Mamutai urvų piešiniuose

Senovinis urvų menas vienija geologiją, biologiją ir archeologiją. Kalbant apie mamutus su dr. Floriane Recht, kuri svečiavosi Vilniaus universitete, kilo mintis pakviesti ją pranešti ir pasidalyti apie piešinių tyrimus urvuose. Deja, Floriane Recht turėjo grįžti į Prancūziją, taigi, į Valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centrą atvykti negalėjo, bet parengė mums specialų iliustruotą stendinį pranešimą apie jos tyrimus (pridedamas).

Floriane Recht studijavo priešistoriją ir urvų meną Tulūzos universitete, parengė daktaro disertaciją apie Nijo (Niaux) urvo geometrinius ženklus (žr. stendinio pranešimo 9 pav.).

Kaip matome šiame stendiniame pranešime, išnagrinėta apie 500 piešinių ir raižinių iš paleolito urvų, iš visų vaizduojamų gyvūnų apie 10 proc. pavaizduoti mamutai. Šie piešiniai rasti 47 vietose, daugiausia Prancūzijoje ir tik 5 mamutų piešiniai Rusijoje bei dar 6 Ispanijoje. Mamutų piešiniai skiriami į dvi grupes pagal amžių: senieji – apie 40 000–20 000 m. BP ir naujieji – apie 20 000–16 000 m. BP.

Stendiniame pranešime paminėta, kad senovės piešinių piešėjams reikėjo ir geologinių žinių – kaip rasti mangano oksido, hematito, limonito ir kitų mineralų. Tai medžiagos naudotos piešimui.

Įdomu pastebėti, kad prieš paskutinį apledėjimą seniausio Lietuvoje gyvenusio mamuto amžius yra 52 tūkst. m., o jauniausio – apie 25 tūkst. m., taigi, tai atitinka paleolito urvų piešinių amžių pagal Floriane‘os Recht duomenis. O Vilniaus mamutas, pasirodo, pats jauniausias, gyvenęs poledynmetyje prieš 13,8 tūkst. metų. Dėl geologinių sąlygų Lietuvoje urvų nėra (išskyrus kelis karstinius urvus, užpildytus vandeniu, netinkamus žmonėms gyventi), taigi, nėra ir lietuviškų mamutų piešinių.

 

Mamuto atvaizdas, Baume-Latrone urve (Gard, Prancūzija)

Mamuto ir kitų gyvūnų atvaizdai, Rouffignac urve (Dordogne, Périgord, Prancūzija)

 

Nuoroda į mokslinį straipsnį:

Satkūnas, J., Girininkas, A., Rimkus, T., Daugnora, L., Grigienė, A., Stančikaitė, M., Slah, G., Skuratovič, Ž., Uogintas, D., Žulkus, V., 2023. New 14C data of megafaunal remains from Lithuania – implications for the palaeoenvironmental interpretation of the Middle Weichselian. Geological Quarterly, 2023, 67: 3, doi: 10.7306/gq.1671. IF 1.576 / Q2 ECOLOGY.

 

Cave_Art Poster

 

Jonas Satkūnas, Klimato ir vandens tyrimų laboratorija

×