Naujausi tyrimai Genetikos laboratorijoje

Pasaulinė maisto švaistymo problema vis dažniau sprendžiama taikant naujoviškus sprendimus, pavyzdžiui, naudojant Hermetia illucens – juodąsias plokščiamuses. Jos efektyviai perdirba maisto atliekas į vertingą biomasę, o tai pritraukia tvarias įmones plėsti šių vabzdžių naudojimą pramoniniu mastu visame pasaulyje. Mažai žinoma apie visuminę juodųjų plokščiamusių lervų mikrobiotą ir jos poveikį maisto ir pašarų mikrobiologinei saugai.

Šis tyrimas atliktas siekiant nustatyti bakterijų mikrobiotos dinamiką lervose ir likučiuose (kurie paprastai naudojami kaip trąšos) po lervų pramoninio auginimo. Vertintas terminio apdorojimo poveikis, kultivuojamų bakterijų skaičius ir identifikavimas bei atsparumo antibiotikams genų paplitimas. Tirtos skirtingų išsivystymo stadijų lervos, šaldytos ir džiovintos lervos bei likučių mėginiai.

Mėginiuose visuminės bakterijų mikrobiotos sudėtis buvo panaši, joje vyravo Proteobacteria, o  likučiuose – Firmicutes. Mažiausia įvairovė nustatyta ankstesnės vystymosi stadijos lervose, o didžiausia – likučiuose. Mėginiai pasižymėjo nedidele bakterijų įvairove. Išskirtos kultivuojamos bakterijos, priklausančios Proteus, Providencia, Morganella, Staphylococcus, Klebsiella, Enterococcus ir Bacillus gentims. Kultivuojamų bakterijų skaičius augant lervoms didėjo. Išdžiovintose lervose gyvybingų bakterijų skaičius buvo mažiausias, jose dominavo sporas sudarančios bakterijos. Gyvybingų aerobinių bakterijų skaičiai atitinka valgomiems vabzdžiams taikomus mikrobiologinio saugumo kriterijus. Atsparumo tetraciklinui genas tetM buvo labiausiai paplitęs ir aptiktas visose tirtų mėginių grupėse. Didžiausia atsparumo antibiotikams genų įvairovė ir aptikimo dažnis būdingas likučiams.

Šio darbo rezultatai praplečia negausias žinias apie mikroorganizmų ir atsparumo antibiotikams genų dinamiką pramoninio masto maisto atliekų perdirbimo procese naudojant juodosios plokščiamusės lervas.

 

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-22-93.

Nuoroda į straipsnį: https://doi.org/10.1163/23524588-00001398

 

×