „Verkiai: praeitis, dabartis, svajonės“¹³, „Kraštovaizdžio politikos ištakos“¹⁴, „Kraštovaizdžio ekologija“¹⁵.

Vadovavo dešimties mokslų daktaro ir kandidato disertacijų parengimui.

1968–2010 m. dalyvavo periodiškai rengiamose mokslinėse ekspedicijose Latvijoje ir Estijoje, 1981 m. – ekspedicijose Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Rusijoje, Vokietijoje, Estijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Latvijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, JAV, Slovėnijoje, Austrijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje, Tunise, Australijoje, Prancūzijoje, Suomijoje.

1996 m. stažavosi Kalmaro universitete ir Umėjaus universitete, 2002 m. – Jungtinių Tautų kursuose Salonikuose.

Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė socialinę ekologiją, kraštovaizdžio ekologiją, Šiaulių universitete – kraštovaizdžio ekologiją ir kursą „Darnus vystymas“. 1977 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslo vardas, 1993 m. nostrifikuotas Lietuvos mokslo taryboje.

1996 m. paskirta dr. Valdo Adamkaus premija už darbus aplinkosaugos ir švietimo srityse, 2000 m. –Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo prizas už nuopelnus mokslui, 2001 m. – Lietuvos žaliųjų judėjimo „Žaliojo angelo“ prizas už gamtosaugos ir aplinkosaugos darbus, 2000 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2001 m. –  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-tojo laipsnio ordinas už nuopelnus Lietuvos valstybei, 2011 m. – Vilniaus m. savivaldybės ir Visuomeninės tarybos medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. 2009 m. suteiktas Sudeikių piliečio garbės vardas.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinės darnaus vystymosi komisijos narys, Uteniškių klubo „Indraja“ valdybos narys, prie Vilniaus miesto tarybos veikiančios Aplinkosaugos komisijos narys, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, Lietuvos botanikų draugijos narys, nuo 1989 m. – prezidentas. Sambūrio „Patirtis“ narys, nuo 2013 m. – pirmininkas.

Buvęs Lietuvos kraštovaizdžio ekologų draugijos narys, Valstybinės aplinkos monitoringo programos priežiūros komisijos narys, Lietuvos gamtos apsaugos draugijos narys, Vilniaus gamtos apsaugos draugijos pirmininkas, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys, Gamtosaugos politikos klubo pirmininkas, Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, Tarptautinės programos „Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto mokslinis sekretorius, Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos pirmininko pavaduotojas ir pirmininkas, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys ir pirmininkas.

Mokslo žurnalo „Botanica Lithuanica“ steigėjas, 1995–2011 m. buvo vyriausiasis redaktorius, 1996–2006 m. – mokslo žurnalo „Ekologija“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, žurnalo „Mokslas ir technika“, laikraščio „Žaliasis pasaulis“ redkolegijos narys.

Dalyvavo vykdant Ignalinos AE, Jūrų perkėlos, Kruonio HAE, Jonavos „Azoto“, Klaipėdos naftos terminalo, Vilniaus bendrojo plano, Kuršių nerijos nacionalinio parko bendrojo plano, naftos verslovės D-6 ir kt. projektų ekspertizes. Dirbo rengiant Nepriklausomos Lietuvos aplinkos teisės pagrindus: Aplinkos apsaugos, Saugomų teritorijų, Aplinkos monitoringo ir kt. įstatymų projektus. Dalyvavo rengiant Nepriklausomos Lietuvos švietimo reformos koncepciją ir bendrąsias programas.

Nuorodos

¹ Пакальнис Р. Исследование динамики и экологического оптимума некоторых компонентов озерного ландшафта: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1971. – 25 с.

² Eringis K., Budriūnas A. R., Pakalnis R., Prėskienis J. Siūlymai Lietuvos kraštovaizdžiui formuoti. – Vilnius, 1972. – 23 p.

³ Янкявичюс К. (отв. ред.), pед. коллегия. Индикация природных процессов и среды: Материалы респ. конф., 7–8 окт. 1976 г. – Вильнюс: [б. и.], 1976. – 152 с.

⁴ Kairiūkštis L., Ėringis K. (red.). Lietuvos respublikinė programa „Žmogus ir biosfera“ (MAB). – Vilnius, 1977. – 80 p.

⁵ Butkus V., Ėringis K. (red.) ir kt. Augalai ir žmogus: Straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1978. – 136 p.

⁶ Эрингис К. (отв. науч. ред.) и др. Формирование растительного покрова при оптимизации ландшафта = Vegetative cover formation by landscape optimization: Материалы второй всесоюз. школы. – Вильнюс, 1979. – 206 с.

⁷ Контримавичюс В., Паулюкявичюс Г., Пакальнис Р., Соколов В. Е. (отв. ред.) и др. Экологическая оптимизация агроландшафта. – Москва, 1987. – 239 с.

⁸ Pakalnis R. (ats. red.). Lietuvos TSR gamtos apsauga: Straipsnių rinkinys. – Vilnius, Mokslas. 1980. – 211 p.

⁹ Янкявичене Р., Пакальнис Р. (отв. ред.), Лякавичюс А. и др. Основы охраны растительного покрова Литовской ССР. – Вильнюс, 1986. – 257 с.

¹⁰ Gajauskaitė R., Pakalnis R. ir kt. Gamtos apsauga. – Vilnius, 1988. – 249 p.

¹¹ Lukšienė M., Pakalnis R. ir kt. Lietuvos švietimo koncepcija. – Vilnius, 1992. – 52 p.

¹² Pakalnis R., Letukaitė D. Medžiai senoliai Lietuvoje. – Kaunas, 2005 – 132 p.

¹³ Pakalnis R. Verkiai: praeitis, dabartis, svajonės. – Vilnius, 2005. – 64 p.

¹⁴ Ėringis K., Pakalnis R. (sud.). Kraštovaizdžio politikos ištakos. – Vilnius, 2005. – 192 p.

¹⁵ Pakalnis R., Venckus Z. Kraštovaizdžio ekologija. – Šiauliai, 2012. – 212 p.

Gimė 1926 m. birželio 30 d. Sriubiškėlių kaime (Rokiškio r.). 1948 m. baigė Vilniaus žemės ūkio technikumą. 1952 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo biologo-chemiko specialybę.

1951–1955 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantas, 1955–1957 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1958 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1959–1973 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalinių resursų sektoriaus vyresnysis mokslinis bendradarbis ir vadovas.

1955 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR rytinės dalies pievų ir žemapelkių samanos ir jų reikšmė pievų tipologijai“¹. 1955 m. suteiktas biologijos mokslų kandidato laipsnis.

Disertaciniame darbe aprašė 82 samanų rūšis. Nurodė radavietes, gausumą, radimo dažnumą, augalų bendrijas, kuriose rūšis rasta, indikatorines samanų savybes (t. y. pateikė ekologinius ir fitocenotinius tyrimų duomenis). Išskyrė pirmą kartą rastas rūšis.

Dirbo briologijos ir ekonominės botanikos srityse. Išspausdino apie 60 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygą „Vaistiniai augalai“².

Vadovavo septynių disertacinių darbų parengimui.

1965 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslinis vardas.

Mirė 1984 m. Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

Nuorodos

¹ Пипинис И. Мхи лугов и низинных болот восточной части Литовской ССР и их значение для типологии лугов: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1956. – 19 с.

² Pipinys J. (vyr. red.), Jaskonis J., Vaičiūnienė J. (red.). Vaistiniai augalai. – Vilnius, 1973. – 432 p.

Gimė 1950 m. vasario 28 d. Švenčionyse. 1968 m. baigė Švenčionių 1-ąją vidurinę mokyklą. 1973 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, įgijo chemikės (gamtinių junginių chemikės) specialybę. 1971–1977 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyr. laborantė, 1978–1995 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė, nuo 1995 m. – Biochemijos instituto mokslo darbuotoja.

1993 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „IAR baltyminių kompleksų vaidmuo augalo ląstelės tįstamojo augimo reguliacijos procesuose“¹. 1993 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis. Disertaciniame darbe pateikė eksperimentinius duomenis, kurie parodo, kad pradiniuose etapuose augimą aktyvinantis auksino veikimas pasireiškia panaudojant ląstelėje jau esančius baltymus, o vėlesniuose etapuose priklauso nuo baltymo sintezės de novo. Aptikti trijų tipų IAR baltyminiai kompleksai, iš kurių du formuojami plazmolemoje (pH 5,5 ir pH 7,2), o vienas citozolyje (pH 8,0). Tarp baltymų, kurių sintezę skatina IAR baltyminiai kompleksai, yra ir IAR receptoriniai baltymai.

Paskelbė apie 30 mokslinių publikacijų. Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, Rusijoje. Lietuvos biochemikų draugijos narė. Vadovavo Vilniaus universiteto studentų praktikoms, kursiniams ir bakalauro studijų darbams. Iš anglų kalbos išvertė biologijos vadovėlių, populiariųjų leidinių.

Nuorodos

¹ Пяткунене Г. Роль ИУК-белковых комплексов в регуляции роста растяжением растительной клетки = IAR baltyminių kompleksų vaidmuo augalo ląstelės tįstamojo augimo reguliacijos procesuose: реферат диссертации на соискание ученой степени доктора естественных наук. – Vilnius, 1993. – 24 с.

Gimė 1959 m. spalio 30 d. Kviklių kaime (Utenos r.). 1977 m. baigė Šeduvos vidurinę mokyklą.

1982 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1982–1983 m. – Baisogalos vidurinės mokyklos mokytoja, 1983–1986 m. – Nemuno baseino tvenkinių valdybos vyresnioji inžinierė, 1986–1991 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1991–1992 m. – Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1992–2007 m. – mokslo darbuotoja, 2007–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslo darbuotoja, jaunesnioji mokslo darbuotoja.

1991 m. apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Lietuvos beržynų sintaksonomija“¹. 1991 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė Lietuvos beržynų floros sudėtį, suklasifikavo bendrijas, nustatė jų sintaksonominę priklausomybę.

Dirba floros ir geobotanikos tyrimų srityje. Išspausdino daugiau nei 20 mokslinių, nemažai populiariųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Lietuvos augalija. Pievos“², „Lietuvos raudonoji knyga. Augalų bendrijos“³, „Baltijos šalių flora“⁴, „Europinės svarbos buveinės Lietuvoje“⁵, „Aukštadvario apylinkių augmenija“⁶, „Lietuvos raudonoji knyga“⁷, „Lietuvos griežtai saugomos rūšys“⁸. Bendraautorė knygų apie Lietuvos regioninius miestelius.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje.

Vilniaus universitete dėstė dalį paskaitų kurso „Lietuvos augalija“.

Nuorodos

¹ Паталаускайте Д. Синтаксономия березовых лесов Литвы = Lietuvos beržynų sintaksonomija: автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата биологических наук. – Вильнюс, 1991. – 22 с.

² Kizienė B., Lazdauskaitė Ž., Patalauskaitė D., Rašomavičius V., Sinkevičienė Z., Tučienė A., Venckus Z. Lietuvos augalija. Pievos. – Vilnius, 1998. – 269 p.

³ Balevičienė J., Z. Gudžinskas, Z. Sinkevičienė (red.). Lietuvos raudonoji knyga. Augalų bendrijos. – Vilnius, 2000. – 154 p.

⁴ Balevičienė J., Gudžinskas Z., Jankevičienė R., Lazauskaitė Ž., Lekavičius A., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Rašomavičius V., Sinkevičienė Z. in (red. Kuusk V., Tabaka L., Jankevičienė R.). Flora of the Baltic Countries, Volume 3: Compendium of Vascular Plants [English / Russian]. – Tartu, 2003 – 405 p.

⁵ Rašomavičius V., Sinkevičienė Z., Balsevičius A., Čiuplys R., Patalauskaitė D., Olenin S., Daunys D. Europinės svarbos buveinės Lietuvoje. – Vilnius, 2001. – 138 p.

⁶ Balevičienė J., Biveinis A., Gudžinskas Z., Jukonienė I., Krupickas R., Lazdauskaitė Ž., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Rašomavičius V., Sinkevičienė Z., Venckus Z. Aukštadvario apylinkių augmenija. – Vilnius, 1994. – 294 p.

⁷ Rašomavičius V. (red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 2007. – 800 p.

⁸ Vaitonis G. (sud.). Lietuvos griežtai saugomos rūšys. – Vilnius, 2015. – 111 p.

Gimė 1964 m. balandžio 30 d. Ažuožerių kaime (Molėtų r.). 1982 m. baigė Molėtų 1-ąją vidurinę mokyklą.

1989 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojo specialybę.

1988–1990 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vyr. laborantas. 1990–1993 m. – jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1993–1995 m. – Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslo darbuotojas, 1995–2010 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, 2010–2015 m. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 2015 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas. 2004–2010 m. – Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vadovas, nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vadovas.

1993 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Mieliagrybių biologiniai savitumai funkcionuojant jiems ant įvairių substratų“¹. 1993 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe atliko mielių, funkcionuojančių biocenozėse natūraliomis ir dirbtinai sukurtomis sąlygomis, tyrimus. Ištyrė mielių morfologinius, fiziologinius, biocheminius ir ekologinius ypatumus.

Išspausdino apie 90 mokslinių publikacijų, daugiau nei 60 mokslinių pranešimų. Šešių išradimų bendraautoris. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai“², „Patogeniški ir toksiški mikroorganizmai žmogaus aplinkoje“³.

Vadovavo vienos daktaro disertacijos parengimui.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Baltarusijoje, Švedijoje, Estijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Italijoje, Čekijoje.

1990 m. stažavosi Sankt Peterburgo universitete, 1992 m. – Mikroorganizmų biochemijos ir fiziologijos institute, 1997 m. – Vengrijos nacionalinėje mikroorganizmų kolekcijoje ir Johano Belos (Johan Bela) nacionaliniame epidemiologijos centre.

Vilniaus universitete skaitė paskaitų kursą „Mikozių sukėlėjai ir jų epidemiologija“.

1998–1999 m. paskirta Valstybinė jaunųjų mokslininkų stipendija.

Lietuvos mikrobiologų draugijos narys.

Daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ redkolegijos narys.

Gamtos tyrimų centro atestacinės komisijos narys, Gamtos tyrimų centro akademinės etikos komisijos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto II pakopos studijų „Medicinos biologija“ baigiamųjų darbų vertinimo komisijos narys.

Nuorodos

¹ Пашкявичюс A. Дрожжевые грибы и их биологические особенности при функционировании на разных субстратах = Mieliagrybių biologiniai savitumai funkcionuojant jiems ant įvairių substratų: реферат диссертации на соискание ученой степени доктора естественных наук. – Вильнюс, 1993. – 19 с.

² Bridžiuvienė D., Levinskaitė L., Lugauskas A. (sud.), Paškevičius A., Pečiulytė D., Repečkienė J., Salina O., Varnaitė R. Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai. – Vilnius, 1997. – 469 p.

³ Lugauskas A., Paškevičius A., Repečkienė J. Patogeniški ir toksiški mikroorganizmai žmogaus aplinkoje. – Vilnius, 2002. – 434 p.

Gimė 1936 m. birželio 19 d. Marijampolėje. 1954 m. baigė Marijampolės vidurinę mokyklą, 1956 m. – Kapsuko pedagoginę mokyklą. 1961 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės-genetikės-selektikės ir vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1961 m. dirbo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete vyr. laborante, 1961–1964 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalinių resursų sektoriaus vyr. laborantė, 1964–1977 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1977–1987 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1987–1990 m. – mokslinė bendradarbė, 1990–1996 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1969 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Miltinės arkliauogės (Arctostaphylos uva-ursi (L.) Spreng.) biologija ir veikliųjų medžiagų sukaupimo dėsningumai“¹. 1969 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe įvertino miltinės meškauogės paplitimą, ekologinius poreikius, biologines savybes. Aprašė dauginimo būdus ir jų efektyvumą. Nustatė arbutino ir rauginių medžiagų kaupimosi įvairiose augalo dalyse dinamiką ir priklausomybę nuo augavietės sąlygų. Ištyrė mineralinių trąšų poveikį meškauogės augimui ir sukaupiamų veikliųjų medžiagų kiekiui.

1994 m. Botanikos institute apgynė habilituotos daktarės disertaciją „Vandenyje tirpūs augalų polisacharidai, jų lokalizacija, biologinė ir ūkinė reikšmė“². 1994 m. suteiktas habilituotos daktarės laipsnis.

Habilitaciniame darbe nustatė vandenyje tirpių polisacharidų kaupimosi augaluose dėsningumus, juos kaupiančių augalų rūšių vietą filogenijos sistemoje ir chemotaksonominę reikšmę. Ieškant augalų, kaupiančių vandenyje tirpius polisacharidus, ištyrė 313 spontaninių ir introdukuotų augalų rūšių, priklausančių 75 šeimoms.

Dirbo ekonominės botanikos srityje. Išspausdino apie 90 mokslinių straipsnių. Publikavo knygas: „Augalai ir kosmetika“³, „Lietuvos TSR laukinių naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas ir apsauga“⁴, „Vaistai po langu“⁵.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje TSRS.

Vilniaus universitete ir Vilniaus pedagoginiame universitete skaitė paskaitas apie vaistinguosius augalus.

1983 m. suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.

Ilgametė „Žinijos“, Raudonojo kryžiaus, Lietuvos sodininkų, Lietuvos botanikų draugijų narė.

Buvo mokslinio žurnalo „Botanica Lithuanica“ redkolegijos narė.

Piešė iliustracijas įvairiems leidiniams: „Vaistiniai augalai“, J. Mazelaičio „Lietuvos TSR afiloforiečių eilės grybai“, J. Mazelaičio ir V. Urbono „Lietuvos grybai“, „Lietuvos TSR flora“, skaitė pranešimus televizijoje ir radijuje.

Mirė 1996 m. rugsėjo 26 d. Palaidota Vilniuje.

Nuorodos

¹ Песецкене А. Биология толокнянки обыкновенной (Arctostaphylos Uva-ursi (L.) Spreng.) и закономерности содержания действующих веществ: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1969. – 18 с.

² Песецкене А. Водорастворимые полисахариды растений, их локализация, биологическое и хозяйственное значение = Vandenyje tirpūs augalų polisacharidai, jų lokalizacija, biologinė ir ūkinė reikšmė: габилитационная работа естественных наук. – Вильнюс 1994. – 74 с.

³ Jaskonis J., Peseckienė A., Sargautienė G., Šlepetys J., Švambaris L., Vaičiūnienė J. Augalai ir kosmetika. – Vilnius, 1979 (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas 1987). – 135 p.

⁴ Baranauskaitė D., Butkienė Z., Butkus V., Jaskonis J., Peseckienė A., Ratomskytė G., Šlepetys J., Vaičiūnienė J., Žala K. Lietuvos TSR laukinių naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas ir apsauga. – Vilnius, 1988. – 72 p.

⁵ Butkienė Z., Jaskonis J., Juknevičienė G., Penkauskienė E., Peseckienė A., Rimkienė S., Šlepetys J., Vaičiūnienė J. Vaistai po langu. – Vilnius, 1991. – 55 p.

Gimė 1928 m. lapkričio 4 d. Vilkabrukių kaime (Anykščių r.). 1946 m. baigė Panevėžio 1-ąją berniukų gimnaziją. 1952 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologo-augalų fiziologo specialybę.

1949–1953 m. dirbo VU Gamtos mokslų fakulteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedroje vyr. laborantu, 1953–1958 m. – asistentu. 1958–1960 m. – Mokslinės-techninės informacijos ir propagandos instituto redaktorius, 1960–1961 m. – Redakcinio skyriaus viršininkas. Nuo 1964 m. dirbo Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, vėliau – Lietuvos MA Botanikos instituto Patentų informacijos ir ekonominio vertinimo sektoriuje.

1963 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Anemonolio tipo fitoncidų dinamika ir fiziologinis veikimas“¹. 1963 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė anemonolio tipo fitoncidų pasiskirstymą gaubtasėklių augalų organuose bei šių medžiagų poveikį mikroorganizmų augimui ir vystymuisi.

Išspausdino apie 10 mokslinių ir populiariųjų straipsnių. Vienas ir su bendraautoriais publikavo knygų: „Mikrobų pasaulyje“², „Augalų fiziologijos laboratoriniai darbai“³.

Vilniaus universitete dėstė augalų anatomiją, augalų citologiją su embriologijos pagrindais, augalų biochemiją.

Mirė 1995 m. spalio 4 d. Palaidotas Anykščių rajone.

Nuorodos

¹ Путримас А. Д. Динамика и физиологическое действие фитонцидов типа анемонола: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук – Вильнюс, 1963. – 18 с.

² Putrimas A. Mikrobų pasaulyje. – 1959, Vilnius.

³ Dagys J., Bluzmanas P., Putrimas A. Augalų fiziologijos laboratoriniai darbai. – Vilnius, 1965. – 310 p.

Gimė 1926 m. gruodžio 18 d. Juostaviečių kaime (Biržų r.). 1946 m. baigė Biržų vidurinę mokyklą. 1951 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą.

1951–1957 m. dirbo Žemdirbystės ir dirvožemio instituto Augalų apsaugos laboratorijos jaunesniąja moksline bendradarbe, 1957–1958 m. – Valstybinėje žemės ūkio kultūrų veislių tyrimo inspekcijoje fitopatologe. 1958–1969 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Fitopatologijos sektoriaus ir Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė. 1969–1989 m. – vyr. mokslinė bendradarbė.

1964 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją „Bulvių „juodoji kojelė“ Lietuvoje, svarbiausios sukėlėjo biologinės savybės ir kovos būdai su ja“¹. 1964 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Dirbo fitopatologijos srityje, išspausdino apie 60 mokslinių, 40 mokslo populiarinamųjų straipsnių, vadovavo vienai disertacijai.

Publikavo monografiją „Bakterinės gėlių ligos“².

Mirė 1994 m. balandžio 5 d. Palaidota Vilniuje.

Nuorodos

¹ Пуйпене И. „Черная ножка“ картофеля в Литве, основные черты биологии ее возбудителя и меры борьбы с ней: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1964. – 21 с.

² Puipienė I. Bakterinės gėlių ligos. – Vilnius, 1987. – 84 p.

Gimė 1908 m. gruodžio 14 d. Klaipėdoje. Baigė Klaipėdos lietuviškąją gimnaziją. 1936 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

1935–1939 m. dirbo Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir suaugusiųjų kursuose Klaipėdoje ir Palangoje. 1939 m. – Žemės ūkio akademijos Taikomosios botanikos katedros asistentas. 1944–1948 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Botanikos katedros vyr. dėstytojas, docentas ir vadovas, 1948–1962 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Botanikos ir mikrobiologijos katedros docentas. 1963–1992 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Botanikos katedros docentas. 1946–1949 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto Botanikos poskyrio jaunesnysis mokslinis bendradarbis.

1940 m. už Šepetos aukštapelkės augalijos tyrimus suteiktas mokslų daktaro laipsnis. 1946 m. patvirtintas biologijos mokslų kandidato laipsnis ir docento pedagoginis vardas.

Dirbo pelkėtyros, sodininkystės ir floristikos bei fitosociologijos srityse. Tyrinėjo Lietuvos pelkes: durpių susidarymą ir tipologiją bei pelkių tipologiją ir rajonavimą. Ištyrė rauplėgrybio biologiją, jo plitimo ypatybes Lietuvoje. Aprašė Palemono apylinkių, Nemuno lankų ir šlaitų, Kauno marių zonos ir Jiesios landšaftinio draustinio augalus. Išspausdino apie 70 mokslinių, nemažai mokslo populiarinamųjų straipsnių. Bendradarbiavo rengiant veikalą „Lietuvos TSR flora“ (2 ir 5 t.).

Publikavo vadovėlių ir knygų: „Augalų ekologijos metmenys ir vegetatyvinis dauginimasis“¹, „Botanika“².

Domėjosi Lietuviška botanikos terminija. 1938 m. Lietuviškam botanikos žodynui pateikė Klaipėdos krašto augalų lietuviškus pavadinimus.

Lietuvos žemės ūkio akademijoje dėstė augalų anatomiją ir morfologiją, augalų sistematiką.

Ilgametis Lietuvos botanikų draugijos narys ir Kauno skyriaus vadovas.

Mirė 1999 m. rugpjūčio 17 d. Palaidotas Kaune.

Šaltiniai

Stanys V., Šlapakauskas V. Augalų tyrimų puoselėtojas docentas Erikas Purvinas (1908 12 14 – 1999 08 17). – Sodininkystė ir daržininkystė. – 2008. – T. 27/4. – P. 283–286.

Šlapakauskas V. Purvinas Erikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 19. – Vilnius, 2011. – p. 323.

Nuorodos

¹ Purvinas E. Augalų ekologijos metmenys ir vegetatyvinis dauginimasis. – Kaunas, 1970.

² Purvinas E., Skirgailaitė V. Botanika. – Vilnius, 1975. – 367 p.

Gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime (Skuodo r.). 1792 m. baigė Kretingos gimnaziją. 1792–1794 m. – Vilniaus universiteto Medicinos skyriaus studentas. 1796 m. baigė Varnių seminariją, įšventintas į kunigus.

Dirbo kunigu Šiluvoje, Tveruose, Kartenoje. 1816 m. įstojo į Bernardinų vienuolyną Kretingoje, 1817 m. paskirtas Kretingos parapijinės mokyklos mokytoju. Dėstė lotynų kalbą, gamtą ir geografiją, rinko ir herbarizavo Žemaitijos augalus, kūrė lietuvišką botaninę terminiją. Surinko herbariumą (apie 700 augalų rūšių), kurio išlikusi nedidelė dalis saugoma Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto herbariume ir VU herbariume. Iš botanikos srities žinoma 18 rankraštinių darbų, dalis kurių yra neišlikę, jų nuorodas pateikia M. Valančius, J. Tumas-Vaižgantas, J. Elisonas, K. Grinius. Kai kurie rankraščiai yra saugomi Lietuvos MA Vrublevskių ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuose.

Parengė lotynišką-žemaitišką botanikos terminų žodyną¹ ir veikalą „Taislius auguminis“ (Augalų sistema), kuris buvo publikuotas jau po autoriaus mirties 1900 m. Amerikoje².

Mirė 1849 m. spalio 30 d. Palaidotas Kretingoje, Senosiose kapinėse.

Šaltiniai

Jankevičius K. (sud.). Jurgis Pabrėža (1771–1849). – Vilnius, 1972. – 121 p.

Dagys J. Medžiaga tirti biologijos istorijai XIX a. – Vilnius, 1960, T 1. – P. 4–49.

Elisonas J. Iš Pabrėžos nespausdintų botanikos raštų. – Kosmos, 1922/1923. – T. 3. – P. 283–292.

Nuorodos

¹ Dictionarum Botanicum Latino Samogiticum. 1821. Rankraštis. Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka, F 9 3254.

² Pabrėža J. A. Botanika arba Taislius auguminis. – Shenandoah, Pa. 1900.