Gimė 1960 m. sausio 27 d. Kaune. 1978 m. baigė Jonavos 1-ąją vidurinę mokyklą. 1989 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės specialybę.

1981–1990 m. – Lietuvos žemdirbystės instituto chemikė-inžinierė, 1990–2002 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2002–2007 m. – mokslo darbuotoja; 2007–2010 m. – AB „Achema“ inžinierė-kokybės vadybininkė; 2010–2014 m. – LAMMC filialo Sodininkystės-daržininkystės instituto, Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus mokslo darbuotoja, nuo 2014 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja.

2002 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute apgynė mokslų daktarės disertaciją „Eucoreosma sekcijos serbentų peroksidazės ir polifenoloksidazės tyrimai skirtinguose ontogenezės tarpsniuose “¹. 2002 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė septynių Eucoreosma sekcijos serbentų rūšių ir šešių juodųjų serbentų veislių augalų raidą Lietuvos sąlygomis. Nustatė peroksidazės ir polifenoloksidazės izofermentų kaitą serbentų augaluose mažojo raidos ciklo tarpsniuose.

Išspausdino apie 80 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėje konferencijoje Lenkijoje.

Lietuvos augalų fiziologų, Lietuvos biochemikų draugijų narė.

Nuorodos

¹ Šikšnianienė J. Eucoreosma sekcijos serbentų peroksidazės ir polifenoloksidazės tyrimai skirtinguose ontogenezės tarpsniuose = Investigations of peroxidase and polyphenoloxidase of Eucoreosma section currants at various ontogenesis stages: daktaro disertacijos santrauka. – Babtai (Kauno r.), 2002. – 24 p.

Gimė 1984 m. liepos 9 d. Klaipėdoje. 2003 m. baigė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją. 2008 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2010 m. – magistro kvalifikacinį laipsnį.

2015–2017 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos mokslo darbuotojas, nuo 2017 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų patologijos laboratorijos mokslo darbuotojas.

2015 m. Gamtos tyrimų centre apgynė daktaro disertaciją „Nepovirusai Lietuvoje, jų sukeliamos augalų ligos ir virusų izoliatų genetinė įvairovė“¹. 2015 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe naudinguosiuose ir dekoratyviniuose augaluose identifikavo 22 virusų izoliatus, priklausančius penkioms rūšims. Atliko aptiktų virusų genominių sekų palyginimus ir filogenetinę analizę.

Išspausdino aštuonis mokslinius straipsnius.

Nuorodos

¹ Šneideris D. Nepovirus caused plant diseases and genetic variability of virus isolates in Lithuania = Nepovirusai Lietuvoje, jų sukeliamos augalų ligos ir virusų izoliatų genetinė įvairovė: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2015. – 36 p.

Gimė 1971 m. liepos 9 d. Peluodžių kaime (Pakruojo r.). 1989 m. baigė Pašvitinio vidurinę mokyklą Pakruojo r. 1994 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų ir taikomųjų darbų mokytojos specialybę. 1995 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultete įgijo magistro laipsnį.

1995 m. – studijavo Oslo universitete, nuo 1994 m. – Vilniaus universiteto botanikos sodo mokslo darbuotoja, vėliau – Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų vedėja. 1996–2001 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto doktorantė.

2002 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų daktarės disertaciją „Lietuviškų kardelių (Gladiolus L.) tyrimas Vilniaus universiteto botanikos sode ir jų įvertinimas“¹. 2002 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe pirmą kartą Lietuvoje buvo parengta kardelių veislių vertinimo, aprašymo sistema pagal morfologinius, dekoratyvinius ir biologinius požymius bei augalų atsparumą ligoms ir kitokiems nepalankiems augalų augimui ir vystymuisi veiksniams. Buvo išanalizuoti dviejų Lietuvoje išleistų kardelių veislių registrai. Pirmą kartą VU botanikos sode atlikti Lietuvos selekcininkų sukurtų (1984–1999 m.) šimto kardelių veislių morfologinių, dekoratyvinių bei biologinių savybių tyrimai ir atlikta vertingiausių kardelių veislių atranka bei dauginimas.

Išspausdino apie 60 mokslinių, 50 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Dekoratyvinių augalų genetiniai ištekliai: Augalų genų bankas: augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai“², „Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose 1974–2014 m.“³. Parengė vieną metodinę priemonę.

2013 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Lenkijoje, 2014 m. – Čekijoje, 2017 m. – Šveicarijoje ir Islandijoje.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Turkijoje.

2000 m. suteikta Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo jaunojo mokslininko stipendija.

Tarptautinės  EUCARPIA (European Association for Research on Plant Breeding) draugijos, Tarptautinės ISHS (International society for horticultural science) draugijos, Tarptautinės NJF (Nordic association for agricultural science) draugijos narė, Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos valdybos narė.

Nuorodos

¹ Indrišiūnaitė G. Lietuviškų kardelių (Gladiolus L.) tyrimas Vilniaus universiteto botanikos sode ir jų įvertinimas: daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 2001. – 29 p.

² Naujalis J. R., Skridaila A., Ryliškis D., Štukėnienė (Indrišiūnaitė) G., Baronienė V., Varkulevičienė J., Cirtautas V., Navalinskienė M., Baliūnienė A., Januškevičius L. Dekoratyvinių augalų genetiniai ištekliai: Augalų genų bankas: augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai. – Kaunas, 2001. – 45 p.

³ Žilinskaitė S., Jurkevičienė G., Skridaila A., Ryliškis D., Meiduvienė A., Štukėnienė G., Vaitkūnienė V., Balnytė K., Šimėnaitė R., Ryliškienė R., Dapkūnienė S., Pečiulytė A., Pribušauskaitė V., Riaubienė V., Versockas V. Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose 1974–2014 m. – Vilnius, 2016. – 104 p.

Gimė 1967 m. vasario 13 d. Šiauliuose. 1985 m. baigė Šiaulių miesto 16-ąją vidurinę mokyklą. 1991 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos-chemijos dėstytojos specialybę.

1996–2011 m. – Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros asistentė, lektorė, docentė. 2005–2014 m. – Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros vedėja, nuo 2015 m. – Šiaulių universiteto Mokslo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, 2015–2016 m. – Šiaulių universiteto Mokslo instituto direktorė, nuo 2011 m. – Šiaulių universiteto Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų fakulteto profesorė, nuo 2016 m. – Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektorė.

2002 m. Botanikos institute apgynė mokslų daktarės disertaciją „Somatinių embrioidų, žiedų ir vegetatyvinių ūglių regeneracija Nicotiana kultūrose (kultivavimo su fitohormonais trukmės ir fotoperiodo reikšmė)“¹. 2002 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe pirmą kartą įvertino ir palygino žiedų ir vegetatyvinių ūglių formavimąsi ir augimą skirtingos fotoperiodinės reakcijos augalų epiderminiuose ir subepiderminiuose žiedstiebių audiniuose, kultivuojamuose skirtingomis šviesos / tamsos periodų sąlygomis. Padarė išvadą, kad izoliuoti nuo augalo audiniai išlaiko fotoperiodizmą, o fotoperiodas turi įtakos ne tik vegetatyvinių pumpurų / žiedų formavimuisi, bet ir jų augimui.

Išspausdino daugiau kaip 50 mokslinių, 20 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Alerginis rinitas: kaip išvengti?“², „Lietuvos ir Latvijos pasienio regiono invaziniai organizmai = Lietuvas un Latvijas pierobežas invazīvie organismi“³, „Kietinė ambrozija Lietuvoje (biologija, ekologija, poveikis): metodinė priemonė“⁴, „Sodmenų auginimas urbanizuotoms teritorijoms: vadovėlis aukštosioms mokykloms“⁵.

Buvo dviejų doktorantų konsultantė.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Argentinoje, Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Graikijoje, Islandijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

2003 m. stažavosi Poznanės universitete, Estijos žemės ūkio universiteto Zoologijos ir botanikos institute, 2005 m. – Latvijos universiteto Geografijos ir žemės mokslų fakultete, 2010 m. – Turku universitete, 2011 m. – Vusterio (Worcester) universitete.

Šiaulių universitete dėstė ir dėsto augalų fiziologijos, molekulinės ląstelės biologijos, genetikos, darnios ekosistemų raidos, tyriminių veiklų projektavimo ir įgyvendinimo kursus.

2012 m. suteiktas Šiaulių universiteto docentės pedagoginis vardas.

2015 m. suteiktas Daugpilio universiteto Garbės daktarės vardas.

2017 m. suteiktas Šiaulių universiteto profesorės pedagoginis vardas.

2014 m. apdovanota Šiaulių universiteto metų mokslininko apdovanojimu.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė, Lietuvos mokslininkų sąjungos Salduvės skyriaus narė.

Tarptautinės aerobiologų asociacijos narė, nuo 2016 m. – Europos aerobiologų draugijos prezidentė, Tarptautinės ambrozijų draugijos narė.

Mokslo žurnalų „Acta Biologica Universitatis Daugavpiliensis“ ir „Zemdirbyste-Agriculture“ redakcinės kolegijos narė.

Nuo 2004 m. Aerobiologinių tyrimų ir stebėsenos tinklo Lietuvoje koordinatorė, Šiaulių universiteto atstovė Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto „Aplinkos apsauga“ veikloje, Šiaulių miesto savivaldybės darbo grupės „Rėkyvos aplinkos apsaugos problemoms spręsti“ narė, Šiaulių miesto savivaldybės darbo grupės „Miesto teritorijų ir parkų infrastruktūros sutvarkymo klausimais“ narė.

Nuorodos

¹ Šaulienė I. Somatinių embrioidų, žiedų ir vegetatyvinių ūglių regeneracija Nicotiana kultūrose (kultivavimo su fitohormonais trukmės ir fotoperiodo reikšmė) = Regeneration of somatic embryoids, flowers and vegetative shoots in Nicotiana cultures (the role of phytohormone cultivation and photoperiod): daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 2002. – 32 p.

² Šaulienė I., Kainov D., Šukienė L., Greičiuvienė J. Alerginis rinitas: kaip išvengti? – Vilnius, 2015. – 73 p.

³ Gudžinskas Z., Kazlauskas M., Pilāte D., Balalaikins M., Pilāts M., Šaulys A., Šaulienė I., Šukienė L. Lietuvos ir Latvijos pasienio regiono invaziniai organizmai = Lietuvas un Latvijas pierobežas invazīvie organismi. – Vilnius, 2014. – 181 p.

⁴ Šaulienė I., Gudžinskas Z., Malciūtė A., Veriankaitė L., Leščiauskienė V. Kietinė ambrozija Lietuvoje (biologija, ekologija, poveikis): metodinė priemonė. – Šiauliai, 2011. – 61 p.

⁵ Galvydis J., Navys E. V., Šaulienė I. Sodmenų auginimas urbanizuotoms teritorijoms: vadovėlis aukštosioms mokykloms. – Šiauliai, 2007. – 431 p.

Gimė 1928 m. gruodžio 28 d. Pužų kaime (Skaudvilės r.). 1950 m. baigė Kelmės suaugusiųjų vidurinę mokyklą. 1959 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo vidurinės mokyklos biologijos mokytojos specialybę.

1950–1960 m. dirbo mokytoja įvairiose vidurinėse mokyklose. 1960–1961 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Botanikos katedros asistentė, 1961–1969 m. – vyresnioji dėstytoja, 1969–1989 m. – docentė, 1989–1992 m. – profesorė.

1969 m. Leningrado A. I. Gerceno v. valstybiniame pedagoginiame institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Gamtos apsaugos mokomojo-auklėjamojo darbo sistema dėstant botaniką mokykloje“¹. 1969 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. [1994 m.] nostrifikuotas daktarės laipsnis.

1990 m. Leningrado A. I. Gerceno v. valstybiniame pedagoginiame institute apgynė daktarės disertaciją „Teorinis ir praktinis biologijos mokytojo ruošimas moksleivių gamtosaugos veiklai“². 1990 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis. [1994 m.] nostrifikuotas habilituotos daktarės laipsnis.

Išspausdino apie 100 mokslinių straipsnių gamtos mokslų pedagogikos tema.

Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute dėstė augalų anatomiją ir morfologiją, gamtos apsaugą, vedė laboratorinius darbus ir lauko praktiką.

1971 m. suteiktas docentės pedagoginis mokslo vardas, 1989 m. – profesorės. 1994 m. nostrifikuotas.

Lietuvos gamtos apsaugos draugijos narė.

Nuorodos

¹ Шапокене Е. Система учебно-воспитательной работы по охране природы в процессе преподавания ботаники в школе: Автореф. дис. на соиск. учен. степ. канд. педагогических наук. – Ленинград, 1969. – 24 с.

² Шапокене Е. Теория и практика подготовки учителей биологов к организации природоохранительной деятельности школьников: Автореферат дис. .. доктора педагогических наук. – Ленинград, 1989. – 35 с.

Gimė 1858 m. kovo 3 d. Berdyčive (Baltarusija). 1875 m. baigė Varšuvos realinę gimnaziją. 1880 m. baigė Rygos politechnikos instituto Chemijos skyrių. Gyveno Kušlėnuose, Ašmenos rajone (Baltarusija). Buvo vienas iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir jos muziejaus steigėjų, 1910 m. tapo šios draugijos garbės nariu, bendradarbiavo su Krokuvos mokslų akademijos fiziografine komisija.

1908 m. publikavo knygą „Zapiski bryologiczne“ („Briologiniai užrašai“)¹, kurioje aprašė 210 samanų rūšių Vilniaus ir Minsko aukštumų regione.

Mirė 1923 m. Palaidotas Gauce kapinėse, netoli Kušlėnų.

Šaltiniai

* Parengta pagal http://oszmianszczyzna.pl/strona_kuszlany_szafnagel.html

Nuorodos

¹ Shafnagl K. Zapiski bryologicznie. – Wilno, 1908. – 74 p.

Gimė 1920 m. birželio 25 d. Varanausko kaime (Alytaus apskr.). 1939 m. baigė Alytaus valstybinę gimnaziją. 1946 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo gamtos mokslų gimnazijos mokytojos specialybę, 1947 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės specialybę.

1945–1947 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aukštesniųjų augalų sistematikos katedros vyresnioji laborantė, 1947–1948 m. – dėstytoja, 1948–1951 m. – asistentė, 1951–1965 m. – vyresnioji dėstytoja, 1968–1987 m. – docentė. 1965–1987 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanė.

1964 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Rytų ir Pietų Lietuvos TSR ežerų makrofitų floros ir augalijos analizė“¹. 1964 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis.

Dirbo floristikos, fitogeografijos srityse, tyrė vandens augalus. Išspausdino per 20 mokslinių straipsnių. Publikavo mokomąją knygą „Augalų rinkimas ir kolekcionavimas“². Bendraautorė leidinio „Lietuvos TSR flora“ 2, 3, 4, 5, 6 tomų³.

Vilniaus universitete dėstė augalų geografiją ir botanikos pagrindus, botanikos kursą geologams, gamtos mokslų dėstymo metodiką, augalinių žaliavų resursus, SSRS augalinius išteklius, vadovavo gamybinėms ir pedagoginėms praktikoms.

1969 m. suteiktas docentės pedagoginis mokslo laipsnis. 1980 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusios dėstytojos garbės vardas.

Mirė 1987 m. gruodžio 23 d. Vilniuje.

Nuorodos

¹ Шаркинене, И. В. Анализ флоры и растительности макрофитов озер восточной и южной частей Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1964. – 16 с.

² Šarkinienė I. Augalų rinkimas ir kolekcionavimas. – Vilnius, 1958. – 96 p.

³ Minkevičius A. (vyr. red.), Natkevičaitė-Ivanauskienė M. (red.). Lietuvos TSR flora. 2, 3, 4, 5, 6. – Vilnius, 1961, 1963, 1971, 1976, 1980.

Gimė 1928 m. sausio 28 d. Linkonių kaime (Švenčionių r.). 1951 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto gamtos fakultetą, įgijo vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1951–1954 m. – Vabalninko vidurinės mokyklos mokytoja, 1954–1960 m. – Kalvarijos vidurinės mokyklos mokytoja, 1960–1963 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1963–1964 m. – Lietuvos SSR Ministrų tarybos aukštojo ir specialiojo mokslo komiteto metodinio kabineto metodininkė, 1965–1969 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1969–1970 m. – Augalų mutagenezės laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1970–1980 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1980–1984 m. – Mikroorganizmų genetikos ir mutagenezės laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1984–1986 m. – Genetikos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1967 m. Baltarusijos SSR MA Eksperimentinės botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Grikių heterozės tyrimas“¹. 1967 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis.

Išspausdino apie 20 mokslinių straipsnių.

1973 m. suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslo vardas.

Buvo Lietuvos genetikų ir selekcininkų, „Žinijos“ draugijų narė.

Nuorodos

¹ Шукене Ю. Изучение гетерозиса у гречихи: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Минск, 1967. – 22 с.

Gimė 1920 m. kovo 11 d. Novorosijske, Rusijoje. 1937 m. baigė Utenos gimnaziją. 1943 m. baigė Vilniaus universitetą.

1942–1945 m. – Vilniaus universiteto farmakognostinio sodo asistentė. 1945 m. – Vilniaus 1-osios farmacijos ligoninės vaistinės vedėja. 1947 m. – Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausiosios farmacijos valdybos Prekybos skyriaus inspektorė, paruošų skyriaus vedėja. 1949–1955 m. –  Lietuvos MA Botanikos instituto Kauno botanikos sodo jaunesnioji mokslinė bendradarbė. 1955–1957 m. – Visasąjunginio vaistinių augalų ūkio „Darmina“ padalinio  stoties „Aris“ Kazachstane direktorė. 1957–1969 m. – Lietuvos TSR Vyriausiosios farmacijos valdybos vyr. inspektorė vaistažolių paruošoms, 1969–1975 m.– Vaistažolių skyriaus viršininkė.

1952 m. Lietuvos MA Biologijos institute apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją „Valerijonų kultivavimas Lietuvos TSR“¹. 1952 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis.

1971 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų daktarės disertaciją „Lietuvos vaistinių augalų resursų naudojimo biologiniai pagrindai“². 1971 m. suteiktas daktarės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas habilituotos daktarės laipsnis.

Su bendraautore publikavo knygą „Vaistažolės. Vadovas rinkėjams ir augintojams“³. Po mirties publikuotas straipsnių rinkinys „Sveiko gyvenimo receptai“⁴.

Lietuvos farmacininkų draugijos narė.

Inicijavo Lazdijų rajono Gerdašių eksperimentinio vaistažolių ūkio steigimą. 1997 m. įsteigtas Eugenijos Šimkūnaitės fondas, remiantis studijuojančius farmaciją ir vaistažolininkystę. 1998 m. Tauragnų vidurinei mokyklai suteiktas dr. Eugenijos Šimkūnaitės vardas.

Šaltiniai

* Papildoma informacija – Eugenijos Šimkūnaitės fondo tinklapis – http://www.simkunaites-fondas.lt

Nuorodos

¹ Шимкунайте Е. Культура валерианы в Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1951. – 14 с.

² Шимкунайте Е. Биологические основы пользования ресурсов лекарственных растений Литвы: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1970. – 47 с.

³ Šimkūnaitė E., Urbienė J. Vaistažolės. Vadovas rinkėjams ir augintojams. – Vilnius, 1971. – 164 p.

⁴ Šimkūnaitė E. Sveiko gyvenimo receptai. – Vilnius, 2007. – 398 p.

Gimė 1927 m. balandžio 10 d. Šiškinių kaime (Švenčionių apskr.). 1948 m. baigė Vilniaus vakarinę vidurinę mokyklą, 1953 m. – Vilniaus žemės ūkio technikumą. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo, vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytojo specialybę.

1959 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Fitopatologijos sektoriaus vyr. laborantas, 1960 m. – Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1971–1974 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1975–1987 m. – Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1967 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Parazitiniai Botrytis micheli genties grybai ant kultūrinių ir laukinių augalų Lietuvos TSR“¹. 1967 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Tyrė augalų ligų sukėlėjus – Botrytis genties grybus. Išspausdino apie 40 mokslinių, per 30 mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Publikavo dvi grožinės literatūros knygas: „Kalnėnai“², ir „Nuo balanos gadynės iki lempos žibalinės“³.

Mirė 2006 m. rugpjūčio 22 d. Vilniuje.

Nuorodos

¹ Шидла, Л. Грибы рода Botrytis Micheli на культурных и дикорастущих растениях в Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1967. – 16 с.

² Šidla L. Kalnėnai. – Vilnius, 2002. – 153 p.

³ Šidla L. Nuo balanos gadynės iki lempos žibalinės. – Vilnius, 2004. – 130 p.

Gimė 1938 m. rugsėjo 11 d. Kaune. 1956 m. baigė Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą. 1962 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-zoologės, vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.

1970–2005 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos aspirantė, mokslo darbuotoja.

1990 m. apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Fitoplanktono pirminė produkcija Lietuvos vandens telkiniuose antropogeninės veiklos sąlygomis“. 1990 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe pateikė 1971–1987 m. duomenis apie fitoplanktono pirminę produkciją devyniuose skirtingo antropogeninio poveikio vandens telkiniuose, nustatė metinius dydžius ir jų svyravimo ribas. Išspausdino 35 mokslinius straipsnius.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje.

Buvo Hidrobotanikų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Шулиене Р. Л. Первичная продукция фитопланктона водоемов Литвы в условиях антропогенного воздействия: Диссертация на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1990. – 201 с.

Gimė 1979 m. rugsėjo 24 d. Antazavės kaime (Zarasų r.). 1997 m. baigė Dusetų Kazimiero Būgos vidurinę mokyklą. 2003 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologijos mokytojos specialybę.

2002 m. – Vilniaus rajono Nemėžio vidurinės mokyklos biologijos mokytoja, 2002–2003 m. – Vilniaus Simono Daukanto vidurinės mokyklos biologijos mokytoja, 2003–2005 m. – Zarasų rajono Turmanto pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja, 2005–2011 m. – Botanikos instituto vyr. laborantė, 2011–2013 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos biologė, nuo 2013 m. – mokslo darbuotoja.

2012 m. Gamtos tyrimų centre apgynė daktarės disertaciją „Candida Berkhout genties mielių paplitimas, biologiniai savitumai ir prevencinių priemonių prieš jas paieška“¹. 2012 m. suteiktas daktarės laipsnis.

Disertacijoje aprašomas Candida mielių paplitimas įvairiuose substratuose bei žmogų supančioje aplinkoje, aiškinami jų biologiniai savitumai, tiriamos prevencinės priemonės užterštumui šiomis mielėmis sumažinti. Tyrimų metu iš gamtinių substratų (dirvožemio, vandens ir filosferos) maisto produktų, gyvenamosios ir darbo aplinkos oro, žmogaus patologinės medžiagos buvo išskirti ir identifikuoti 498 mielių izoliatai. Candida genčiai priklausančios mielės sudarė 31 % visų mielių rūšių. Išskirtos 26 Candida rūšys, iš jų keturios naujos Lietuvos mikobiotai – C. magnoliae, C. saitoana, C. oleophila ir C. sorboxylosa.

Parašė 24 mokslinius straipsnius, keletą mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Lietuvos mikrobiologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Švedienė J. Candida Berkhout yeasts: distribution, biological peculiarities and search for preventive measures against them = Candida Berkhout genties mielių paplitimas, biologiniai savitumai ir prevencinių priemonių prieš jas paieška: summary of doctoral dissertation. – Vilnius, 2012. – 26 p.

Gimė 1925 m. birželio 13 d. Norvaišių kaime (Utenos r.). 1946 m. baigė Utenos gimnaziją. 1960 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą, įgijo mokslinio agronomo specialybę.

1948–1952 m. – Utenos r. Užpalių vidurinės mokyklos mokytojas, 1952–1955 m. – Kavarsko r. Užunevėžio septynmetės mokyklos mokytojas, 1955–1959 m. – Tytuvėnų r. Lyduvėnų vidurinės mokyklos mokymo dalies vedėjas, 1959–1966 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vaistinių ir techninių augalų bazės vedėjas, 1966–1977 m. – Botanikos instituto Augalinių resursų sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1977–1992 m. – mokslinis bendradarbis, vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1971 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Karčiojo kiečio (Artemisia absinthium L.) biologija ir biocheminė charakteristika“¹. 1971 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis. Disertaciniame darbe ištyrė mineralinių trąšų (NPK) poveikį karčiojo kiečio augimui ir vystymuisi bei veikliųjų medžiagų (eterinio aliejaus, tujono, chamazulenų, karčiųjų bei rauginių medžiagų) kaupimosi dinamikos priklausomybę nuo augalo vystymosi fazių. 1993 m. nostrifikuotas daktaru.

Dirbo ekonominės botanikos srityje. Išspausdino daugiau nei 40 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Vaistinių augalų auginimas“², „Augalai ir kosmetika“³, „Lietuvos TSR laukinių naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas ir apsauga“⁴, „Lietuvos naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas – Aktualios gamtosaugos problemos“⁵, „Vaistai po langu“⁶.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS.

1983 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslinis vardas.

Buvo Lietuvos botanikų draugijos narys.

Nuorodos

¹ Шлепетис Ю. Биология и биохимическая характеристика полыни горькой (Artemisia absinthium L.): Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1971. – 19 с.

² Bandzaitienė Z., Budriūnienė D., Butkienė Z., Jaskonis J. (sud.), Vaičiūnienė J., Šlepetys J. Vaistinių augalų auginimas. – Vilnius, 1983. – 168 p.

³ Jaskonis J., Peseckienė A., Sargautienė G., Šlepetys J., Švambaris L., Vaičiūnienė J. Augalai ir kosmetika. – Vilnius, 1979. (Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas 1987). – 135 p.

⁴ Baranauskaitė D., Butkienė Z., Butkus V., Jaskonis J., Peseckienė A., Ratomskytė G., Šlepetys J., Vaičiūnienė J., Žala K. Lietuvos TSR laukinių naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas ir apsauga. – Vilnius, 1988. – 72 p.

⁵ Butkienė Z., Butkus V., Jaskonis J., Penkauskienė E., Peseckienė A., Ratomskytė G., Smaliukas D., Šlepetys J., Vaičiūnienė J., Žala K. Lietuvos naudingųjų augalų išteklių racionalus naudojimas – Aktualios gamtosaugos problemos. – Vilnius, 1988. – 72 p.

⁶ Butkienė Z., Jaskonis J., Juknevičienė G., Penkauskienė E., Peseckienė A., Rimkienė S., Šlepetys J., Vaičiūnienė J. Vaistai po langu. – Vilnius, 1991. – 55 p.

Gimė 1943 m. liepos 17 d. Kaune. 1961 m. baigė Kauno m. 4-ąją vidurinę mokyklą. 1967 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės specialybę.

1970–1973 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1974 m. – vyr. laborantė, 1975–2000 m. – Botanikos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, mokslo darbuotoja, vyresnioji mokslo darbuotoja.

1979 m. Maskvos valstybiniame Lomonosovo v. universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Vandens baseinų augaliniai organizmai – B grupės vitaminų producentai“¹. 1979 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe išnagrinėjo vandens baseinų augalinių organizmų – makrofitų ir mikrodumblių – B grupės vitaminų sintezę ir sukaupimą juose. Tyrė vitaminų koncentracijas įvairių vandens baseinų vandenyje ir kai kuriuose reducentuose. Modeliniuose žaliadumblių tyrimuose nustatė vitaminų sintezės ir išskyrimo į aplinką ypatumus įvairiose jų augimo fazėse.

Dirbo hidrobotanikos srityje. Išspausdino apie 80 mokslinių straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS.

Nuorodos

¹ Шлапкаускайте Г.М. Растительные организмы водоема – продуценты витаминов группы B: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Москва, 1978. – 22 с.

Gimė 1972 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. 1990 m. baigė Vilniaus „Minties“ gimnaziją. 1995 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologo specialybę.

1995 m. – Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. laborantas, 1995–1997 m. – asistentas, 1997–2000 m. – doktorantas. Nuo 2001–2018 m. dirbo Valstybinėje augalų apsaugos tarnyboje. Nuo 2019 m. Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojas.

2000 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Plazmolemos ir tonoplasto vaidmuo auksino bazipetalaus transporto sistemoje“¹. 2000 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe nustatė, kad auksinas bazipetalaus transporto metu plazmolemą ir tonoplastą gali pereiti pasyviu ir aktyviu būdais. Į ląstelę per plazmolemą auksinas įeina pasyviu difuzijos būdu arba simporto su protonais būdu, o išeina iš ląstelės per plazmolemą aktyviu būdu, panaudojant adenozintrifosfato (ATP) hidrolizės energiją. Į vakuolę per tonoplastą auksinas patenka aktyviu būdu, panaudojant ATP arba pirofofato (PP_i) hidrolizės energiją, o iš vakuolės per tonoplastą išeina pasyviu difuzijos būdu.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narys. Nuo 1999 m. draugijos iždininkas.

Nuorodos

¹ Šveikauskas V. Plazmolemos ir tonoplasto vaidmuo auksino bazipetalaus transporto sistemoje = The role of plasmalemma and tonoplast in the system of auxin basipetal transport: daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 2000. – 31 p.

Gimė 1948 gegužės 20 d. Kaune. 1965 m. baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą. 1970 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biofizikės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1970–1973 m. dirbo Vilniaus fermentinių preparatų gamykloje inžiniere-biochemike. 1973–1976 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos inžinierė, 1976–1991 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1977–1981 m. Lietuvos MA Botanikos instituto neakivaizdinė aspirantė, 1991–1992 m. Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos Gravitacinės fiziologijos sektoriaus mokslinė bendradarbė, 1992–2009 m. vyresnioji mokslo darbuotoja. 2010–2011 m. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Gravitacinės fiziologijos sektoriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, 2011–2013 m. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Eksperimentinės augalų ekologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2015 m. Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

1991 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Svorio jėgos vaidmens salotų pirminių šaknų erdvinės orientacijos, morfogenezės ir augimo procesuose tyrimas“¹. 1991 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktarės laipsnis.

Disertaciniame darbe pirmą kartą tyrimai su augalais buvo atlikti tiesiogiai kosminių skrydžių sąlygomis, originaliomis borto centrifugomis modeliuojant skirtingų parametrų svorio (sunkio) jėgą. Metodiškai nepriekaištingomis sąlygomis kiekybiškai įvertinta salotų šaknų augimo judesių, jų gravisensorinio aparato citomorfologijos, morfogenezės ir augimo priklausomybė nuo svorio jėgos. Parodyta, kad dirbtinė svorio jėga padeda normalizuoti kosminių skrydžių (mikrogravitacijos) sąlygomis sutrinkančius fiziologinius procesus. Ištirtas šaknų gravitropinis jautris ir nustatytas slenkstinis dirginimo dydis, lygus 0,00014 g.

Dirbo gravitacijos reikšmės augalo augimo, erdvinės orientacijos ir vystymosi procese tyrimų srityje, bendraautorė eksperimentų, kuriuos Lietuvos augalų fiziologai atliko kosminiuose laivuose ir orbitinėse stotyse. Išspausdino apie 60 mokslinių straipsnių.

Vadovavo vienos daktaro disertacijos parengimui.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė.

Nuorodos

¹ Швягждене Д. Изучение роли силы тяжести в процессах пространственной ориентации, морфогенеза и роста первичных корней салата: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1991. – 26 c.

Gimė 1923 m. vasario 4 d. Vankiškių kaime (Alytaus r.). 1941 m. baigė Alytaus gimnaziją. 1946 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą. Įgijo mokslinės agronomės specialybę.

1946–1949 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijos Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vyr. laborante. 1949–1951 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantė. 1952–1959 m. – Lietuvos žemdirbystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyr. mokslinė bendradarbė. 1959–1989 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyr. mokslinė bendradarbė.

1952 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją „Vyšnių moniliozė Lietuvos TSR ir kovos priemonės su ja“¹. 1952 m. suteiktas mokslų kandidatės laipsnis.

Tyrė parazitinius mikromicetus. Svarbiausi tyrimai vykdyti aiškinant augalų pašaknio ligų sukėlėjus. Išaiškino per 200 mikromicetų rūšių, parazituojančių javus. Surinko gausią herbarinę medžiagą. Tyrė Rhizoctonia genties grybus, daržovių, gėlių ligų sukėlėjus. Išspausdino apie 100 mokslinių straipsnių.

Viena ir su bendraautoriais publikavo monografijas: „Su sėkla plintančios javų ligos“², „Varpinių javų mikromicetai Lietuvoje“³, knygas: „Vadovas kovai prieš sodo augalų ligas ir kenkėjus“⁴, „Vadovas kovai prieš augalų ligas ir kenkėjus“⁵, „Vadovas augalų ligoms pažinti“⁶, „Gėlių ligos“⁷.

Vadovavo vienos disertacijos rengimui.

Nuorodos

¹ Гудинайте О. Монилиальный ожог вишни в Литовской ССР и меры борьбы с ним: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1952. – 13 с.

² Špokauskienė O. Su sėkla plintančios javų ligos. – Vilnius, Mokslas, 1986. – 58 p.

³ Špokauskienė O. Varpinių javų mikromicetai Lietuvoje. – Vilnius, 1989. – 229 p.

⁴ Lešinskas A., Strukčinskas M. Vadovas kovai prieš sodo augalų ligas ir kenkėjus. – Vilnius, 1960. – 320 p.

⁵ Rimkus P., Žievytė-Kulvietienė Z. Vadovas kovai prieš augalų ligas ir kenkėjus. – Vilnius, 1964. – 504 p.

⁶ Minkevičius A., Strukčinskas M., Špokauskienė O. Vinickas Z., Žuklienė R., Žuklys L. Vadovas augalų ligoms pažinti. – Vilnius, Mintis. 1970. – 481 p.

⁷ Špokauskienė O. (sud.).  Gėlių ligos. – Vilnius, 1972. – 115 p.

Gimė 1890 m. liepos 9 d. Kaukaze. 1911 m. baigė gimnaziją Vilniuje. 1920 m. baigė Varšuvos universitetą.

1921–1935 m. dirbo Stepono Batoro universiteto Bendrosios botanikos katedroje jaunesniuoju ir vyresniuoju asistentu, 1935–1937 m. – adjunktu, 1937–1939 m. – docentu.

1927 m. Stepono Batoro universitete apgynė disertaciją „La formation des chromosomes heterotypiques dans l‘Osmunda regalis“¹. Įgijo daktaro laipsnį.

1937 m. Stepono Batoro universitete apgynė habilitacinį darbą „Prophase meiotique dans l‘Equisetum palustre“². Įgijo venia legendi įgaliojimus.

Tyrė parazitinius grybus Vilniaus krašte, ypač domėjosi rūdimis Uredinales. Išspausdino straipsnių iš citologijos, floristikos ir mikologijos sričių.

1925 m. ir 1935 m. – stažavosi Belgijoje, Leveno universitete.

Stepono Batoro universitete dėstė citologijos kursą.

Buvo Lenkijos botanikų draugijos narys.

Mirė 1938 m. kovo 25 d. Palaidotas Vilniuje.

Šaltiniai

Szakien Bronisław. Slownik biologow polskich. – Warszawa. – 1987. – P. 524.

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Nuorodos

¹ Szakien B. La formation des chromosomes heterotypiques dans l‘Osmunda regalis. La Cellula, 1927. – 37 p.

² Szakien B. Prophase meiotique dans l‘Equisetum palustre. La Cellula, 1936. – 45 p.