Geologai siekia nustatyti seniausios kvartero geologinio periodo nuosėdų, kurios, kaip manoma, susiklostė milijoną ar pusantro milijono metų, – prieš pirmąjį Baltijos regiono kontinentinį apledėjimą bei jo metu, absoliutinį amžių. Suprasti Žemės klimato raidą praeityje yra labai svarbu norint prognozuoti galimus klimato pokyčius ateityje.
„Paleoklimato raida vienaip ar kitaip yra užfiksuota upių, ežerų bei pelkių nuosėdose. Šiuo požiūriu Lietuva turi vertingą paleoklimatinį archyvą, o ypač jos rytinė dalis – dabartinio Anykščių regioninio parko teritorijoje yra seniausios kvartero geologinio periodo nuosėdos, kurios, kaip manoma, susiklostė dar prieš pirmąjį Baltijos regiono kontinentinį apledėjimą, bei jo metu. Jų amžius siekia kelis šimtus tūkstančių metų, o gal net ir visą milijoną ar pusantro“, – sako Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, akademikas prof. dr. Albertas Bitinas.
Jis kartu su Gamtos tyrimų centro kolega mokslininku stažuotoju dr. Michalu Šujanu iš Slovakijos, Bratislavos Comenius universiteto, siekia nustatyti šių nuosėdų absoliutinį amžių ir taip prisidėti prie vis dar menkai ištirtų Šiaurės Europos kvartero kontinentinio apledėjimo procesų pažinimo.
Tyrimai atliekami Anykščių regioniniame parke, Šventosios upės Vetygalos, Daumantų bei Šlavės upelio atodangose, o taip pat eksploatuojamame Anykščių kvarcinio smėlio karjere.
Plačiau skaitykite: NETRUKUS SUŽINOSIME TIKRĄJĮ ANYKŠČIŲ REGIONINIO PARKO ATODANGOSE ESANČIŲ KVARTERO PERIODO ŽEMĖS SLUOKSNIŲ AMŽIŲ – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija (lrv.lt)
