Gimė 1906 m. vasario 4 d. Varnegirių kaime (Alytaus apskr.). 1933 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją.
1934–1935 m. – A. Fredos aukštesniosios sodininkystės ir daržininkystės mokyklos (Kaune) direktorius. 1935–1938 m. – Žemesniosios sodininkystės ir daržininkystės mokyklos mokytojas, 1944–1947 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos darbuotojas, 1945 m. – docentas. 1947–1948 m. – Vilniaus žemės ūkio technikumo dėstytojas. 1947–1950 m. Lietuvos MA Biologijos instituto Pomologijos sodo vedėjas. 1950 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto, vėliau – Botanikos instituto botanikos sodo Pomologijos skyriaus mokslo darbuotojas, Vytėnų bandymų stoties sodininkystės tiriamųjų darbų vadovas.
1955 m. Lietuvos MA Biologijos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Žagarvyšnė, jos morfologiniai ir biologiniai bruožai ir auginimo sąlygos“1. 1955 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. Dirbo kaulavaisių augalų selekcijos srityje. Išspausdino per 120 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių. Parašė knygas: „Sodininkystės vadovėlis“2, „Žagarvyšnės“3, „Abrikosai Lietuvoje“4. Leidinio „Lietuvos TSR flora“ IV tomo5 bendraautoris.
Mirė 1984 m. rugsėjo 9 d. Kaune. Palaidotas Alytuje.
Šaltiniai
* Švirinas S. 2006. Kaulavaisių selekcininkas Albinas Urbonas. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo darbai, 25 (1): 234–235; Visuotinė lietuvių enciklopedija, XXIV tomas. – Vilnius, 2013. – 848 p.
Nuorodos
1 Urbonas A. Žagarvyšnė, jos morfologiniai ir biologiniai bruožai ir augimo sąlygos Lietuvos TSR: mokslų kandidato disertacija – Kaunas, 1955. – 244 p. [rankraštis].
2 Urbonas A. Sodininkystės vadovėlis. – Vilnius, 1946. – 166 p.
3 Urbonas A. Žagarvyšnės. – Vilnius, 1956. – 104 p.
4 Urbonas A. Abrikosai Lietuvoje. – Vilnius, 1987. – 56 p.
5 Minkevičius A. (red.). Lietuvos TSR flora IV. – Vilnius, 1971. – 879 p.
Gimė 1934 m. birželio 27 d. Gudelių kaime (Marijampolės r.). 1954 m. baigė Simno vidurinę mokyklą. 1959 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo biologijos, chemijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojo specialybę.
1959–1977 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyr. laborantas, aspirantas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1977–2001 m. – Sporinių augalų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, 1984–1992 m. – Sporinių augalų laboratorijos vadovas, 1992–2001 m. – Mikologijos laboratorijos vadovas. 1967 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Naujas indėlis Lietuvos TSR kepurėtiesiems (Agaricales eilės) grybams pažinti“1. 1967 m. suteiktas mokslų kandidato mokslinis laipsnis. 1994 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.
Disertaciniame darbe aprašė naujas Lietuvai kepurėtųjų grybų rūšis, jų paplitimą, vaisiakūnių cheminę sudėtį, sistematiką, ūkinę reikšmę.
1990 m. Ukrainos SSR mokslų akademijos N. Cholodno botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos TSR agarikiečių eilės grybai (rūšių sudėtis, sistematika, ekologija)“. 1990 m. suteiktas daktaro laipsnis. 1994 m. nostrifikuotas habilituoto daktaro laipsnis.
Išspausdino daugiau nei 110 mokslinių, apie 90 mokslo populiarinamųjų straipsnių.
Publikavo knygas: „Pievagrybių auginimas“3, „Lietuvos grybai“4, „Conspectus florum agaricalium fungorum (Agaricales s. l.) Lithuanian, Latviae, Estoniae“5, „Kempiniečiai (Polyporales), žvynbaravykiečiai (Strobilomycetales), baravykiečiai (Boletales), guoteniečiai (Hygrophorales)“6, „Baltikiečiai (Tricholomatales)“7, „Agarikiečiai (Agaricales), gijabudiečiai (Entolomatales)“8, „Musmiriečiai (Amanitales), ūmėdiečiai (Russulales)“9, „Nuosėdiečiai (Cortinariales)“10, „Grybai“11, „Susipažinkime: grybai“12, „Lietuvos grybų atlasas“13.
Vadovavo keturių mokslų daktaro disertacijų parengimui.
1983 m. dalyvavo ekspedicijoje Krasnojarske.
Dalyvavo mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS, Vengrijoje, Latvijoje, Estijoje.
1993 m. stažavosi Pensilvanijos valstybiniame universitete.
1981 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Lietuvos TSR makromicetai“ paskirta Lietuvos TSR valstybinė mokslo premija, 2001 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Lietuvos makromicetų ir augalų parazitinių mikromicetų įvairovės įvertinimas (1991–2000 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.
Buvo Lietuvos botanikų draugijos narys, Lietuvos mikologų draugijos narys ir valdybos narys.
Mokslo žurnalo „Botanica Lithuanica“ redkolegijos narys, 1985–1996 m. – tęstinio mokslo leidinio „Lietuvos grybai“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1997–2001 m. – vyriausiasis redaktorius.
Skaitė paskaitas visuomenei, dalyvavo televizijos ir radijo laidose, rengė grybų parodas įvairiuose Lietuvos miestuose.
Mirė 2008 m. vasario 3 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Šaltiniai
1 Урбонас В. Новый вклад в изучение шляпочных (пор. Agaricales) грибов Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание ученой степени кандидата биологических наук. – Вильнюс, 1967. – 20 с.
2 Урбонас В.-К. Агарикальные грибы (Agaricales s. l.) Литовской ССР (видовой состав, систематика, экология): Aвтореферат дис. на соискание ученой степени доктора биологических наук. – Киев, 1989. – 42 c.
3 Urbonas V., 1966: Pievagrybių auginimas. – Vilnius. – 88.
4 Mazelaitis J., Urbonas V. 1980. Lietuvos grybai. – Vilnius. – 352 p.
5 Urbonas V., Kalamees K., Lukin V. Conspectus florum agaricalium fungorum (Agaricales s. l.) Lithuaniae, Latviae et Estoniae: (materials 1778–1984 annorum). – Vilnius, 1986. – 136.
6 Urbonas V. Kempiniečiai (Polyporales), žvynbaravykiečiai (Strobilomycetales), baravykiečiai (Boletales), guoteniečiai (Hygrophorales). – Lietuvos grybai 8 (1). – Vilnius, 1997. – 200 p.
7 Urbonas V. Baltikiečiai (Tricholomatales). – Lietuvos grybai 8 (2). – Vilnius, 1997. – 216 p.
8 Urbonas V. Agarikiečiai (Agaricales), gijabudiečiai (Entolomatales). – Lietuvos grybai 8 (3). – Vilnius, 1999. – 296 p.
9 Urbonas V. Musmiriečiai (Amanitales), ūmėdiečiai (Russulales). – Lietuvos grybai 8 (4). – Vilnius, 2001. – 224 p.
10 Urbonas V. Nuosėdiečiai (Cortinariales). – Lietuvos grybai 8 (5). – Vilnius, 2005. – 288 p.
11 Urbonas V. Grybai. – Vilnius, 1986. – 175 p.
12 Urbonas V. Grybai. – Kaunas, 1998. – 239 p.
13 Urbonas V. Lietuvos grybų atlasas. – Kaunas, 2007. – 548 p.
Gimė 1955 m. rugpjūčio 13 d. Vilniuje. 1973 m. baigė Lentvario 2-ąją vidurinę mokyklą. 1980 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.
1973–1980 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyr. laborantė, 1980–1992 m. – Fitovirusų laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1992–1996 m. – Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos asistentė, 1996–2007 m. – mokslo darbuotoja, 2007–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos mokslo darbuotoja.
1996 m. Botanikos institute apgynė daktarės disertaciją „Bulvių X viruso kamienų Lietuvoje charakteristika“1. 1996 m. suteiktas mokslų daktarės laipsnis.
Disertaciniame darbe pateikė duomenis apie bulvių X viruso (BXV) paplitimą Lietuvoje, aprašė ligos požymius ir pažeidimo intensyvumą rajonuotų veislių bulvėse. Išaiškino BXV kamienų įvairovę rajonuotų bulvių veislėse. Pagal ištirtas BXV kamienų biologines, fizines ir elektroforetines savybes suskirstė juos į tris atskiras grupes. Atliko eksperimentinius lauko bandymus, įvertinant BXV kamienų įtaką rajonuotų veislių bulvių derliui.
Dirbo fitovirusų tyrimo srityje. Išspausdino apie 50 mokslinių straipsnių.
Dalyvavo mokslinėse konferencijose Baltarusijoje, Estijoje, Italijoje.
Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos fitopatologų, Lietuvos mikrobiologų draugijų narė. Visuomeninės organizacijos „Lietuvos gėlininkų sąjunga“ narė.
Nuorodos
1 Урбанавичене Л. Характеристика штаммов Х-вируса картофеля в Литве = Bulvių X viruso kamienų Lietuvoje charakteristika: реферат диссертации на соискание ученой степени доктора естественных наук. – Вильнюс, 1996. – 25 p.
