Gimė 1938 m. sausio 31 d. Kalvarijos mieste. 1955 m. baigė Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą. 1960 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo-botaniko (augalų fiziologo), biologijos ir chemijos mokytojo specialybę.

1960–1963 m. – Maskvos valstybinio M. Lomonosovo v. universiteto genetikos specialybės aspirantas, 1963–1972 m. – Vilniaus universiteto biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros asistentas, vyr. dėstytojas, docentas, 1972–2003 m. – Botanikos ir genetikos katedros vedėjas, 2004–2013 m. – katedros profesorius, nuo 2013 m. – profesorius-emeritas.

1965 m. apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją ,,Genetinio ir fiziologinio EDTA ir etilenimino veikimo augaluose palyginamasis tyrimas“¹. 1966 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

1982 m. Baltarusijos SSR mokslų akademijos Genetikos ir citologijos institute apgynė mokslų daktaro (biologijos-genetikos) disertaciją „Egzogeniniai ir endogeniniai modifikatoriai apsprendžiant augalų mutabilumą ir jautrumą mutagenams“². 1982 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis. [1993/1994] nostrifikuotas habilituoto daktaro laipsnis.

Dirbo augalų mutagenezės, genotoksikologijos, genetinės mutagenezės reguliacijos, genetinių augalų išteklių, imunogenetikos tyrimo srityje. Išspausdino per 260 mokslinių, 200 mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Publikavo mokslines knygas: „Reguliacija chuvstvitel‘nosti rastenij k mutagennim faktoram“³, „Genetic diversity in Lithuania – a Resource for Agriculture, Forestry and Animal Husbandry“⁴, „Bendroji genetika. Mokslas“⁵, „Eukariotų genetika“⁶, „Genetika“⁷, „Augalų genetika“⁸. Populiariąsias: „Mutacijos ir jų reikšmė“⁹, „Paveldimumas ir aplinka“¹⁰, „Genetika ir žemės ūkis“¹¹.

Vadovavo 15 disertacinių darbų parengimui.

1976, 1984, 1986 m. stažavosi Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo v. universitete, 2007 m. – Monsanto universitete (Švedijos padalinyje).

Vilniaus universitete 1963 m. reorganizavo genetikos dėstymą vietoje įsigalėjusio lysenkizmo. 1963–2013 m. dėstė genetiką, 1963 m. organizavo genetikos specializacijos studijas, genetikos magistrantūros studijas, vedė dalį didžiosios specialiosios praktikos, skaitė mutagenezės genetinės reguliacijos, eukariotų genetikos, augalų imunogenetikos, augalų genetikoskursus. Buvo Genetikos magistro studijų komiteto pirmininkas, vadovavo praktiniam kursui „Mokslinio darbo projektas“ genetikos specialybės magistrantams. Buvo VU Gamtos mokslų fakulteto Studentų mokslinės draugijos vadovas.

1983 m. išrinktas eiti profesoriaus pareigas.

1986 m. suteiktas profesoriaus, 2012 m. – profesoriaus-emerito pedagoginis vardas.

1990 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu-korespondentu, 2011 m. – tikrasis narys, nuo 2013 m. – narys-emeritas.

1987 m. apdovanotas N. I. Vavilovo medaliu.

1990 m. paskirta Lietuvos valstybinė mokslo premija. 2001 m. – VU Rektoriaus premija. 2002 m. – II-jo laipsnio premija Lietuvos švietimo ir mokslo vadovėlių konkurse.

Vienas iš Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos organizatorių, ilgametis viceprezidentas, prezidentas (1976–2004 m.). Vienas iš Baltijos šalių genetikos draugijų federacijos steigėjų, pirmasis jos prezidentas (1991–1993 m.).

1992 m. organizavo pirmąjį Baltijos šalių genetikos kongresą, 2002 m. organizavo 3-iąjį kongresą. Buvo Visasąjunginės genetikų ir selekcininkų draugijos Centrinės tarybos narys, Centrinės tarybos prezidiumo narys (1982–1990 m.).

Ilgametis aukštųjų mokyklų mokslo žurnalo „Biologija“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos mokslų akademijos ir aukštųjų mokyklų mokslo žurnalo „Biologija“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas, 2002–2011 m. – pirmininkas. Lietuvos MA žurnalo ,,Žemės ūkio mokslai“ redakcinės kolegijos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos tarybos narys, Rusijos MA žurnalo „Ekologicheskaja Genetika“ redakcinės kolegijos narys.

Organizavo 23 tarprespublikines ir respublikines, tarptautines konferencijas, buvo 15 tezių ir konferencijų medžiagos rinkinių atsakingasis redaktorius, tarp jų 6 leidinių „Organizmų jautrumas mutagenams ir mutacijų atsiradimas“.

Ruošė valstybinės programos „Genofondas“ projektą, buvo jos tarybos narys (pirmininko pavaduotojas), temos vadovas, Valstybinės mokslo programos „Biotechnologija“ tarybos narys, Vilniaus universiteto senato narys, jo Mokslo komisijos narys, VU Komisijos mokslo vardams teikti narys, VU Gamtos mokslų fakulteto tarybos narys, VU Gamtos mokslų tarybos ir Botanikos instituto Botanikos-augalų fiziologijos tarybos laipsniams teikti narys, Lietuvos mokslo tarybos Biologijos sekcijos narys. Valstybinio mokslo ir studijų fondo Biomedicinos sekcijos narys, Mokslo ir studijų fondo ir Mokslo tarybos ekspertas, dalyvavo ruošiant tris įstatymus: Veislių apsaugos ir selekcinio darbo, Augalų genetinių išteklių ir Genetiškai modifikuotų augalų (pastarojo buvo komiteto pirmininkas), buvo Augalų genetinių išteklių ir Genetiškai modifikuotų augalų organizmų priežiūros komisijų narys (iki 2010 m.), dalyvavo tarptautinėse programose COST FA0604 TRITIGEN, Nordplius neighbour (Nordic-Baltic-Russian Network Cooperation within Education and Research) koordinatorius nuo Lietuvos, 1982–1990 m. – TSRS mokslų akademijos Genetikos probleminės tarybos narys, TSRS aukštojo mokslo ministerijos Biologijos mokslinės-metodinės tarybos narys, 1977–1996 m. – Valstybinių mokslo premijų komiteto narys.

Nuorodos

¹ Ранчялис В. Сравнительное изучение генетического и физиологического действия ЭДТА и этиленимина на растения: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1966. – 17 с.

² Ранчялис В. П. Экзогенные и эндогенные модификаторы в определении мутабильности и чувствительности растений к мутагенам: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Минск, 1982. – 38 с.

³ Ранчялис В. П. Регуляция чувствительности высших растений к мутагенным факторам. – Вильнюс, 1978. – 486 с.

⁴ Pabrinkienė I. (sud.). Genetic diversity in Lithuania – a Resource for Agriculture, Forestry and Animal Husbandry (kolektyvinė monografija). – Lithuanian Institute of Agriculture, Akademija, 2001. – 44 p.

⁵ Rančelis V. Bendroji genetika. – Vilnius, 1986. – 327 p.

⁶ Rančelis V. Eukariotų genetika. – Vilnius, 1988. – 92 p.

⁷ Rančelis V. Genetika. – Vilnius, 2000. – 664 p.

⁸ Rančelis V. Augalų genetika. – Kaunas, 2008. – 349 p.

⁹ Rančelis V. Mutacijos ir jų reikšmė. – Vilnius, 1970. – 14 p.

¹⁰ Rančelis V.  Paveldimumas ir aplinka. – Vilnius, 1971. – 16 p.

¹¹ Rančelis V. Genetika ir žemės ūkis. – Vilnius, 1981. – 17 p.

Gimė 1987 m. lapkričio 13 d. Vilniuje. 2006 m. baigė Vilniaus Radvilų gimnaziją. 2010 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto bakalauro programą, 2012 m. – magistro programą. Įgijo biologės-botanikės specialybę.

2012–2016 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto vyresnioji specialistė, Vilniaus universiteto herbariumo (WI) fondų tvarkytoja. 2016–2018 m. – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja, nuo 2018 m. – mokslo darbuotoja, asistentė. 2017 m. Vilniaus universitete apgynė daktarės disertaciją „Pataiso (Lycopodium L.) ir padraikos (Diphasiastrum Holub) gametofitų ir juvenilinių sporofitų populiacijų struktūra bei funkcionavimas sausuose pušynuose“¹. 2017 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe tyrė pataisinių populiacijų struktūrą ir dinamiką gamtoje. Gauti tyrimų rezultatai suteikia žinių apie gausias ir gyvybingas juvenilinių pataisinių populiacijas, pataisinių lytinį dauginimąsi, naujų populiacijų susidarymą. Atliktų tyrimų metu pirmą kartą gamtoje buvo įvertinta erdvinė gametofitų santalkų ir juvenilinių pataisinių sporofitų populiacijų struktūra, analizuoti juvenilinių pataisinių populiacijų sąryšiai su augaliniu rūbu ir dirvožemio cheminėmis savybėmis, tirta pataisų populiacijų genetinė struktūra. Pirmą kartą Lietuvoje buvo rasti Diphasiastrum genties pataisinių požeminiai gametofitai.

Išspausdino septynis mokslinius, tris mokslo populiarinamuosius straipsnius.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Vengrijoje.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre dėsto: „Archegoniniai augalai“, „Žiediniai augalai“, „Organizmų kilmė ir įvairovė (botaninė dalis)“.

Nuorodos

¹ Rimgailė-Voicik R. Pataiso (Lycopodium L.) ir padraikos (Diphasiastrum Holub) gametofitų ir juvenilinių sporofitų populiacijų struktūra bei funkcionavimas sausuose pušynuose = Organization and functioning patterns of Lycopodium L. and Diphasiastrium Holub populations with an emphasis on gametophytes and juvenile sporophytes in dry pine forests : daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 2017. – 42 p.

Gimė 1966 m. vasario 23 d. Klaipėdoje. 1984 m. baigė Klaipėdos 14-ąją vidurinę mokyklą (dabar Ąžuolyno gimnazija). 1991 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo specialybę.

1991–1993 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1993–1998 m. – doktorantas, 1998–2003 m. – mokslo darbuotojas, 2003–2009 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2009 m. LAMMC sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

1998 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ir Lietuvos žemės ūkio universitete apgynė daktaro disertaciją „Braškių atsparumo šalčiui tyrimai in vitro“¹. 1998 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė braškių augalų regeneravimo sąlygas iš gemalo elementų embrioniniame vystymosi periode, nustatė kriterijus, atrinko atsparius šalčiui braškių sėjinukus in vitro, nustatė koreliaciją tarp atsparumo šalčiui in vitro ir in vivo, sukūrė atsparių šalčiui braškių augalų atrankos in vitro technologiją.

Išspausdino per 70 mokslinių, aštuonis mokslo populiarinamuosius straipsnius.

Vieno daktaro disertacinio darbo vadovas.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje.

2001 m. stažavosi Sodininkystės institute Suomijoje.

Dėsto „Augalų biotechnologiją“ Vytauto Didžiojo universitete.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos, Lietuvos biotechnologų asociacijos, EUCARPIA (European Association for Research on Plant Breeding) narys.

Nuorodos

¹ Rugienius R. Braškių atsparumo šalčiui tyrimai in vitro = Investigation of strawberry cold hardiness in vitro: daktaro disertacijos santrauka. – Babtai (Kauno r.), 1998. – 36 p.

Gimė 1983 m. balandžio 10 d. Kaune. 2001 m. baigė Kauno Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 2009 m. baigė Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakultetą, įgijo agronomijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2011 m. įgijo agronomijos magistro kvalifikacinį laipsnį.

2011–2015 m. – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo, Sodininkystės ir daržininkystės instituto doktorantė, 2015–2017 m. – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, nuo 2017 m. – mokslo darbuotoja.

2016 m. Aleksandro Stulginskio universitete ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre apgynė daktarės disertaciją „Braškių ir svogūnų puvinių sukėlėjų Botrytis spp. genetinė ir fenotipinė įvairovė, ligų prognozavimas ir kontrolė“¹. 2016 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe polimerazės grandininės reakcijos, mikrosatelitų sekų analizės ir vegetatyvinių grupių tarpusavio suderinamumo metodais identifikuoti daržinės braškės (Fragaria x ananassa) ir valgomojo svogūno (Allium cepa) Botrytis spp. puvinių sukėlėjai, įvertinta jų genetinė ir fenotipinė įvairovė bei nustatytas tradicinių ir alternatyvių augalų apsaugos priemonių efektyvumas. Nustatyta, kad Fragaria x ananassa ir Allium cepa augaluose pagrindinis puvinių sukėlėjas yra Botrytis cinerea patogenas. Nuo Allium cepa išskirti B. cinerea izoliatai pasižymėjo didesniu vegetatyvinių grupių tarpusavio nesuderinamumu nei nuo Fragaria x ananassa. B. cinerea populiacijoje vyravo I filogenetinės grupės individai. Didesne genetine įvairove pasižymėjo izoliatai iš skirtingų agroekologinių arealų nei atskiros lauko populiacijos viduje. Nustatytas iMETOS®sm Botrytis cinerea prognozavimo modelių efektyvumas Lietuvos sąlygomis ir optimizuotas augalų apsaugos produktų naudojimo laikas.

Išspausdino apie 20 mokslinių, 10 populiariųjų straipsnių, tris žemės ūkio rekomendacijas.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Ispanijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Kipre, Italijoje.

2014 m. stažavosi Valstybiniame Latvijos sodininkystės institute Augalų patologijos ir entomologijos skyriuje, 2015 m. – Austrijoje, „iMETOS®sm ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos naujovės Pessl Instruments GmbH“.

2016 m. dalyvavo mokymuose „ARM programos naudojimo ypatybės bei naujovės Gylling Data Management Inc“ Stanstede, Londone. 2017 m. – EU Biocomes „Biologinių augalų apsaugos produktų kūrimas“ Šventinentalyje, Vokietijoje.

2016 m. paskirta Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso premija.

2017–2018 m. – Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų stipendija.

Lietuvos mikrobiologų draugijos, Lietuvos augalų fiziologų draugijos, Lietuvos agronomų sąjungos narė, Šiaurės šalių žemės ūkio mokslininkų asociacijos (NJF), Tarptautinės augalų apsaugos asociacijos (IAPPS), Kanados fitopatologų asociacijos (CPS) narė.

Nuorodos

¹ N. Rasiukevičiūtė. Genetic and phenotypic diversity of Botrytis spp. from strawberry and onion, diseases forecasting and control. Doctoral dissertation. – Kaunas, 2016. – 140 p.

Gimė 1984 m. lapkričio 26 d. Varėnoje. 2003 m. baigė Varėnos „Ryto“ vidurinę mokyklą. 2007 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete baigė biologijos programą, suteiktas biologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, 2009 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete baigė botanikos programą, suteiktas biologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.

2007–2008 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto bibliotekos bibliotekininkas, 2008–2016 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vyresnysis specialistas, 2009–2016 m. – jaunesnysis mokslo darbuotojas, lektorius, nuo 2016 m. – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas.

2015 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją „Equisetum variegatum Schleich. ex F. Weber et D. Mohr Lietuvoje: paplitimas ir populiacijų struktūra“¹. 2015 m. suteiktas daktaro laipsnis. Disertaciniame darbe pateikė naujus mokslinius duomenis apie E. variegatum parcialinių kerų morfologinę sandarą ir jų biologinio amžiaus grupes. Papildė žinias apie E. variegatum, vieno rečiausių asiūklių Lietuvoje, paplitimą, populiacijų struktūrą ir demografinę padėtį bei ekologinį plastiškumą mūsų krašte.

Išspausdino 6 mokslinius, 3 mokslo populiarinamuosius straipsnius.

2010 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Hapsalu, Estijoje.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Estijoje, Latvijoje, Rusijoje.

2012 m. stažavosi Daugpilio universiteto herbariume Gyvybės mokslų ir technologijų institute, Latvijos universiteto herbariume Biologijos institute. 2013 m. – Švedijos gamtos istorijos muziejaus herbariume. Vilniaus universitete dėsto kursus: saugomos biotos studijos, biologinės įvairovės studijos, biologinės įvairovės stebėsena.

Tarptautinės ekvizetologų asociacijos (International Equisetological Association (IEA)) narys.

Nuorodos

¹ Rasimavičius M. Equisetum variegatum Schleich. ex Weber et Mohr in Lithuania: distribution and structure of populations = Equisetum variegatum Schleich. ex Weber et Mohr Lietuvoje: paplitimas ir populiacijų struktūra: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2015. – 35 p.

Gimė 1961 m. vasario 3 d. Matkūnų kaime (Pasvalio r.). 1979 m. baigė Pasvalio Petro Vileišio vidurinę mokyklą. 1986 m. baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą, įgijo provizorės specialybę. 1986–1988 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto botanikos sodo stažuotoja-tyrinėtoja, 1988–1992 m. – asistentė, 1992–1999 m. – Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja, nuo 2000 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja, Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja. Nuo 2009 m. – VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorė.

1999 m. Kauno medicinos akademijoje apgynė daktarės disertaciją „Purpurinės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench) introdukcija Lietuvoje“¹. 1999 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe pristatomi pirmą kartą Lietuvoje gamtinėmis sąlygomis Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode atlikti introdukuojamos purpurinės ežiuolės biologijos ir vaistinės žaliavos kokybės įvertinimo tyrimai bei parengta purpurinės ežiuolės dauginimo, auginimo ir vaistinės ežiuolės ruošimo rekomendacija.

2005 m. Vytauto Didžiojo universitete biologijos mokslų krypties komisijos posėdyje apgynė habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalgą „Introdukuojamų vaistinių (prieskoninių) augalų biologinių savybių įvertinimas ir atranka farmacijos bei vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje“².

Darbe apžvelgė Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo vaistinių augalų mokslo skyriaus kolekcijose nuo 1924 m. iki šiol vykdomus vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų rūšių introdukcijos ir aklimatizacijos ilgalaikius bandymus ir stebėjimus, kurių pagrindu atrenkami augalai, kurie tampa donorais selekcijai, farmacijos bei vaistažolininkystės plėtrai.

Išspausdino virš 100 mokslinių, 36 mokslo populiarinamuosius straipsnius. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Ūminės plaučių būklės ir jų intensyvusis gydymas“³, „Psichostimuliatoriai ir haliucinogenai: universiteto vadovėlis“⁴, „Farmacinės botanikos ir farmakognozijos sąvokos: mokomoji knyga“⁵, „Vaistinės augalinės žaliavos auginimo ir džiovinimo technologijos: rekomendacijos vaistinių ir prieskoninių augalų augintojams ir perdirbėjams“⁶, „Botanika: augalų sistematikos pagrindai“⁷, „Augalų anatomijos ir morfologijos paveikslų rinkinys: metodinė priemonė“⁸, „Vaistinių augalų enciklopedija“⁹.

Vadovavo trijų disertacinių darbų parengimui.

2005–2007 m. dalyvavo vaistinių augalų įvairovės tyrimų ekspedicijose Salaspilyje–Rygoje–Liepojoje. Dalyvavo mokslinėse tarptautinėse konferencijose Jungtinėje Karalystėje, Belgijos Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Meksikos Jungtinėse Valstijose, Pietų Korėjoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje.

2006 m. dalyvavo mainų programoje su Vroclovo ir Poznanės universitetų botanikos sodais, 2013, 2012 m. stažavosi Europos botanikos soduose Briuselyje, Gente, Potsdame, Hanoveryje, Lunde. 2014, 2016 m. – Angerso technikos universitete, 2016, 2017 m. – Monso universitete.

Vytauto Didžiojo universitete dėstė ir tebedėsto kursus: vaistinių augalų molekulinė biologija, biologiškai veikliosios medžiagos, toksikologinė chemija,  Kauno kolegijoje –botaniką.

Lietuvos farmacijos sąjungos viceprezidentė, Tarptautinės farmacijos federacijos (The International Pharmaceutical Federation (FIP) narė, buvo Tarptautinės šaknų tyrimo draugijos (International Society of Root Research Organization (ISRSO) narė.

Mokslo žurnalų „Dekoratyviųjų sodo augalų asortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai = Optimization of ornamental and garden plant assortiment, technologies and environment: scientific articles“, „Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai = Scripta horti botanici universitatis Vytauti Magni“ redakcinės kolegijos narė.

Keleto mokslo leidinių, žurnalo „Lietuvos farmacijos žinios“ redakcinės kolegijos narė.

ERASMUS kompleksinės, tarpdisciplininės praktikos „Introduction, biodiversity and phytochemical analysis of medicinal (aromatic) plants (MAP‘s)“ vadovė, kelių LR valstybinių institucijų ekspertė. Tarptautinių ir Lietuvos mokslo programų koordinatorė ir dalyvė.

Nuorodos

¹ Ragažinskienė O. Purpurinės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench) introdukcija Lietuvoje = Introduction of purple coneflower (Echinacea purpurea (L.) Moench) in Lithuania: daktaro disertacijos santrauka. – Kaunas, 1999. – 40 p.

² Ragažinskienė O. Introdukuojamų vaistinių, prieskoninių augalų biologinių savybių įvertinimas ir atranka farmacijos bei vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje: habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga. – Kaunas, 2009. – 45 p.

³ Reingardienė D., Pilvinis V., Macas A., Stasiukynienė V., Lažauskas R., Adukauskienė D., Bilskienė D., Marchertienė I., Karbonskienė A., Rubikas R., Adomaitienė V., Ragažinskienė O. Ūminės plaučių būklės ir jų intensyvusis gydymas. – Kaunas, 2011. – 383 p.

⁴ Reingardienė D., Vilčinskaitė J., Adomaitienė V., Pilvinis V., Macas A., Veryga A., Stasiukynienė V., Rutkauskaitė R., Ragažinskienė O. ir kt. Psichostimuliatoriai ir haliucinogenai: universiteto vadovėlis. Kaunas, 2010. – 367 p.

⁵ Barsteigienė Z., Benetis R., Burdulis D., Lukošius A., Ragažinskienė O. ir kt. Farmacinės botanikos ir farmakognozijos sąvokos: mokomoji knyga. – Kaunas, 2016. – 247 p.

⁶ Raila A., Ragažinskienė O., Novošinskas H. ir kt. Vaistinės augalinės žaliavos auginimo ir džiovinimo technologijos: rekomendacijos vaistinių ir prieskoninių augalų augintojams ir perdirbėjams. – Kaunas, 2014. – 63 p.

⁷ Ragažinskienė O. Botanika: augalų sistematikos pagrindai. – Kaunas, 2009. – 55 p.

⁸ Savickienė N., Ragažinskienė O., Janulis V., Barsteigienė Z. Augalų anatomijos ir morfologijos paveikslų rinkinys: metodinė priemonė. – Kaunas, 2008. – 48 p.

⁹ Ragažinskienė O., Rimkienė S., Sasnauskas V. Vaistinių augalų enciklopedija. – Kaunas, 2005. – 439 p.

Gimė 1959 m. lapkričio 3 d. Kaune. 1977 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1982 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos-chemijos dėstytojos specialybę.

1982–1984 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros stažuotoja, 1984–1989 m. – Vilniaus universiteto aspirantė, 1989–1994 m. – Botanikos ir genetikos katedros jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1993–1994 m. – asistentė, 1994–2001 m. – vyr. asistentė, 2001–2003 m. – lektorė, 2003–2015 m. – docentė, 2015–2016 m. – lektorė. Nuo 2016 m. – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biologijos mokslų instituto lektorė, jaunesnioji mokslo darbuotoja. 1992 m.

Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Kai kurių Lietuvos miško bendrijų ksilotrofiniai pirenomicetai ir lokuloaskomicetai“¹. 1992 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė trijų tipiškų miško fitocenozių ksilotrofinių pirenomicetų ir lokuloaskomicetų rūšių įvairovę, išanalizavo jas sistematiškai ir ekologiškai. Užregistravo 82 tirtų aukšliagrybių rūšis, iš kurių 57 – naujos Lietuvai.

Išspausdino apie 20 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygą  „Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris“².

Vadovavo vieno disertacinio darbo rengimui.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Latvijoje, Estijoje, Rusijoje.

1998–1999 m. stažavosi Oslo universitete.

Vilniaus universitete dėstė ir dėsto kursus: botanikos ir mikologijos pagrindai, augalų ekologija, augalų taksonomija (biosistematika), botaninių ir mikologinių tyrimų metodai, vedė ir veda dumblių ir grybų mokomąją lauko praktiką, aukštesniųjų augalų laboratorinius darbus, mikologijos pagrindų laboratorinius darbus, botanikos praktiką, mokomąją biologijos praktiką.

Lietuvos mikologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Рукшенене Й. Ксилотрофные пиреномицеты и локулоаскомицеты некоторых лесных сообществ Литвы = Kai kurių Lietuvos miško bendrijų ksilotrofiniai pirenomicetai ir lokuloaskomicetai: автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата биологических наук. – Вильнюс, 1992. – 24 p. (rusų k.).

² Naujalis J. R. (red.). Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris. – Vilnius, 2005. – 226 p.

Gimė 1957 m. gegužės 1 d. Daukšių kaime (Pasvalio r.). 1957 m. baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. 1981 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojo specialybę.

1979–1981 m. – Botanikos instituto vyr. laborantas, 1983–1986 m. – aspirantas, 1987–1989 m. – Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1989–1990 m. – mokslo darbuotojas, 1990–2010 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas, nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslo darbuotojas, vadovas. 2002–2009 m. – Botanikos instituto direktorius.

1988 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Segetalinių bendrijų struktūra ir būklė intensyvaus žemės ūkio sąlygomis Lietuvos TSR“¹. 1988 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994] m. nostrifikuotas daktaru.

Išspausdino mokslinių straipsnių iš geobotanikos srities. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Aukštadvario apylinkių augmenija“², „Lietuvos augalija. Pievos, 1“³, „Baltijos šalių flora, 3 tomas“⁴, „Lietuvos raudonoji knyga. Augalų bendrijos“⁵, „Europinės svarbos buveinės Lietuvoje“⁶, „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas“⁷, „Lietuvos griežtai saugomos rūšys“⁸, „Profesorius Kazys Brundza“⁹, „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas: buveinių aprašai, būdingos ir tipinės rūšys, jų atpažinimas“¹⁰.

Vilniaus universitete dėstė kursą „Lietuvos augalija“.

Nuorodos

¹ Rašomavičius V. Segetalinių bendrijų struktūra ir būklė intensyvaus žemės ūkio sąlygomis Lietuvos TSR. – Vilnius, 1988. – 162 p. (disertacijos rankraštis, rusų k.).

² Rašomavičius V. (red.), Balevičienė J., Biveinis A., Gudžinskas Z., Jukonienė I., Krupickas R., Lazdauskaitė Ž., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Sinkevičienė Z., Venckus Z. Aukštadvario apylinkių augmenija. – Vilnius, 1994. – 294 p.

³ Rašomavičius V. (ats. red.). Lietuvos augalija. Pievos, 1. – Kaunas, 1998. – 269 p.

⁴ Balevičienė J., Gudžinskas Z., Jankevičienė R., Lazauskaitė Ž., Lekavičius A., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Rašomavičius V., Sinkevičienė Z. (red. Kuusk V., Tabaka L., Jankevičienė R.). Baltijos šalių flora, 3 tomas. – Tartu, 2003 – 405 p. (rusų, anglų k.).

⁵ Balevičienė J., Balevičius A., Grigaitė O., Patalauskaitė D., Rašomavičius V., Sinkevičienė Z., Stankevičiūtė J. Lietuvos raudonoji knyga. Augalų bendrijos. – Vilnius, 2000. – 153 p.

⁶ Rašomavičius V., Sinkevičienė Z., Balsevičius A., Čiuplys R., Patalauskaitė D., Olenin S., Daunys D. Europinės svarbos buveinės Lietuvoje. – Vilnius, 2001. – 138 p.

⁷ Balsevičius A., Čiuplys R., Jukonienė I., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Rašomavičius V. (red.), Sinkevičienė Z., Uselis V. EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas. – Vilnius, 2012.

⁸ Baranauskas K., Dagys M., Gudžinskas Z., Iršėnaitė R., Ivinskis P., Jukonienė I., Juškaitis R., Kesminas V., Kutorga E., Matulevičiūtė D., Motiejūnaitė J., Patalauskaitė D., Rašomavičius V., Rimšaitė J., Sinkevičienė Z., Uogintas D. Lietuvos griežtai saugomos rūšys. – Vilnius, 2015. – 111 p.

⁹ Klimavičiūtė J., Rašomavičius V. (sud.). Profesorius Kazys Brundza. – Vilnius, 2003. – 164 p.

¹⁰ Rašomavičius V. (sud., ats. red.). EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas: buveinių aprašai, būdingos ir tipinės rūšys, jų atpažinimas.  – Vilnius, 2012. – 551 p.

Gimė 1970 m. vasario 22 d. Panevėžyje. 1988 m. baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą (dabar Juozo Miltinio gimnazija). 1993 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo, biologijos dėstytojo specialybę.

1993–2002 m. – Vilniaus universiteto botanikos sodo pomologas, 2002–2010 m. – Dendrologijos skyriaus mokslo darbuotojas, 2011–2012 m. – Vilniaus universiteto botanikos sodo Mokslo programų aptarnavimo ir koordinavimo skyriaus mokslo darbuotojas, nuo 2013 m. – Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas. Nuo 2004 m. – Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos ir agroverslo katedros docentas.

2002 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją „Perspektyvių Pietryčių Lietuvos regionui vynmedžio (Vitis L.) veislių ir klonų atranka, jų įvertinimas, morfologijos bei biologijos ypatumai ir produktyvumas“¹. 2002 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe nustatė patikimiausių statistiškai OIV aprašus, iš jų parinko aštuonis, kurių pakanka Lietuvoje auginamų vynmedžių identifikacijai. Aprašė A. Gailiūno hibridus, jų ir užsienyje sukurtų veislių reakciją į agroklimatines sąlygas, produktyvumą ir atsparumą ligoms. Nustatė vynmedžių paplitimo Pietryčių Lietuvoje dėsningumus. Rekomendavo hibridus ir veisles auginimui Pietryčių Lietuvoje.

Išspausdino virš 20 mokslinių, apie 10 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Publikavo knygą „Dendrologijos praktikos darbų užduotys“².

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Vengrijoje.

Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete dėstė ir dėsto kursus: dendrologija ir pomologija; dekoratyvinių augalų medelynai; medelynų verslas; dekoratyviniai augalai; dekoratyvinių augalų auginimo technologijos.

Latvijos dendrologų draugijos narys.

Nuorodos

¹ Ryliškis D. Perspektyvių Pietryčių Lietuvos regionui vynmedžio (Vitis L.) veislių ir klonų atranka, jų įvertinimas, morfologijos bei biologijos ypatumai ir produktyvumas = Selection of vine (Vitis L.) varieties and clones having prospects in Southeast Lithuania, their estimation, peculiarities of morphology and biology and productivity: daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 2002. – 32 p.

² Ryliškis D. Dendrologijos praktikos darbų užduotys. – Vilnius, 2011. – 48 p.

Gimė 1952 m. liepos 22 d. Kairionių kaime (Molėtų r.). 1970 m. baigė Molėtų vidurinę mokyklą. 1975 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-mikrobiologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1975–1977 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1977–1980 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1980–1987 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Mikroorganizmų genetikos ir augalų mutagenezės laboratorijos vyresnioji laborantė, 1987–1992 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1992–2004 m. – Ląstelių inžinerijos laboratorijos mokslo darbuotoja, 2004–2010 m. – Ląstelių inžinerijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, 2010–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ląstelių inžinerijos laboratorijos mokslo darbuotoja, nuo 2014 m. – Molekulinės ekologijos laboratorijos mokslo darbuotoja.

1990 m. Lietuvos MA Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Chromosomų ir DNR pažaidų indukcija, ekscizinė DNR reparacija miežių daiguose, apšvitintuose trumpabange ultravioletine šviesa“¹. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Disertaciniame darbe pritaikė tuo metu naują metodą – UV spindulių sukeltus pirimidino dimerus tyrė naudojant UV-endonukleazę. Panaudojus šį metodą, nustatė ryšį tarp timino dimerų ir chromosomų aberacijų, mažinančių augalų gyvybingumą, susidarymo. Dviem metodais (UV-endonukleaziniu ir TT/T chromatografijos) įrodė ekscizinę DNR reparaciją miežių daigeliuose po UV apšvitinimo.

Išspausdino virš 40 mokslinių straipsnių.

1981 m. stažavosi Rusijos SSR MA Citologijos institute.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Lenkijoje, Danijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Vengrijoje.

Lietuvos biochemikų, Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Ранчялене В. Индукция повреждений хромосом и ДНК, эксцизионная репарация ДНК в проростках ячменя, облученных коротковолновым ульрафиолетовым светом: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1990. – 20 с.

Gimė 1930 m. liepos 10 d. Svidiškių kaime (Kapsuko r.). 1948 m. baigė Sangrūdos progimnaziją, 1950 m. – parengiamuosius kursus prie Lietuvos žemės ūkio akademijos, ten gavo vidurinės mokyklos baigimo atestatą. 1955 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo miškų inžinieriaus specialybę.

1958–1961 m. – Vilniaus miesto Apželdinimo tresto darbų vykdytojas, 1961–1964 m. – Vilniaus universiteto aspirantas, 1964–1967 m. – Gamtos mokslų fakulteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros vyresnysis dėstytojas, 1967–1976 m. – Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros vyresnysis dėstytojas, 1976–1994 m. – Botanikos ir genetikos katedros docentas.

1965 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lanksvos – Spiraea L. – biologija, introdukcija ir tolimesnės jos veisimo perspektyvos Lietuvos TSR“¹. 1965 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Išspausdino per 50 mokslinių straipsnių. Publikavo knygas: „Sodo augalų selekcija“², „Augalų selekcija“³, mokymo priemones: „Ekologijos, biocenologijos ir gamtosaugos programa ir terminų aiškinimas“⁴, „Biocenologija“⁵, „Kultūriniai augalai ir jų kilmė“⁶, „Bendroji ekologija“⁷, „Ekosferos apsauga“⁸,„Aplinkos apsaugos terminų žodynas“⁹, „Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas“¹⁰.

Bendraautoris leidinio „Lietuvos TSR Flora“ 4, 5 tomo¹¹.

1987 m. stažavosi Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo v. universitete.

Vilniaus universitete dėstė augalininkystę, bendrosios selekcijos, sodo augalų selekcijos, dekoratyvinių augalų selekcijos specialiuosius kursus, ekologijos, biocenologijos ir gamtos apsaugos kursus.

1976 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas.

Lietuvos botanikų, „Žinijos“ draugijų narys.

Nuorodos

¹ Рашкаускас В. Таволга (Spiraea L.), ее биология, интродукция и перспективы дальнейшего разведения в Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1965. – 16 с.

² Raškauskas V. Sodo augalų selekcija. – Vilnius, 1971. – 32 p.

³ Raškauskas V. Augalų selekcija. – Vilnius, 1976. – 132 p.

⁴ Raškauskas V. Ekologijos, biocenologijos ir gamtosaugos programa ir terminų aiškinimas. – Vilnius, 1983. – 112 p.

⁵ Raškauskas V. Biocenologija. – Vilnius, 1985. – 53 p.

⁶ Raškauskas V. Kultūriniai augalai ir jų kilmė. – Vilnius, 1989. – 103 p.

⁷ Raškauskas V. Bendroji ekologija. – Vilnius, 1991. – 238 p.

⁸ Raškauskas V. Ekosferos apsauga. – Vilnius, 1992. – 180 p.

⁹ Raškauskas V. Aplinkos apsaugos terminų žodynas: lietuvių-anglų-rusų kalbomis. – Vilnius, 2000. – 518 p.

¹⁰ Raškauskas V. Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas : lietuvių-anglų-vokiečių-rusų kalbomis. – Vilnius, 2008. – 503 p.

¹¹ Minkevičius A. (vyr. red.), Natkevičaitė-Ivanauskienė M. (red.). Lietuvos TSR Flora. 4, 5. – 1971, 1976. – Vilnius.

Gimė 1954 m. balandžio 12 d. Reibeniškių kaime (Joniškio r.). 1972 m. baigė Radviliškio V. Valsiūnienės vidurinę mokyklą. 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1977–1979 m. – Vilniaus universiteto botanikos sodo specialistė, 1979–1980 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vyr. laborantė, 1980–1994 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1994–2010 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė. 2010–2016 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslo darbuotoja.

1989 m. Botanikos institute apgynė disertaciją „Streptomicetai ir mikromicetai, besivystantys komplekse ant polimerinių medžiagų“¹. 1989 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1992 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Dirbo mikroorganizmų, gebančių utilizuoti įvairias medžiagas, paieškos ir tyrimo srityje. Išspausdino apie 70 mokslinių straipsnių. Kartu su bendraautoriais yra sukaupusi vertingą medžiagą apie patogeninius mikroorganizmus įvairiuose dirvožemiuose, apie jų sukeliamas augalų ligas, apie kai kurių medžiagų biodestrukciją.

Su bendraautoriais publikavo knygas: „Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai“², „Patogeniški ir toksiški mikroorganizmai žmogaus aplinkoje“³.

Nuorodos

¹ Репечкене Ю. Стрептомицеты и микромицеты, развивающиеся на синтетических полимерных материалах: Автореф. дис. на соиск. учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1989. – 20 с.

² Bridžiuvienė D., Levinskaitė L., Lugauskas A. (red.), Paškevičius A., Pečiulytė D., Repečkienė J., Salina O., Varnaitė R. Mikrobiologiniai medžiagų pažeidimai. – Vilnius, 1987. – 472 p.

³ Lugauskas A., Paškevičius A., Repečkienė J. Patogeniški ir toksiški mikroorganizmai žmogaus aplinkoje. – Vilnius, 2002. – 434 p.

Gimė 1952 m. birželio 15 d. Kretingoje. 1970 m. baigė Palangos vidurinę mokyklą. 1975 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1975–1980 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyresnioji laborantė, 1980–1992 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1992–2007 m. – mokslo darbuotoja.

1991 m. apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Mikromicetai ir jų įtaka svarbesnių vaiskrūmių introdukcijai Lietuvoje“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Dirbo fitopatologijos ir mikologijos srityje. Tyrė Ramularia genties grybų rūšių įvairovės paplitimą ir biologiją. Išspausdino per 70 mokslinių ir populiariųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygą „Bruknės“².

Dalyvavo konferencijose Australijoje, Čekijoje.

1993 m. paskirta Džordžo Sorošo fondo stipendija.

Lietuvos fitopatologų draugijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos narė.

Nuorodos

¹ Радайтене Д. Микромицеты, влияющие на интродукцию некоторых плодово-ягодных растений в Литве = Mikromicetai ir jų įtaka svarbesnių vaiskrūmių introdukcijai Lietuvoje: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1991. – 26 с.

² Bandzaitienė Z., Labokas J., Radaitienė D. Bruknės. – Vilnius, 2002. – 31 p.

Gimė 1955 m. liepos 30 d. Utenoje. 1973 m. baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą. 1978 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos-chemijos dėstytojos specialybę.

1978–1990 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyr. laborantė, 1990–1996 m. – Ekonominės botanikos laboratorijos mokslo darbuotoja, 1996–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. 2010–2012 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2012 m. – vyriausioji mokslo darbuotoja. 2004–2010 m. – Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakulteto docentė. 2014–2017 m. – VGTU Bioinžinerijos katedros docentė.

1990 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Pelkinis garždenis (Lotus uliginosus Schkuhr) Lietuvos landšafte“¹. 1990 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe aprašytos pelkinio garždenio bendrijos Vakarų Lietuvoje; įvertintas jų produktyvumas ir ūkinė reikšmė. Atlikti šio augalo introdukcijos bandymai ir nustatyta jo pašarinė vertė bei paruoštos rekomendacijos tolesniam kultivavimui.

Išspausdino apie 90 mokslinių straipsnių ekonominės botanikos srityje. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Lietuvos augalų genetinių išteklių katalogas“², „Augalų sistematikos laboratoriniai darbai“³, „Fizikiniai vaistinių preparatų analizės metodai“⁴.

Vadovavo dviejų daktaro disertacijos darbų parengimui.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Suomijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Slovėnijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Tailande, Makedonijoje, Brazilijoje, Italijoje, Estijoje, Pietų Korėjoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Šveicarijoje, Portugalijoje, Turkijoje, Albanijoje.

1992 m. stažavosi Upsalos universiteto Biologinės medicinos centre; 1994 m. – Švedijos žemės ūkio universiteto Balsgardo departamente; 1997 m. – Tarptautinio augalų genetinių išteklių instituto Darvino iniciatyvos mokymo kursuose Vengrijoje; 1998 m. – Mokslo ir technologijų universiteto Augalų biocentre Trondheime.

Vilniaus universitete dėstė kursą „Ekonominės botanikos tyrimo metodai“, Kauno medicinos universitete – kursą „Farmacinė botanika“, Vilniaus Gedimino technikos universitete – bendrąją biologiją.

2009 m. Kauno medicinos universitetas suteikė docentės vardą.

Tarptautinės sodininkystės mokslų draugijos (ISHS) narė, Europos augalų genetinių išteklių bendradarbiavimo programos Vaistinių ir aromatinių augalų grupės narė.

Nuo 2012 m. mokslo žurnalo „Botanica Lithuanica“ vyriausioji redaktorė.

Nuorodos

¹ Радушене И. Лядвенец топяной (Lotus uliginosus Schkurh) в антропогенизированном ландшафте Литвы (эколого-фитоценотические и биологические особенности): Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1990. – 21 с.

² Būdvytytė J., Labokas J., Balčiūnienė L., Bartkaitė O., Budriūnienė D., Gelvonauskis B., Lemežienė N., Pliūra A., Radušienė J., Sliesaravičius A., Smaliukas D. Catalogue of Lithuanian plant genetic resources. – Dotnuva, 1997. – 276 p.

³ Barsteigienė Z., Savickienė N., Janulis V., Dagilytė A., Radušienė J. Augalų sistematikos laboratoriniai darbai. – Kaunas, 2005. – 98 p.

⁴ Malinauskas F., Janulis V., Brusokas V., Radušienė J. Fizikiniai vaistinių preparatų analizės metodai. Mokomoji knyga. – Kaunas, 2006. – 86 p.

Gimė 1973 m. sausio 29 d. Vilniuje. 1991 m. baigė Vilniaus 43-ąją vidurinę mokyklą. 1997 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės specialybę.

1996–2000 m. – Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos asistentė, 2000–2003 m. – doktorantė, 2003–2006 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2006–2010 m. – mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslo darbuotoja.

2003 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „Mikromicetai – fenoloksidazių producentai ir jų reikšmė augalinių atliekų biokonversijai“¹. 2003 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe išskyrė, atrinko ir identifikavo kelių originalių padermių mikromicetus, aktyviai ardančius lignino-celiuliozės kompleksus augalų atliekose ir praturtinančius jas baltyminėmis medžiagomis. Ištyrė mikromicetų fermentines savybes, kultivuojant juos skystafazės ir tvirtafazės fermentacijos sąlygomis. Ištyrė mikromicetų destrukcijos metabolitus ir jų įtaką fenoloksidazių aktyvumui. Nustatė ekologinių veiksnių įtaką mikromicetų fenoloksidaziniam aktyvumui ir patikrino atrinktų perspektyviausių mikromicetų toksiškumą.

Išspausdino daugiau nei 25 mokslinius straipsnius.

2006 m. suteikta Valstybinė jaunojo mokslininko stipendija.

Lietuvos mikrobiologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Raudonienė V. Mikromicetai – fenoloksidazių producentai ir jų reikšmė augalinių atliekų biokonversijai = Micromycetes – producers of phenoloxidases and their significance in bioconversion of plant waste: daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 2003. – 36 p.

Gimė 1939 m. lapkričio 20 d. Skaistakalnio kaime (Panevėžio r.). 1959 m. baigė vidurinę mokyklą. 1965 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo vidurinės mokyklos biologijos ir žemės ūkio gamybos pagrindų mokytojos specialybę.

1965 m. – Joniškio r. Žagarės vidurinės mokyklos mokytoja, 1967–1970 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalinių resursų sektoriaus aspirantė, 1970–1974 m. – vyr. laborantė; 1974–1990 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1990–2002 m. – Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos mokslinė bendradarbė.

1983 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Japoninės atvaisos biologinės savybės ir jos kultivavimo galimybės Lietuvos TSR“.

Dirbo ūkiškai naudingų augalų tyrimų srityje. Išspausdino apie 30 mokslinių ir 12 populiariųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygą: „Lietuvos TSR laukinių naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas ir apsauga“¹. Buvo Gamtos apsaugos ir „Žinijos“ draugijų narė, vadovavo Botanikos instituto Knygos bičiulių draugijai.

Nuorodos

¹ Baranauskaitė D., Butkienė Z., Butkus V., Jaskonis J., Peseckienė A., Ratomskytė G., Šlepetys J., Vaičiūnienė J., Žala K. Lietuvos TSR laukinių naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas ir apsauga. – Vilnius, 1988. – 72 p.

Gimė 1943 m. spalio 8 d. Zastrono kaime (Utenos r.). 1960 m. baigė Telšių r. Žarėnų vidurinę mokyklą. 1965 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę.

1965–1966 m. – Vilniaus pedagoginio instituto Žemės ūkio pagrindų katedros vyr. laborantė, 1966–1969 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1969–1971 m. – Augalinių resursų sektoriaus vyr. laborantė, 1972–1983 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1983–1985 m. – Vilniaus pedagoginio instituto Mokslinio tyrimo skyriaus vyr. mokslinė bendradarbė, 1985–2004 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Buities kultūros katedros vyr. dėstytoja, docentė, katedros vedėja, Sveikatos ugdymo fakulteto Sveikos gyvensenos katedros docentė.

1972 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Paprastosios spanguolės (Oxycoccus quadripetalus Gilib.) biologinės ypatybės ir jos kultivavimo galimybės“¹. 1972 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe tirta paprastosios spanguolės, kaip vertingo mūsų platumos maistinio augalo, biologija ir sąlygos, reikalingos jos auginimui. Nagrinėtas mineralinių trąšų (makro- ir mikroelementų), taip pat augimo skatintojų poveikis, įrengiant bandomąsias ir gamybines plantacijas. Analizuoti spanguolių uogų biocheminiai pokyčiai, auginant jas kultūroje.

Išspausdino 53 mokslinius, per 170 mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Su bendraautoriais publikavo knygas: „Lietuvos laukiniai vaisiniai augalai“², „Valgius gamina vaikai“³, „Lietuvių apeiginiai valgiai“⁴, „Fitoterapija akušerijoje ir ginekologijoje“⁵. Išleido nemažai kulinarinių knygų, rekomendacijų kultūrinių augalų auginimui. Vieno išradimo autorė.

Vadovavo dviejų daktaro disertacijų parengimui.

1975 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Karelijoje.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijoje, Suomijoje, Danijoje.

Vilniaus pedagoginiame universitete skaitė kursus „Vaistiniai augalai“, „Maistiniai augalai“, „Maisto paruošimo technologija“, „Įvairaus amžiaus žmonių grupių mityba“, „Lietuvių etnografiniai valgiai“.

1989 m. suteiktas docentės pedagoginis vardas, 1993 m. nostrifikuotas.

Lietuvos botanikų draugijos narė, Utenos „Indrajos“, Daugailių „Kraštiečių“ klubų narė.

Populiaraus žurnalo „Sodo kraitė“ redkolegijos narė.

Dėstė Trečiojo amžiaus universiteto Buities fakultete.

Nuorodos

¹ Рузгене Р. Биологические особенности клюквы обыкновенной (Oxycoccus guadripetalus Gilib) и возможности ее культивирования: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1971. – 19 с.

² Butkus V., Bandzaitienė Z., Butkienė Z., Ruzgienė R. Lietuvos laukiniai vaisiniai augalai. – Vilnius, 1981. – 146 p.

³ Mielkuvienė B., Ruzgienė R. Valgius gamina vaikai. – Vilnius, 1992. – 88 p.

⁴ Ruzgienė R. Lietuvių apeiginiai valgiai. – Kaunas, 1992. – 94 p.

⁵ Mekienė R., Ruzgienė R. Fitoterapija akušerijoje ir ginekologijoje. – Vilnius, 2005. – 255 p.

Gimė 1933 m. balandžio 13 d. Varnaičių kaime (Jurbarko r.). Baigė Nazarovo vidurinę mokyklą Krasnojarsko krašte. 1961 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo vidurinės mokyklos geografijos ir biologijos mokytojos specialybę.

1959–1962 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto laborantė, asistentė. 1962–2000 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto, Botanikos instituto vyr. laborantė, jaunesnioji mokslinė bendradarbė, vyresnioji mokslo darbuotoja.

1971 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Augalo kvėpavimo proceso pakitimų pobūdis ir jų sąryšis su auksinų pasiskirstymu geotropinės reakcijos metu“¹. 1971 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė, kad geotropiškai sudirgintame augalo ašiniame organe vyksta kai kurių fiziologinių procesų poliarizacija. Apatinėje šio organo pusėje ryškiai padidėja ne tik laisvos, bet ir sujungtos su baltymais IAR kiekis.

Dirbo gravitacijos reikšmės augalo augimo, erdvinės orientacijos ir vystymosi procese tyrimų srityje. Išspausdino daugiau nei 70 mokslinių straipsnių, sudarė ir publikavo „Trumpas anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų augalų biologijos terminų žodynas“².

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Ilgametė Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė.

Mirė 2016 m. gegužės 2 d. Palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Nuorodos

¹ Pупайнене О. Характер изменений в дыхательном процессе и их взаимосвязь с распределением ауксинов во время геотропической реакции у растений: дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1970. – 16 с.

² Rupainienė O. Trumpas anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų augalų biologijos terminų žodynas. – Vilnius, 1998. – 432 p.

Gimė 1967 m. liepos 28 d. Kaune. 1985 m. baigė Vilniaus 50-ąją vidurinę mokyklą (dabar Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla). 1992 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės specialybę.

1994–1998 m. dirbo Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje vyresniąja laborante, asistente, 1998–2003 m. – Botanikos instituto doktorantė, 2003–2005 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2005–2010 m. – mokslo darbuotoja. 2010–2015 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotoja. Nuo 2015 m. Gamtos tyrimų centro Informacijos ir leidybos skyriaus mokslo darbuotoja. 2010 m. dirbo Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto moksline sekretore.

2003 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „Botanika Lietuvoje 1944–1965 metais“¹. 2003 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe išnagrinėjo botanikos studijas ir mokslo tiriamuosius darbus Lietuvos mokslo institucijose 1944–1965 m. Nustatė ir ištyrė pokario botanikos mokslinių tyrimų tematiką, pagrindines plėtotas mokslinių tyrimų kryptis, parodė mokslinių tyrimų tęstinumą, įvertino Lietuvoje atliktus darbus to meto istorinių aplinkybių kontekste ir pademonstravo indėlį į bendrąją botanikos mokslo raidą.

Dirba botanikos ir eksperimentinės botanikos istorijos tyrimų srityje. Išspausdino apie 30 mokslinių straipsnių.

Publikavo knygas: „Alfonsas Merkys – augalų fiziologas“², „Augalų fiziologė Leonida Novickienė: bibliografija“³, „Augalų fiziologė Jūratė Darginavičienė: bibliografija“⁴.

Skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Estijoje, Latvijoje, JAV, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje.

Vieno nacionalinio projekto vykdytoja, vieno tarptautinio projekto vadovė ir vykdytoja Lietuvoje.

Vilniaus universitete dėstė augalų fiziologiją.

Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos mokslo istorikų draugijų narė, Europos mokslo istorikų draugijos narė (2016–2018 m.). 2005–2019 m. Lietuvos augalų fiziologų draugijos sekretorė.

Nuorodos

¹ Ričkienė A. Botanika Lietuvoje 1944–1965 metais = The botanical science in Lithuania in 1944–1965: daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 2003. – 32 p.

² Novickienė L., Ričkienė A. Alfonsas Merkys – augalų fiziologas. – Vilnius, 2007. – 128 p.

³ Ričkienė A. (sud). Augalų fiziologė Leonida Novickienė: bibliografija. – Vilnius, 2010. – 68 p.

⁴. Ričkienė A., Jurkonienė S. (sud). Augalų fiziologė Jūratė Darginavičienė: bibliografija. – Vilnius, 2019. – 51 p.

Gimė 1951 m. spalio 5 d. Kaišiadoryse. 1969 m. baigė Vilniaus Antano Vienuolio 1-ąją vidurinę mokyklą. 1974 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1974–1977 m. – SSRS Bendrosios genetikos instituto aspirantė. 1977–1979 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Genetikos laboratorijos vyr. laborantė, 1979–1981 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė. 1981–1984 m. – Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto, Agroresursų AVS projektavimo sektoriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1984–2010 m. – Augalų fiziologijos laboratorijos Gravitacinės fiziologijos sektoriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, 2000–2010 m. – sektoriaus vadovė. 2010–2011 m. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Gravitacinės fiziologijos sektoriaus vyresnioji mokslo darbuotoja ir vadovė, 2011–2013 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Eksperimentinės augalų ekologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja ir vadovė. 2010–2012 m. dirbo Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vadove.

1979 m. SSRS Bendrosios genetikos institute apgynė disertaciją „Gama spindulių ir etilenimino įtaka miežių mitotiniam ciklui ir chromosomų struktūrinėms mutacijoms“¹. 1979 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe nagrinėjo augalų citogenetikos ir mutagenezės klausimus. Atliko miežių šaknų ir antžeminės dalies apikalinių meristemų proliferacijos ir ląstelių dalinimosi sinchroniškumo analizę. Nustatė dviejų mutagenų – gama spinduliuotės ir etilenimino – skirtingų dozių įtaką miežių šaknų ląstelių pirmo mitotinio ciklo ir jo fazių trukmei bei chromosomų struktūrinėms mutacijoms.

Dirbo gravitacijos reikšmės augalo augimo, erdvinės orientacijos ir vystymosi procese tyrimų srityje. Taikydama citogenetikos, radioautografijos ir citospektrofotometrijos metodus, tyrė gravitacijos reikšmę cito- ir kariokinezės procesams. Išspausdino apie 90 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Belgijoje.

Vilniaus universitete dėstė augalų fiziologiją, augalų morfogenezę, vedė bendrosios citologijos laboratorinius darbus. Vadovavo vienai daktaro disertacijai.

1998–2010 m. buvo Botanikos instituto Mokslo tarybos narė, 2003–2010 m. – Mokslo tarybos pirmininkė. 2010–2013 m. – Gamtos tyrimų centro Mokslo tarybos narė.

2001 m. buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos konsultantė ir bendraautorė.

Buvo Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė.

Mirė 2013 m. balandžio 26 d. Palaidota Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

Nuorodos

¹ Бендорайтите Д. И. Влияние гамма-излучения и этиленимина на митотический цикл и структурные мутации хромосом ячменя: Автореф. дис. на соиск. учен. степ. канд. биол. наук. – Москва, 1979. – 19 с.

Gimė 1958 m. spalio 12 d. Novaraisčio kaime (Šakių r.). 1976 m. baigė Merkinės vidurinę mokyklą (dabar Merkinės Vinco Krėvės gimnazija). 1981 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologo specialybę.

1981–1985 m. dirbo Vilniaus šiltnamių kombinate agronomu augalų apsaugai. 1985–1988 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas, 1988–1991 m. – Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1993–2000 m. – Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1991–1992 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros asistentas, 1992–2002 m. – vyr. asistentas, 2002–2006 m. – lektorius, 2006–2009 m. – docentas. Nuo 2009 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros docentas.

1992 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Orchidėjas Cymbidium pažeidžiantys virusai Lietuvoje ir imunofermentinio metodo sukūrimas jų identifikavimui“¹. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe nustatė keturių tipų Cymbidium genties orchidėjas pažeidžiančias ligas: Cymbidium lapų mozaiką, Cymbidium lapų rombišką dėmėtumą, nekrotinį lapų dryžuotumą ir nekrotinį žiedų dėmėtumą Lietuvoje. Tyrimais identifikavo du Cymbidium pažeidžiančius virusus: Cymbidium mozaikos virusą (CyMV) ir Odontoglossum žiediškosios lapų dėmėtligės virusą (ORSV) ir nustatė, kaip pagal šių virusų sukeliamus simptomus ant Datura stramonium L. ir Gomphrena globosa L. juos atskirti vieną nuo kito. Sukūrė CyMV ir ORSV gryninimo procedūras, gavo CyM ir ORS virusams specifinius antiserumus ir imunoglobulines jų frakcijas. Sukūrė imunofermentinės analizės (ELISA) metodą, kuriame panaudojo neorganinę pirofosfatazę, parengė schemą, kaip sukurtu metodu identifikuoti ORSV Cymbidium lapų sultyse prieš augalų mikrodauginimą in vitro.

Išspausdino mokslinių straipsnių apie bakterijų sistematiką ir jų molekulinio diagnozavimo metodus. Kartu su bendraautoriais yra aprašęs dvi mokslui naujas bakterijų rūšis – Geobacillus lituanica ir Bacillus butanolivorans.

Parengė ir elektroniniu ištekliu pateikė vadovėlį „Citologijos pagrindai: vadovėlis biologijos specialybės bakalauro studijų pakopos studentams“². Dalyvavo projektuose verčiant į lietuvių kalbą biologinio pobūdžio knygas, buvo specialusis verstinių knygų redaktorius.

Vilniaus universitete dėstė ir tebedėsto augalų embriologiją, augalų fiziologiją, augalų patologinę fiziologiją, augalų anatomiją ir morfologiją, citologiją, funkcinės ląstelės biologiją, informacinių technologijų taikymą mikrobiologijoje, vedė augalų anatomijos ir morfologijos mokomąją lauko praktiką.

2006 m. suteiktas docento pedagoginis laipsnis.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos biologijos nepriklausomas ekspertas, Lietuvos fitopatologų draugijos narys.

Nuorodos

¹ Раугалас Ю. Вирусы, поражающие орхидеи Cymbidium в Литве, и разработка иммуноферментного метода для их идентификации = Orchidėjas Cymbidium pažeidžiantys virusai Lietuvoje ir imunofermentinio metodo sukūrimas jų identifikavimui: автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата биологических наук. – Вильнюс, 1992. – 22 c.

² Raugalas J. Citologijos pagrindai: vadovėlis biologijos specialybės bakalauro studijų pakopos studentams. (Elektroninis išteklius CD-ROM pavidalu). – Vilnius, 2006.

Gimė 1866 m. gegužės 12 d. Skapiškyje (Raseinių apskr.). 1893 m. baigė Petrovsko-Razumovsko žemės ūkio akademiją.

1893 m. pradėjo dirbti Petrovsko-Razumovsko žemės ūkio akademijos Bendrosios žemdirbystės ir dirvotyros katedroje asistentu. 1909–1916 m. – Petrovsko-Razumovsko žemės ūkio akademijos Žemės ūkio katedros dėstytojas, 1916–1922 m. – Augalų selekcijos katedros profesorius ir vedėjas. 1910 m. įkūrė pirmąją Augalų selekcijos stotį Rusijoje. 1910–1922 m. – Augalų selekcijos stoties vadovas. 1922 m. įkūrė Augalų selekcijos stotį Dotnuvoje. 1927–1930 m. – Žemės ūkio akademijos Bendrosios žemės dirbimo katedros ekstraordinarinis profesorius. 1930–1935 m. – profesorius.

1903 m. pradėjo augalų selekcijos darbus. Pirmasis Rusijoje sukūrė žieminių kviečių ir kitų augalų selekcines veisles. Išugdė pirmuosius augalų selekcijos specialistus Rusijoje. Jo mokinys buvo žymus rusų selekcininkas Nikolajus Vavilovas. Kartu su N. Vavilovu organizavo pirmąsias mokslines ekspedicijas rinkti genetinius augalų išteklius. Stažavosi Europos ir Amerikos selekcijos stotyse. Švedijoje mokėsi individualios atrankos metodo, grįžęs pradėjo jį taikyti Rusijos selekcijos stotyse.

Sukūrė apie 40 augalų veislių ir jų linijų, išspausdino apie 120 mokslinių ir praktinių publikacijų.

Mirė 1954 m. lapkričio 25 d. Ariogaloje.

Šaltiniai

Rudzinskas Dionizas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 20. – Vilnius, 2011. – p. 399.

Gimė 1890 m. rugpjūčio 10 d. Peterburge. Baigė Peterburgo Šv. Katerinos evangelikų gimnaziją. 1912 m. baigė Peterburgo universitetą. Įgijo pirmojo laipsnio diplomą.

1913–1915 m. dirbo Rusijos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Žemės ūkio departamento Taikomosios botanikos skyriuje. 1915 m. tyrinėjo Naujosios Žemės bei kitų Archangelsko gubernijos vietovių augaliją. 1918 m. – Tartu universiteto Agronomijos fakulteto lektorius. 1922–1940 m. – Lietuvos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius, Botanikos katedros ir Augalų sistematikos kabineto vadovas. 1940 m. išvyko iš Lietuvos. Trumpai dirbo Ženevos universitete privatdocentu. 1944 m. gyveno Austrijoje. 1952 m. dirbo Bagdado universitete Irake. 1956 m. – Stambulo universiteto profesorius-svečias. 1958–1959 m. – Kabulo universiteto profesorius. 1962–1967 m. – Egės universiteto ordinarinis profesorius ir Augalų sistematikos katedros vedėjas. 1967–1970 m. gyveno Grace ir privačiai tęsė mokslinius tyrimus.

1921 m. Viurcburgo universitete apgynė disertaciją „Kolos pusiasalio augmeninė danga. Varsugos upės aukštupio rajonas“ (“Die Pflanzendecke der Halbinsel Kola Lapponia Varsugae. I. Das Flußgebiet der Varsuga und der Obere Ponoi”). 1921 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.

Tais pačiais 1921 m. Tartu universitete apgynė habilitacinį darbą „Duomenys apie sumedėjusius augalus poliarinėje miškų zonoje“ („Zur Kenntnis des Baumwuchses an der polaren Waldgrenzen“). Įgijo venia legendi įgaliojimus.

Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Naujojoje Žemėje, Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros srityse.

Išspausdino apie 150 mokslinių straipsnių iš floristikos, fitogeografijos, fitosociologijos, taksonomijos sričių. Publikavo vadovėlius: „Augalų sistematika“¹, „Augalų sistematika“²; sudarė tęstinę publikaciją „Lietuvos floros šaltiniai“³. Vienu svarbiausių jo mokslinių darbų buvo veikalas „Lietuvos augalų geografija“, kuris parengtas užsienyje liko nepublikuotas.

Suformulavo pagrindinius Lietuvos botanikų uždavinius: sistemingai tirti Lietuvos florą ir augaliją, plėtoti augalų sistematiką, fitocenologiją, fitogeografiją, taikomosios botanikos šakas, eksperimentinius botanikos tyrimus pritaikyti praktikoje. Organizavo botanikos studijas ir mokslinius tyrimus Lietuvoje. 1923 m. Aukštojoje Fredoje įkūrė Lietuvos universiteto botanikos sodą: atgabeno augalus iš Vokietijos, Čekijos, Austrijos, Šveicarijos botanikos sodų ir iš Lietuvos dvarų – Rietavo, Žagarės – oranžerijų.

Tartu universitete dėstė žemės ūkio botaniką, augalų geografiją ir paleobotaniką. Lietuvos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete dėstė augalų sistematiką, augalų geografiją, augalų sociologiją, žiedinių augalų sistematiką, fitopatologiją, fitopaleontologiją, botanikos istoriją, augalų ekologiją, vedė botanikos seminarus.

Konsultavo ir vadovavo žymiausių Lietuvos botanikų A. Kisino, P. Snarskio, K. Grybausko, M. Natkevičaitės, K. Brundzos disertaciniams darbams.

Buvo „Societas pro Fauna et Flora Fennica“, Suomijos miškų, Švedijos augalų geografų, Šveicarijos gamtos mokslų, Prancūzijos botanikų, Vokietijos botanikų, Šveicarijos botanikų, Britanijos ekologų, „Vanamo“ zoologų-botanikų draugijų narys. Lietuvos tabako augintojų draugijos steigėjas, Botanikos žodyno komisijos narys. 1950 m. dalyvavo steigiant Tarptautinę komisiją augalinėms žaliavoms tirti Stokholme, kurį laiką buvo jos pirmininku.

1930 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

Mirė 1970 m. gegužės 22 d. Palaidotas netoli Ciuricho, Šveicarijoje.

Šaltiniai

Klimavičiūtė J. 2000. Profesoriaus K. Regelio biografijos ir mokslinės veiklos metmenys. – Botanica Lithuanica. – T. 6/1. – P. 65–83.

Klimavičiūtė, J., Ričkienė A. Botaniko profesoriaus Konstantino Regelio 120-osioms gimimo metinėms. – Mokslo Lietuva. – 2010. – Nr. 18 (440).

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Nuorodos

¹ Regelis K. Augalų sistematika. 1 dalis. – Kaunas, 1935.

² Regelis K. Augalų sistematika. 2 dalis. – Kaunas, 1941.

³ Regelis, K. Lietuvos floros šaltiniai I–VI. – Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto darbai. – 1931–1936; Regelis K. Lietuvos floros šaltiniai VII. – Vilniaus universiteto Matematikos-gamtos fakulteto darbai. – 1942. – T. 2/15. – P. 389–458.