Maliarija yra viena pavojingiausių žmonijos ligų, iki šiol pasaulyje kasmet nusinešanti daugiau kaip pusė milijono žmonių gyvybių. Žmonių maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, nors dar praeito amžiaus viduryje ji buvo aptinkama ir Lietuvoje. Šios ligos sukėlėjus platina kraujasiurbiai uodai, tačiau tai mokslininkai išaiškino tik XX amžiaus pradžioje ir šis atradimas buvo įvertintas Nobelio premija. Svarbiausi tyrimai, padėję išaiškinti maliarijos perdavimo būdą, buvo atlikti ne su žmonių, o su paukščių maliarija. Paukščių maliarija aptinkama visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat, todėl naujausios žinios apie šios ligos sukėlėjus yra svarbios ne tik nykstančių paukščių rūšių išsaugojimo tikslais, bet ir nustatant žmonių ar kitų žinduolių maliarijos plitimo dėsningumus bei galimus gydymo būdus.
Šių metų rugpjūčio 18–28 dienomis pasaulio paukščių bei kitų laukinių gyvūnų maliarijos tyrėjai susitiko Vilniuje, kur vyko „Maliarijos laukinėje gamtoje tyrėjų tinklo antrasis seminaras“ („Wildlife Malaria Network second workshop“) ir tarptautiniai maliarijos mokymai. Mokymuose, vykusiuose Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centre,dalyvavo 22 jauni tyrėjai, o juos rengė geriausi specialistai iš įvairių pasaulio šalių. Mokymų metu buvo ruošiami tyrėjai gebantys identifikuoti paukščių bei kitų žinduolių maliarijos sukėlėjus, taikyti pažangiausius maliarijos tyrimo metodus bei naujausias žinias tiriant laukinius gyvūnus.
Maliarijos laukinėje gamtoje tyrėjų tinklo seminare, vykusiame Lietuvos mokslų akademijoje, dalyvavo mokslininkai iš 25 pasaulio šalių. Seminaro metu buvo apibendrinti nauji pasiekimai tiriant paukščių maliariją, jos pernešėjus, antropogeninės veiklos bei klimato kaitos įtaką maliarijos plitimui visame pasaulyje, numatytos artimiausio laikotarpio tyrimų gairės, konferencijos, mokymai.
Renginį iš dalies finansuoja WIMANET – tai Europos Sąjungos finansuojamas, 50 šalių pasaulio mokslininkus vienijantis, laukinių gyvūnų maliarijos tyrėjų tinklas, kuriam priklauso Lietuvos Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai.
Renginį organziuoja Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras drauge su Vilniaus universitetu ir Lietuvos mokslų akademija.
Dėl svetainės pritaikymo neįgaliesiems
PROGRAMĖLĖS KŪRĖJŲ ŽODIS
Atitikties statusas
Mes esame įsitikinę, kad naudojimasis internetu turėtų būti prieinamas visiems, todėl nuosekliai siekiame, kad svetainėmis galėtų naudotis plačiausia galima auditorija, nepriklausomai nuo aplinkybių ir gebėjimų.
Įgyvendindami šį norą, siekiame kuo griežčiau laikytis pasaulinio žiniatinklio konsorciumo (W3C) turinio prieinamumo gairių 2.1 (WCAG 2.1) AA lygiu. Šios gairės nurodo, kaip žiniatinklio turinį galima padaryti prieinamą žmonėms su įvairaus pobūdžio negalia. Atitiktis šioms gairėms padeda užtikrinti, kad puslapis prieinamas visiems: akliesiems, žmonėms su judėjimo, regos, pažintinių funkcijų ir kitais sutrikimais.
Šioje svetainėje naudojamos įvairios technologijos, skirtos ją padaryti kuo prieinamesnę bet kuriuo metu. Naudojame prieinamumo sąsają, leidžiančią asmenims su specifine negalia pritaikyti svetainės UI (naudotojo sąsają) ir dizainą prie savo asmeninių poreikių.
Be to, svetainėje naudojama AI paremta funkcija, kuri nuolat optimizuoja svetainės pritaikymo lygį. Ši funkcija atkuria svetainės HTML, pritaiko jos funkcijas ir veikimą ekranų skaitytuvams, kuriuos naudoja aklieji, ir klaviatūros funkcijas, naudojamas žmonių su judėjimo sutrikimais.
Jei pastebėjote gedimų ar turite funkcijų pagerinimo idėjų, mielai su jomis susipažinsime.
Ekrano skaitytuvai ir valdymas klaviatūra
Interneto svetainėje įdiegta ARIA atributų (angl. Accessible Rich Internet Applications) technologija, kad užtikrintume, jog akli naudotojai, besinaudojantys ekranų skaitytuvais, galėtų skaityti svetainės tekstus ir naudotis jos funkcijomis. Kai tik naudotojas su ekrano skaitytuvu patenka į svetainę, jis tuoj pat gauna priminimą įsijungti Aklumo režimo profilį, kad galėtų efektyviai naršyti ir naudotis svetaine. Apačioje pateikiame informaciją, kaip mūsų svetainėje užtikrinamos kai kurios svarbios ekranų skaitytuvų funkcijos:
Vartotojai taip pat gali naudoti sparčiuosius klavišus, tokius kaip „M“ (meniu), „H“ (antraštės), „F“ (formos), „B“ (mygtukai) ir „G“ (grafika), norėdami pereiti į specifinius elementus.
Šioje svetainėje palaikomi režimai
Papildomas UI, dizaino ir skaitomumo pritaikymas
Naršyklės ir pagalbinės technologijos suderinamumas
Programėlė suderinama su įvairiausiomis naršyklėmis, kad naudotojai galėtų rinktis tai, kas jiems priimtiniausia. Įdėjome daug pastangų, kad programėlė būtų palaikoma pagrindinių sistemų, kurios sudaro 95 % rinkos, įskaitant Google Chrome, Mozilla Firefox, Apple Safari, Opera, Microsoft Edge, JAWS, NVDA (ekrano skaitytuvai), tiek Windows, tiek MAC naudotojams.
Pastabos ir komentarai
Nepaisant mūsų dėtų pastangų leisti lankytojams prisitaikyti šią svetainę pagal savo poreikius, vis tiek gali būti puslapių ar svetainės dalių, kurios nėra iki galo pritaikytos, kurias šiuo metu bandome pritaikyti ar joms dar neturime tinkamo techninio sprendimo. Nuolat geriname svetainės prieinamumą pridėdami ar atnaujindami įvairias funkcijas ir vystydami bei pritaikydami įvairias technologijas. Tai darome tam, kad skirtingų poreikių naudotojai galėtų optimaliai naudotis svetaine ir jos pritaikymas žengtų koja kojon su technologine pažanga.