Netoli Vilniaus – tektoninis lūžis

Dažnai politikai savo kalbose, norėdami pabrėžti įvykio svarbą, vartoja pasakymą „įvyko tektoninis lūžis“. Apie tikruosius gamtinius tektoninius lūžius geologai yra daug parašę ir pakankamai pribraižę žemėlapių. O arčiausiai žemės paviršiaus esantį lūžį galime pamatyti nuo Buivydžių atodangos. Dėl lūžio Neris šioje vietoje daro staigų vingį, o Buivydžių atodangoje matomi žemės drebėjimo pėdsakai – seisminės tekstūros, liudija čia esantį aktyvų tektoninį lūžį. Šis, 6,0–6,5 magnitudžių stiprumo, žemės drebėjimas įvyko prieš paskutinį ledlaikį. Be to, Buivydžių lūžis sukėlė ir visai neseną žemės drebėjimą – tai 1908 m. gruodžio 29 d. Bystricoje (12 km į rytus nuo Buivydžių atodangos) užfiksuotą 3,5–4,0 magnitudžių stiprumo seisminį įvykį.

Ties tektoniniu lūžiu. Vaizdas į Neries slėnį nuo Buivydžių atodangos. Dar ši vieta vadinama Punžionių regykla.

Žemės drebėjimo pėdsakai – seisminės tekstūros Buivydžių atodangoje.

Tokios tekstūros (nuosėdų raštai) susidaro, nes gruntas suskystėja (įvyksta likvacija) dėl žemės drebėjimo keliamų virpesių. Pavyzdžiui, Japonijoje, po 2011 m. kovo 11 d. Tohoku žemės drebėjimo (magnitudė 7,9) buvo aptikta daug analogiškų struktūrų.

Dėl Buivydžių seismitų kilmės buvo konsultuojamasi su Japonijos specialistais.

Buivydžių tektoninis lūžis tęsiasi ŠV–PR kryptimi, lūžis buvo nustatytas pagal geologinio kartografavimo duomenis.

Nuoroda į mokslinį straipsnį:

Satkūnas J., Šliaupa S. 2021. Evidence of paleoseismic activity recorded in glaciolacustrine sediments predating the Weichselian glacial maximum in East Lithuania. Quaternary Research, 1-15.  CA WoS 2019 IF 2.310 / Q3

 

 

Teksto autorius dr. Jonas Satkūnas

×