Mielės sintetina daugybę antimikrobinių medžiagų: biocidinių toksinų, lakiųjų organinių junginių, kitų antrinių metabolitų, kurie gali būti naudojami, kuriant natūralias ir tvarias žemės ūkio ir maisto apsaugos biokontrolės strategijas. Iš erškėtuogių (Rosa canina L.) ir šermukšnių (Sorbus aucuparia L.) spontaninių raugų atrankiomis sąlygomis padauginti 163 mielių izoliatai. 70 % iš jų identifikuoti kaip H. uvarum ir M. pulcherrima. Likusius 30 % sudarė Pichia, Saccharomyces, Torulaspora ir Candida genčių atstovai. Apie 20 % identifikuotų mielių pasižymėjo biocidinėmis savybėmis. S. cerevisiae kamienų biocidinis poveikis buvo stipriausias, o P. anomala ir M. pulcherrima veikė didžiausią spektrą mielių. DgRNR koduojamas biocidinis aktyvumas identifikuotas S. cerevisiae, S. paradoxus ir T. delbrueckii mielėse.
Atlikta mielių išskiriamų lakiųjų organinių junginių analizė. Nustatyta, kad jų profiliai priklauso nuo mielių rūšies, o ne nuo uogos, ant kurios mielės rastos. H. uvarum, M. pulcherrima, S. cerevisiae ir S. paradoxus mielės daugiausia išskyrė esterių ir alkoholių, kurie pasižymi antimikrobinėmis savybėmis ir yra svarbūs biokontrolėje. H. uvarum ir M. pulcherrima daugiausia išskyrė etilacetato, o S. cerevisiae ir S. paradoxus – 2-metil-1-butanolio. Atskiri lakieji organiniai junginiai parodė skirtumus tarp virusines sistemas turinčių biocidinių ir nebiocidinių S. paradoxus kamienų. Atlikti tyrimai pagilina žinias apie mielių biokontrolės mechanizmus, išryškina sintetinamų antimikrobinių ir lakiųjų medžiagų svarbą užtikrinant antagonistinį veiksmingumą bei įrodo biokontrolės mielių svarbą gerinant maisto saugą.
Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), S-PD-22-85.
https://www.mdpi.com/2304-8158/14/2/288
